Anot jos, tikimasi, kad per savaitgalį pavyks visiems vartotojams atkurti energijos tiekimą.

„Turime tokių labai kritinių taškų, kurie nukentėjo nuo audros. Dalis vartotojų elektros dar neturi Kaišiadorių, Prienų, Šakių, Kelmės, Raseinių, Molėtų, Ukmergės, Panevėžio, Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Vilniaus rajonuose, Vilniaus priemiesčiuose“, – sakė R. Juodkienė.

Anot jos, gali būti, kad atvykę į sodybas žmonės tik dabar aptinka, jog nėra elektros.

„Taip pat gali būti, kad mes sutvarkome, padarome, bet dar atrandame pažeidimą kitoje vietoje ir automatiškai prisideda“, – teigė ESO atstovė.

Dėl parą trukusios stiprios liūties ir didelio vėjo elektros sutrikimus iš viso patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų.

The post Elektros dar neturi apie 1,3 tūkst. vartotojų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip LRT radijui penktadienį sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė, yra gyventojų, kuriems elektros tiekimas dar neatstatytas skirtinguose regionuose, išskyrus Klaipėdos, kur elektrą turi visi vartotojai.   

„Yra keli tokie sudėtingi, kritiniai taškai, tai – Kelmė, Raseiniai, Jonava, Molėtai, Vilniaus rajonas“,  – sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. 

„Tikėtina tiekimas atstatytas bus šiandien (penktadienį – BNS), o ypatingai nutolusiuose taškuose  – rytoj (šeštadienį – BNS), – pridūrė ESO atstovė. 

The post Elektros vis dar neturi daugiau nei 11 tūkst. šalies gyventojų appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien kreipiausi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, prašydamas ištirti ESO 160 milijonų eurų istoriją ir pradėti ikiteisminį tyrimą, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams.

Primenu, kad ESO 2018–2021 m. laikotarpiu iš elektros vartotojų surinko 160 milijonų eurų investicijoms skirtų lėšų, kurių galimai nepagrįstai ir neteisėtai neinvestavo ir vėliau išmokėjo jas (ar jų dalį) dividendais akcininkams. Aptariamu laikotarpiu tai buvo iš dalies privati įmonė, kurios privatūs akcininkai turėjo iki 7 proc. akcijų. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nustatyta, kad kiekvienas elektros energijos vartotojas 2018–2021 m. dėl to ESO sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo sumokėti.

2023 m. lapkričio 14 dieną kreipiausi į Lietuvos gyventojus aprašydamas šią istoriją ir kviesdamas išsireikalauti savo pinigus iš ESO nedelsiant. Siūliau kreiptis į ESO, kad ši kiekvienam konkrečiam vartotojui praneštų, kiek vartotojas sumokėjo daugiau nei turėjo sumokėti ESO, o tuomet aprašiau galimybę, kaip, vadovaujantis teisės aktais, būtų galima nedelsiant šias sumas atgauti iš ESO. Vis dėlto, ESO vartotojams atsakymų dėl konkrečių įsiskolinimų nepateikė: buvo gauti standartiniai bendrojo turinio laiškai, nepateikiantys konkrečių ESO įsiskolinimo sumų. Vartotojams nežinant ESO įsiskolinimo, nėra galimas užskaitymas, kurį siūliau daliai vartotojų, nes užskaičius per daug ESO galėtų pradėti vartotojui brangiai kainuosiantį išieškojimą.

Vis dėlto, mano vieša kritika jau pasiekė pergalių. Praeitų metų pabaigoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) planavo tvirtinti ESO siūlomą sprendimą, kuriuo lėšos buitiniams vartotojams būtų grąžintos per 15 metų. Po mano viešų pasisakymų, Taryba nusprendė, kad ESO privalės grąžinti lėšas buitiniams vartotojams per kiek daugiau nei 2 metus, pradedant nuo 2024-ųjų balandžio, o verslui – per mažiau nei aštuonerius. Nesitaikstydami su savivale, jau nemažai laimėjome. Visgi, šią pinigų iš vartotojų susirinkimo epopėją palikti istorijai negalime, nes, pirma, Lietuvos energetikos ūkyje kasmet vis daugėja neatsakytų klausimų, kurie lemia aukštas energijos kainas vartotojams bei Lietuvos verslo konkurencingumo mažėjimą, antra, manau, VERT negina vartotojų interesų iš dalies privataus verslo atžvilgiu taip, kaip turėtų ginti pagal įstatymus, ir, trečia, keliu klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju, ESO ir/arba VERT veiksmuose ar neveikime nėra nusikaltimų požymių.

