Kitaip nei pernai vykusiame susitikime, nelaukiama, kad dėl dalyvių dėmesį prikaustys aktualios temos. Tikimasi, kad daugiausia dėmesio bus skiriama pačiam sinodiškumui.

Iš 368 balsavimo teisę turinčių delegatų - 272 vyskupai ir 96 ne vyskupai - didžioji dauguma grįžta iš pirmojo susitikimo. Tarp sinodo asamblėjos dalyvių yra du Lietuvos vyskupai – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kaip Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, ir Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, kaip Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas.

Štai ką verta žinoti apie antrąjį ir paskutinį šių metų Sinodo dėl sinodiškumo susirinkimą:

1. Šis susitikimas yra įsišaknijęs trejus metus trukusiame procese, kuris prasidėjo 2021 m. vyskupijų lygmeniu vykusiomis konsultacijomis dėl sinodiškumo Bažnyčioje. Šios konsultacijos perėjo į vyskupų konferencijų lygmenį ir vėliau apėmė žemyno etapą.

Šiuose etapuose surinkta informacija turėjo įtakos 16-osios eilinės Vyskupų sinodo generalinės asamblėjos, kuri išsiskyrė tuo, kad į ją pirmą kartą buvo įtraukti balsuojantys pasauliečiai delegatai ir kad ji vyko per du posėdžius, sistemai.

Pirmasis susitikimas vyko Vatikane 2023 m. spalio 4-29 d. Po šio susitikimo vyskupai ir delegatai toliau konsultavosi, kaip skleistis sinodinei Bažnyčiai, ir ši informacija buvo apibendrinta bei perduota Šventajam Sostui bei visuomenei.

Tikimasi, kad 2024 m. spalio mėn. įvyksiančio sinodo susitikimo dalyviai parengs apibendrinamąjį pranešimą. Įprastai vyskupų sinodai baigdavosi tuo, kad popiežius paskelbdavo dokumentą nagrinėjama tema.

2. Spalio mėn. delegatų darbo planas yra išdėstytas liepos mėn. paskelbtame „Instrumentum laboris“. Šis dokumentas yra antrasis sinodo „darbinis dokumentas“, o prieš pirmąjį sinodo posėdį 2023 m. spalio mėn. bus paskelbtas kitas „instrumentum laboris“.

2024 m. dokumento pagrindą sudaro praėjusių metų susitikimo pabaigoje sinodo delegatų priimta plataus masto apibendrinamoji ataskaita, kurioje nurodytos sritys, vertos tolesnio dėmesio prieš šių metų susitikimą, taip pat papildomos konsultacijos, vykusios tarp susitikimų.

Darbo dokumente, kurio pagrindinė tema buvo „Kaip būti misionieriška sinodo Bažnyčia“, akcentuojami klausimai, susiję su krikščioniškuoju ugdymu, bendruomeniniu įžvalgumu, skaidrumu ir atskaitomybe.

3. Tikimasi, kad antrojo sinodo susitikimo struktūra bus tokia pati kaip ir pirmojo: delegatai sėdės prie apskritųjų stalų, klausysis pranešimų ir dalyvaus „dvasiniuose pokalbiuose“, t. y. klausysis Šventosios Dvasios ir vieni kitų, nes bus tylos laikotarpių, o kiekvienas turės galimybę pasidalyti savo mintimis ir gauti atsiliepimų į jas.

4. Itin prieštaringai vertinamos temos, tokios kaip moterų įšventinimas į diakonus, susituokę dvasininkai ir tarnystė žmonėms, kurie save identifikuoja kaip priklausančius LGBT, iš sinodo apskritojo stalo diskusijų persikėlė į specialias teologinių studijų grupes. Tikimasi, kad joms atlikus sunkų darbą šiomis temomis, sinodo dalyviai daugiau dėmesio skirs pačio sinodiškumo reikšmei ir patirčiai. Vis dėlto delegatai tikisi iš studijų grupių gauti pažangos ataskaitas, o birželio mėnesį jos turėtų pateikti galutines savo darbo galutines išvadas.

Tikimasi, kad viena iš temų, kuri bus aptarta - oficialiai ar neoficialiai, - yra gruodžio mėn. išleista „Fiducia Supplicans“ - Tikėjimo mokymo dikasterijos pastoracinė instrukcija, kurioje išdėstyta „galimybė laiminti nereguliariose situacijose esančias poras ir tos pačios lyties poras, oficialiai nepatvirtinant jų statuso ir niekaip nekeičiant Bažnyčios amžinojo mokymo apie santuoką“.

Šis dokumentas visame pasaulyje sulaukė prieštaringų vertinimų tiek dėl turinio, tiek dėl jo paskelbimo, o kai kurie kritikai teigė, kad rengiant dokumentą nebuvo tinkamai konsultuojamasi su vyskupais.

Pavyzdžiui, Afrikos ir kitų šalių vyskupai oficialiai atmetė dokumente siūlomas pastoracines gaires ir, nors dokumentas nebuvo susijęs su sinodu, bet paskelbtas po jo, kai kurie Afrikos ganytojai Vakarų katalikų žiniasklaidos priemonėms teigė, kad, jų nuomone, „Fiducia“ sugadino sinodo procesą.

