Interviu televizijai TVN24 ministras pabrėžė, kad Lenkijos prisijungimas prie euro zonos šiuo metu nebūtų pagrįstas. 

Pasak A. Domanskio, nuosavos valiutos – zloto – turėjimas padėjo Lenkijai išvengti ekonomikos nuosmukio per pasaulinę finansų krizę ir atlaikyti daugybę kitų ekonominių iššūkių. 

Trečiadienį Lenkija ir dar devynios šalys, tarp jų ir Lietuva, minės 20-ąsias įstojimo į ES metines. Pagal stojimo sąlygas Lenkija įsipareigojo pakeisti zlotą bendra Europos valiuta – euru. 

The post Lenkijos finansų ministras: esame vis dar nepasirengę įsivesti eurą appeared first on LAIKMETIS.

Sociologinis tyrimas atskleidė, kad 66,8 proc. lenkų nenorėtų keisti zloto į eurą, iš jų beveik pusė teigė nusiteikę „neabejotinai prieš“ Lenkijos narystę euro zonoje.

Pritarimą euro įvedimui Lenkijoje išreiškė tik 27,3 proc. respondentų.

Praėjus 20 metų po Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą, narystės euro zonoje palaikymas šalyje tebėra palyginti menkas

Praėjus 20 metų po Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą, narystės euro zonoje palaikymas šalyje tebėra palyginti menkas, o lenkus ypač neramina pagrindinių prekių kainų augimo bei fiskalinės politikos priklausomybės nuo Briuselyje priimamų sprendimų. Beje, skepticizmas dėl narystės euro zonoje nuo politinių pažiūrų nepriklauso, teigiama apklausos ataskaitoje.

Vis dėlto, priešingai nuogąstavimams visuomenėje, daugelis šalies ekonomistų mano, kad prisijungimas prie euro zonos Lenkijai atneštų didelės ekonominės ir politinės naudos.

Nacionalines valiutas tebeturi septynios ES valstybės narės -  Bulgarija, Čekija, Danija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija.

The post Dauguma lenkų prieštarauja euro įvedimui appeared first on LAIKMETIS.

Ji sakė, kad 98 metų J. Delorsas mirė miegodamas savo namuose Paryžiuje gruodžio 27 dieną.

Socialistas J. Delorsas padarė įspūdingą politinę karjerą Prancūzijoje, kur 1981–1984 metais, šalį valdant prezidentui Francois Mitterrandui (Fransua Miteranui), dirbo finansų ministru.

Tačiau 1995 metais jis atsisakė kandidatuoti į prezidento postą, nors užtikrintai pirmavo visuomenės nuomonės apklausose. Vėliau jis paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė dėl „per didelio nepriklausomybės troškimo“.

1985–1995 metais jis vadovavo Europos Komisijai ir per tą dešimtmetį buvo žengti svarbūs bloko integracijos žingsniai, kaip antai bendrosios rinkos sukūrimas, Šengeno susitarimai dėl kelionių, studentų mainų programa „Erasmus“ ir bendros bloko valiutos – euro – sukūrimas.

Kai kurios valstybės narės, ypač Jungtinė Karalystė, kai jai vadovavo ministrė pirmininkė Margaret Thatcher (Margaret Tečer), priešinosi jo siekiui didinti integraciją.

Vėliau J. Delorsas įkūrė ne vieną analitinį centrą, kurių tikslas – skatinti Europos federalizmą, o pastaraisiais metais įspėjo apie populizmo pavojų Europoje, taip pat ragino drąsiai spręsti „Brexito“ padarinius.

The post Mirė Jacques'as Delorsas, buvęs EK vadovas, vienas pagrindinių euro valiutos kūrėjų appeared first on LAIKMETIS.

Euras tebėra Europos vienybės ir stiprybės simbolis, - teigia EK. Visoje euro zonoje ir už jos ribų daugiau kaip du dešimtmečius žmonės ir įmonės buvo įpratę atsiskaityti euro monetomis ir banknotais. Nors 60 % apklaustų asmenų norėtų ir toliau turėti galimybę naudoti grynuosius pinigus, vis daugiau žmonių renkasi atsiskaityti skaitmeniniu būdu, naudodamiesi bankų ir kitų skaitmeninių ir finansų įmonių išduotomis kortelėmis ir programėlėmis. Šią tendenciją paspartino COVID-19 pandemija.

