Ją surengė Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, bendradarbiaudamas su Kazickų šeimos fondu bei Lietuvos Caritu.

Renginio tikslas – atkreipti kultūros, mokslo, meno, diasporos organizacijų ir NVO dėmesį, kad greta valstybės finansuojamų fondų egzistuoja ir kiti paramos šaltiniai, kaip antai šeimų, bendruomeniniai ir korporatyviniai fondai.

Pirmąją konferencijos dieną pranešimus skaitė Mecenavimo tarybos pirmininkė Ieva Skaržinskaitė, „Lietuvos Carito“ tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas, UAB „Orion Wealth“ atstovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Dainius Genys ir Dalia Kuizinienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėjos Larisa Lempertienė ir Ilona Strumickienė, kelioms institucijoms atstovaujantys mokslininkai Dainius Vaitiekūnas, Remigijus Misiūnas, Juozas Skirius. Renginyje dalyvavo Ženevos universitete, Ženevos filantropijos centre dirbanti mokslininkė Giedrė Lideikytė-Huber ir Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto atstovas Gediminas Karoblis.

Akademinę konferencijos dalį užbaigė diskusija „Dėkingumas ir empatija šiuolaikinėje visuomenėje“, kurioje savo įžvalgomis dalinosi Boguslavas Gruževskis (Lietuvos socialinių tyrimų centras), Marija Bunkaitė („Orūs namai“), Jonas Ohmanas („Mėlyna ir geltona“), Dusetų kultūros fondo atstovas.

The post Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko mokslinė konferencija dosnumo tema appeared first on LAIKMETIS.

Šioje grupėje be Vyriausybės atstovų dirbs keli koncertinių įstaigų, muziejų, meno, kūrėjų asociacijų, savivaldybių, verslo atstovai, jie pasiūlymus turėtų pateikti iki lapkričio 1-osios.

Kaip BNS teigė grupės pirmininkas kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, bus aiškinamasi, kaip galima diversifikuoti kultūros finansavimą, galbūt keičiant patį Mecenavimo įstatymą.

Anot jo, šiuo metu Mecenavimo įstatymas „daugiau kalba apie mecenatų pagerbimą“, tačiau neužtikrina kitų dėmenų – visuomenės įsitraukimo, sutelktinio finansavimo atveriamų galimybių. 

„Tiek kalbant apie Mecenavimo įstatymą, tiek apie filantropijos plėtrą, visuomenės įsitraukimą į kultūros rėmimo procesus, yra reikalinga sisteminė pertvarka – tiek remiantiems kultūrą paskatų, tiek ir įstatyminio reglamentavimo. Ši darbo grupė sieks kompleksiškai į tai pažiūrėti, įtraukiant įvairias kultūros organizacijas ir atstovus – nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos, MO, nacionalinių meno įstaigų, Mecenavimo tarybos, Prezidentūros, Finansų ministerijos atstovus“, – teigė viceministras.

Pasak jo, per vasarą tikimasi surengti keletą diskusijų, į kurias bus kviečiami ne tik darbo grupės, bet ir kiti nagrinėjamų temų atstovai – esminius klausimus ketinama apsibrėžti artimiausiame grupės posėdyje po poros savaičių.

„Planuojamas rezultatas turėtų būti strategijos sukūrimas arba įsipareigojimas taisyti Mecenavimo įstatymą“, – tvirtino V. Gasparavičius.

Mecenavimo įstatymas dabar numato, kad savivaldybės, kurioje nuolatinių gyventojų yra 25 tūkst. ar mažiau, mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui. Didesnėse ir kurortinėse savivaldybėse mecenatu pripažįstamas asmuo, skyręs ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų dydžio paramą. 

Nacionalinio mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 1 mln. eurų paramą kultūros, švietimo, mokslo, kitam projektui ar projektams. 

Dėl didelės sumos pastaruosius dvejus metus neatsirado kandidatų į nacionalinio mecenato vardą.

Be to, šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato jokių lengvatų finansinę paramą kultūrai teikiantiems verslininkams. 

The post Suburta ekspertų grupė kultūros mecenavimo mechanizmui tobulinti appeared first on LAIKMETIS.