5. Daugeliui tikinčiųjų „sinodiškumas“ tebėra sunkiai apibrėžiama sąvoka. Apibendrinamojoje Sinodo ataskaitoje šis iššūkis pripažįstamas, pažymint, kad terminą „sinodiškumas” reikia tiksliau išaiškinti.

Dokumente sinodiškumas pateikiamas taip: „Plačiausia prasme sinodiškumas gali būti suprantamas kaip krikščionių keliavimas su Kristumi Karalystės link kartu su visa žmonija. Sinodiškumas yra orientuotas į misiją, jis reiškiasi vienijimusi į sambūrius įvairiais bažnytinio gyvenimo lygmenimis, tarpusavio įsiklausymu, dialogu, bendruomenine įžvalga, konsensuso kūrimu, išreiškiančiu Kristaus buvimo akivaizdą Šventojoje Dvasioje, kai kiekvienas priima sprendimus diferencijuotai, suvokdamas bendrą atsakomybę.”

Sinodiškumas yra Bažnyčios ateitis, kurios kontūrus artimiausią mėnesį ir brėš Sinodo dalyviai.

The post Penki dalykai, kuriuos verta žinoti apie sinodą Vatikane appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Vincento Pauliečio parapijos netoli Čikagos centro klebonas kunigas Josephas Williamsas (Džozefas Viljamsas) gegužės 8 d. atsiprašė pareiškimu, kuriame kunigas teigė, kad „apgailestauja dėl palaiminimo kalbos, drabužių ir pačios bažnyčios naudojimo, kurie, kaip dabar pripažįsta, pažeidė Bažnyčios patvirtintas normas“.

Kunigas matomas balandžio 22 d. vaizdo įraše, kuriuo „Instagram“ socialiniame tinkle pasidalijo Kelli Knight (Keli Nait), metodistų dvasininkė, save įvardijanti „queer“ bendruomenės organizatorė.

Vaizdo įraše Williamsas matomas parapijoje su Kelli ir Myah Knight (Maja Nait). „Myah visada norėjo susituokti savo alma mater koplyčioje, todėl nustebinau ją paprašiusi palaiminimo mūsų santuokai!“ – Kelli rašė savo pranešime. Parapija yra susijusi su katalikiškuoju DePaulo universitetu Čikagoje.

Vaizdo įraše matyti, kaip kunigas klausia poros: „Kelli ir Myah, ar laisva valia pasižadate mylėti vienas kitą kaip šventi sutuoktiniai ir amžinai kartu gyventi taikoje ir santarvėje?“ Abi moterys atsako: „Taip“.

Iš pradžių kunigas teigė, kad Vatikano 2023 m. gruodžio mėn. dokumente „Fiducia Supplicans“ leidžiama suteikti tokio pobūdžio palaiminimą, kokį jis suteikė balandžio mėn. Šiame dokumente sakoma, kad katalikų kunigai gali laiminti tos pačios lyties poras kaip pastoracinio artumo išraišką, nepritardami jų lytiniams santykiams ir nesuteikdami palaiminimui tuoktuvių prasmės.

Būdas, kuriuo jis suteikė palaiminimą, „atsirado dėl mano siekio suteikti jiems prasmingą Dievo malonės akimirką“, - teigiama kunigo pareiškime.

„Norėjau tai padaryti gerai“, - aiškino jis. „Praėjus maždaug savaitei po įvykio peržiūrėjau vaizdo įrašą. Iš karto supratau, kad priėmiau labai prastą sprendimą dėl vaizdo įraše užfiksuotų žodžių ir vaizdų.“

Ši kontroversija kunigui „buvo vertinga mokymosi patirtis“, sakoma pareiškime.

„Labai atsiprašau už bet kokį sumišimą ir (arba) pyktį, kurį tai sukėlė, ypač Dievo tautai“, - sakė Williamsas.

Pareiškimą paskelbė Misionierių kongregacija, dar vadinama vincentiečiais, administruojanti Čikagos centre esančią parapiją.

The post Čikagos kunigas atsiprašė už lesbiečių sąjungos palaiminimą appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 17 d. interviu prancūzų kalba transliuojamam katalikiškam televizijos kanalui KTO kardinolas Fridolinas Ambongo apgailestavo dėl „sinodiškumo" stokos išleidžiant šį dokumentą, kuris nuo pat jo paskelbimo 2023 m. gruodžio 18 d. sukėlė nevienareikšmę reakciją ir gilų susiskaldymą tarp katalikų vyskupų visame pasaulyje.

"Šioje deklaracijoje iškilo visuminė kultūrinė problema, nes Afrikos žemynas Fiducia Supplicans suvokė kaip kultūrinę kolonizaciją", - sakė F. Ambongo, Kongo Demokratinės Respublikos Kinšasos arkivyskupas.