Siekdama atsižvelgti į šias tendencijas, Komisija pasiūlė du vienas kitą papildančius priemonių rinkinius, kuriais siekiama užtikrinti, kad žmonės, norėdami atsiskaityti centrinio banko pinigais, turėtų abi mokėjimo galimybes – grynaisiais ir skaitmeniniais pinigais:

pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl grynųjų eurų kaip teisėtos mokėjimo priemonės, kuriuo siekiama apsaugoti grynųjų pinigų vaidmenį, užtikrinti, kad jie būtų plačiai pripažįstami kaip mokėjimo priemonė ir žmonės bei įmonės visoje euro zonoje galėtų jais ir toliau lengvai naudotis;

pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma teisinė galimo skaitmeninio euro, papildančio euro banknotus ir monetas, sistema. Taip būtų užtikrinta, kad, be dabartinių privačių galimybių, žmonės ir įmonės turėtų papildomą pasirinkimą, kuris leistų jiems atsiskaityti skaitmeniniu būdu euro zonoje plačiai pripažinta, pigia, saugia ir atsparia viešųjų pinigų forma (papildant šiuo metu egzistuojančius privačius sprendimus). Nors pasiūlymu (kai jį priims Europos Parlamentas ir Taryba) būtų nustatyta teisinė skaitmeninio euro sistema, galiausiai Europos Centrinis Bankas turės nuspręsti, ar išleisti skaitmeninį eurą ir kada tą padaryti.

Euro banknotų ir monetų teisėta mokėjimo priemonė

Grynieji eurai euro zonoje yra teisėta mokėjimo priemonė. Šio pasiūlymo tikslas – teisės aktuose nustatyti, ką tai iš tikrųjų reiškia, daugiausia dėmesio skiriant dviem P dalykams: priėmimui ir prieigai. Nors visoje euro zonoje grynieji pinigai apskritai gerai priimami, kai kuriose valstybėse narėse ir sektoriuose iškilo problemų. Tuo tarpu kai kuriems žmonėms sunku gauti grynųjų pinigų, pavyzdžiui, dėl bankomatų ir bankų filialų uždarymo.

Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad grynieji pinigai ir toliau būtų visuotinai priimami visoje euro zonoje, taip pat užtikrinti, kad žmonės turėtų pakankamą prieigą prie grynųjų pinigų ir, jei norėtų, galėtų jais atsiskaityti.

Valstybės narės turės užtikrinti visuotinį mokėjimų grynaisiais pinigais priėmimą, taip pat pakankamą ir veiksmingą prieigą prie grynųjų pinigų. Jos turės stebėti padėtį, apie ją pranešti ir imtis priemonių nustatytoms problemoms spręsti. Prireikus Komisija galėtų imtis konkrečių priemonių.

Pasiūlymu bus užtikrinta, kad kiekvienas euro zonos gyventojas galėtų laisvai pasirinkti pageidaujamą mokėjimo būdą ir naudotis pagrindinėmis grynųjų pinigų paslaugomis. Taip bus užtikrinta pažeidžiamų grupių, kurios yra linkusios labiau pasikliauti mokėjimais grynaisiais pinigais, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių, finansinė įtrauktis.

Skaitmeninis euras

Siekdamas prisitaikyti prie didėjančio ekonomikos skaitmenizavimo, Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip ir daugelis kitų centrinių bankų visame pasaulyje, nagrinėja galimybę įvesti skaitmeninį eurą, kuris papildytų grynuosius pinigus. Skaitmeninis euras suteiktų vartotojams alternatyvų Europos masto mokėjimo sprendimą, papildantį šiuo metu egzistuojančias galimybes. Tai reiškia didesnį pasirinkimą vartotojams ir stipresnį tarptautinį euro vaidmenį.

