Šį straipsnį rašyti nelabai noriu, bet manau, kad turėčiau. Apmatai formavosi mano galvoje, kai žiūrėjau „Eurovizijos“ dainų konkursą.

Mano dvejonės kyla iš to, kad puikiai žinau, jog Bambie Thug eurovizinė daina „Doomsday Blue“ (liet. „Mėlyna lemtinga diena“) yra didelis smūgis socialiai tradicinių pažiūrų žmonėms. Nenoriu būti apžvalgininku, kuris įsižeidžia ir barasi dėl visko. Gerbiu saviraiškos laisvę ir suprantu, kad menininkai kartais meta iššūkį ir mus trikdo. Tačiau kai jo siunčiamoje žinutėje yra okultinių nuorodų, prakeiksmų ir vaizdų, kurie yra piktybiški, tikrai turime teisę reaguoti.

Būdami sąžiningi, turėtume vertinti pasirodymą pagal atlikėjų ketinimus. Šios dainos žodžiai turėtų būti apie tai, kaip kovoti su abejonėmis savimi ir niekada neleisti, kad kas nors priverstų jaustis menkesniu, nei esi. Abi šios idėjos yra pagirtinos. Tačiau kaip Bambie Thug dainos žodžiai patvirtina šią idėją, nesuprantu: „Avada Kadavra, sakau, kad sunaikinčiau / jausmus, kuriuos turiu, kurių negaliu išvengti / per suktus liežuvius ant tavęs uždėtas užkeikimas / kad visos gražuolės tavo lovoje ištrūktų iš tavo rankų ir tave nuliūdintų / ir visus dalykus, kuriuos norėtum turėti, prarastum“.

Jei kas nors privertė mane jaustis menkesniu, nei esu, ar galiu tai panaikinti prakeikdamas jį? Ar nuo to viskas klostysis geriau?

Kiekvieno mačiusio, kaip demoniškos jėgos griauna atskirų žmonių gyvenimus, nereikia įtikinėti, kad tai žalinga ir pavojinga. Visi turėtume susirūpinti, kai okultizmas normalizuojamas.

„Eurovizijos“ ir daugelio kitų renginių potekstė yra ta, kad atėjo laikas atlyginti žalą asmenims, kurie patyrė tradicinių visuomenių represijas. Dabar laikoma nusikaltimu prieš žmoniją, jei kas nors trukdo išreikšti save taip, kaip jam atrodo tinkama.

Krikščionys turi pripažinti, kad šį judėjimą paskatino rimtos praeities klaidos, padarytos krikščionybės, kai ji buvo aukštumoje, laikais. Airija, kuri yra Bambie Thug gimtinė, turi atsakyti. Kai krikščioniškasis tikėjimas palaiko jėgų pusiausvyrą, rezultatai dažnai būna bjaurūs. Bažnyčia buvo kalta dėl piktnaudžiavimo ir represijų. Šiuo metu matome tam tikrą atsaką į tai.

Kiekvieno mačiusio, kaip demoniškos jėgos griauna atskirų žmonių gyvenimus, nereikia įtikinėti, kad tai žalinga ir pavojinga.

Šiuo metu ryškėja lūžio linija tarp ultraliberalų, siekiančių laisvių, dėl kurių kyla pavojus išardyti visuomenės struktūrą, ir jiems besipriešinančių autoritarų. Noriu atsiriboti nuo abiejų grupių.

Prezidentas V. Putinas sako Rusijos žmonėms, kad jis saugo juos nuo liberalios Europos, kuri užsiima savęs žalojimu. Galbūt jis net turi tam pagrindo. Tačiau negalima įstatymais priversti žmonių laikytis socialinių ar religinių normų. Senasis Testamentas rodo, kad įstatymas yra bejėgis padaryti žmones gerus. Paulius mus moko, kad Įstatymas gali tik parodyti, jog mums reikia išsigelbėti nuo savidestrukcinių polinkių (Rom 8, 3). Įstatymas nušviečia, kur nuklydome, bet tik meilė gali pakeisti mūsų širdis.