Be to, šioje istorijoje keista yra ir tai, kad iš dalies privati ESO surinko lėšas iš konkretaus vartotojo, tačiau grąžins lėšas bendrai į „vartotojų rinką“. Tai reiškia, kad konkretus vartotojas yra sumokėjęs konkrečias sumas ESO, tačiau pagal nustatytą Tarybos reguliavimą šis konkretus vartotojas tos konkrečios sumos neatgaus. Imkime pavyzdį, kad jūs per nustatytą laikotarpį ESO sumokėjote 88 eurais daugiau nei turėjote, kas mėnesį vartodami po 100KW elektros. ESO mokėjimai yra „pririšti“ prie suvartotos elektros energijos kiekio: būtumėte vartoję mažiau, būtumėte ir ESO mokėję mažiau. Ir atvirkščiai: vartotumėte daugiau ir būtumėte mokėję daugiau. Kai ESO 2024-aisiais ims grąžinti jums pinigus, jūs, ko gero, nebevartosite tokio paties kiekio elektros energijos: jei vartosite daugiau, nei vartojote 2018-2021-ųjų laikotarpiu – atgausite daugiau, jei mažiau – atgausite mažiau, o jūsų pinigus atgaus kiti, kurie vartos daugiau. O jei jūs apskritai nebevartosite (pvz., pasistatysite saulės jėgainę, parduosite tą objektą ar išvyksite laikinai gyventi svetur), iš ESO pinigų nebeatgausite apskritai. Už jus jūsų anksčiau ESO sumokėtus pinigus atgaus kiti. Kyla klausimas, ar bent vienam privačiam (ar iš dalies privačiam) subjektui, vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos reikalavimais, leidžiama pinigus paimti iš konkretaus asmens, o grąžinti juos ne tam konkrečiam, o bendrai į rinką?

Šioje istorijoje keista yra ir tai, kad iš dalies privati ESO surinko lėšas iš konkretaus vartotojo, tačiau grąžins lėšas bendrai į „vartotojų rinką“

Dar praeitais metais iš dalies privati ESO (šiuo metu dukterinė „Ignitis grupė įmonė, kurios beveik trečdalį akcinio kapitalo valdo privatūs asmenys) už mano viešus šios istorijos vertinimus man atsiuntė įspėjamojo pobūdžio laišką, nurodydama, kad kenkiu Bendrovės dalykinei reputacijai. Viešai atsakau ESO, kad jūsų veiksmus vertinu atsižvelgdamas į viešai prieinamą informaciją. Jūsų dalykinei reputacijai galėjo pakenkti jūsų kelerius metus iš eilės trukę veiksmai, surenkant iš vartotojų daugiau lėšų, nei buvo suderinta investuoti su VERT, o tai konstatavo Valstybės kontrolė. Pabrėžiu ir tai, kad šių veiksmų teisinį vertinimą tegali pateikti prokuratūra ir teismas.

Ir pabaigai. Nuo 2023 metų birželio 1 dienos iš baudžiamojo kodekso buvo išbraukta BK 184 str. 4 d., kuri baudė už patikėto ar asmens žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą dėl neatsargumo. Seimui išbraukus šią nuostatą, o Prezidentui ją pasirašius – iššvaistantiems valstybinį turtą neatsargiai atsakomybės nebeliko. Prokurorams nuo šiol bus būtina įrodyti tyčią (t.y., kad veiksmai atlikti tyčia, o ne neatsargiai), o tai ženkliai apsunkina šios normos taikymą. Greičiausiai šita nuostata „galios ir atgal“, nes dekriminalizuoja elgesio formą. Vietoje būtinumo griežtinti atsakomybę, politikai švelnina. Grynas sutapimas", - dėstė kandidatas.

