„Bus sunkiojo transporto priemonės nukreipiamos į kažkokią papildomą aikštelę, kur bus jos tikrinamos, susidarys, manyčiau, eilės, gal paprastas srautas fizinių asmenų judėjimas, kaip supratau, nebus stabdomas, bet vis tiek mes esame laisvos Europos Sąjungos nariai, kur laisvas prekių ir kapitalo žmonių judėjimas turi vykti laisvai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.

„Bet koks stabdymas to judėjimo atrodo galimai net pažeidžiantis laisvą judėjimą“, – pridūrė ji. 

Lenkijos žemdirbiams nuogąstaujant, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją, nuo kovo 1 dienos jie ruošiasi blokuoti kelią ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

A. Armonaitė atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje būtų ypač svarbus Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje vaidmuo ir buvimas pasienyje.

„Lietuvos Respublikos ambasadorius šiuo metu turėtų būti Suvalkuose, o ne rietenose tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Tai praktinis pavyzdys. Galbūt galėtume vadinti tai kažkokiu diplomatiniu pralaimėjimu, bet vyriausio diplomato Lietuvos Lenkijoje nėra ir čia yra problema“, – sakė ministrė.

Lietuvos Respublikos ambasadorius šiuo metu turėtų būti Suvalkuose, o ne rietenose tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos

„Čia praktinė situacija. Jei anksčiau tas debatas, kuris vyko viešojoje erdvėje ir privačiai, ginčai, asmeniškumai, jei jie turėjo teorinius pamąstymus, ką Lietuvai tai reiškia, tai štai praktinis pavyzdys. (...) Čia yra tikrai diplomatams ką veikti ir pagaliau gal jau paskirkime ambasadorių, kiek galima“, – ragino A. Armonaitė.

Grupei parlamentarų siūlant pataisas dėl ambasadorių skyrimo tvarkos pakeitimų, ministrė teigė apgailestaujanti, kad dėl diplomatų skyrimo nepavyksta susitarti ir tai reikia reguliuoti įstatymais.

„Manau, kad pataisos gali būti, man tik apmaudu, nes Lietuvoje 33 metus visas tas procesas nebuvo apraizgytas, gal tiek daug detalių ir sureguliavimo ir puikiai veikė sutarimas. Gal kažkas buvo ir nutylima viešojoje erdvėje, paliekama už uždarų durų, bet sutarimai būdavo pasiekiami ir turėdavom funkcionuojančią užsienio politikos architektūrą“, – teigė ministrė.

„Dabar vien dėl to, kad du žmonės prastai sutaria, mes turime keisti įstatymus. Norėtųsi iš Prezidentūros žinoti, kodėl prieš pusę metų pateiktos kandidatūros netiko, kiekvienas sprendimas turi būti motyvuotas, ne tik myli-nemyli principu, bet apmaudu, kad reikia tą reguliuoti, kad tai nėra savaime aišku žmogiškai“, – sakė ji.

Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu įšaldytas iš viso 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

Derinti ambasadorių pavardžių pastarosiomis savaitėmis Gabrielius Landsbergis su prezidentu jau buvo susitikęs dukart, bet sprendimų politikai kol kas nepriėmė.

The post Lenkijos ūkininkų protestai gali pažeisti ES laisvo judėjimo principą, sako A. Armonaitė appeared first on LAIKMETIS.

„Mums reikia susitarimo, kuriam pritartų visos 27 valstybės, – žurnalistams sakė O. Scholzas, lyderiams susirinkus į Briuselį bandyti įtikinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną atsisakyti veto ilgalaikiam paramos Kyjivui paketui. – Neturėtume ieškoti būdų, kaip apeiti problemą.“

The post O. Scholzas: visos Europos Sąjungos valstybės turi susitarti dėl pagalbos paketo Ukrainai appeared first on LAIKMETIS.

