2025 m. kovo 24 d. Teismas patenkino Maskvos patriarchato Estijos ortodoksų bažnyčios (EOBMP) prašymą pakeisti pavadinimą į "Estijos krikščionių ortodoksų bažnyčia".

Tartu apygardos teismas patenkino skundą, kurį Estijos Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčios vardu pateikė prisiekusieji advokatai Stevenas-Christo Evestus ir Arturas Kniazevas.

Teismo sprendime teigiama, kad naujasis pavadinimas atitinka įstatymus ir neklaidina dėl bažnyčios veiklos tikslo, apimties ar teisinės formos.

Šį sprendimą teismas priėmė nepaisant pirminio registracijos biuro atsisakymo, kuris naująjį pavadinimą laikė klaidinančiu, nes bažnyčia vienija ne visus Estijos stačiatikius. 

2024 m. rugsėjį EOB-MP pateikė registracijos departamentui prašymą pakeisti bažnyčios įstatus ir pavadinimą, pageidaudama priimti naują pavadinimą "Estijos ortodoksų bažnyčia".

Registracijos departamentas perdavė paraišką teisėjui, kuris nustatė, kad Bažnyčios siūlomas pavadinimas yra klaidinantis, nes esą klaidingai apima visus Estijos ortodoksų tikinčiuosius.

Tuomet EOB-MP pasirinko naują pavadinimą "Estijos krikščionių ortodoksų bažnyčia", tačiau Registracijos departamentas dėl tų pačių priežasčių jį pripažino klaidinančiu. Kitų bažnyčios paraiškos trūkumų registracijos tarnyba nerado.

Teismas pripažino svarbiais ir suprantamais pareiškėjo paaiškinimus, kad naujasis pavadinimas teisingai atspindi bažnyčios veiklos tikslą ir apimtį - tai Estijoje veikianti krikščionių ortodoksų bažnyčia. Teismo nuomone, religijos laisvės kontekste nebuvo galima daryti išvados, kad Bažnyčia gali apimti visus tikinčiuosius.

"Savo nauju pavadinimu ir įstatais mūsų Bažnyčia pabrėžia savo savivaldos statusą. Per pastaruosius metus mums teko iškęsti priešišką požiūrį dėl mūsų kanoninių ryšių su Maskvos patriarchatu, nuo kurio prasidėjo mūsų bažnyčios pavadinimas. Naujasis pavadinimas ir statutas atspindi mūsų nepriklausomybę bažnytiniuose-administraciniuose, ekonominiuose, švietimo ir su civiline valdžia susijusiuose reikaluose", - sakė vyskupas Danielius.

Teismo sprendimas šiuo klausimu yra galutinis ir įsigaliojęs.

The post Teismas leido Estijos ortodoksų bažnyčiai pakeisti pavadinimą appeared first on LAIKMETIS.

Įsigaliojus įstatymui, su Maskvos patriarchatu susietos Estijos ortodoksų bažnyčios (MP-EOB) parapijoms bus duoti du mėnesiai, per kuriuos jos turės suderinti savo įstatus su naujaisiais reikalavimais, o tai faktiškai reiškia priverstinį atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos patarėjo religijos klausimais Ringo Ringvės, valdžios institucijos tikisi, kad parlamentas pavasarį pritars pakeitimams ir jie įsigalios iki 2025 m. vasaros. Parlamento teisės komiteto pirmininkas Andre Hanimägi pažadėjo prieš antrąjį svarstymą surengti plačią dokumento diskusiją.

Estijos vidaus reikalų ministerija pataisų būtinybę paaiškino tuo, kad Maskvos patriarchatas ir patriarchas Kirilas „atvirai remia Rusijos agresyvų karą Ukrainoje“ ir „daro pareiškimus, kuriais kvestionuojamas Estijos suverenitetas“.

Ministerija teigia, kad pagrindinis tikslas nėra uždaryti MP-EOB parapijas ar Piuhticos vienuolyną, kuris yra tiesiogiai pavaldus Maskvos patriarchatui. Tačiau, anot Piuhticos vienuolyno vadovybės, naujuoju įstatymu iš tikrųjų siekiama uždaryti vienuolyną.

Įstatymo projektu taip pat neleidžiama dvasininkams, kuriems uždrausta atvykti į šalį, atlikti pamaldas Estijoje. Anksčiau buvęs MP-EOB vadovas metropolitas Jevgenijus buvo priverstas išvykti iš šalies, nes valdžia atsisakė pratęsti leidimą gyventi šalyje.