Tai, ką siūlo ši deklaracija, yra „savotiškas Vakarų imperializmas, tačiau kultūriniu lygmeniu", - sakė jis ir pridūrė, kad „praktika, kuri Vakaruose laikoma normalia, buvo primesta kitoms tautoms".

„Manau, kad tai paaiškina Afrikos reakcijos stiprumą", - teigė Afrikos kardinolas, turėdamas omenyje sausio 11 d. Afrikos vyskupų sprendimą neįgyvendinti „Fiducia Supplicans" žemyne po to, kai gruodžio 20 d. buvo kreiptasi į Afrikos ir jos salų katalikų vyskupų konferencijų pirmininkus, prašant pateikti savo nuomonę dėl „vieno sinodo pareiškimo".

„Nemanau, kad šis tekstas tuo metu buvo būtinas, - tęsė Ambongo, turėdamas omenyje deklaraciją. - Ką tik baigėsi pirmoji Sinodo dėl sinodiškumo sesija, o dabar laukiame antrosios. Visus šiuos klausimus kėlėme per pirmąją sinodo sesiją; prie jų dar grįšime, ir būtume daug laimėję, jei būtume palaukę antrosios sesijos pabaigos ir brandinę tokią temą sinodiškumo dvasia."

praktika, kuri Vakaruose laikoma normalia, buvo primesta kitoms tautoms

„Asmeniškai manau, kad labiausiai mus nustebino ir šokiravo tai, kaip tekstas buvo paskelbtas, - sakė F. Ambongo. - Kai perskaitai dokumento turinį, jame nėra jokios revoliucijos, nes mes laiminame žmones. Laiminame visus, net gyvūnus, laiminame automobilius. Kartais net palaiminu rašiklius, kuriais naudojasi mokiniai".

„Palaiminimus galima suteikti bet kam, - tęsė jis. - Tai reiškia, kad problemą sukėlė ne palaiminimai, nes mes juos jau teikiame. Kas šiek tiek šokiravo, ir manau, kad per Sinodą turėjome kur kas geriau paruošti viešąją nuomonę, buvo homoseksualių porų palaiminimas."

Kongo kardinolas, kuris yra popiežiaus Pranciškaus Kardinolų tarybos narys nuo jo paskyrimo 2020 m. spalį ir perrinkimo 2023 m. kovą, toliau kalbėjo: „Manau, kad jei būtume iš anksto konsultavęsi, analizavę Fiducia Supplicans sinodiškumo dvasia, gal būtume galėję ją pateikti kitokia forma ir tonu, atsižvelgiant į kitų jautrumą."

Po prieštaringos reakcijos į „Fiducia Supplicans" dikasterijos prefektas kardinolas Víctoras Manuelis Fernándezas (Vikoras Manuelis Fernandesas) paragino kiekvieną vyskupą „apsispręsti dėl jos įgyvendinimo".

Afrikoje katalikų vyskupai paskelbė „konsoliduotą santrauką", kurioje išdėstė savo atsakymus prieš galimybę laiminti poras, kaip siūloma deklaracijoje.

Savo penkių puslapių atsakyme į „Fiducia Supplicans" SECAM nariai teigė, kad „nemano, jog Afrikoje derėtų laiminti homoseksualų sąjungas ar tos pačios lyties poras, nes jųų kontekste tai sukeltų sumaištį ir tiesiogiai prieštarautų Afrikos bendruomenių kultūriniam etosui".

Katalikų vyskupai teigė, kad „spontaniškas" ir neliturginis palaiminimas, kurį siūlo deklaracija, „negali būti vykdomas Afrikoje nesukeliant skandalų".

Kovo 17 d. interviu F. Ambongo sakė, kad nuo sausio 11 d., kai buvo paskelbtas SECAM pareiškimas, žemyne įsivyravo „taika ir ramybė".

„Nuo to laiko nebekalbame apie Fiducia Supplicans, turėdami omenyje aršią opoziciją Romai ar Šventajam Tėvui", - sakė jis.

„Bažnyčia žemyne turi labai aiškią poziciją, - tęsė jis. - Mes priimame homoseksualus kaip žmones, kaip Dievo sūnus ir dukteris, neatmetame jų, tačiau nemanome, kad šios seksualinės orientacijos galime mokyti savo vaikus."

The post Afrikos kardinolas: deklaracija „Fiducia Supplicans" - kultūrinė kolonizacija, Vakarų imperializmas appeared first on LAIKMETIS.

Ukrainos patriarchas buvo atvykęs į JAV, kur savaitę leido su valstybės pareigūnais ir Bažnyčios vadovais, kad paskatintų atnaujinti paramą Ukrainai. Su EWTN jis kalbėjosi Ukrainos katalikų nacionalinėje Šventosios Šeimos šventovėje Vašingtone.

Ševčiukas pabrėžė esąs dėkingas Amerikos žmonėms už paramą, tačiau išreiškė susirūpinimą, kad JAV gali pavargti padėti Ukrainai. Jis prašė: „Prašau, neišsižadėkite Ukrainos".