Skelbiama kandidato nuomonė yra neatlygintina politinė reklama

The post Ignas Vėgėlė kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai neteisėtos ESO veiklos appeared first on LAIKMETIS.

Taip ji kalbėjo po to, kai elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Savo ruožtu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skaičiuoja, kad vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai po 30 eurų. 

„Iš to turėtų plaukti politinė atsakomybė ir tai yra parlamentinės kontrolės klausimas“, – šeštadienį partijos tarybos posėdyje sakė socdemų lyderė.

„Todėl kreipiuosi į Seimo Socialdemokratų frakciją ir raginu inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl padėties energetikos sektoriuje. Privalome išsiaiškinti, kas iš tikrųjų dedasi energetikos sektoriuje. To laukia ir Lietuvos žmonės“, – pridūrė ji.

Iki šiol permoką planuota grąžinti per 15 metų, tačiau dabar svarstoma, kad ji buitinius vartotojus turėtų pasiekti per pustrečių, o įmones – per pusaštuntų metų.

Pasak V. Blinkevičiūtės, susidariusi situacija rodo, kad „energetikos sektoriuje per pastaruosius trejus metus įsivyravo visiškas chaosas“.

„Valstybės valdoma bendrovė pelnėsi iš žmonių permokų, dėl to didėjo ir įmonės dividendai, ir priemokos prie algų „Ignitis“ vadovams“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

Pasak jos, dėl susiklosčiusios situacijos energetikos ministras Dainius Kreivys turėjo atsistatydinti.

„Tačiau (Ingridos) Šimonytės Ministrų kabinete niekas nenori prisiimti atsakomybės. Konservatorius Kreivys atsakomybę permeta finansų ministrei, kurios ministerija neva valdo „Ignitis grupės” akcijas, o ši atsakomybę permeta jam atgal“, – sakė politikė.

„Tikras vaikų darželis – niekam neaišku, kas turėtų valdyti energetikos sritį“, – pridūrė ji.

The post V. Blinkevičiūtė: raginu inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl padėties energetikos sektoriuje appeared first on LAIKMETIS.

Treji metai gyvename „TikTok“ stiliaus valstybės valdyme, kurioje sprendimai priimami jų tinkamai neįvertinus ir neišanalizavus, o gyventojai „maitinami“ spalvingais reklaminiais šūkiais, pagrindžiančiais tuos sprendimus. Sprendimus, kurie neretai nėra naudingi valstybei ir žmonėms, o kartais atneša net ir žalą. „Tikiu mokslu“, „Galimybių pasas“, „Vertybinė užsienio politika“ ir kiti oksimoronai ar paradoksalūs šūkiai tėra esamos valdžios viešųjų ryšių produktai, neturintys nieko bendra su gyventojams ar visai valstybei naudingesniais ar išmintingesniais sprendimais.

Toks veikimas yra šios valdžios modus operandi – pagrindinis veikimo metodas, kuriuo siekiama įtikinti gyventojus tuo, ko iš tiesų nėra. Pamenate didžiulį spaudimą, susijusį su elektros rinkos liberalizacija? „Seniai lauktas pokytis“, „skubėkite pasirinkti tiekėją“ ir gaukite naudą iš kuriamos konkurencijos rinkoje. „Perlas energija“ ar “EGTO energija“ bankroto istorijos – geriausias vartotojų „gautos naudos“ pavyzdys. Jei pridėsime tai, kad buvęs valstybės energetikos gigantas Ignitis turi apie keturis penktadalius buitinių vartotojų elektros energijos rinkos – liberalizacijos fiasko tampa akivaizdus. O visa elektros rinkos „liberalizacijos“ epopėja tampa panaši į nepriekaištingą dalinio Ignitis privatizavimo priedangą.

Kai valdymas neturi ilgalaikių strateginių tikslų, nesiremia etika ir kompetencija, netinkami sprendimai tėra maskuojami viešaisiais ryšiais, sveikas protas neretai sufleruoja neskubėti priimti sprendimų pagal valdžios dailiai pristatomus siūlymus. Tai liūdina, nes valdžia turi rūpintis savo piliečiais ir taip įgyti pasitikėjimą.