Vidaus reikalų ministras Lauri Läänemetsas išreiškė apgailestavimą, kad MP-EOB per pastaruosius metus nepavyko rasti naujo vadovo, o bažnyčia „vis dar valdoma tiesiogiai iš Maskvos“.

The post Estijoje rengiamas įstatymas, kuris priverstų ortodoksus palikti Maskvos patriarchatą appeared first on LAIKMETIS.

Miilits vertinimu, „Bažnyčios pavadinimo pakeitimas ir nuorodų į Maskvos patriarchatą, RSB [Rusijos stačiatikių bažnyčią] ir patriarchą [Kirilą] pašalinimas iš jos įstatų yra kosmetiniai pataisymai, kurie nesumažina faktinės RSB įtakos ESB“.

„Faktinė Maskvos patriarchato įtaka [ESB] išlieka ta pati tiek administracine, tiek kanonine prasme“, - sakė Vidaus reikalų ministerijos kancleris. Jis pasiūlė ESB vadovybei „dar kartą peržiūrėti įstatus atsižvelgiant į išsakytas pastabas, kad būtų visiškai pašalinta RSB įtaka vietinės bažnyčios valdymui ir jos veiklai“.

Be to, ministerija atmetė ESB siūlymą išbraukti Maskvos patriarchato paminėjimą iš jos pavadinimo. „Naujasis pavadinimas neatitinka Bažnyčių ir bendruomenių įstatymo, nepakankamai skiriasi nuo registre jau įrašyto pavadinimo Estijos apaštališkoji stačiatikių bažnyčia (EOC), be to, sudaro faktiškai neteisingą įspūdį, kad tokia bažnyčia neva apima visus Estijos stačiatikius“, - aiškino savo sprendimą ministerija.

Rugpjūčio 20 d. ESB patvirtino naują savo įstatų redakciją, kurioje iš jos pavadinimo pašalintas Maskvos patriarchato paminėjimas. Estijos vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad gali nepatvirtinti naujojo organizacijos pavadinimo.

Vidaus reikalų ministerija pažadėjo ne vėliau kaip rugsėjo pabaigoje apsispręsti dėl savo pozicijos dėl ESB, apsvarsčiusi Bažnyčios siūlymus dėl įstatų pakeitimų, kuriais siekiama išsiskirti su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia.

The post Estijos vidaus reikalų ministerija nepripažino Estijos stačiatikių bažnyčios įstatų pakeitimų appeared first on LAIKMETIS.

Žinoma, kad Talino ir visos Estijos metropolitas Jevgenijus (Rešetnikovas) posėdyje nedalyvavo, nes šalies valdžia jam nepratęsė leidimo gyventi šalyje.

Pranešama, kad pagrindinis sinodo uždavinys buvo patvirtinti būdus, kaip pasiekti didesnį Bažnyčios administracinį savarankiškumą. Naujoje statuto redakcijoje įtvirtintas Bažnyčios nepriklausomumas „bažnytiniuose-administraciniuose, bažnytiniuose-ūkiniuose, bažnytiniuose-švietimo ir bažnytiniuose-civiliniuose reikaluose“.

Taryba taip pat pritarė Sinodo darbui derybose su valstybe ir išreiškė įsitikinimą, kad Estijos stačiatikiai sugebės rasti būdų, kaip kanoniškumo pagrindu išgydyti schizmą.

The post Estijos stačiatikiai paskelbė savo nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienį Satsės posto pasieniečiai pastebėjo žmones, einančius pasienio juosta Setumos savivaldybėje, Veru apskrityje, pasienio posto link, kur jie norėjo nusifotografuoti. 

Pietinės prefektūros atstovai BNS pranešė, kad pasieniečiai sulaikė tuos žmones ir paaiškino jiems, kad pasienio ruože keliami ypatingi reikalavimai.

Visi šie asmenys yra turistai, jie pripažino padarę pažeidimą. Vienas asmuo, kuris vis dėlto neteisėtai kirto sieną, buvo nubaustas 200 eurų bauda.

The post Estija nubaudė asmenį, norėjusį nusifotografuoti pasienio su Rusija poste appeared first on LAIKMETIS.

Tai pareiškė ESB MP Talino vyskupijos vikaras, Tartu vyskupas Danielius. "Ši galimybė [susijungti su Estijos apaštališkąja stačiatikių bažnyčia] mums buvo pasiūlyta kiek netikėtai dar gegužės mėnesį. Tačiau mes pasakėme, kad nematome tokio pasiūlymo konstruktyvumo. Nei vadovybė, nei parapijiečiai tokiam perėjimui nepritaria", - vyskupo žodžius citavo nacionalinis valstybinis radijas ERR.