Be abejo, krikščionys gali rasti naujų būdų pranešti, kad kai kurios saviraiškos formos, net ir tos, kurios tiesiogiai nekenkia kitiems, kenkia pačiam žmogui. Krikščionybės paradoksas, kad savo tikrąją tapatybę atrandame tik praradę save Kristuje (Mt 10, 39). Daugėja sociologinių įrodymų, kad žmonėms suteikiant vis daugiau galimybių rinktis, kaip save apibrėžti, vis dažniau kyla depresija ir nerimas.

Nenoriu būti savanaudis teisuolis, raginantis žmones stoti į vieną gretą. Nesu toks žmogus. Pernelyg gerai žinau, kad ir mane reikia gelbėti nuo netvarkos, kurią taip dažnai pridarau. Tačiau noriu pasakyti, kad „Eurovizija“ nėra žmogaus klestėjimo formulė. Padarykime viską, ką galime, kad įžiebtume šviesą ten, kur šiuo metu yra tik tamsa.

The post Turėtume susirūpinti, kai normalizuojamas okultizmas appeared first on LAIKMETIS.

Valdžios institucijos pažadėjo imtis akivaizdžių priemonių, įskaitant ginkluotus policijos pareigūnus ir pastiprinimus iš Danijos bei Norvegijos, kad užtikrintų sklandžią renginio eigą.

Paprastai su blizgesiu ir kiču siejamas konkursas šiemet vertinamas labai prieštaringai. Kritikai ragina neleisti dalyvauti Izraeliui, jau daugiau nei šešis mėnesius kariaujančiam su islamistų grupuote „Hamas“ Gazos Ruože. 

Malmėje, trečiajame pagal dydį Švedijos mieste, gyvena daugiau kaip 360 tūkst. gyventojų, priklausančių 186 skirtingoms tautybėms, o didelė dalis miesto gyventojų yra palestiniečių kilmės. 

Norint išreikšti protestą prieš Izraelio dalyvavimą konkurse, jau buvo pateikta bent pusė tuzino prašymų išduoti leidimus rengti demonstracijas. 

Pasak miesto valdžios, šiuo metu situacija kontroliuojama. 

„Įvairių su „Eurovizija“ susijusių renginių metu saugumo priemonės bus aiškiai matomos“, – spaudos konferencijoje sakė miesto saugumo direktorius Peras-Erikas Ebbestahlis (Peras Erikas Ebestalis).

Jis pridūrė, kad Malmės mieste bus sustiprinta saugumo kontrolė, ypač dėl patekimo į įvairias vietas, kur daugeliu atvejų bus draudžiama neštis didelius krepšius ar kuprines. 

Taip pat paskelbta, kad mieste bus sustiprintos policijos pajėgos – atvyks pastiprinimai iš Norvegijos ir Danijos, o pareigūnai bus geriau ginkluoti nei įprastai.

Trečiadienį Malmės policijos viršininkė Petra Stenkula pareiškė, kad mieste bus sustiprintos policijos pajėgos su įprastais ir sunkesniais ginklais, įskaitant automatus. 

„Nesame įpratę jų matyti Švedijoje ir Malmėje“, – pridūrė ji.

Švedijos visuomeninio transliuotojo SVT vykdomoji prodiuserė Ebba Adielsson (Eba Adielson) naujienų agentūrai AFP sakė, kad saugumo planas yra itin tvirtas.

Anot E. Adielsson, šiuo metu ji labiausiai nuogąstauja, kad žmonės bijo dalyvauti renginyje. 

Likus savaitei iki „Eurovizijos“ pirmojo pusfinalio į Malmę turėtų atvykti daugiau nei 100 tūkst. žmonių. 

„Eurovizija“ Malmėje vyks gegužės 7–11 dienomis. 

The post „Eurovizija“ Švedijoje - sustiprinto saugumo fone appeared first on LAIKMETIS.

Pagal žiūrovų ir žiuri balsavimo rezultatus duetas surinko 21 tašką. Tai buvo paskelbta vasario 4 d. per tiesioginio žiūrovų balsavimo rezultatus nacionalinės atrankos transliacijos metu "Youtube" kanalu "Eurovision Ukraine official".