Skaitmeninis euras, kaip ir dabartiniai grynieji pinigai, būtų prieinamas kartu su esamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis privačiomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, kortelėmis ar programėlėmis. Jis veiktų kaip skaitmeninė piniginė. Žmonės ir įmonės galėtų atsiskaityti skaitmeniniais eurais bet kuriuo metu ir bet kurioje euro zonos vietoje.

Svarbu tai, kad jais būtų galima mokėti internetu ir ne internetu, t. y. mokėjimai galėtų būti atliekami iš įrenginio į įrenginį be interneto ryšio, iš atokios vietovės ar požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Nors elektroniniai mokėjimai užtikrintų tokį patį duomenų privatumo lygį, kaip ir esamos skaitmeninės mokėjimo priemonės, mokėjimais ne internetu būtų užtikrintas aukštas naudotojų privatumo ir duomenų apsaugos lygis: jie leistų naudotojams atlikti skaitmeninius mokėjimus atskleidžiant mažiau asmens duomenų nei dabar, kai mokama kortele, lygiai tiek pat, kaip ir mokant grynaisiais pinigais, ir atskleidžiant tiek pat duomenų, kiek ir išimant grynuosius pinigus iš bankomato. Niekas negalėtų matyti, už ką žmonės moka naudodamiesi skaitmeniniais eurais ne internetu.

Prekybininkai visoje euro zonoje privalėtų priimti skaitmeninį eurą.

Bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai visoje ES išplatintų skaitmeninį eurą žmonėms ir įmonėms. Pagrindinės skaitmeninių eurų paslaugos asmenims būtų teikiamos nemokamai. Siekiant skatinti finansinę įtrauktį, banko sąskaitos neturintys asmenys galėtų atidaryti ir turėti sąskaitą pašte ar kitame viešajame subjekte, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijoje. Ja taip pat būtų lengva naudotis ir asmenims su negalia.

Prekybininkai visoje euro zonoje privalėtų priimti skaitmeninį eurą, išskyrus labai mažus prekybininkus, kurie nuspręstų nepriimti skaitmeninių mokėjimų (nes naujos infrastruktūros, siekiant priimti mokėjimus skaitmeniniais eurais, diegimo išlaidos būtų neproporcingos).

Skaitmeninis euras taip pat galėtų tapti tvirtu pagrindu tolesnėms inovacijoms, leidžiančiu, pavyzdžiui, bankams teikti savo klientams novatoriškus sprendimus.

Plataus masto skaitmeninių centrinio banko pinigų prieinamumas ir naudojimas taip pat būtų svarbus ES monetariniam suverenumui, ypač jei kiti centriniai bankai visame pasaulyje pradėtų kurti skaitmenines valiutas. Tai taip pat svarbu atsižvelgiant į kriptovaliutų rinkos raidą.

Pasiūlyme nustatoma skaitmeninio euro teisinė sistema ir esminiai elementai, kurie – kai juos priims Europos Parlamentas ir Taryba – leistų Europos Centriniam Bankui galiausiai įvesti skaitmeninį eurą, kuris būtų plačiai naudojamas ir prieinamas. ECB turės nuspręsti, ar išleisti skaitmeninį eurą ir kada tą padaryti. Šis projektas pareikalaus daug tolesnio ECB techninio darbo.

The post Skaitmeninis euras greitai taps realybe appeared first on LAIKMETIS.

Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

Euro įvedimas teikia ekonominės naudos, nes stiprėja finansiniai ryšiai su 19 kitų valiutos naudotojų ir Europos Centriniu Banku. Tai taip pat reiškia, kad 340 mln. žmonių, gyvenančių dabartinėje euro zonoje, nebereikės keisti eurų į Kroatijos kunas, be to, į nuostabia Adrijos jūros pakrante garsėjančią šalį bus galima įvažiuoti be pasienio kontrolės.

„Po 10 narystės (ES) metų sąmoningai ir pelnytai pasiekėme etapą, kai tapsime vienintele šalimi istorijoje, kuri tą pačią dieną prisijungs prie Šengeno ir euro zonų“, – sakė Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius neseniai vykusioje verslo konferencijoje apie artėjančius svarbius integracijos etapus. 

