Tai viena didžiausių pinigų sumų, pastaruoju metu išviliota iš žmonių Lietuvoje.

Kaip skelbia Policijos departamentas, sekmadienį, 11.37 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 50-metė moteris.

Ji pareiškė, kad pernai gegužės 25 dieną socialiniuose tinkluose susipažino su vyru iš Prancūzijos.

Jis iki šių metų kovo 20 dienos apgaulės būdu iš jos išviliojo 191 tūkst. 397 eurus.

Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Lietuvoje tebėra paplitę „romantiniai“ sukčiavimai, jų padaryti nuostoliai neretai siekia šimtus tūkstančių eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko ima prašyti paslaugų – pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir taip toliau. 

Dažnai kariškiais, diplomatais ar įvairių tarnybų pareigūnais prisistatantys asmenys imasi susirašinėti su auka, ši po kelių susirašinėjimo dienų susižavi sukčiumi, jis praneša norintis atvykti ir prašoma padėti pervedant pinigus.

The post „Vyrui iš Prancūzijos" iš moters per socialinius tinklus pavyko išvilioti net 191,3 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, jis paleidžiamas“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija penktadienį nusprendė grąžinti Apeliaciniam teismui dar kartą nagrinėti už finansinius nusikaltimus nuteistų kauniečių A. Kandroto ir Pauliaus Boreikos baudžiamąją bylą.

„Iš dalies tenkinus A. Kandroto ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu“, – rašoma teismo pranešime.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, nesiėmė priemonių, kad tinkamai patikrintų ginčijamą A. Kandroto nuteisimą dėl padėjimo kitam asmeniui pasisavinti didelės vertės svetimą turtą.

„Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepatikrino abiejų nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo. Dėl šių priežasčių buvo iš esmės pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl išsamaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, paremto visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu, neatsakyta į esminius A. Kandroto gynėjo apeliacinio skundo argumentus“, – rašoma teismo pranešime.

Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai nereagavo į A. Kandroto ir kito nuteistojo šioje byloje gynėjų ankstesnio bylos proceso metu pateiktą informaciją apie bylos ikiteisminį tyrimą organizavusio ir kontroliavusio prokuroro galimai korupcinio pobūdžio veikas, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis ir savo priimtuose sprendimuose jų visiškai nevertino.

„Negalėdami atsakyti į klausimą, ar ikiteisminis tyrimas šioje byloje organizuotas bei atliktas objektyviai ir nešališkai, teismai kartu negali spręsti, ar dėl to nebuvo reikšmingai pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme teisingumui“, – sako LAT.

P. Boreika, laukdamas galutinio teismo verdikto, jau atliko teismo skirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje skaitė paskaitas apie verslą, kapitalo rinką, ekonomiką. Jas lankė apie 150 Pravieniškių pataisos namų nuteistųjų.

A. Kandrotas iki šio atliko bausmę viename iš Lietuvos kalėjimų.

LAT kaip bylos esmę teisėjai nurodė galimą fiktyvių duomenų įtraukimą apie neva suteiktas paslaugas. Anksčiau teismo A. Kandrotas ir P. Boreika buvo pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų ir nuslėpę 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.

Apeliacinis teismas paliko P. Boreiką nuteistą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, jam skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių pusantrų metų skirta lygtinai, o pusmetį – atlikti nedelsiant.

Vis dėlto šis teismas P. Boreiką išteisino dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kuriuo iš P. Boreikos valstybei priteista 22,3 tūkst. eurų, paliko nenagrinėtą.

Tyrimo duomenimis, P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. Boreika įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.

P. Boreika teismus tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.

A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.

Tuo metu Generalinė prokuratūra prašė atmesti abu skundus, nes įrodymai yra tinkami, prieštaravimai byloje pašalinti, nuosprendis turi būti paliktas galioti, o kasaciniai skundai atmesti. 

The post Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu A. Kandrotas paleidžiamas į laisvę appeared first on LAIKMETIS.

Teismo teigimu, Andrius Žalys taip pat nuteistas už nusikalstamą bankrotą ir už dokumento suklastojimą bei disponavimą juo, A. Kandrotas-Celofanas – už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, o Romas Jablonskas – už kreditinį sukčiavimą.

A. Kandrotas-Celofanas jau atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiškų nusikaltimų padarymą, be to, Kauno apygardos teisme jo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl tyčinio sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymo. 