Šiam teiginiui pritaria 72 proc. apklaustųjų Lietuvoje, nepritaria – 20 procentų. Kitos didžiausios ES plėtros entuziastės – Lenkija, Airija, Kroatija ir Ispanija (po 68 proc.). Mažiausiai spartesnę plėtrą palaiko Čekijos (37 proc.), Slovakijos (40 proc.), Austrijos, Kipro (po 41 proc.) ir Vokietijos (43 proc.) gyventojai.

Beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad jeigu kitą savaitę būtų surengti Europos Parlamento (EP) rinkimai, labai tikėtina, jog jie rinkimuose balsuotų. Tai beveik atitinka ES vidurkį (68 proc.). Piliečių pareigą ir konkretaus kandidato palaikymą lietuviai nurodo kaip svarbiausius motyvus dalyvauti EP rinkimuose. Jie Lietuvoje vyks kitų metų birželio 9 dieną.

„Pastaruosius penkerius metus mes klausėmės. Ir Europos Parlamentas įvykdė savo pažadus. Mes kovojame su skurdu, socialine atskirtimi ir klimato kaita, kuriame darbo vietas ir giname ES vertybes, tokias kaip demokratija, žmogaus teisės ir žodžio laisvė“, – sako Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Anot jos, demokratija nėra savaime suprantamas dalykas.

„Privalome ją saugoti ir išlaikyti, ateidami į rinkimus. Kiekvienas balsas ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose yra svarbus“, – teigė ji. 

Vertina narystės ES naudą

Lietuvos gyventojai išlieka vieni didžiausių ES entuziastų – 94 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad narystė ES yra naudinga šaliai. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Palyginimui – vidutiniškai septyni iš dešimties visoje ES atliktos apklausos dalyvių nurodė, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai.

Svarbiausi narystės ES privalumai, kuriuos išvardijo apklausos dalyviai Lietuvoje, yra indėlis į taikos išlaikymą ir saugumo didinimą (43 proc.), ekonominis augimas (41 proc.) bei naujos darbo galimybės (37 proc.).

Svarbiausi narystės ES privalumai, kuriuos išvardijo apklausos dalyviai Lietuvoje, yra indėlis į taikos išlaikymą ir saugumo didinimą

Vertinant pragyvenimo lygį, kuriam įtakos turėjo COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje bei auganti infliacija, ES gyventojai tapo šiek tiek optimistiškesni nei prieš šešis mėnesius.

Apklausos duomenimis, 61 proc. Lietuvos gyventojų teigė manantys, kad jų gyvenimo lygis kitais metais blogės, ir tai yra 8 proc. punktais mažiau nei šių metų pavasarį. Tuo tarpu 34 proc., arba 9 proc. punktais daugiau nei pavasarį, galvoja, kad jų padėtis nesikeis. Tik trys procentai Lietuvos gyventojų nurodė, kad jų gyvenimas šiais metais pagerėjo.

Patiria sunkumų

Apklausa parodė, kad daugiau kaip trečdalis europiečių, 37 proc., kartais arba dažnai turi sunkumų susimokėti sąskaitas. Lietuvoje šiuo atžvilgiu padėtis geresnė – 28 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje dažnai arba kartais sunkiai susimoka sąskaitas. Vis dėlto kova su skurdu išlieka aktualia problema 49 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

Vidutiniškai 70 proc. ES piliečių mano, kad ES veiksmai turi įtakos jų kasdieniniam gyvenimui (Lietuvoje – 65 proc.).

„Ši Eurobarometro apklausa rodo, kad Europa yra svarbi. Sudėtingame geopolitiniame ir socialiniame bei ekonominiame kontekste piliečiai tiki, kad Europos Sąjunga ras sprendimus. Dauguma europiečiu mano, kad ES veiksmai teigiamai paveiks jų kasdieninį gyvenimą“, – taip apklausos rezultatus komentavo R. Metsola.

Rugsėjį ir spalį Europos Parlamento užsakymu Eurobarometro apklausą visose 27-iose ES šalyse daugiausia tiesioginiu būdu vykdė viešosios nuomonės tyrimų agentūra „Verian“. Iš viso buvo apklausta 26 523 ES gyventojų, iš jų Lietuvoje – 1 017. 