Nors ir perduodamas „padėkos žinią" Amerikos žmonėms, Ševčiukas išreiškė susirūpinimą, kad paprasti Ukrainos žmonės yra pamiršti, nes užsitęsusios politinės diskusijos dėl paramos Ukrainai uždelsė veiksmus.

Pasak jo, šiuo metu, kai Ukrainos ir Rusijos karui sukanka dveji metai, 14,6 mln. ukrainiečių skubiai reikia humanitarinės pagalbos.

„Negalime sakyti, gerai, pavalgysiu kitą savaitę", - sakė jis ir pridūrė, kad Ukrainos Katalikų Bažnyčia „yra pagrindinė šios humanitarinės pagalbos Ukrainos žmonėms akcijos dalyvė, ir galiu paliudyti, kad pagalbos negalima atidėlioti".

Užuot galvojęs apie karą politiniais terminais, Ševčiukas ragino amerikiečius galvoti apie Ukrainą, atsižvelgiant į jos „paprastus, kenčiančius žmones".

„Kiekvieną dieną žūsta maždaug 200 ukrainiečių, ir bet koks delsimas suteikti galimybę tiems žmonėms gauti pagalbą būti apsaugomiems yra apmokamas jų krauju."

Apmąstydamas savo asmeninę karo patirtį, Ševčiukas sakė, kad nors „Ukrainoje niekas nėra saugus", žvalgybos ataskaitose nurodoma, kad jis yra vienas iš dešimties pagrindinių Rusijos taikinių, kuriuos siekiama sunaikinti.

„Taigi, tai pavojinga. Tačiau kiekvieno vyskupo misija tuo metu keliauti su savo kaimenėmis, - sakė jis. - Nuo pat pradžių visiškai patikėjau save, savo gyvenimą, į Dievo rankas. Viešpatie, tebūnie tavo valia. Jei nori, kad būčiau gyvas, vadinasi, turiu tarnauti Tavo žmonėms. Aš vis dar esu gyvas, o tai reiškia, kad turiu misiją".

„Jėzus Kristus šiandien yra nukryžiuotas nukryžiuotame Ukrainos kūne. Ir mes jį garbiname paprastų žmonių žaizdose", - sakė jis.

Ševčiukas sakė, kad Ukrainos žmonės labai trokšta, jog popiežius Pranciškus aplankytų šalį, ir kad jie „meldžiasi", kad pontifikas netrukus atvyktų.

Nepaisant to, jis pripažino, kad Vatikano neutralumas karo akivaizdoje „iš pradžių Ukrainoje nebuvo labai palankiai sutiktas, nes kaip galima būti neutraliam, kai yra agresorius, kuris kiekvieną dieną mus žudo?"

Jis paminėjo 2023 m. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Vatikaną, sakydamas, kad dėl prezidento įsitikinimo, jog jo šaliai „reikia ne tarpininkų, o sąjungininkų", tai buvo „nelengvas momentas oficialaus Kijevo ir Vatikano santykiuose".

Vis dėlto Ševčiukas gyrė popiežių už tai, kad jis pasinaudojo savo neutralumu ir padėjo surinkti humanitarinę pagalbą bei siekti taikos tarp Rusijos ir Ukrainos. Jis sakė, kad kalbėdamas su ukrainiečiais apie Vatikano sprendimą išlikti neutraliam jis skiria diplomatinį ir moralinį neutralumą.

„Šventasis Tėvas nėra neutralus moraliniu lygmeniu. Jis yra su mumis ir tai patvirtino daugybę kartų", - kalbėjo jis.

Ševčiukas gyrė popiežių už tai, kad jis pasinaudojo savo neutralumu ir padėjo surinkti humanitarinę pagalbą bei siekti taikos tarp Rusijos ir Ukrainos. Jis sakė, kad kalbėdamas su ukrainiečiais apie Vatikano sprendimą išlikti neutraliam jis skiria diplomatinį ir moralinį neutralumą.

„Šis neutralumas buvo suteiktas kaip priemonė ieškoti būdų, kaip palengvinti žmonių kančias, o ateityje tikriausiai ir tam tikrų ryšių kanalų galimam taikos susitarimui, - pridūrė jis. - Taigi, tam tikra prasme mes turime gerą sąjungininką."

Ševčiukas sakė, kad Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčia neketina įgyvendinti ar toliau svarstyti Vatikano dokumento „Fiducia Supplicans", kuriuo leidžiama homoseksualioms poroms teikti „neliturginius palaiminimus".

Ukrainos Bažnyčia buvo pirmoji Romai pavaldi Rytų Bažnyčia, pareiškusi, kad šis dokumentas nebus įgyvendinamas jos jurisdikcijoje.

Netrukus po dokumento išleidimo Ševčiukas paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad, kadangi dokumente „nenagrinėjami katalikų tikėjimo ar moralės klausimai, nėra jokių nuorodų į Rytų Bažnyčių kanonų kodekso nurodymus ir neminimi Rytų krikščionys", jis „taikomas tik Lotynų Bažnyčiai ir neturi jokios teisinės galios Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčios tikintiesiems".

„Kiekvienas Vatikano dokumentas mūsų Bažnyčioje turi specialų priėmimo procesą", - EWTN aiškino Ševčiukas.

