Balsavimo metu ant kortos pastatyta maždaug 7,5 mlrd. eurų ES lėšų, o kairiųjų liberalų valdžia Briuselyje jau seniai siekia pasinaudoti ES finansavimo priemonėmis, kad kontroliuotų ir nubaustų konservatyviąsias vyriausybes už jų nepritarimą migrantų kvotoms, federalizuotai Europai ir pozicijai LGBT klausimais, pavyzdžiui, švietimo LGBT temomis pamokose.

Kaip pirmadienį pranešė Vengrijos regioninės plėtros ir ES finansavimo ministras Tiboras Navracsicsas (Tibor Navracsics) Vengrija įsteigs sąžiningumo instituciją kaip vieną iš 17 svarbiausių įmonių, kuri kontroliuos ES lėšomis įgyvendinamų projektų viešųjų pirkimų procedūras ir galės įsikišti sukčiavimo, interesų konfliktų ar pažeidimų atvejais. Jos vadovą atviro konkurso būdu išrinks nepriklausomi ekspertai, sakė A. Navracsicsas ir pridūrė, kad institucija gali pradėti veikti lapkričio antroje pusėje.

Vengrijos pusė taip pat įsipareigojo sukurti kovos su korupcija darbo grupę, kuri nebus vyriausybės dalis, bet bus susijusi su sąžiningumo institucija. Sąžiningumo institucijos vadovybę sudarys vienodas skaičius narių iš vyriausybinių ir nevyriausybinių sferų.

Europos Vadovų Tarybos balsavimui blokuoti Vengrijos finansavimą reikės kvalifikuotos daugumos, o šiuo atveju pagal ES chartiją reikia, kad už ją balsuotų ne mažiau kaip 55 proc. valstybių narių, be to, ji turi atstovauti ne mažiau kaip 65 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų.

Likus dviem mėnesiams iki balsavimo, Lenkija jau davė suprasti, kad palaikys savo Vidurio Europos partnerę Vengriją

Likus dviem mėnesiams iki balsavimo, Lenkija jau davė suprasti, kad palaikys savo Vidurio Europos partnerę Vengriją. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Lenkija priešinsis bet kokiems neteisėtiems ES institucijų bandymams sustabdyti ES finansavimą bet kuriai valstybei narei, įskaitant Vengriją.

Vis dėlto situacija yra labai nepalanki Vengrijai. Kitos nacionalinės valstybės, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Belgiją, Nyderlandus ir daugelį kitų, beveik neabejotinai yra pasirengusios balsuoti prieš Vengriją. Netgi buvusių sąjungininkių, tokių kaip Čekija ir Slovakija, balsavimas lieka labai neaiškus, nes abiejose šalyse dominuoja kairiųjų pažiūrų, federalizmo šalininkų vyriausybės.

Vengrijos spaudos pranešimuose teigiama, kad Bulgarija taip pat gali balsuoti kartu su Vengrija. Kol kas nėra jokių oficialių ženklų, kad Vengrija ieškotų kitų sąjungininkių, kurios balsuotų jos naudai, jei Europos Komisija pripažintų, kad iki tol įgyvendinti teisiniai pakeitimai yra nepakankami.

The post Vengrija rizikuoja netekti 7,5 milijardų eurų ES lėšų appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus Šeškinės–Šnipiškių vienmandatėje kandidatavęs Lukas Savickas savo rinkimų agitacijai išleido 18 712 eurų. Taip pat Vilniuje, Pilaitės–Karoliniškių apygardoje kandidatavęs S. Skvernelis – 24 856 eurus. Naujosios Vilnios apygardoje kandidatavęs Algirdas Stončaitis – 20 284 eurus. Raudondvario apygardoje kandidatavusi Laima Mogenienė – 21 804 eurus. Jotvingių apygardoje kandidatavęs Zenonas Streikus – 13 853 eurus. Mažeikių apygardoje kandidatavusi Laima Nagienė – 16 347 eurus. Šiaulių krašto apygardoje kandidatavusi Rima Baškienė – 8754 eurus. Deltuvos šiaurinėje apygardoje kandidatavęs „kairysis“ Tomas Tomilinas – 28 955 eurus.

Bendram „padėkos“ vaizdui susidaryti galime palyginti, pavyzdžiui, LVŽS narės Agnės Širinskienės rinkimams Molėtų–Širvintų apygardoje išleistą sumą, kuri siekė vos 2146 eurus.

Ar nemaži finansiniai rinkiminių kampanijų pajėgumai atvedė visus šiuos naujosios frakcijos narius į pergalę vienmandatėse apygardose? Kaip žinia, tikrai ne. S. Skvernelis, L. Kukuraitis, A. Stončaitis, L. Savickas, R. Miliūtė ir L. Mogenienė 2020 m. Seimo rinkimuose išrinkti pagal partijos sąrašą. Galbūt garbinga būtų atsisakyti ir Seimo nario mandato, jei nebetenkina buvimas LVŽS atstovais.

Išties, padėkoti yra ir už ką, ir dėl ko

Taip pat dažnai teigiama, kad 2016 m. S. Skvernelis padėjo LVŽS laimėti rinkimus. Vis tik taip pat dažnai pamirštama, kad labai nedaug jo atsivestų politikų laimėjo vienmandatėse. Daugelis pakliuvo per sąrašą, tarp kurių buvo ir ištikimas S. Skvernelio sąjungininkas Vytautas Bakas. Per sąrašą į Seimą 2016 m. pakliuvo R. Miliūtė ir T. Tomilinas.

Sugrįžkime į kiek tolimesnę praeitį, tai yra į Prezidento rinkimus. Kandidatas, tuometinis ministras pirmininkas, atstovavęs LVŽS S. Skvernelis rinkimams turėjo sukaupęs 590 433 eurų sumą, iš kurios LVŽS lėšos sudarė 585 000 eurų. Pats premjeras į savo rinkimus neinvestavo, o reklamavosi bene daugiausiai iš visų kandidatų.

Įdomu tai, kad Gitano Nausėdos pergalei prireikė mažesnių finansinių išteklių. G. Nausėdos rinkiminėje sąskaitoje buvo 291 089,36 euro fizinių asmenų aukų, pats prezidentas nuosavomis lėšomis rinkimų kampaniją parėmė maksimalia leistina suma – 17 700 eurų.

Baigiant galime prisiminti 2019 m. savivaldos rinkimus. Šiuose rinkimuose dėl Vilniaus mero posto varžėsi buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras, o dabar Europos Sąjungos komisaras Virginijus Sinkevičius, kurio asmenybė neretai siejama su naujai suburta frakcija „Vardan Lietuvos“.

LVŽS rinkimų kampanijai Vilniaus mieste skyrė iš viso 101 030 eurų. Iš jų net 60 293 buvo atseikėta kandidato į merus V. Sinkevičiaus reklamai.

Palyginimui, Kauno mieste rinkimų kampanijai LVŽS skyrė 31 172 eurus, Šiaulių mieste – 17 197 eurus, iš kurių kandidato į merus Aurimo Žvinio reklamai – 1761 eurą.

Liaudies išmintis byloja – kuklumas žmogų puošia. Bet ko tik nepadarysi vardan tos Lietuvos.

The post Valentinas Beržiūnas. Vardan Tos! appeared first on LAIKMETIS.