The post Apklausa: lietuviai labiausiai palaiko ES plėtrą, dauguma balsuotų EP rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

„Jei, viena vertus, ES griežtai riboja aukštųjų technologijų produktų eksportą į Kiniją, kita vertus, tikisi gerokai padidinti eksportą į Kiniją, bijau, kad tai nėra logiška“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), vyriausiasis ES diplomatas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ketvirtadienį Pekine dalyvaus ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime.

Tai bus pirmasis nuo 2019-ųjų asmeninis Briuselio vadovų ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) bei premjero Li Qiango (Li Čiango) viršūnių susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama prekybai ir karams Ukrainoje bei Vidurio Rytuose.

Prieš derybas duodama interviu naujienų agentūrai AFP U. von der Leyen sakė, kad „Europos lyderiai laikui bėgant netoleruos prekybos santykių disbalanso“.

„Europos lyderiai laikui bėgant netoleruos prekybos santykių disbalanso“

„Tačiau mums labiau patinka derybų keliu pasiekti sprendimai“, – pridūrė ji.

Trečiadienį Wang Wenbinas eilinėje spaudos konferencijoje teigė, kad „Kinija yra patikima ir nepakeičiama ES partnerė“.

„Tinkamas nesutarimų sprendimas pasitelkiant dialogą ir konsultacijas yra svarbus Kinijos ir ES santykių plėtojimui“, – sakė jis.

„Tikimės, kad Europos pusė bendradarbiaus su Kinija, kad pasiektų pusiaukelę, sukurs teigiamą atmosferą sėkmingam Kinijos ir ES lyderių susitikimui ir dės bendras pastangas, kad Kinijos ir ES santykiai būtų sveiki ir stabilūs“, – pridūrė jis.

The post Kinija: ES eksporto politika nėra logiška appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, tos transporto priemonės, kurios yra registruotos Rusijoje, jos jeigu pateks į Lietuvą, turės būti konfiskuojamos ir tą kontrolę užtikrina ir užtikrins muitinė, nes tai yra jos funkcija ir tai bus muitinės darbas ir atsakomybė“, – antradienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Ji taip pat pridūrė, kad ši sankcijų kontrolė nepriklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms.

Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS teigė, kad sankcijos apims ir Rusijoje registruotus, ir su rusiškais numeriais vykstančius automobilius.

„Komisijos išaiškinimas praėjusio penktadienio ir yra būtent apie automobilius, kad šiuo metu į Europos Sąjungą negali įvažiuoti Rusijoje registruoti arba su Rusijos registracijos numeriais automobiliai dėl taikomų sankcijų“, – BNS antradienį sakė J. Neliupšienė.

šiuo metu į Europos Sąjungą negali įvažiuoti Rusijoje registruoti arba su Rusijos registracijos numeriais automobiliai

Ji taip pat pridūrė, kad tokios sankcijos taikomos visiems Europos Sąjungos piliečiams, ne tik Rusijos.

Vis dėlto J. Neliupšienė teigė, kad sankcijos netaikomos Kaliningrado tranzitu keliaujantiems, tačiau jie turi turėti tranzitinę vizą arba kitokį dokumentą, kuris pagrįstų, kad automobilis važiuoja Kaliningrado tranzitu.

Pasak jos, kadangi Europos Komisija tokį išaiškinimą pateikė praėjusį penktadienį, jis turi būti taikomas iš karto.

„Komisija yra pasakiusi, kad net ir laikinai įvežti, laikinam panaudojimui įvežti tokių dalykų mes negalime. Tai yra pakankamai griežtas Komisijos išaiškinimas“, – sakė viceministrė.

The post A. Bilotaitė: Rusijoje registruotas ir į Lietuvą patekusias mašinas konfiskuos muitinė appeared first on LAIKMETIS.