Teismas A. Kandrotui-Celofanui paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą metams ir dešimčiai mėnesių, R. Jablonskui – laisvės atėmimą metams ir penkiems mėnesiams bei 19,8 tūkst. eurų baudą, bet jos vykdymą atidėjo metams ir trims mėnesiams, įpareigodamas jį per šį laikotarpį neišvykti bei dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Tuo metu A. Žaliui teismas paskyrė subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neišvykti.

Priteisė per šimtą tūkstančių eurų

Taip pat teismas nusprendė iš dalies tenkinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš kaltinamųjų valstybei priteisė 117 147 eurų pridėtinės vertės mokesčio ir 27 163 eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Iš A. Žalio teismas valstybei priteisė ir 11 952 eurų pridėtinės vertės mokesčio. 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį teismas tenkino visiškai ir iš kaltinamųjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui priteisė 79 972 eurų.

Teismas nustatė, kad kaltinamųjų bendromis pastangomis buvo pasisavintas įmonės „MDK logistika“ priklausantis turtas – apie 321 792 tūkst. eurų.

Be to, teismas visiškai tenkino įmonės „MDK logistika“ pareikštą civilinį ieškinį, kurios procesines reikalavimo teises perėmė įmonė „Sentas“ ir iš trijų kaltinamųjų priteisė 321 792 eurų turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Pranešime nurodoma, jog pasisavinant įmonės turtą, sukčiaujant valstybės ir „Sodros“ biudžetui nesumokant privalomų mokėti su darbo santykiais susijusių gyventojų pajamų mokesčio ir kitų įmokų, taip pat pridėtinės vertės mokesčio, apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo panaudoti aštuonių kitų bendrovių fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai.

Imitavo veiklą

Pasak teismo, pasisavinant įmonės „MDK logistika“ turtą, buvo imituojamas bendrovės veiklos vykdymas.

„Kad nebūtų sukelta mokesčių administratoriui įtarimų, fiktyvūs dokumentai į šios bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtraukinėjami ilgą laiko tarpą, taip pat imituojamas tarpusavio paslaugų suteikimas, atliekamas skolų sudengimas buhalterinėje apskaitoje, piniginės lėšos iš bendrovės banko sąskaitų ilgą laiką buvo pervedamos kelioms tarpinėms bendrovėms, kurių direktorės jas išgrynindavo ir grąžindavo atgal A. Žaliui“, – nurodoma pranešime.

A. Kandrotas-Celofanas ir R. Jablonskas kai kuriose bendrovėse, kurių fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė A. Žalys, patys asmeniškai nedirbo, nebuvo ir šių bendrovių akcininkai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonei „MDK logistika“ būtų atlyginta pasisavinant jos didelės vertės turtą padaryta žala.

Pranešime teigiama, jog A. Žalys siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu teikė pareiškimus ir skundus, šiais neteisėtais veiksmais siekdamas apkaltinti kitą vadovavimą perėmusį bendrovės „MDK logistika“ direktorių. Ši puolamoji gynybos taktika buvo atmesta kaip nepagrįsta.

Pasak teismo, nagrinėjamoje byloje kaltinamieji padarė ne pavienes nusikalstamas veikas, jos truko gana ilgą laiką, buvo naudojama konspiracija sukčiavimui, pinigų pasisavinimui nuslėpti, naudotos gana sudėtingos ir painios nusikalstamos schemos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

The post A. Kandrotas dėl finansinių nusikaltimų nuteistas dar vienoje byloje appeared first on LAIKMETIS.

Bendra jų suma siekia beveik 90 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Šiaulių apskrities policija.

Patikėjusios jiems nepažįstamų žmonių pasakojimais apie galimybę uždirbti didžiulius pelnus, investuojant į prekybą kriptovaliutomis, susidomėjusios interneto platformoje joms suformuotomis iliustracijomis, kaip auga investicijų pelnas, moterys tariamiems investitoriams patikėjo ne tik savo santaupas, bet dar ir pasiėmė paskolų iš bankų, kad tik uždarbis būtų didesnis.

Šias nusikalstamas veikas tiriantys Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, norėdami apsaugoti gyventojus nuo pinigus praradimo, papasakojo apie scenarijų, kurį sukčiai taiko investicijų neišmanantiems žmonėms ir pasisavina jų pinigus.

Visos trys nukentėjusiosios ant sukčių kabliuko pateko naršydamos socialiniame tinkle „Facebook“. Pamačiusios reklamą apie galimybę užsidirbti pinigų ar klausimą „Kiek išmanai apie savo finansinę padėtį“, jos nutarė pasmalsauti ir paspaudė ant nuorodos.

