Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, ministras negali priimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai susiję su dovanos gavėjo tarnybine padėtimi ar pareigomis.

„Aš tikrai visą laiką buvau tikra ir tikrai žinau, kad nebuvo ir nėra pagrindo pradėti jokio tyrimo, nes kelionė niekaip nebuvo susijusi nei su mano tuomet užimamomis pareigoms, nei su mano priimamais sprendimais“, – BNS ketvirtadienį teigė politikė.

„Tai vieno etapo, susijusio su begale opozicijos kreipimųsi į įvairiausias institucijas, pabaiga“, – pridūrė ji.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kreipėsi ir į užsienio valstybėse esantį skrydžio organizatorių bei viešbučio administraciją, tačiau iš jų nepavyko gauti rašytinių įrodymų, kas apmokėjo kelionės išlaidas.

Į Dubajų privačiu lėktuvu M. Navickienė vyko su šeima ir su finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite bei jos sugyventiniu, dėl finansinių nusikaltimų kalėjusiu Vilhelmu Germanu. Jie, anot buvusios ministrės, ir apmokėjo kelionės išlaidas.

„Kokia tai galėtų būti informacija? Mano žiniomis, net viešojoje erdvėje patvirtino fiziniai asmenys, kurie buvo įvardinti, kad jie rūpinosi visomis tos kelionės išlaidomis“, – kalbėjo M. Navickienė.

Paaiškėjus informacijai apie kelionę ir kylant vis daugiau klausimų apie M. Navickienės ir jos vyro ryšius su minėtais žmonėmis, politikė pasitraukė iš ministrės posto, taip pat apsisprendė nekandidatuoti rudenį į Seimą.

„Nemanau, kad buvo klaida (trauktis iš ministrės pareigų – BNS). Tuo metu, kai vyko visa mano istorija, ji lietė ne tik mane, bet ir mano kolegas partijoje, pačią partiją, – sakė M. Navickienė. – Aš įvertinau, kad visa šita istorija, jos eskalacija gali neigiamai paveikti partiją, todėl sprendimu savo aš neabejoju, nors pati nesijaučiu, kad padariau kažką, kas verstų suabejoti manimi kaip politike ar sprendimų priėmėja.“

„Niekada nesu padarius jokios žalos valstybei jokiu savo sprendimu, gali būti dėl to visiškai rami ir prieš save, ir prieš savo rinkėjus“, – pridūrė ji.

VTEK pranešime taip pat nurodo, kad gavusi papildomų duomenų apie elgesį, galbūt pažeidžiantį įstatymo nuostatas, klausimą buvusios ministrės atžvilgiu galėtų spręsti pakartotinai.

M. Navickienės vyras Mindaugas Navickas anksčiau dirbo I. Trinkūnaitės valdomos „Foxpay“ valdyboje bei 2023 metų pabaigoje – šių metų pradžioje vadovavo šiai įmonei. 

Birželio pradžioje Vyriausybė dėl ryšių su V. Germanu jo sugyventinę I. Trinkūnaitę pripažino neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų bei nustatė, kad ji neturi teisės dalyvauti ir balsuoti „Foxpay“ akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis. 

The post Etikos sargai dėl informacijos trūkumo nepradės tyrimo dėl M. Navickienės kelionės į Dubajų appeared first on LAIKMETIS.

Šešiais balsais buvo patvirtinta Liberalų sąjūdžio atstovo Andriaus Bagdono parengta išvada, kad Seimo nariai A. Širinskienė, Dainius Kepenis ir Remigijus Žemaitaitis nesilaikė Valstybės politikų elgesio kodekso, kai feisbuko įrašuose paskleidė „nepragrįstus ir visuomenę klaidinančius teiginius apie O. Šurajevo einamas pareigas“.

Taip pat šiems parlamentarams siūloma savo pasisakymuose remtis patikrintais faktais ir atsiprašyti premjerės bei jos patarėjų dėl „viešai paskelbtų visuomenę klaidinančių teiginių“.

Už „valstietės“ Guodos Burokienės parengtą išvadą, kuria buvo siūloma konstatuoti, kad pažeidimas nenustatytas, balsavo trys komisijos nariai.

A. Bagdonas sako, kad O. Šurajevui dėl jo elgesio Seime skirta ir administracinė nuobauda, todėl bet kurio politiko paminėjimas šiame kontekste jį pažemintų.