Kūrinys anksčiau buvo kritikuojamas dėl dainos nuorodos į "prieštaringai vertinamą Motinos Teresės įvaizdį". Priedainyje girdisi žodžiai: "Mama Teresė ir Mergelė Marija yra su mumis. Basos vaikščiojo žeme tarsi ašmenimis".

Jerry Heil pareiškė, kad nepaisant dainoje esančių Motinos Teresės ir Mergelės Marijos įvaizdžių, tai nėra biografinis pasakojimas, nes kai ką nors pavadini Motina Terese, turi omenyje, kad tai geras ir nuoširdus žmogus.

Būtent tokiais simboliais paremta daina "Teresa&Maria". "Noriu pabrėžti, kad mes ne dainuojame apie Motiną Teresę. Ji, kaip ir Mergelė Marija, šioje dainoje pasitelkta kaip simbolis", - apibendrino Jerry Heil.

Alyona Alyona teigia, kad pagrindinė dainos prasmė slypi eilutėse "visi šventieji gimė kaip žmonės".

The post Ukrainos nacionalinę "Eurovizijos" atranką laimėjo daina apie Mergelę Mariją ir Motiną Teresę appeared first on LAIKMETIS.

Deja, dainavimo susibūrus tradicija atrodo baigia išnykti. Neliko bendravimo ir bendros dainos. Taip, dainuoja  tie, kurie iš to duoną valgo, ekranuose matome daug konkursų padedančių atrasti dainuojančias žvaigždes. Bet ar dažnai girdime dainas Lietuvos žmonių susibūrimuose? O ir ką dainuoti – jeigu mūsų „moraliniai autoritetai“ paskelbė, kad senos dainos „nebemodernios“ ir, svarbiausia, jos lietuviškos (kas „ekspertų“ vertinama kaip atsilikimas).

Lietuvių kalbos gėdijimasis apima ne tik dainas, bet ir viešą kalbėjimą. Norint pagerinti „kalbėjimo kokybę“, ji reikia ar nereikia prifarširuojama užsienietiškais žodžiais, matyt, norint pasirodyti esančiais „kietais“. Gal todėl mes tarptautiniuose konkursuose drįstame ištarti lietuviškai tik „čiūto tūto“, matyt, norėdami pasirodyti „pažangesni“...

Nors tai nelabai padeda -  juk ukrainiečiai  eurovizijas laimi su ukrainietiškomis dainomis. Matyt  ir kitų šalių klausytojams nelabai patinka, kai dainininkas gėdijasi savęs. O gal vis mažiau dainuojančiai tautai tiesiog sunkiau sekasi sukurti kažką, kas sužavėtų kitus.

OKas nutiko su mūsų demokratijos siekiu? Deja, ir jos pradėjo nedaugėti. Stebime kaip mūsų dominuojanti žiniasklaida pamokančiu tonu kritikuoja neseniai įvykusius rinkimus Turkijoje. Anot jos, E. T. Erdoganas Turkijoje laimėjo dėl demokratijos stygiaus, nes šios šalies nacionalinė žiniasklaida ir dauguma privačių žiniasklaidos priemonių palaikė prezidentą. 

Gal pas mus yra kitaip? Kam tarnauja nacionaline TV? Ar joje nėra cenzūros – pavyzdys yra V. Savukyno atvejis ? Ar trijų ketvirtadalių Lietuvos  bendruomenės,  prieštaraujančios Civilinėms sąjungoms, nuomonė praporcingai atspindima mūsų žiniasklaidoje? Ar užsakomaisiais straipsniais nevykdomas masinis propagandinis spaudimas priimti LGBT ideologiją? Ar nesijuokia puodas, kad katilas juoda?

Sklaidydamas čekučių skandalo sukeltą isterijos dėl pirmalaikių rinkimų kroniką, radau visiškai gūdžiu sovietmečiu padvelkusią Lietuvos Respublikos Seimo nario konservatoriaus V. Semeškos nuoširdžiai ištartą auksinę mintį. „Aš, kaip partijos narys, besąlygiškai vykdantis partijos organų sprendimus, balsuosiu taip, kaip nuspręs prezidiumas. O prezidiumas nusprendė balsuoti. Frakcijoje dar bus sprendimas, tai aš tą sprendimą ir palaikysiu.“ – kalbėjo V. Semeška. Jis visiškai pamiršo, kad tapdamas LR Seimo nariu prisiekė Lietuvai ,o ne partijai...