„Turime savo būdą, kaip būti atviri visiems, bet taip pat kaip teikti Bažnyčios palaiminimus, -teigė jis. - Mūsų tradicijoje niekada negalime atskirti liturginių ir neliturginių palaiminimų."

„Kai augau, visada šventa erdvė neapsiribodavo bažnyčios pastatu, - tęsė dvasininkas. - Buvome mokomi, kad krikščionys turi nešti tą šviesos liturgiją už bažnyčios ribų. Taigi mums labai sunku atskirti neliturginius palaiminimus".

Jis pažymėjo, kad jei į jį kreipiasi žmogus, prašydamas palaiminimo, jis jį suteikia, neklausdamas, ar žmogus yra nusidėjęs, ar buvo išpažinties.

„Žinoma, jei kas nors prieis prie manęs ir paprašys palaiminimo, aš jį suteiksiu, - kalbėjo Ševčiukas. - Tai ne momentas klausinėti apie jo, kaip krikščionio, asmeninę situaciją. Tačiau taip griežtai atskirti liturginį ir neliturginį palaiminimą mums gana sunku."

The post S. Ševčiukas pasisakė apie karą, popiežių ir tos pačios lyties asmenų palaiminimą appeared first on LAIKMETIS.

Jo nuomone, tikrasis tokio palaiminimo pavojus, kad „jis įtvirtina sielą nuolatinėje neatgailaujančios mirtinos nuodėmės būsenoje".

Jis įsitikinęs, kad šis „palaiminimas" kunigui tampa „lemiamu momentu". Norėdamas paaiškinti savo mintį, Rippergeris pacitavo Kristaus teiginį: „Kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie mane tiki, tam būtų geriau, kad asilo sukamų girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje." (Mt 18, 6).

„Paprastai tariant, homoseksualių porų „palaiminimas" yra girnapusės akmuo kunigui. Ir tai reikia pasakyti. Nes tai labai pavojingas dalykas", - tęsė Rippergeris.

Jis priminė, kad „homoseksualaus gyvenimo būdo ir veiklos tarp dvasininkų skatinimas ir propagavimas yra absoliučiai nepriimtinas ir kanoniškai draudžiamas".

Pasak egzorcisto, homoseksualios „poros" ar lytinėje nuodėmėje gyvenančios poros „palaiminimas", kaip siūloma Vatikano dokumente Fiducia supplicans, „plačiai atveria duris demoniškai įtakai kunigams".

The post JAV egzorcistas pareiškė, kad kunigai laimindami homoseksualų poras atsiveria demonų įtakai appeared first on LAIKMETIS.

Šios dvi moterys buvo išrinktos karnavalo asociacijos Iterene netoli Mastrichto garbės vadovėmis. Asociacija, kuriai paprastai vadovauja "princas ir princesė", prieš gavėnią įprastai rengia vakarėlius ir paradus, o sekmadienį prieš Pelenų trečiadienį dalyvauja Mišiose.

Tačiau kunigas Paulas Horschas pasakė porai, kad neduos jiems komunijos, sakydamas, kad oficialus Bažnyčios mokymas atmeta homoseksualumą ir jis negalįs tam prieštarauti.

Jo vyskupija išplatino palaikymo pareiškimą, kuriame teigė, kad komunija nėra Bažnyčios teisė. "Komunijos nepriėmimas neturėtų būti laikomas bausme ar asmens atmetimu. Be to, tai visiškai nesusiję su klausimu, kas yra ar nėra laukiamas Bažnyčioje".

Karnavalo asociacija, kaip ir kita kaimyninio kaimo asociacija, protestuodama atšaukė dalyvavimą Mišiose.

Šis incidentas atspindi niuansuotą Nyderlandų episkopato reakciją į Vatikano deklaraciją "Fiducia Supplicans", leidžiančią laiminti tos pačios lyties poras. Nors kelios kitos Europos vyskupų konferencijos palankiai įvertino deklaraciją, Nyderlandų prelatai pabrėžė, kad nors Bažnyčia yra skirta visiems, "pastoracinis" palaiminimas skirtas asmenims, o ne jų santykiams.

The post Nyderlanduose kunigas atsisakė suteikti komuniją lesbiečių porai appeared first on LAIKMETIS.

Socialiniame tinkle „X", buvusiame „Twitter", paskelbtoje naujienoje kunigas aprašė, kaip neseniai palaimino draugą ir jo „vyrą", kaip porą, vadovaudamasis Vatikano deklaracijoje „Fiducia Supplicans" pateiktais nurodymais.

„Jiedu kartu jau 20 metų ir gyvena netoliese, - rašė J. Martinas. - Susitikome „Shake Shack", sėdėjome lauke ir smagiai leidome laiką dalydamiesi prisiminimais, bendraudami ir kalbėdami apie Bažnyčią, nes visi keturi esame katalikai. Vienu metu Eugenijus pasakė: „Kodėl nesuteikus Gusui ir Džeimsui palaiminimo?".

Kodėl nesuteikus Gusui ir Džeimsui palaiminimo?