„O. Šurajevo elgesį vertino policija, jam skirta administracinė nuobauda, ir bet kurio Seimo nario susiejimas su tą dieną ne visiškai tinkamai besielgiančiu asmeniu nesuderinamas su politiko elgesio normomis“, – BNS sakė A. Bagdonas.

Seimo EPK posėdyje dalyvavusi A. Širinskienė teigė, kad ji nepripažįsta sakiusi netiesą, nes O. Šurajevą premjerės patarėju pavadino bendrine prasme, o ne įvardijo kaip einantį pareigas Vyriausybėje.

„Aš tikrai nepripažįstu, kad sakiau netiesą, lietuvių kalbos žodyne yra nurodyta, kad šis žodis gali būti naudojamas bendrine prasme, pvz., „Pyktis – blogas patarėjas“, ta bendrine prasme iš tikrųjų aš ir naudojau juokaudama. Aš tikrai juokaudama nemaniau, dar pačiai pasakius premjerei, kad ji gauna (O. Šurajevo – BNS) patarimus, kad galima staiga sugalvoti, kad patarėjas yra oficiali pareigybė“, – sakė A. Širinskienė.

Ji taip pat sakė, kad ir leidinys „Ūkininko patarėjas“ nei yra įdarbintas valstybės tarnyboje, nei susijęs darbo sutartimi su kiekvienu ūkininku. Parlamentarė teigė nematanti savo elgesyje nieko, dėl ko turėtų atsiprašyti.

Konservatorius Sergejus Jovaiša teigė, kad kiekvienam gali išsprūsti frazė, kuri kitam žmogui gali nepatikti, o šiuo atveju A. Širinskienės pasisakyme buvo „tarsi pagiežingas prielipas pridėtas“. Jis sakė, kad ir krepšininkui Arvydui Saboniui teko sovietmečiu Kremliuje gerti šampaną, bet jis tikrai nenorėtų dėl to būti pavadintas „L. Brežnevo sugėrovu“.

Daug atgarsių sulaukęs humoristo O. Šurajevo apsilankymas Seime vyko kovo viduryje

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė negalinti balsuoti nei už vieną išvadą, nes jos atrodo netinkamos, ir teigė, kad parlamentarai nuklysta į per daug detaliu bandydami nustatyti ribą, kiek Seimo narys gali juokauti.

Daug atgarsių sulaukęs humoristo O. Šurajevo apsilankymas Seime vyko kovo viduryje, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei atsakant į Seimo narių klausimus dėl per Vilniaus knygų mugę pašalintos Sveikatos teisės instituto COVID-19 pandemijos valdymą kritikuojančios knygos reklaminės instaliacijos. Ji pašalinta, kai į „Litexpo“ vadovybę dėl šios instaliacijos bei knygos kreipėsi O. Šurajevas.

Po A. Armonaitės kalbos visuomenininkas O. Šurajevas Seime filmavo kai kuriuos parlamentarus, uždavinėjo jiems klausimus ir komentavo jų veiksmus ar žodžius, atsistojęs šalia žurnalistų filmuojamo Petro Gražulio laikė telefoną su LGBTQ+ vėliava, bandė perduoti šokoladą parlamentarei A. Širinskienei.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija dėl šio incidento vertino ir A. Armonaitės elgesį. Etikos sargai konstatavo, kad Laisvės partijos lyderė pažeidė Seimo vidaus taisykles, išrašydama O. Šurajevui vienkartinį leidimą patekti į parlamentą, bet jo nelydėdama Seimo rūmuose.

A. Armonaitė teigė teigė, kad visuomenininkas su ja nederino savo veiksmų parlamente, o už juos yra atsakingas pats.

Po šio incidento humoristui neterminuotai apribota galimybė patekti į Seimą.

Vilniaus policija savo ruožtu pripažino O. Šurajevą Seime pažeidus viešąją tvarką, įžeidinėjus kai kuriuos politikus. Administracinio nusižengimo protokolu nukentėjusiaisiais įvardyti Seimo nariai Aidas Gedvilas, Mindaugas Puidokas, R. Žemaitaitis, D. Kepenis, A. Širinskienė, Petras Gražulis.

The post Etikos sargai ragina A. Širinskienę atsiprašyti O. Šurajevo appeared first on LAIKMETIS.

„Seimo nario M. Puidoko teiginiai apie karo Ukrainoje eigą, kaltinimai Vakarų valstybėms tyčia vilkinant karą, taip pat teiginiai, jog Vakarų valstybių pagrindinis siekis yra susilpninti ir suskaidyti Rusiją, atitinka Rusijos propagandos skleidžiamus naratyvus“, – teigiama trečiadienį vienbalsiai patvirtintame komisijos sprendime.