Taigi tokios „dainos“ dabar Lietuvoje. O gal pradėkime nesigėdydami prisiminti anas, mus stiprinančias, dainas ir  paskatinkime lietuviškai kartu dainuoti tuos, kurie savų dainų gėdijasi?

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Praėjus 35 metams po dainuojančios revoliucijos lietuviai vis mažiau drauge dainuoja appeared first on LAIKMETIS.

Po to, kai dėl karo Ukrainoje, kuri 2022-aisiais tapo konkurso nugalėtoja, buvo nuspręsta surengti konkursą kitur, tai padaryti sutiko Jungtinė Karalystė. Muzikinę fiestą šįmet rengia Anglijos miestas Liverpulis.

Šeštadienį vyksiančiame finale Ukraina bus ypatingai pagerbta – pasirodys 11 šios šalies atlikėjų, tarp jų ir praėjusiais metais triumfavusi grupė „Kalush Orchestra“.

Vakaro metu bus rodomi vaizdo klipai, pristatantys įvairias šalies vietoves.

Tačiau Europos transliuotojų sąjunga (EBU) teigė, kad griežtos taisyklės neleido jai leisti kalbėti Ukrainos vadovui.

„Vienas iš konkurso kertinių akmenų – nepolitinis renginio pobūdis, – sakė EBU.  – Šis principas draudžia konkurso metu daryti politinius ar panašius pareiškimus.“

Ji pridūrė, kad V. Zelenskio prašymas kreiptis į auditoriją, „nors ir pateiktas turint pagirtinų ketinimų, deja, negali būti patenkintas, nes tai prieštarautų renginio taisyklėms“.

JK ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) atstovas spaudai penktadienį nurodė, jog premjeras yra nusivylęs, kad EBU neleido parodyti V. Zelenskio vaizdo pranešimo per šį savaitgalį vyksiantį „Eurovizijos“ finalą.

„Vertybės ir laisvės, už kurias kovoja prezidentas Zelenskis ir Ukrainos žmonės, nėra politinės, jos yra pamatinės“, – sakė jis žurnalistams, pažymėdamas, kad EBU pati uždraudė Rusijai dalyvauti konkurse.

Tuo metu Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas penktadienį feisbuke sakė, kad V. Zelenskio biuras nesikreipė į „Eurovizijos“ organizatorius su prašymu leisti jam kalbėti finale ar kuriame nors kitame konkurso etape.

LRT vadovė EBU posėdyje ragins keisti sprendimą

Nacionalinio transliuotojo LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė EBU posėdyje žada kelti klausimą dėl galimybės „Eurovizijoje“ pasisakyti Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui.

EBU tokį sprendimą teigia priėmusi, nes griežtos taisyklės neleidžia jokių politinių pareiškimų.

„Sprendimą dėl V. Zelenskio kalbos priėmė Europos transliuotojų sąjungos EBU vadovybė, prižiūrinti, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Tam ji turi visus įgaliojimus. Tačiau rytoj kaip tik vyks EBU valdybos posėdis, kuriame EBU valdybos narė, LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė iškels šį klausimą“, – BNS penktadienį sakė LRT atstovė Miglė Savickaitė.

Praėjusiais metais devynios šalys – tarp jų ir Lietuva – kreipėsi į EBU dėl Rusijos pašalinimo iš Eurovizijos po Maskvos invazijos Ukrainoje.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė EBU valdyboje kėlė klausimą tiek dėl Rusijos pašalinimo iš Eurovizijos, tiek dėl Rusijos transliuotojų pašalinimo iš EBU narių.

Iš pradžių siūlymams nebuvo pritarta, tačiau galiausiai priimtas sprendimas, kad Rusija „Eurovizijoje“ nedalyvaus, o Rusijos transliuotojų narystė buvo suspenduota.

