Šešių europarlamentarų delegacija Kaune vertino Europos kultūros sostinės programą. Pasak jos vadovės, svarbiausias jiems buvo palikimo klausimas: įvertinti, kiek to, kas bus sukurta šiais metais, liks jo bendruomenei.

„Mums labai svarbu, kad į projektą būtų įtraukti žmonės, kad kultūra nebūtų skirta kažkam, bet išsivystytų iš pačios bendruomenės“, – spaudos konferencijoje Kaune trečiadienį sakė komiteto pirmininkė Sabine Verheyen (Zabinė Ferhėjen).

„Manau, kad tai buvo padaryta labai ypatingu būdu, nes dar nesame matę žvėries mito, susijusio su Europos kultūros sostine“ – kalbėjo ji. – Manau, kad tai puikus būdas įtraukti skirtingų kartų žmones.“

Apie tai kalbėjo ir Airijos europarlamentarė Maria Walsh (Marija Wolš): „Kažkas, kas kitose srityse laikoma neigiamu dalyku – žvėris – užvaldė suaugusių, vaikų ir verslų dėmesį sukūrė dialogą, kokio neteko matyti“.

Kauno žvėris yra vienas pagrindinių Kauno Europos kultūros sostinės akcentų. Jis pristatomas per šiai progai sukurtą atributiką, leidinius bei tris pagrindinius kultūros sostinės renginius, pavadintus Šiuolaikinio Kauno mito trilogija.

Kauno žvėris yra vienas pagrindinių Kauno Europos kultūros sostinės akcentų. Jis pristatomas per šiai progai sukurtą atributiką, leidinius bei tris pagrindinius kultūros sostinės renginius, pavadintus Šiuolaikinio Kauno mito trilogija

Kauno kultūros sostinės puslapyje apie šią instaliaciją rašoma taip:mitinis Kauno Žvėris ir jo istorija kaip tik ir yra pasakojimas apie visus kauniečius. Žvėris buvo pirmasis ir bus paskutinis miesto kaunietis (arba – kaunietė) . Koks jis (arba ji)? Kokia jo (jos) istorija? Kaip ir ką pasakoti apie Kauną? Visa tai ir kuria Kauno Europos kultūros sostinės Mitinio Žvėries platforma.

Europarlamentarai taip pat įvertino į kultūros centrą Kauno rajone konvertuotą žemsiurbę, Kauno ir Vilniaus bendradarbiavimą kuriant programą.

„Visi renginiai parodos, performansai, „kietieji“ objektai, kurie buvo sukurti visų penkerių metų kelionės metu – mes labai tikimės, kad jie išliks ir tai bus pagrindinis Kaunas 2022 komandos palikimas“, – žurnalistams sakė „Kaunas 2022“ komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis.

Pasak jo, pasibaigus Europos kultūros sostinės metams, Kaune liks tokie renginiai kaip Laimės diena, Europos kultūros sostinių forumas, festivalis „Audra“, „Fluxus Labas“ iniciatyva, skirta rajonų gyventojams.

Vizito Kaune metu Europos Parlamento nariai susitiko su Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovais, taip pat „Kaunas 2022“ programos vadovais bei aplankė šiuo metu veikiančią menininkės Marinos Abramovič parodą ir kitas kultūrines miesto erdves.

2022 metais Europos kultūros sostinėmis paskelbtas Kaunas ir Kauno rajonas, taip pat Ešas prie Alzeto Liuksemburge ir Novi Sadas Serbijoje.

Kaunas per Europos kultūros sostinės metus ruošiasi siūlo per tūkstantį renginių – festivalių, parodų, scenos meno renginių, koncertų. Programoje dalyvauja per 4 tūkst. atlikėjų.

The post Europarlamentarus Kaune stebina mitinio žvėries platforma appeared first on LAIKMETIS.

Stebėti renginio į Nemuno saloje esančios „Žalgirio“ arenos prieigas susirinko tūkstančiai žiūrovų: į renginį išplatinta 40 tūkst. nemokamų bilietų.

Žmonės užtvindė prekybos centro „Akropolio“ prieigą, aštuonių juostų kelią šalia jo, Nemuno pakrantę ir pėsčiųjų tiltą į Nemuno salą bei užliejo erdvę prie „Žalgirio“ arenos, kur vyko atidarymo šou.

„Šįvakar kviečiu švęsti Kauną“, – šeštadienio vakarą ragino prezidentas Gitanas Nausėda.

UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay (Odri Azolė) pabrėžė, kad pastaroji pandemija atskleidė, kaip stipriai žmones sieja kultūra, kokia ji gyvybiškai svarbi kiekvienam mums asmeniškai ir visuomenei.