„Tai buvo būtent tokia situacija, kokia numatyta naujajame Vatikano dokumente „Fiducia Supplicans" dėl tos pačios lyties porų palaiminimo", - dalinosi su sekėjais jis.

„Tai buvo spontaniška (aš net nežinojau, kad Gusas atsives savo vyrą), trumpa (vis tiek neturėjau laiko pasiruošti) ir jokiu būdu nepanaši į vestuves situacija (juk sėdėjome lauke prie „Shake Shack")."

„Taigi sukalbėjau Aarono maldą iš Skaičių knygos, kuri man visada patiko: 'Tegul Viešpats tave laimina ir saugo…', suimdamas abiejų rankas virš stalo."

„Man nežinant, Eugenijus savo telefonu padarė greitai nuotrauką, kurią matote čia. Man ji pasirodė labai jaudinanti. Po to pasakiau Gusui: ƒ'Prisimeni, kaip mes tai įsivaizdavome gimnazijoje?'"

„Tuomet, kaip ir kai kur iki šiol, buvo neįsivaizduojama net pasakyti, kad esi gėjus", - rašė jis.

„Apie „Fiducia Supplicans" buvo daug komentarų: vieni geri, kiti blogi, treti išmintingi, ketvirti ne….. - rašė kun. Martinas. - Tačiau diskusijose dažnai pamirštama, kad iš esmės kalbama apie du vienas kitą mylinčius ir Dievo ieškančius žmones, - teigė jis. - Man buvo lengva pasakyti „taip" Gusui ir Džeimsui. Pasakyti „taip" Eugenijaus pasiūlymui. Pasakyti „taip" tam, ką Bažnyčia dabar siūlo šioms poroms…"

„Ir, svarbiausia, pasakyti „taip" Dievo troškimui būti arti jo draugų, taip pat ir mano 50 metų draugo", - užbaigė jis.

Netrukus po „Fiducia Supplicans" publikacijos 2023 m. gruodžio 18 d. t. Martinas savo jėzuitų rezidencijoje Niujorke atliko pirmąjį viešą tos pačios lyties asmenų poros „palaiminimą".

J. Martinas tuo tarpu sako, kad „Fiducia Supplicans" leidžia laiminti tos pačios lyties homoseksualias poras, kuriose žmonės „myli vienas kitą".

The post Tėvas Jamesas Martinas toliau „spontaniškai" laimina LGBT poras appeared first on LAIKMETIS.

„Tie, kurie aršiai protestuoja, priklauso mažoms ideologinėms grupėms", - sakė Pranciškus pirmadienį interviu Italijos laikraščiui „La Stampa", kaip teigiama angliškame Bažnyčios naujienų tarnybos „Vatican News" vertime.

Kalbėdamas apie Afrikos vyskupus, kurie išreiškė vienus griežčiausių kritikos pareiškimų dėl tokių palaiminimų, pontifikas paaiškino, kad jie yra „ypatingas atvejis", nes „jiems homoseksualumas yra kažkas „bjauraus" kultūriniu požiūriu; jie jo netoleruoja".

Viso pasaulio vyskupai nesutaria, kaip įgyvendinti „Fiducia Supplicans" dokumentą ir ar apskritai jį įgyvendinti, rašo CNA.

Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumas, atstovaujantis visoms Afrikos vyskupų konferencijoms, atsisako laiminti tos pačios lyties poras. Pareiškime teigiama, kad žemyne negalima teikti tokių palaiminimų „nesukeliant sau skandalų".

Vengrijos ir Lenkijos vyskupų konferencijos, kaip ir įvairūs kiti vyskupai visame pasaulyje, taip pat atsisakė palaiminti tos pačios lyties poras.

Kitų šalių, pavyzdžiui, Austrijos, Vokietijos ir Argentinos, vyskupų konferencijų vadovai pritarė deklaracijai ir galimybei laiminti tos pačios lyties poras. Kai kurios kitos vyskupų konferencijos, pavyzdžiui, JAV, pritarė deklaracijai, tačiau labai pabrėžė, kad tokie palaiminimai nebūtų painiojami su Bažnyčios mokymo pakeitimu.

Pranciškus savo interviu atmetė mintį, kad šis pasidalijimas gali sukelti Katalikų Bažnyčios skilimą.

„Bažnyčioje visada buvo mažų grupių, kuriose pasireiškė schizmatinio pobūdžio atspindžių, - sakė popiežius. - Reikia leisti joms tęstis ir praeiti… ir žvelgti į priekį".

Pranciškus sakė tikįs, kad „palaipsniui visi įsitikins deklaracijos dvasia", kuria, anot jo, „siekiama įtraukti, o ne suskaldyti". Jis pridūrė, kad deklaracija „kviečia mus priimti, o paskui patikėti žmones ir pasitikėti Dievu".