„Toks sprendimas buvo priimtas remiantis renginio taisyklėmis ir EBU vertybėmis.  Šių metų dainų konkurse Rusija taip pat nedalyvauja“, – sakė M. Savickaitė.

The post Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui nesuteiktas žodis „Eurovizijos“ finale appeared first on LAIKMETIS.

Jaunoji popmuzikos žvaigždė sakė, kad nori didinti informuotumą apie Katalikų Bažnyčią, „nes tai gali būti kažkas, kas tave sustiprina".

„Einu ten ne dėl kunigų, bet dėl Dievo. Tai yra tikėjimas. Bažnyčia man yra žmonių, kuriuos sieja meilė Dievui, bendruomenė", - sakė ji.

Węgiel pabrėžė, kad nueina į bažnyčią vos tik pajaučia poreikį pabūti su Dievu. Anot jos, ten būna „puikios šventosios Mišios ir nuostabūs pamokslai".

Einu ten ne dėl kunigų, bet dėl Dievo. Tai yra tikėjimas. Bažnyčia man yra žmonių, kuriuos sieja meilė Dievui, bendruomenė.

Lenkų dainininkė teigė, kad reikia laužyti stereotipą, jog į bažnyčią eina tik „seni žmonės".

„Aš einu į bažnyčią su savo komanda; ji visi yra jauni žmonės ir jie yra mano geriausi draugai", - sakė jaunoji dainininkė.

Roksana Węgiel - lenkų popdainininkė, televizijos laidų vedėja ir dainų autorė. Ji taip pat yra prodiusavusi keletą dainų.

Węgiel muzikos industrijoje dalyvauja nuo vaikystės. Dar besimokydama pradinėje mokykloje ji lankė muzikos mokyklą ir mokėsi groti pianinu. Būdama aštuonerių metų pradėjo lankyti dainavimo pamokas, o netrukus prisijungė prie bažnyčios vaikų choro.

2018 m. ji laimėjo pirmąją televizijos šou „The Voice Kids" laidą ir 16-ąjį jaunimo „Eurovizijos" dainų konkursą. 2019 m. ji laimėjo MTV Europos apdovanojimą kaip geriausia Lenkijos atlikėja, o 2021 m. įrodė, kad yra geriausia lenkiškoje šokių šou laidoje.

The post Lenkijos jaunimo Eurovizijos laimėtoja: stereotipas, kad į bažnyčią eina tik seni žmonės, turi būti sulaužytas appeared first on LAIKMETIS.

„Tai bus Liverpulis, gegužės 13-oji“, – per tiesioginę televizijos transliaciją paskelbė BBC „Eurovizijos“ šou vedėjas Grahamas Nortonas (Grejemas Nortonas).

Paskutiniu etapu dėl teisės rengti konkursą varžėsi Anglijos šiaurės vakaruose esantis Liverpulis ir antrasis pagal dydį Škotijos miestas Glazgas.

Liverpulis garsėjai kaip „bitlų“ ir daugelio kitų garsių muzikantų, įskaitant „Gerry and the Pacemakers“ ir „Frankie Goes to Hollywood“, miestas.

„Liverpulis, širdingas miestas su pasididžiavimo vertu muzikiniu paveldu, surengs nepamirštamą šou, pagerbsiantį Ukrainos turtingą kultūrą ir kūrybiškumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė britų ministrė pirmininkė Liz Truss (Liz Tras).

Konkursą turėjo organizuoti Ukraina, nes jos folkmuzikos ir repo grupė „Kalush Orchestra“ gegužės mėnesį laimėjo šiemetinę „Euroviziją“, sulaukusi didžiulės paramos po Rusijos invazijos.

Per „Eurovizijos“ finalą Turine „Kalush Orchestra“ su daina „Stefania“, apjungusia ukrainiečių folkloro ir modernaus hiphopo ritmus, įveikė 24 varžovus. Britų atstovas Samas Ryderis (Semas Raideris) su keistoka daina „Space Man“ liko antras.