„Mes vertiname Kauną kaip modernizmo ir avangardo architektūros centrą, tą rodo miesto XX amžiaus 3-iojo ir 4-ojo dešimtmečių paveldas. Šiais metais ir ateityje Kaunas bus Europos centras, pasaulio centras“, – teigė UNESCO vadovė. 

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis dėkojo kauniečiams už jų darbą rengiant Kauno – Europos kultūros sostinės (KEKS) projektą ir sakė, kad miestas laimingas perimdamas šį garbingą titulą.

„Laukiame visų svečiuose“, – tvirtino jis.

Ryškiaspalvis „Sukilimas“

Kauno – Europos kultūros sostinės (KEKS) metai pradėti šou „Sukilimas“, simboliškai sugriaunant garsiojo miesto „vaiduoklio“ – nebaigto statyti viešbučio „Britanika“ – muliažą.

Tai skelbė Kauno virsmo iš laikinosios sostinės į šiuolaikinę.

Nemuno saloje esančios „Žalgirio“ arenos stiklinis fasadas tapo spalvingo lazerių, muzikos, šokio pasirodymo scena ir ekranu.

Naudojant milžiniškas vaizdo projekcijas, lazerius, šiuolaikinę muziką, poeziją, šokį, archyvinius kadrus, fotografijas, aktoriai pasakojo apie miestą kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. 

Šeštadienį įvyko pirmoji trilogijos dalis, dar dvi suplanuotos vėliau šiemet.

Pagal sumanymą, „Sukilimas“ turėjo pažadinti mitinį Kauno žvėrį, kurio ieškoti kauniečiai ir miesto svečiai raginami visus metus.

Po atidarymo renginio minios žmonių pasklido po miesto centrą: apsiginklavę iš savanorių gautais žemėlapiais jie leidosi į Kauno žvėries žaidimą, mėgindami rasti miesto centre išsibarsčiusius simbolius bei pagal juos iššifruoti frazę.

Tiesa, pirmieji nuotykių ieškotojai po Kauno centrą pasklido dar gerokai prieš atidarymą. Jie smalsiai dairėsi į vitrinas, kuriose veikia parodos, bei lūkuriavo renginių – jų visą vakarą Kaune vyksta apie 50: instaliacijų, meno projektų, parodų vitrinose, ledo skulptūrų, pastatų papuošimų.

Miesto centre nuo šeštadienio vidurnakčio buvo apribotas eismas – uždaryta vienos pagrindinių transporto arterijos – Karaliaus Mindaugo prospekto – atkarpa. Dėl šio ir kitų eismo ribojimų, kelionės miesto centre tapo iššūkiu ne vienam vairuotojui.

Renginio programa – padiktuota pandemijos

Programos autoriai neslepia, kad renginių planus smarkiai koregavusi pandemija kėlė grėsmę visai programai, tačiau tuo pačiu ji tapo įdomiu kūrybiniu iššūkiu, paskatinusiu ieškoti nematytų formų.

„Kiekvienas kūrybinis veiksmas prasideda nuo apribojimų, sąlygų išsiaiškinimo ir pasinaudojimo jomis, kad sukurtumei ką nors puikaus“, – BNS yra sakęs renginio režisierius Chrisas Baldwinas (Krisas Boldvinas).

Pasirinkta atidarymo renginio forma, kai žiūrovai, suskirstyti į sektorius, iš anksto įsigiję bilietus, susirenka lauke, o vėliau pasklinda po miesto centrą kuo įvairesniais maršrutais, nebuvo atsitiktinė: ją nulėmė ir pandemijos grėsmė, diktavusi daugelį pasirinktų sprendimų.

Dėl jos atidarymo renginį dar prieš pusantrų metų nuspręsta daryti lauke, o organizatoriai iki paskutinės minutės nerimavo, jog griežti reikalavimai gali vėl pakoreguoti planus.

„Didžiausias iššūkis – mūsų klimato sąlygos tokiems renginiams, bet dar didesnis pasirodė pandemija, kuri jau atrodė, kad nuslūgs, bet sausio pradžioje buvo kilusi grėsmė, jog tokie renginiai iš viso negalės vykti“, – pasakojo „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

„Paskutinėmis savaitėmis tiesiog ryte kaip „Tėve mūsų“ skaičiavome ligoninių lovas“, – pridūrė ji, turėdama galvoje Vyriausybės sprendimą įvesti griežtus ribojimus, jeigu COVID-19 ligonių reanimacijose skaičiai artėtų prie kritinės 240-ies ribos.

Ji vylėsi, kad nuo pavasario sąlygos renginiams organizuoti bus laisvesnės ir kiti du didieji metų renginiai galės vykti su mažiau suvaržymų.