„Evangelija turi pašventinti kiekvieną, - sakė pontifikas. - Žinoma, turi būti gera valia. Ir būtina duoti tikslius krikščioniškojo gyvenimo nurodymus (pabrėžiu, kad palaiminta ne sąjunga, bet asmenys). Tačiau mes visi esame nusidėjėliai. Kodėl turėtume sudaryti nusidėjėlių, kurie gali įeiti į Bažnyčią, ir nusidėjėlių, kurie negali būti Bažnyčioje, sąrašą? Tai nėra Evangelija."

V. Fernándezo, einančio Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto pareigas, parašytame pranešime spaudai teigiama, kad pasipriešinimo dokumentui „negalima įvardinti kaip doktrininio pasipriešinimo, nes jame aiškiai ir išsamiai kalbama apie santuoką ir lytiškumą".

„Nėra jokios galimybės doktrininiu požiūriu atsiriboti nuo šios deklaracijos ar laikyti ją eretiška, prieštaraujančia Bažnyčios tradicijai ar šventvagiška", - sakė kardinolas.

The post Bažnyčioje, anot popiežiaus, visada buvo mažų ideologinių grupių, o Afrika - „ypatingas atvejis" appeared first on LAIKMETIS.

Pranciškaus Salezo, žurnalistų globėjo, šventojo Pranciškaus Salezo šventės dieną, sausio 24-ąją, surengtame susitikime su žurnalistais Gilas pareiškė, kad jo ketinimas yra palaiminti žmogų be ceremonijos, rašė „Europe Press".

Prelatas perskaitė pareiškimą, kuriame išreiškė arkivyskupijos poziciją dėl deklaracijos. Jis sakė, kad „bendrystėje su popiežiumi Pranciškumi jis toliau tęs neliturginius pastoracinės reikšmės palaiminimus, ištikimai laikydamasis to, ką Šventasis Sostas nurodė „Fiducia Supplicans" deklaracijoje ir vėlesniame aiškinamajame rašte".

Taip bus elgiamasi „kruopščiai gerbiant nekintamą Bažnyčios doktriną apie tikrąją santuoką ir nereguliarias sąjungas, vengiant bet kokios painiavos ir siekiant gėrio tikintiesiems", - baigiamas pareiškimas.

Pasak „Europa Press" pranešimo, per pokalbį su žiniasklaida jis pridūrė, kad neketina dalyvauti kampanijose, įrėmintose kaip buvimas „už ar prieš" pontifiką.

Keli Ispanijos vyskupai viešai pasisakė paskelbus Vatikano dokumentą dėl palaiminimų pastoracinės reikšmės. Pirmasis tai padarė Orihuelos - Alikantės vyskupas José Ignacio Munilla (Chosė Ignacijus Munila), kuris apibendrino dokumentą kaip neturintį erezijų, tačiau jo taikymas, kaip jis prognozavo, „bus chaotiškas".

Vėliau jis nusprendė, kad jo vyskupijoje dėl bet kokio homoseksualių ar kitokių nereguliariai gyvenančių porų prašymo palaiminti juos turėtų būti konsultuojamasi su generaliniu vikaru, „kol bus įtvirtinta teisinga praktika arba, prireikus, kol bus paskelbtos vyskupijos gairės".

Almerijos vyskupas Antonio Gómezas Cantero (Antonijus Gomesas Kanteras) gynė deklaraciją kaip „labai tikslią" ir ragino „perskaityti visą dokumentą" prieš pareiškiant nuomonę šiuo klausimu. Be to, jis teigė, kad praeityje jau yra palaiminęs homoseksualias poras.

Ovjedo arkivyskupas Jesús Sanzas (Jėzus Sansas) ne kartą yra kalbėjęs apie šį dokumentą. Visai neseniai socialiniuose tinkluose jis pavadino „Fiducia Supplicans" „demagogija, iškraipančia krikščioniškąją tradiciją ir Bažnyčios magisteriumą".

The post Ispanijos arkivyskupas: nedalyvausiu kampanijose „už ar prieš" popiežių appeared first on LAIKMETIS.

Šventasis Tėvas pažymėjo, kad neseniai patvirtinta apaštalinė konstitucija Praedicate Evangelium nurodo, jog Tikėjimo mokymo dikasterijos uždavinys yra padėti popiežiui ir vyskupams skelbti Evangeliją skatinant ir saugant katalikų tikėjimo ir moralės doktrinos vientisumą, remiantis tikėjimo paveldu ir siekiant gilesnio jo supratimo naujų klausimų šviesoje.

Šiems tikslams pasiekti 2022 vasario Motu Proprio Fidem Servare dikasterijoje buvo įsteigti du atskiri skyriai: doktrininis ir disciplininis. 2023 liepos laiške prefektui, priminė popiežius, jis paryškino kompetentingų specialistų darbą Disciplinos skyriuje, kad tinkamai būtų taikoma kanonų teisė, ypač nepilnamečių išnaudojimo bylose. Kitas šio skyriaus uždavinys – padėti vyskupams ir jų padėjėjams įgyti reikiamą kanonų teisės pažinimą. Kita vertus, reikia daugiau dėmesio ir Doktrinos skyriaus, Santuokos klausimų biuro ir Archyvo darbams. Pranciškus priminė, kad Archyvas prieš 25 metus, 2000 metų Jubiliejaus proga, buvo atidarytas plačiajai publikai.