Nepaisydama prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybės protestų, „Euroviziją“ organizuojanti Europos transliuotojų sąjunga (EBU) birželio mėnesį nusprendė, kad Ukraina negalėtų užtikrinti daugiau kaip 10 tūkst. konkursą rengiančių žmonių ir dar 30 tūkst. žiūrovų saugumo.

The post 2023 metų „Eurovizija“ vyks Liverpulyje appeared first on LAIKMETIS.

„Jungtinė Karalystė rengs „#Eurovision 2023“, – sakoma organizatorių „Twitter“ žinutėje.

Ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ praėjusį mėnesį laimėjo dainų konkursą, o pagal taisykles šalis nugalėtoja turėtų surengti kitų metų renginį. Tačiau praeitą mėnesį „Eurovizijos“ organizatoriai atvirtino, kad 2023 metais dainų konkursas negali būti surengtas Ukrainoje dėl Rusijos sukelto karo, nepaisant Kyjivo protestų.

Per šių metų renginį Britanija liko antra, todėl Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pradėjo derybas su britų visuomeniniu transliuotoju BBC.

JK pirmadienį patvirtino, kad nenoriai perims šią pareigą iš Ukrainos.

Ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) atstovas sakė, jog vyriausybės vadovas „tvirtai troško“, kad 67-ąją „Euroviziją“ organizuotų Ukraina, todėl „giliai apgailestauja“, kad tokia galimybė buvo pripažinta neįmanoma.

Ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) atstovas sakė, jog vyriausybės vadovas „tvirtai troško“, kad 67-ąją „Euroviziją“ organizuotų Ukraina, todėl „giliai apgailestauja“, kad tokia galimybė buvo pripažinta neįmanoma

Kol kas neaišku, kuriame mieste vyks renginys, bet susidomėjimą jau yra išreiškę Glazgas ir Mančesteris, sakoma BBC pranešime.

„Esame nepaprastai dėkingi, kad BBC sutiko surengti 2023 metų „Eurovizijos“ dainų konkursą JK“, -  sakė šio renginio vykdomasis direktorius Martinas Oesterdahlis (Martinas Esterdalis).

„BBC anksčiau keturiskart perėmė organizavimo pareigas iš kitų laimėjusių šalių. Tęsiant šią solidarumo tradiciją, žinome, kad kitų metų konkursas bus vieno labiausiai patyrusių Europos visuomeninių transliuotojų kūrybingumo ir talento vitrina, tuo pačiu užtikrinant, kad šių metų laimėtojai, Ukraina, būtų pagerbti ir atstovaujami per visą renginį“, – pridūrė jis.

Ukraina, kaip praeitų metų konkursą laimėjusi šalis, automatiškai pateks į kitų metų „Eurovizijos“ didįjį finalą kartu su vadinamojo „Didžiojo penketo“ šalimis, labiausiai finansiškai prisidedančiomis prie šio renginio organizavimo – Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Jungtine Karalyste. 

„Supranta nusivylimą“

Birželio 17-ąją EBU paskelbė, kad karo nuniokota Ukraina negalės surengti kitų metų konkurso. Šis pareiškimas nuliūdino konkurso gerbėjus visame žemyne, o Ukrainos vyriausybė paragino EBU atšaukti savo sprendimą.

„EBU visiškai supranta nusivylimą, kurį sukėlė pranešimas, kad 2023 metų „Eurovizijos“ dainų konkursas negalės būti surengtas Ukrainoje, šių metų šalyje nugalėtojoje“, – sakoma tuo metu paskelbtame sąjungos pareiškime.

„Sprendimą lėmė EBU atsakomybė užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos visų dirbančiųjų ir dalyvaujančiųjų renginyje, kurio planavimas turi būti pradėtas nedelsiant, saugumui garantuoti“, – paaiškino ji.

EBU teigė, kad darbui „Eurovizijoje“ paprastai akredituojama daugiau nei 10 000 žmonių, įskaitant filmavimo komandos narius, kitus darbuotojus ir žurnalistus.

„Tikimasi, kad į renginį atvyks dar 30 000 gerbėjų iš viso pasaulio. Jų gerovė yra mūsų pagrindinis rūpestis“, – teigiama pranešime.