„Kai kurios šalys šiuos tikslus pasiekė vieną po kito per palyginti trumpą laiką, tačiau nė viena jų nepasiekė abiejų tą pačią dieną“, – sakė jis, pridurdamas, kad šie pokyčiai „turės transformacinį poveikį mūsų ekonomikai“.

Tačiau ne visi kroatai taip džiaugiasi artėjančiais pokyčiais, ypač tuo, kad palaipsniui bus atsisakyta jų išeinančios valiutos. 

Kai kurie su sentimentais žvelgia į kuną, kuri buvo įvesta siekiant užtikrinti pinigų autonomiją po Kroatijos atsiskyrimo nuo buvusios Jugoslavijos ir 1991–1995 metų karo.

„Kuna buvo Kroatijos nepriklausomybės simbolis. Visi buvome prie jos prisirišę, todėl bus šiek tiek sunku susitaikyti su jos išnykimu, – sakė karo tarp Kroatijos vyriausybės ir serbų kontroliuotai Jugoslavijos kariuomenei lojalių pajėgų veteranas Vladislavas Studaras. – Bet ką mes galime padaryti? Gyvenimas tęsiasi.“

Zagrebo gyventoja Stela Roso pritarė: „Šiek tiek liūdna, kad nebenaudosim kunos, nes ji buvo unikali mūsų šaliai, tačiau praktiškai (valiutos pakeitimas) man neturės jokios reikšmės.“

Europos Sąjunga gruodžio 8-ąją pritarė Kroatijos prisijungimui prie Šengeno erdvės nuo sausio.

Šiuo sprendimu bendras Šengeno erdvei priklausančių Europos šalių skaičius padidės iki 27: ji apims 23 ES valstybes nares, Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.

Vadinamoji Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvo keliavimo zona. Beveik 1,7 mln. žmonių gyvena vienoje Šengeno šalyje, o dirba kitoje. Kiekvieną dieną vidaus sienas kerta apie 3,5 mln. žmonių.

Intensyvus pasiruošimas

Kroatija įstojo į ES 2013 metais, kai blokas vėliausią kartą priėmė naują valstybę narę. Norėdama įsivesti eurą, šalis turėjo įvykdyti virtinę griežtų ekonominių sąlygų, įskaitant stabilų valiutos kursą, kontroliuojamą infliaciją ir patikimas valstybės išlaidas.

Po to, kai liepos mėnesį ES finansų ministrai uždegė Kroatijai žalią šviesą prisijungti prie euro zonos, šalies centrinis bankas turėjo intensyviai ruoštis.

„Užtikrinome (eurų) banknotų išankstinį tiekimą ir visą kitiems metams reikalingą kiekį, ir baigėme kaldinti reikiamą 600 mln. monetų kiekį. 93 proc. šio kiekio jau nukaldinta“, – sakė Kroatijos nacionalinio banko Grynųjų pinigų departamento vykdomasis direktorius Tihomiras Mavričekas.

„Nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio pabaigos apyvartoje esančių kunų suma sumažėjo 12 mlrd. o tai atitinka maždaug 1,7 mlrd. eurų, taigi liko maždaug du trečdaliai, t. y. apie 22 mlrd. kunų, kurių reikia atsisakyti“, – pridūrė jis.

Atsiskaitant grynaisiais pinigais, pirmąsias 14 dienų bus naudojama tiek Kroatijos kuna, tiek euras, tačiau grąžą pirkėjai gaus tik eurais.

T. Mavričekas naujos nacionalinės valiutos įvedimą apibūdino kaip „svarbią pinigų reformą ir didžiulę logistinę užduotį“.

„Žinome, kad pereiname prie naujos valiutos, ir akivaizdu, kad bus tam tikrų mokėjimų (grynaisiais) trikdžių, ypač per pirmąsias dvi savaites, tačiau jie greitai normalizuosis“, – sakė jis.

Kartu su užkulisiniu techniniu darbu vykdoma intensyvi visuomenės informavimo kampanija. Visi Kroatijos namų ūkiai gavo instrukcijas apie valiutos keitimą.

Rugsėjo pirmąją savaitę Kroatijoje parduodamų produktų kainų etiketės buvo papildytos palyginamosiomis kainomis eurais.