Etikos komisija nutarė, kad M. Puidoko teiginiai prieštarauja oficialiai Lietuvos pozicijai dėl karo Ukrainoje kaltininkų bei eigos, taip pat – kad buvo pažeisti Valstybės politikų elgesio kodekse nustatyti pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo pavyzdingumo ir atsakomybės principai.

M. Puidoką etikos sargams apskundė buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, visuomenės veikėjas Markas Adamas Haroldas ir parlamentaras Bronislovas Matelis.

Jo teigimu, JAV ir jos sąjungininkės tyčia vilkina ginklų Ukrainai tiekimą, nes Ukrainos karių ir žmonių gyvybių sąskaita nori susilpninti Rusiją

Jiems užkliuvo „Youtube“ kanale M. Puidoko išsakyti samprotavimai, kad Vakarų tikslas yra sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Jo teigimu, JAV ir jos sąjungininkės tyčia vilkina ginklų Ukrainai tiekimą, nes Ukrainos karių ir žmonių gyvybių sąskaita nori susilpninti Rusiją, o paskui ją padalinti į mažas valstybes, kurias galėtų kontroliuoti.

Be to, Seimo nariui apie tai kalbant, už jo esančiame ekrane rodytas žemėlapis su užrašu „World war 3 plan“ (Trečiojo pasaulinio karo planas). Jame Rusija su Baltarusija, Krymu ir Kaliningrado sritimi nuspalvinti viena spalva. Pagal nubraižytas rodykles matyti, kad Rusija puolama iš dabartinių NATO šalių, taip pat ir Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos. 

Skunde minimas ir M. Puidoko viešas pareiškimas po Liublino trikampio prezidentų susitikimo šių metų sausį. Seimo narys teigia, kad Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitarimas remti Ukrainą iki jos pergalės kare su Rusija esą koreliuoja su siekiu atkurti Žečpospolitą trijų šalių galimos konfederacijos pagrindu.

„M. Puidoko retorika yra akivaizdus nesantaikos, karo ir neapykantos kurstymas, už laisvę ir demokratiją kovojančios Ukrainos pažeminimas“, – tvirtino skundo autoriai.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis M. Puidokas aiškino savo laidose naudojantis  viešai prieinamus „Google“, „National Geographic“ bei „Wikipedia“ žemėlapius, kur Krymas nurodomas kaip Rusijos dalis, kadangi jie sudaro žemėlapius de facto.

Tačiau Seimo etikos sargai atkreipė dėmesį, kad „Google“ žemėlapiuose okupuotos teritorijos žymimos punktyrais, „Wikipedia“ nurodo, jog Krymas teisiškai yra Ukrainos teritorija.

Išvadoje pažymėta, kad parlamentaras yra viešas asmuo, jo „Facebook“ paskyra turi per 7 tūkst. stebėtojų, ją seka daugiau kaip 50 tūkst. asmenų, „Youtube“ kanalą „Mindaugas Puidokas TV“ stebi virš 800 asmenų.

M. Puidokas penktadienį pranešė Etikos komisijos sprendimą skųsiąs teismui.

„Lietuvoje kilo pagrįsta grėsmė demokratijai ir žodžio laisvei. Prašiau komisijos išvadoje aiškiai išdėstyti, kaip komisijos požiūriu suprantamas politiko nuomonės išsakymas demokratinės valstybės viešojoje erdvėje ir kaip tokiai nuomonei, remiantis teisės aktų nustatytais kriterijais, mano nuomonė ir (ar) informacija neatitiko. Į šiuos mano klausimus atsakyta nebuvo. Akivaizdu, kad tai buvo politinis veiksmas, skirtas mane įgąsdinti viešai reikšti nuomonę“, – teigiama jo pranešime.

Jis pabrėžė savo laidose apie Rusijos okupuoto Krymo statusą nekalbėjęs, o samprotaudamas apie trečiąjį pasaulinį karą ir galimą Rusijos padalinimą, rėmęsis „solidžiais vakarietiškais šaltiniais“.

Pasak M. Puidoko, Konstitucija garantuoja žmogui teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o cenzūra – draudžiama.

„Mano pateikti detalūs paaiškinimai rodo, kad nebuvo jokio pagrindo teigti, kad aš savo žodžiais ar veiksmais, pažeidžiau Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principus“, – tvirtino jis.