Didelė masinių aukų rizika

Gegužės 15 dieną Turine vykusiame „Eurovizijos“ finale „Kalush Orchestra“ triumfavo nacionalinių teisėjų komisijų ir žiūrovų balsų dėka. Europiečiai taip pademonstravo savo solidarumą su Ukraina Rusijos invazijos akivaizdoje.

EBU teigė, kad „Eurovizijos“ taisyklėse aiškiai nurodyta, kad renginys gali būti perkeltas susiklosčius tokioms situacijoms kaip vykstantis karas.

Sąjunga nurodė, kad šį sprendimą lėmė didelis atakų iš oro pavojus ir didelė masinių aukų rizika, be to, jos teigimu, dėl karo delegacijos ir dalyviai gali nenorėti vykti į Ukrainą.

Kalbant apie galimybę konkursą surengti kurioje nors pasienio vietovėje Ukrainoje, siūlomų vietų specifikacija ir aplinkinės infrastruktūros trūkumas neatitinka „Eurovizijos“ poreikių, tvirtina EBU.

„Visa tai prisideda prie bendro EBU vertinimo, kad, kalbant apie saugumo ir veiklos garantijas, renginio surengimui būtini reikalavimai nėra įvykdyti“, – sakoma jos pranešime.

1950 metais Ženevoje įkurta EBU yra didžiausias pasaulyje visuomeninės žiniasklaidos aljansas. Jam priklauso 112 organizacijų narių 56 šalyse ir 31 asocijuota narė Azijoje, Afrikoje ir Amerikose.

The post 2023 metų „Euroviziją“ rengs Jungtinė Karalystė appeared first on LAIKMETIS.

Konkurso prizas – didelis krištolinis mikrofonas su dainų konkurso logotipu – buvo išstatytas pardavimui socialiniame tinkle „Facebook“.

Šeštadienio vakarą pasibaigus varžytinėms prizas atiteko ukrainiečių bitkoinų verslu užsiimančiai bendrovei „WhiteBIT“.

„Jūs, vyrukai, esate stulbinantys“, – grupė „Kalush Orchestra“ parašė feisbuke, skelbdama aukciono nugalėtoją.

„Jūs, vyrukai, esate stulbinantys“, – grupė „Kalush Orchestra“ parašė feisbuke

„Ypatinga padėka „WhiteBIT“ komandai, kuri įsigijo prizą už 900 tūkst. JAV dolerių ir dabar yra teisėta jo savininkė“, – skelbiama pranešime.

Grupės teigimu, aukcione surinktos lėšos bus paaukotos Ukrainos kariuomenei padedančiam fondui „Prytula“.

„Kalush Orchestra“ laimėjo gegužės 14 dieną vykusį Europos dainų konkursą, atlikusi dainą „Stefania“. 

Šį kūrinį hiphopo grupės lyderis parašė savo motinai, tačiau vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai kūrinys tapo himnu karo draskomai valstybei.

Rusija dėl šios invazijos šiemet buvo pašalinta iš „Eurovizijos“ konkurso.

The post „Eurovizijos“ nugalėtojai ukrainiečiai savo prizą pardavė aukcione už įspūdingą sumą appeared first on LAIKMETIS.

Jos maldų tekstai yra sukurti jos pačios. Juos siunčia žmonės – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, teritorinės gynybos kovotojai, civiliai gyventojai.

„Meldžiamės už visus tuos, kurie šiuo metu negali melstis, nes vyksta į puolimą, ilsisi po mūšio tranšėjoje, pakuoja maišus su humanitarine pagalba pabėgėliams arba slepiasi nuo apšaudymo rūsyje. Malda taip pat yra mūsų šarvai. Ačiū Dievui, kad turime Ukrainą", - rašė dainininkė.

Ruslana taip pat rengia koncertus fronte - ten, kur gali patekti.

 „Žinau, kad šiandien jums reikia mano multikų. Ukrainietiška daina taip pat yra šarvai", - dainininkė kreipiasi į Ukrainos gynėjus.

The post „Eurovizijos" dainų konkurso nugalėtoja Ruslana kiekvieną vidurnaktį meldžiasi internetu už Ukrainą appeared first on LAIKMETIS.