Kartu Tartu vyskupas Danielius pažymėjo, kad ESB yra pasirengusi pakeisti savo įstatus, pašalinant nuorodas į Rusijos stačiatikių bažnyčios įstatus. Jis taip pat tiki, kad ESB gali gauti autokefalijos statusą, tačiau pabrėžia, kad tai ilgas procesas, kuris "gali užtrukti dešimtmečius".

Estijos vidaus reikalų ministerijos vicekancleris Raivo Kuytas anksčiau sakė, kad Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčia "turėtų apsvarstyti galimybę" pereiti į EASB, kuri priklauso Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai. Tuomet Vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad žinyba ne vėliau kaip rugsėjo pabaigoje apsispręs dėl savo pozicijos dėl ESB, kai bus išnagrinėti Bažnyčios siūlymai pakeisti jos įstatus ir atsiskirti nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios.

The post Maskvos patriarchato Estijos stačiatikiai atsisako pereiti į Konstantinopolio pavaldumą appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupas G. Gänsweinas sekmadienį, liepos 14 d., konferencijoje Altöttingo Marijos šventovėje pietinėje Vokietijoje skaitė paskaitą apie Benediktą XVI. JAV katalikų televizija EWTN News šia proga įrašė pokalbį su Georgu Gänsweinu tiek apie jo bendradarbiavimą su 2023 m. mirusiu popiežiumi emeritu Benediktu, tiek apie Baltijos šalyse jo laukiančius naujus uždavinius.

Naujasis apaštališkasis nuncijus Baltijos šalyse pripažino, kad pirmasis iššūkis yra tai, kad jis niekada nėra dirbęs Šventojo Sosto nunciatūroje ir nėra Vatikano karjeros diplomatas, kaip kad vos ne visi dabartiniai Romos Bažnyčios diplomatai.

Vis dėlto, Romoje einant popiežiaus privataus sekretoriaus ir namų prefekto pareigas, jam teko turėti daug bendra su diplomatiniu pasauliu, patikino G. Gänsweinas, kuriam liepos 30 dieną sukanka 68 metai.

Iš Freiburgo in Breisgau arkivyskupijos kilęs dvasininkas pažymėjo, kad skyrimą nuncijumi vertina kaip naują galimybę apaštalauti, tačiau visai kitoje srityje.

„Jei gerasis Dievas dabar manęs nori ten – Baltijos šalyse, apie ką aš niekad anksčiau nepagalvojau, reiškia, jis nori manęs ten ir aš tai mielai priimu“.

„Jei gerasis Dievas dabar manęs nori ten – Baltijos šalyse, apie ką aš niekad anksčiau nepagalvojau, reiškia, jis nori manęs ten ir aš tai mielai priimu“.

G. Gänsweinas samprotavo apie savo uždavinius Europai geopolitiškai svarbiame regione, tačiau pripažino, kad dar iki galo nežino prioritetų eilės Vilniuje, Rygoje ir Taline. Iššūkiai dar išryškės ir į naują misiją jis eina pasitikėdamas Dievu, bet taip pat ir su dideliu džiaugsmu.

Paklaustas, kaip ruošiasi nuncijus pareigybei, arkivyskupas G. Gänsweinas sakė, kad dvasiškai – malda. Be to, skiria laiko žinioms apie Baltijos šalis pagilinti – skaito, teiraujasi. Tačiau pripažino, kad tikrovė visuomet būna kitokia.

Paklaustas konkrečiai apie geopolitinę situaciją, karą Ukrainoje, rusų mažumas Baltijos šalyse ir Rusijos užpuolikiško karo įtaką šių kraštų visuomenėms, būsimasis popiežiaus diplomatas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje paprašė šį klausimą jam užduoti po kelių mėnesių, nes dabar jis neįsivaizduoja, kokia situacija, apie tai kaupia žinias iš žiniasklaidos, tačiau ligi šiol neturėjo konkrečios asmeniškos patirties ir konkrečių asmeninių kontaktų.

Pokalbyje paminėjus karo frontą, esantį netoli Baltijos kraštų, Šventojo Sosto nuncijus patikino: „jei ten yra frontas, kaip jūs tvirtinate, ir jei gerasis Dievas nori manęs ten, tada aš mielai ten einu. Jei tai yra frontas, tai – frontas. Bet kuriuo atveju, tai vieta, kurioje dirbs ir gerasis Dievas“.

The post G. Gänsweinas sako, kad niekada negalvojo apie tarnystę Lietuvoje, tačiau mielai priima Dievo valią appeared first on LAIKMETIS.