The post Svarbu turistams - Kroatijoje netrukus bus įvestas euras appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentas išreiškė Lietuvos palaikymą Kroatijos prisijungimui prie euro zonos jau nuo kitų metų pradžios ir teigė tikintis, kad tai prisidės prie ES konkurencingumo ir ekonomikos atsparumo didinimo.

„Lietuva prisijungė prie bendros ES valiutos 2015 metais. Šis sprendimas ženkliai paskatino mūsų šalies ekonomikos augimą, padidino konkurencingumą ir finansinį stabilumą“, - kalbėjo Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungai susiduriant su globaliais ekonominiais ir finansiniais iššūkiais, Bankų Sąjungos stiprinimas ir jos kūrimo užbaigimas, ypač sutarimas dėl Europos krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos, turi išlikti vienu pagrindiniu europinės finansų politikos prioritetu.  

Kalbėdamas apie Kapitalo rinkų sąjungą, Prezidentas pabrėžė, jog turime didinti finansų rinkų integraciją, skirti ypatingą dėmesį skaitmeniniams finansams ir plėsti galimybes mūsų žmonėms naudotis finansinėmis paslaugomis visoje ES vidaus rinkoje.  

„Turime išnaudoti visą ES vidaus rinkos potencialą siekiant pritraukti privačių investuotojų lėšas įgyvendinti su žaliąja ir skaitmenine ekonomikos transformacija susijusius projektus“, - sakė Prezidentas.   

The post Euro įvedimas ženkliai paskatino Lietuvos ekonomikos augimą, finansinį stabilumą - G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.

Kroatijos perėjimas nuo kunos prie euro įvyks nepraėjus nė dešimtmečiui po šios buvusios Jugoslavijos respublikos įstojimo į Europos Sąjungą ir taps tolesnės integracijos su Bendrija gaire.

ES vykdomosios valdžios institucija pareiškė, jog Kroatija įvykdė griežtas sąlygas, kad taptų euro zonos dalimi. Jai pavyko išlaikyti infliaciją tose pačiose ribose kaip ir kitoms ES narėms, taip pat tinkamai valdyti viešąsias išlaidas.

Prisijungimas prie bendrosios valiutos „sustiprins Kroatijos ekonomiką ir bus naudingas jos piliečiams, įmonėms ir plačiajai visuomenei“, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Kroatijai įsivedus eurą, euras taip pat stiprės“, – pridūrė ji.

Kroatijai įsivedus eurą, euras taip pat stiprės.

Europos Centrinis Bankas trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje taip pat pritarė Kroatijos prisijungimui prie euro zonos.

Kroatija išreiškė norą įsivesti bendrąją valiutą 2013 metais įstojusi į ES. Briuselis jį patenkino eurui neseniai atšventus savo 20-metį.

Tačiau oficialiam Kroatijos priėmimui į euro zoną dar reikia visų ES finansų ministrų pritarimo. Jo tikimasi sulaukti liepą.

„Mūsų turimos indikacijos yra teigiamos. Taigi, paprastai tikėčiausi, kad ši procedūra įvyks ir kad Kroatija galės prisijungti prie euro zonos nuo kitų metų“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.

V. Dombrovskis ketvirtadienį vyks į Zagrebą, kad oficialiai paskelbtų apie EK sprendimą Kroatijos vyriausybei.

The post Kroatija nuo 2023 metų galės įsivesti eurą - ES appeared first on LAIKMETIS.

Visuotinė hiperinfiliacija dėl kovidinės psichozės, kai „ribojimų" ir kitų ekonominių nesąmonių laužą bandyta gesinti į finansų rinką metamais tuščių pinigų trilijonais, prasidėjo praėjusiais metais. Ypatingai tai buvo juntama maisto produktų sektoriuje, kuriame prasidėjo pasaulinė maisto krizė, kurios niekas net nesistengia neigti. Kainos ėmė sparčiai kilti.