Pernai kovą M. Puidokas pasitraukė iš Darbo partijos, nes šios partijos pirmininkas jį buvo apskundęs Etikos komisijai dėl panašaus turinio įrašų „Facebook“ paskyroje.

The post Seimo etikos sargai kaltina M. Puidoką platinant Kremliaus naratyvą appeared first on LAIKMETIS.

Tyrimas bus atliekamas pagal opozicinių socialdemokratų kreipimąsi. 

Balsuojant Etikos komisijoje, ar reikia tokio tyrimo, visi opozicijos atstovai pasisakė „už“, valdančiųjų – „prieš“. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lėmė komisijos pirmininkės „valstietės“ Aušrinės Norkienės apsisprendimas.

„Šis tyrimas – tai būdas priminti valdantiesiems, kad informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui istorijoje taškas nepadėtas. Valdantiesiems nepavyko ir nepavyks visko pašluoti po kilimu, kad ir kaip jie stengtųsi“, – Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime trečiadienį sakė frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Socialdemokratai prašo įvertinti, ar V. Čmilytė-Nielsen ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nenusižengė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems politikų elgesio principams, ar nesumenkino valstybės ir jos institucijų prestižo.

„Prašome atsakyti, ar jos nepamynė viešumo, skaidrumo ir sąžiningumo principų skandalo dėl Kristijono Bartoševičiaus kontekste. Kilus klausimui, kaip K. Bartoševičių pasiekė žinia apie ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, savo pasisakymais V. Čmilytė-Nielsen ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sukėlė įtarimų, kad bando kažką nutylėti, nes abi kalbėjo nenuosekliai, prieštaringai“, – tvirtino O. Leiputė.

Anot socialdemokratų, V. Čmilytės-Nielsen viešai pateiktoje informacijoje apie susitikimą su generaline prokurore Nida Grunskiene esama „reikšmingų neatitikimų, jei lyginame visus jos pasisakymus, kai kurios detalės kertasi su generalinės prokurorės teiginiais“.

„Šis tyrimas – tai būdas priminti valdantiesiems, kad informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui istorijoje taškas nepadėtas

Prašydami įvertinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės elgesį, socialdemokratai pažymi, kad ji buvo linkusi nutylėti kai kurias aplinkybes kalbėdama apie savo kontaktus su dabar jau buvusiu Seimo nariu K. Bartoševičiumi tuo metu, kai Seimą pasiekė informacija apie prokuratūros vykdomą tyrimą.

Anksčiau socialdemokratai prašė prokuratūros atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui. Opozicija iškėlė versiją, kad informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo K. Bartoševičiui nutekinta, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.

Tačiau prokuratūra pranešė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo duomenys buvo atskleisti ir taip galėjo būti jam ar jo eigai pakenkta, todėl priimtas sprendimas galimo nutekinimo aplinkybių netirti.

Seimas vasario viduryje taip pat atmetė opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, skirtą aiškintis, kas galėjo nutekinti informaciją konservatorių frakcijai priklausiusiam K. Bartoševičiui apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą.

Kaip anksčiau skelbta, sausio 20-osios rytą generalinė prokurorė N. Grunskienė lankėsi pas Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir domėjosi, ar neplanuojama rengti neeilinės sesijos, bei informavo, jog ketina kreiptis dėl vieno parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo. Ir prokurorė, ir Seimo vadovė teigia, kad šio politiko pavardė nebuvo įvardyta, taip pat nepasakyta, kokios frakcijos narys jis yra.

Tos pačios dienos popietę TS-LKD frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia sulaukusi tuo metu komandiruotėje Čilėje buvusio kolegos K. Bartoševičiaus pranešimo programėle „Signal“, kad jis ketina atsisakyti parlamentaro mandato. Po kurio laiko ji tvirtina perskambinusi K. Bartoševičiui pasiteirauti, ar jo apsisprendimas – tvirtas.

Sausio 20-osios vakarą K. Bartoševičius Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) elektroniniu būdu pateikė prašymą nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus.

Sausio 23 dieną Generalinė prokuratūra viešai pranešė, jog kreipsis dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo šiam Seimo nariui, tiriant mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą bei tvirkinimą.

Kitą dieną, sausio 24-ąją, VRK panaikino K. Bartoševičiaus mandatą.

Į Seimą 2020 metais jis buvo išrinktas pagal TS-LKD sąrašą, nors nėra šios partijos narys.

The post Etikos sargai tirs Seimo ir TS-LKD frakcijos vadovių elgesį K. Bartoševičiaus istorijoje appeared first on LAIKMETIS.