„Tikiu, kad jai pavyks ne tik tinkamai atstovauti tą vadinamąjį stiprų baltiškąjį naratyvą karo Ukrainoje ir Rusijos atžvilgiu, bet ir ieškoti balanso ir sutarimo tarp ES valstybių dėl konfliktų kitose pasaulio vietose, konkrečiai Artimuose Rytuose, spręsti migracijos klausimus, kurie turi tarptautinės užsienio politikos pasekmes“, – spaudos konferencijoje šeštadienį sakė G. Nausėda.

„Linkiu jai sėkmės ir manau, kad tai yra visų mūsų sėkmė“, – pridūrė jis.

Lietuvoje viešintis Estijos prezidentas Alaras Karisas pažymėjo, kad svarbu, jog mažesnių valstybių atstovai gauna aukšto rango pozicijas Bendrijoje.

„Svarbu, kad politikai, mažesnių valstybių atstovai būtų atstovaujami aukšto rango pozicijose ES ir Europos Komisijoje. Žinoma, tai nėra lengva užduotis, kuri tenka, reikia rasti kompromisus ir bendrą sutarimą tarp 27 valstybių“, – sake A. Karisas.

ES lyderiai praėjusią savaitę sutarė K. Kallas paskirti vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai. 

The post G. Nausėda K. Kallas tapimą vyriausiąja ES diplomate laiko „visų mūsų laimėjimu“ appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Estijos vadovu aptars saugumo situaciją regione, paramos Ukrainai klausimus, pasirengimą kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vašingtone.

Šalių vadovai taip pat kalbėsis apie bendrus Baltijos regiono infrastruktūros projektus, dvišalių santykių stiprinimą ekonomikos, kultūros ir švietimo srityse.

Šeštadienį numatyta prezidentų spaudos konferencija.

G. Nausėda ir A. Karisas kartu dalyvaus Valstybės dienos renginiuose – valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje ir Dainų dienoje Vingio parke.

The post Lietuvoje lankosi Estijos prezidentas appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupas G. Gänsweinas, Urbisalijos titulinis arkivyskupas, Popiežiaus namų prefektas emeritas ir ilgametis popiežiaus Benedikto XVI asmeninis sekretorius, Apaštališkojoje nunciatūroje Vilniuje pakeičia š. m. kovo 11 d. Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse užbaigusį apaštališkąjį nuncijų.

Vokiečių kilmės apaštališkasis nuncijus G. Gänsweinas artimiausiu metu įteiks skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos prezidentui ir, liepos mėnesio pradžioje, pagal pareigas būdamas Diplomatinio korpuso Lietuvoje dekanu, dalyvaus perrinktojo Lietuvos valstybės vadovo, prezidento G. Nausėdos, antrosios kadencijos pradžios inauguracijoje.

Š. m. gegužės 31 d. sukako arkivyskupo G. Gänsweino kunigystės šventimų keturiasdešimtosios metines. Apaštališkasis nuncijus sukaktį iškilmingai šventė birželio 2 d. Šv. Leodegarijaus parapijos bažnyčioje, gimtajame Riedern am Wald miestelyje, pietvakarių Vokietijoje. 

G. Gänsweinas didžiąją dalį savo kunigystės dirbo kardinolo Josepho Ratzingerio, vieno iš žinomiausių moderniųjų laikų teologų, ilgamečio Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijos prefekto, asmeniniu sekretoriumi. Arkivyskupas tęsė šias pareigas per visą J. Ratzingerio-Benedikto XVI popiežystę, taip pat ir po jo atsistatydino iš popiežiaus pareigų, iki pat popiežiaus emerito mirties. G. Gänsweinas yra Benedikto XVI testamento vykdytojas.

2012 m. popiežius Benediktas XVI, likus keliems mėnesiams iki pasitraukimo iš visuotinės Bažnyčios ganytojo pareigų, savo asmeninį sekretorių G. Gänsweiną paskyrė Popiežiaus namų prefektu ir tituliniu arkivyskupu. Arkivyskupą Popiežiaus namų prefektu 2013 m. patvirtino popiežius Pranciškus, kuris, silpstant popiežiaus emerito Benedikto XVI sveikatai, 2020 m. pavedė arkivyskupui visą savo turimą laiką skirti popiežiui emeritui, o po jo mirties Šventojo Sosto spaudos salė pranešė, kad jis 2023 m. vasario 28 d. užbaigia tarnystę Popiežiaus namų prefektūroje. Nuo 2023 liepos 1 d. arkivyskupas G. Gänsweinas popiežiaus nurodymu sugrįžo į Freiburgo arkivyskupiją ir gyveno diecezijos kunigų seminarijoje.