Netiesioginiai, vartojimo mokesčiai sudaro kainos dalį, todėl lygiai tokiu pat mastu ėmė kilti mokesčių surinkimas į biudžetą. 2021 metais vien PVM surinkimas padidėjo 31,7 %. Padidėjo ir kitų mokesčių - gyventojų pajamų mokesčio surinkta 19,1 % daugiau,  pelno mokesčio 51,8 % daugiau, iš viso mokestinių biudžeto pajamų per metus surinkta 2,014 mlrd. eurų daugiau, metinis padidėjimas fantastiškas - 25,1 %. Europos Sąjunga taip pat nepašykštėjo - Lietuvai iki 2027 metų "gaivinimui nuo COVID-19" kasmet skirs daugiau kaip po 2 mlrd. eurų.

Sunkiausiai krizes pakelia tie, kurie gyvena nuo algos iki algos ir visą šeimos biudžetą išleidžia maistui ir buitinėms paslaugoms. Todėl dauguma Europos valstybių ėmėsi priemonių socialiniam sprogimui išvengti, sumažino degalų akcizus ir PVM būtiniausiems (nusiraminkit, biudžetininkai, ne visiems!) maisto produktams, tuo pačiu mažindamos būtinų elementariam pragyvenimui reikmenų kainas.

Mūsų buhalteriai, administruojantys šią teritoriją, surinkę papildomus milijardus ir dar gavę papildomų metropolijos milijardų, ištisus mėnesius vaidino, kad savo šalies gyventojams nieko kompensuoti nereikia. Viskas yra gerai, o kitų valstybių patirtys mums negalioja, nes esam unikalūs ir pas mus ekonominiai dėsniai yra kitokie. Ir bet kokie siūlymai sekti kaimyninių valstybių pavyzdžiu yra „populizmas".

Viskas yra gerai, o kitų valstybių patirtys mums negalioja, nes esam unikalūs ir pas mus ekonominiai dėsniai yra kitokie.

Ir štai, prasidėjo karas Ukrainoje. Tai ne šiaip Rusijos invazija, o pasaulinis karas, į kurį ekonomiškai jau įsitraukia visos didžiosios valstybės, pertvarkydamos savo ūkines ir finansų sistemas ilgalaikei konfrontacijai. Maisto pasaulinė krizė tampa visuotine. Per metus būtiniausių maisto produktų krepšelis Lietuvoje pabrango 24,8 %, t.y. vidutiniškai kainos augo 2 % per mėnesį ir kainų augimas vis spartėja.

Per kovą tas pats „krepšelis" pabrango jau 6,5 %., nors pagrindiniai maisto produktų kainų gigantiško augimo mechanizmai dar net nepradėjo suktis. Ukrainos ir Rusijos kviečių, Baltarusijos ir Rusijos kalio trąšų išėmimas iš rinkos neišvengiamai sukels katastrofiškas pasekmes ir kainos augs vis sparčiau ir sparčiau. Baigsis dar turimi resursai ir dėl kartais pabrangusių trąšų ir energijos, dėl karo veiksmų rudenį žymiai kris žemės ūkio produkcijos kiekis ir kainos sieks kosmosą. Ekspertai jau prakalbo apie bado grėsmę trečiajame pasaulyje.

Pagaliau mūsų bukalaurai susizgribo ir pateikė „antiinfiliacinį paketą", sutiktą džiugiomis dvaro ekonomistų ir provaldiškos žiniasklaidos katutėmis. Principas kaip ir visų konservatoriškų „reformų" - buhalterinis, t.y. „populizmu" neužsiiminėti, mokesčių ir tuo pačiu kainų net maistui nemažinti.

Iš kosminių kainų dar daugiau atimsim mokesčių į biudžetą ir tada teisingiau padalinsim! O jei manot, kad greit atimt nebebus ką, tai juk buhalterės Ingridos ministrė, buhalterė Gintarė paaiškino visiems - tipinis lietuvis dar turi neatimtų pinigų, kuriuos galima ir reikia atimti! Taigi ir pažiūrėkim, brangūs Lietuvos žmonės, ką mums padalins.