Tikėjimo mokymo dikasterija stengiasi padėti suprasti tikėjimą dabartinės besikeičiančios epochos metu. Popiežius su audiencijos dalyviais pasidalijo keliomis mintimis, kurias susiejo su trimis žodžiais: sakramentai, orumas ir tikėjimas.

Sakramentai ir jų galiojimas, priminė jis, buvo dabartinės Tikėjimo mokymo dikasterijos plenarinės sesijos pagrindinė tema. Sakramentai maitina ir augina Bažnyčią. Dėl šios priežasties reikia ypatingo rūpestingumo juos teikiant ir atskleidžiant tikintiesiems jų perduodamus malonės lobius. Per sakramentus tikintieji tampa pajėgūs pranašauti ir liudyti. O mūsų laikams ypač skubiai reikia naujo gyvenimo pranašų ir meilės liudytojų. „Todėl mylėkime ir padėkime mylėti sakramentų grožį ir gelbstinčią galią!“, – paragino popiežius.

Kitas žodis – orumas. Krikščionims privalu užstoti asmens orumą ir pirmumą bet kokiomis aplinkybėmis. „Žinau, kad šiuo klausimu rengiate dokumentą“, – pastebėjo popiežius, linkėdamas, kad šis dokumentas padėtų Bažnyčiai būti arti tų, kurie kovoja, dažnai sumokėdami didelę asmeninę kainą, už teises tų, kurių nepaisoma. Taip pat padėtų, susidūrus su įvairiais dabartiniais būdus pašalinti kitus ir jų nepaisyti, reaguoti nauja brolystės ir socialinės draugystės svajone, neapsiribojančia žodžiais.

Trečiasis žodis – tikėjimas. Neseniai sukako dešimt metų nuo apaštališkojo paraginimo Evangelii Gaudium pasirodymo, o prieš akis – Jubiliejus, kurio metu atnaujinsime tikėjimą Jėzumi Kristumi, tikru Dievu ir tikru žmogumi, istorijos ir pasaulio viltimi. Negalime pasislėpti nuo fakto, kad didžiojoje planetos dalyje tikėjimas, kaip pažymėjo Benediktas XVI, „nebėra savaime suprantama bendro gyvenimo prielaida“. Jis dažnai neigiamas, iš jo tyčiojamasi, jis išstumiamas ir išjuokiamas“ (Porta fidei, 2 sk.). Todėl dabar yra metas iš naujo ir su didesniu užsidegimu apmąstyti tam tikras temas: tikėjimo skelbimą ir perteikimą šiandienos pasaulyje, ypač jaunosioms kartoms. Misionierišką bažnytinių struktūrų ir sielovados darbuotojų atsivertimą. Naująsias miestų kultūras, kupinas iššūkių ir beprecedenčių prasmės klausimų. Ir, ypač, kerigmos (skelbimo) svarbą Bažnyčios gyvenime ir misijoje.

Šiame kontekste Tikėjimo mokymo dikasterijos pagalba ir „tikėjimo išsaugojimo“ uždavinys reiškia įsipareigojimą apmąstyti ir įžvelgti, kaip visa bendruomenė gali siekti tikro sielovadinio ir kerigminio-misionieriško atsivertimo, kuris taip pat padėtų vykstančiai sinodinei kelionei.

Mums esminis, gražiausias, patraukliausias ir kartu būtiniausias yra tikėjimas į Jėzų Kristų. Visi drauge, Dievui padedant, jį iškilmingai atnaujinsime per artėjantį Jubiliejų, o kiekvienas iš mūsų yra pašauktas jį skelbti kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai žemėje. Tai pagrindinė Bažnyčios užduotis, kurią jis pabrėžė Evangelii Gaudium, pažymėjo Pranciškus.

Šiame evangelizavimo kontekste popiežius paminėjo neseniai paskelbtą deklaraciją Fiducia supplicans. Joje minimų „sielovadinių ir spontaniškų palaiminimų“ tikslas – konkrečiai parodyti Viešpaties ir Bažnyčios artumą visiems, kurie, atsidūrę įvairiose situacijose, prašo pagalbos tęsti, o kartais ir pradėti, tikėjimo kelionę.

„Norėčiau trumpai pabrėžti du dalykus: pirma, kad šių palaiminimų, be liturginio konteksto ir formos, gavimas nereikalauja moralinio tobulumo. Antra, kai spontaniškai prisiartina ir palaiminimo paprašo pora, laiminama ne jų sąjunga, o tiesiog žmonės, kurie kartu jo paprašė. Ne sąjunga, bet žmonės, žinoma, atsižvelgiant į kontekstą, jautrumą, vietas, kuriose gyvenama, ir tinkamiausius būdus tai padaryti“, – pabrėžė popiežius, padėkojęs Tikėjimo mokymo dikasterijos nariams už tarnystę.

The post Popiežius apie "Fiducia supplicans": laiminama ne sąjunga, bet žmonės appeared first on LAIKMETIS.