G. Gänsweinas gimė 1956 m. liepos 30 d. šaltkalvio Alberto ir Gertrūdos Gänsweinų šeimoje Riedern am Walde, dabartinėje Ühlingeno-Birkendorfo savivaldybėje, Badeno-Viurtembergo žemėje pietvakarių Vokietijoje. Šeimoje jis buvo vyriausias vaikas, augo su dviem broliais ir dviem seserimis.

Baigęs vidurinę mokyklą Valdšuto mieste G. Gänsweinas įstojo į seminariją Collegium Borromaeum savo gimtojoje Freiburgo arkivyskupijoje. 1976–1979 m. studijavo teologiją ir filosofiją Freiburgo universitete, o 1979–1980 m. – Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. 1982 m. gruodžio 19 d. Freiburgo arkivyskupas Oskaras Saieras jį įšventino diakonu, o 1984 m. gegužės 31 d. – kunigu. Pirmąsias Mišias G. Gänsweinas aukojo 1984 m. birželio 3 d. Šventojo Leodegarijaus parapijos bažnyčioje Riedern am Walde.

1986–1989 m. G. Gänsweinas studijavo kanonų teisę, 1993 m. įgijo šios srities daktaro laipsnį. 1995 m. pradėjo darbą Šventojo Sosto Kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijoje. 1996 m. perėjo dirbti į Tikėjimo mokymo kongregaciją, kuriai vadovavo J. Ratzingeris. G. Gänsweinas taip pat dėstė kanonų teisę Popiežiškajame Šventojo Kryžiaus universitete Romoje.

2003 m. jis tapo kardinolo J. Ratzingerio asmeniniu sekretoriumi. 2012 m. gruodžio 7 d. popiežius Benediktas XVI paskyrė G. Gänsweiną tituliniu arkivyskupu ir Popiežiaus namų prefektu, 2013 m. sausio 6 d. jį konsekravo vyskupu Šv. Petro bazilikoje. 

G. Gänsweinas savo vyskupiškuoju šūkiu pasirinko šv. Jono Evangelijos žodžius (žr. Jn 18, 37): Testimonium per hibere veritati („Liudyti tiesą“).

Arkivyskupo G. Gänsweino vyskupiškojo herbo skyde – asmeniniai heraldiniai ženklai: Dievo Motiną Mariją simbolizuojanti sidabrinė septynkampė žvaigždė ir arkivyskupo globėją šv. Jurgį simbolizuojantis nugalėtas slibinas, pervertas šventojo ietimi. 

Pagal Popiežiaus rūmų prefektams suteikiamą privilegiją, arkivyskupo herbas buvo vertikaliai padalytas į dvi dalis, kurios vienoje dalyje įkeltas pareigas einančio popiežiaus herbas, o kitoje – arkivyskupo heraldiniai ženklai. Nuo 2012 iki 2017 m. arkivyskupo herbe buvo popiežiaus Benedikto XVI herbas, nuo 2017 m. – popiežiaus Pranciškaus. 

2013-aisiais Benediktas XVI tapo pirmuoju nuo viduramžių atsistatydinusiu popiežiumi. Iki pat savo mirties 2022 metų gruodžio 31 dieną, kai jam buvo 95 metai, popiežius emeritas gyveno Vatikano teritorijoje.

Praėjus vos savaitei po jo laidotuvių, G. Gansweinas išleido memuarus, kuriuose atskleidė detalių apie Benedikto XVI santykius su Pranciškumi, perėmusiu Katalikų Bažnyčios vadovo pareigas 2013 metų kovą.

Be kita ko, G. Gansweinas juose kalbėjo apie konservatyvaus Benedikto išreikštą susirūpinimą dėl kai kurių jo liberalesnio įpėdinio argentiniečio padarytų pakeitimų, ypač dėl sprendimo apriboti lotynų kalbos naudojimą mišiose.

Praėjusiais metais popiežius Pranciškus išsiuntė G. Gansweiną atgal į jo gimtąją Freiburgo vyskupiją pietvakarių Vokietijoje, o tai buvo plačiai vertinama kaip bausmė.

Tikėtina, kad paskyrimas apaštališkuoju nuncijumi bus sutiktas kaip prielankumo ženklas po ištisų mėnesių įtampos tarp popiežiaus Pranciškaus ir G. Gansweino.

The post Lietuva laukia naujo apaštališkojo nuncijaus G. Gansweino appeared first on LAIKMETIS.