Jei turite vaikutį, tai gausit per mėnesį 7 (septynis!) eurus. Keturis mėnesius pataupę, galėsit sauskelnių pakelį nusipirkti. O jei esat pensininkas, gausit net 20 eurų, galėtumėt nusipirkt po pieno pakelį kas antrą dieną, tačiau daugiau išleisit pabrangusiai elektrai ir šildymui, kuriuos kompensuos tik simboliškai, tai to pieno ir nematysit.

Didžiausia dovana laukia dirbančiųjų, gaunančių minimalią algą. Jiems brangioji (tiesiogine prasme) valstybė dovanos net 16 (šešiolika!) eurų, įsivaizduojat! Galėtumėt nusipirkt kelis pakelius kruopų, jei dabar kur nors rasit, bet kai kainos įsisuks, padvigubės ir kruopų atsiras - galėsit nusipirkt kruopų tiek, kiek iki „reformos" ir dar mažiau.

Nuo minimalios algos imti pajamų mokesčius karo metu yra nežmoniška, tačiau valdžia neapmokestinamųjų pajamų dydžio minimaliai algai net nesirengia prilyginti. Pajamų mokestį tik sumažins ir atims iš jūsų atlyginimo ne 54, o „tik" 38 eurus, bet vis tiek atims.

Visi šie „antiinfiliaciniai" paistalai įsigalios tik nuo birželio ar liepos, nes dar reikia Seime diskutuoti ir diskutuoti. Todėl iki to laiko kainų kilimas ramiai suvalgys visus tuos „padidinimus" kelis kartus, gal dar koks šimtas kitas nepaskiepytų senukų numirs - ir lėšų reiks mažiau, ir biudžetui lengviau. Šiaip ar taip, apie papildomas kruopas net nesvajokit, jų bet kokiu atveju turėsit dar mažiau. Ačiū partijai ir vyriausybei už nenuilstamą rūpinimąsi lietuvių liaudimi!

O tam, kad kenkėjiškai, antivalstybiškai negalvotumėt ir  neužsiimtumėte antitary..., atsiprašau, antikonservine agitacija ir propaganda, jog lenkų modelis mažinant vartojimo mokesčius yra geresnis ir nelakstytumėt po visokius ten Seinus apsipirkti, po provaldišką „žiniasklaidą" kaip sykis šiomis dienomis paskleista keletas užsakomųjų tekstų, kur „įrodoma", kad Lenkijoje viskas pabrango ir nebeapsimoka ten važiuoti. Nors jei paskaitytumėt komentarus po jais, tai pamatytumėt, jog tai melas ir važiuojantieji sako, kad ten viskas žymiai pigiau.

O jei manot, kad valdžia negali žmonėms daugiau duoti - tai galvokit dar kartą. Iš tų 2 su trupučiu „antiinfiliacinio paketo" milijardų pusė, t.y. 1,1 mlrd. eurų skirta ne žmonėms ir ne kompensacijoms. Atspėkit iš trijų kartų - kam?

Taip, atspėjot, prizą į studiją! Žaliajam kursui, kovai su klimato kaita! Atsinaujinančiai energetikai, vėjo malūnų parkams jūroje, saulės parkams, žaliajai renovacijai, renovacijos platformoms, renovacijos procesų informacinei sistemai ir kitoms pinigų plovykloms, žaliųjų lobistų firmoms ir viešųjų pirkimų liūtams pamaloninti - juk karas, kada svarbiausias uždavinys yra tiesiog  išgyventi -  pats laikas tokioms investicijoms, ar ne? Ir netolimoje ateityje numatoma „mokesčių pertvarka", kuri jau suderinta - taip vadinamas dar vienas mokesčių padidinimas.

Didinti mokesčius ir ištaškyti juos saviesiems, nieko daugiau konservatoriai ir nemoka.  Tokios danajų dovanos brangiems Lietuvos žmonėms - atimti ir pa(si)dalinti, kitokių veiksmų invaziniai ekonomikos švonderiai nemoka. Jei manote kitaip - esat prieš Ukrainą, prorusiškas vatnikas ir valstybės priešas, tą jums kiekvienas prasigėręs sisteminis gitaristas su skiautere bemat išaiškins.

The post Algimantas Rusteika. Buhalterių dovanos brangiems Lietuvos žmonėms appeared first on LAIKMETIS.