Jų buvo paprašyta užpildyti anketą, kurioje reikėjo nurodyti asmens duomenis. Jau kitą dieną moterys sulaukė telefoninių skambučių. Skambino rusakalbiai. Vadybininkais ar finansų konsultantais prisistatę asmenys pasakojo apie sėkmingas žmonių investicijas, jų uždirbtus didžiulius pelnus ir gundė pabandyti, pradžiai investuojant nedidelę pinigų sumą.

Viena moterų investavo 100, kitos – po 200 eurų ir nurodytoje investavimo platformoje pamatė, kaip per pora dienų ūgtelėjo jų investuotų pinigų suma.

Vienai nukentėjusiųjų net buvo leista pirminį uždarbį pasiimti. Moterys, patikėjusios akivaizdžia, vizualizuotai pateikta praturtėjimo galimybe bei konsultantų įtaigumu nepraleisti progos daugiau užsidirbti, pasiryžo investicijas tęsti. Tačiau nė viena tam neturėjo pinigų.

Paslaugieji konsultantai greit pakišo mintį – pasiūlė paimti paskolą. Viena jų paėmė 5 tūkst. eurų, kita – 9 tūkst. eurų, trečia – 25 tūkst. eurų.

Konsultantai pasišovė moterims pagelbėti, investuojant šiuos pinigus. Tuo tikslu jos savo kompiuteriuose įsidiegė ANYDESK programėles, sudarančias galimybę prisijungti prie jų kompiuterio ir jį valdyti nuotolinio nuotoliniu būdu. Todėl jų kompiuteris dieną ir naktį atsidūrė nepažįstamų asmenų dispozicijoje. Moterys interneto platformoje ir toliau stebėjo, kaip jų investuoti pinigai auga kaip ant mielių.

Pasak policijos, problemos prasidėjo, kai moterys panoro pasiimti bent dalį gauto pelno. Tada jos buvo nukreiptos bendrauti su „finansų analitiku“. Šis paaiškino, kad, norint tai padaryti, reikia įsigyti pinigų legalizavimo sertifikatą, sumokėti pajamų mokestį. Mokesčiai siekė ne vieną tūkstantį eurų.

Tad moterims teko imti naujas paskolas. Tačiau ir sumokėjusios mokesčius jos pinigų neatgavo. Vis atsirasdavo naujų kliūčių ir buvo reikalaujama dar ir dar pinigų joms įveikti.

Kai viena moteris, pasakė, kad nebeturi, kur gauti pinigų, jai buvo pasiūlyta bankui užstatyti savo būstą. Kita nevilties apimta moteris susirado rusišką interneto svetainę, kurioje buvo siūloma pagalba, atgaunat apgaule pasisavintus pinigus. Čia ir vėl moteris pateko į sukčių spąstus – pervedusi jiems beveik 5 tūkst. eurų, jokios pagalbos ji taip ir nesulaukė.

Trečia moteris buvo paversta nusikalstamos veikos bendrininke, nes jai, norint atgauti pinigus, buvo pasiūlyta leisti naudotis savo banko sąskaita žmonėms, neturintiems banko sąskaitos.

Tris mėnesius į moters banko sąskaitą plaukė pinigai iš visur ir įvairiomis sumomis, kurias ji turėjo pervesti į „finansų analitiko“ nurodytą sąskaitą. Kai moteriai kilo įtarimas, kad su jos sąskaita dedasi negeri dalykai, ir ji nebesutiko leisti naudotis ja bei pasakė, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas, sulaukė grasinimų susidoroti su ja.

Tada nukentėjusiajai dar labiau sustiprėjo įtarimas, jog ji pateko į sukčių rankas ir per jos sąskaitą buvo plaunami iš kitų asmenų taip pat sukčių išvilioti pinigai.

„Taigi, policijos tyrėjai akcentuoja vieną dalyką – neslėpkite nuo aplinkinių staiga iš dangaus nukritusio stebuklingo pasiūlymo greit praturtėti, nepasikliaukite vien paslaptingais internetiniais ir telefoniniais konsultantais, o pasikalbėkite su artimaisiais, banko ar policijos darbuotojais. Jie tikrai padės jums atsipeikėti ir atskirti pelus nuo grūdų“, – sako policija.

The post Kaip patikėjus investicijomis į kriptovaliutas iš moterų buvo išviliota 90 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.