Pasak V. Vitkienės, nors pandemijos metai sukūrė fizinį atstumą, suteikė ir greitesnių galimybių susitarti: „Galėjome sukurti ne mažesnę, ne prastesnę, bet gal dar didesnę programą“.

„Sukilimo“ režisierius C. Baldwinas akcentavo, kad itin svarbu buvo šimtų žmonių įsitraukimo reikalavusį renginį organizuoti taip, jog jis būtų saugus tiek atlikėjams, tiek žiūrovams. Pavyzdžiui, visi repeticijų metu į „Žalgirio“ areną įeinantys asmenys kas dieną testuodavosi greitaisiais testais. Vidun įeiti galima tik gavus žalią apyrankę, patvirtinančią neigiamą testo rezultatą.

Simbolinė „vaiduoklio“ griūtis

Darbai Nemuno saloje, aplink „Sukilimo“ epicentru tapusią „Žalgirio“ areną, prasidėjo gerokai iki atidarymo. Miestiečiai centre kelios dienos prieš tai galėjo tai nugirsti aidinčią muziką, tai pastebėti tamsą perskrodžiančius šviesų žybsnius.

Kaip intriga prie arenos ėmė kilti kartoninė konstrukcija: nebaigto statyti viešbučio „Britanika“, daugelį metų bjaurojančio Kauno naujamiesčio panoramą, kartoninė replika.

„Šis Kauno atvejis – ypatingas, nes buvau pakviestas tam, kad sugriaučiau: simboliškai sugriauti Kauno pastatą, kuris yra gana svarbus mieste“, – sakė kartoninių konstrukcijų meistras, skulptorius Olivieris Grossetete (Olivjė Grosetet).

Konstrukcija kurta maždaug dvi savaites, o jos autoriui nemenku iššūkiu tapo lietuviškos oro sąlygos: iš pradžių reikėjo ieškoti tinkamo kartono, kuris atlaikytų atšiaurią žiemą, be to, dar renginio išvakarėse pastatas nebuvo baigtas, baiminantis, kad jį gali apgadinti stiprus vėjas.

„Greičiausiai pirmą kartą statau, kai sninga. Vakar iš ryto reikėjo nukasti sniegą nuo pastato“, – prieš šou kalbėjo pastato autorius.

Kuriant „Sukilimą“ talkino 300 savanorių, iš viso jų renginyje dirba arti tūkstančio.

„Tegu Kauno žvėris kaukia garsiau nei Geležinis vilkas“

Kūrėjai tikisi, kad atidarymo renginiu tapęs „Sukilimas“ duos impulsą ir išbudins miestą bei jo gyventojus, atskleis miesto potencialą Lietuvos ir tarptautinei bendruomenei.

„Sukilimo“ dirigentas Modestas Pitrėnas pasakojo, jog, eidamas po generalinės repeticijos per Kauną vidurnaktį, jautė „vibracijas, kurių niekada nejausdavo Kaune“.

„Man buvo ypatingai smagus vakaras, naktis vienam mieste, matant tą vibraciją, tą įkrovą, tą pridėtinę vertę, kurią sukuria šis renginys. Tai yra ne apie šio vakaro renginį, tai yra apie tai, kas išliks“, – kalbėjo dirigentas.

„Tegu jis kaukia garsiau nei Geležinis vilkas (Vilniaus simbolis – BNS)“, – pridūrė jis.

Solistas Merūnas Vitulksis teigė, kad Kauno – Europos kultūros sostinės renginiai yra proga vėl atrasti jo gimtąjį miestą ir „grįžti prie to, kas seniai seniai buvo truputį padėta į lentyną ir užmiršta“.

Kauno mito kuratorius Rytis Zemkauskas įsitikinę, jog tęsti darbą toliau, atsispyrus nuo Europos kultūros sostinės renginių, nebus sudėtinga, nes miestas turi daug „tikro turinio“.

„Šitas miestas, kai mes žiūrime į ateitį, mums labai lengva, nes jis remiasi į tikrą turinį ir, labai atsiprašau, bet to turinio Kaunas turi daugiau negu bet kam gali atrodyti“, – sakė jis.

„Mes galime elgtis kaip prancūzai: žinoti šaknis, bet eiti radikaliai, drąsiai į priekį. Arba kaip britai“, – tvirtino R. Zemkauskas.

Europos kultūros sostine šiemet tampantis Kaunas pasiūlys per tūkstantį renginių. Per metus suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, 50 iš kurių – premjeros, daugiau kaip 250 koncertų. Programoje dalyvaus per 4 tūkst. atlikėjų.

The post Nepaisant pandemijos, Kaune minios žmonių paminėjo Europos kultūros sostinės metų pradžią appeared first on LAIKMETIS.