Elektros rinkoje dalis vartotojų, nepasitikėdami valdžia, nusprendė nesirinkti tiekėjo ir pasilikti „garantiniame tiekime“. Pradžioje valstybė tokiems vartotojams nustatė 25 proc. elektros tiekimo kainos priedą. Donelaičiu perfrazuojant Šimonytę – jei būrų nepavyksta privilioti meduoliu, padeda botagas. Stebiuosi, kad iki šiol neatsirado bylų dėl šio į baudą panašaus kainos priedo – jo teisėtumas labai abejotinas. O abejonę sustiprina paskesnis šio kainos priedo mažinimas, atsižvelgiant į realius elektros tiekimo kaštus.

Kai valdymas neturi ilgalaikių strateginių tikslų, nesiremia etika ir kompetencija, netinkami sprendimai tėra maskuojami viešaisiais ryšiais, sveikas protas neretai sufleruoja neskubėti priimti sprendimų pagal valdžios dailiai pristatomus siūlymus.

Norą bylinėtis, spėju, sumažino palankios elektros kainos "garantinio tiekimo" vartotojams. Be to, suprantu ir tai, kad visi skubame, bylinėjimasis brangus ir nervingas, o gyventojo sumokėtas į baudinę sankciją panašus kainos priedas – santykinai nedidelis, ženkliai mažesnis už galimas dideles bylinėjimosi išlaidas. JAV seniai būtų suorganizuotas grupės ieškinys, žymiai sumažinantis bylinėjimosi kaštus kiekvienam vartotojui. Tik ne Lietuvoje: suorganizuoti grupės ieškinį Lietuvoje dėl ypač sudėtingo teisinio reguliavimo sunkiai įmanoma misija.

Bet grįžkime prie aktualiausio klausimo. Prieš kelias dienas Valstybės kontrolė nustatė, kad ESO iš vartotojų susirinko 160 milijonų daugiau, nei turėjo. Tiksliau, neinvestavo į infrastruktūrą tiek, kiek žadėjo ir kiek iš vartotojų jai leido (papildomai) susirinkti pinigų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) toms investicijoms. Kai buvo nustatytas šis pažeidimas, ESO pateikė prašymą VERT išdėstyti šių sumų grąžinimą vartotojams 15 metų į ateitį. VERT tokį ESO prašymą patvirtino.

154 milijonai mūsų pinigų mus pasieks 2032-2036 metais! Įdomu, kiek mūsų iki to laiko išgyvensime: rūpestinga, visgi, ta mūsų valdžia. Valdžia, kuri rūpinasi iš dalies privačios ESO interesais labiau nei milijonų gyventojų. ESO privatus kapitalas nuo buvusių 7 procentų per pastaruosius kelerius metus išaugo iki beveik 30-ies. Privačių investuotojų jis valdomas per AB “Ignitis grupė”.

Pikta ne dėl to, kad privatūs investuotojai siekia kapitalo grąžos – išsimoka dividendus, siekia aukšto įmonės pelningumo. Pikta dėl to, kad valstybė prarado interesą šią strateginę grupę ir jos įmones tinkamai prižiūrėti ir reguliuoti. 2020-2022-aisiais metais "Ignitis grupė" akcininkams išmokėjo beveik 263 mln. eur dividendų. ESO skaičiai neatrodo ženkliai blogesni: štai, pavyzdžiui, 2020 metų grynasis pelnas - 69 mln. eur, dividendams skirta 55 mln., o nepaskirstytas pelnas net 197 mln.

Ar dar kyla klausimų, kieno interesai labiau ginami: šios iš dalies privačios įmonės ar Jūsų? Visiems valdžioje vienodai į tą „aukštą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį“, „veiksmingą teisių gynimą“. Tai – įstatymuose įtvirtinti principai, kurie elektros rinkoje, panašu, yra tapę dekoracijomis. Ar šiais įstatymo tikslais ir principais vadovaujasi už vartotojų teisių gynimą atsakinga VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba)? Primenu, ji ir patvirtino tą 160 mln. grąžinimą per 15 metų. O gal čia įsikišti galėtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, mūsų valstybėje koordinuojanti vartotojų apsaugą?

Praktiniai patarimai.

Kol mūsų valdžios vyrai ir moterys nesutaria, kada „gana yra gana“ arba kiek čia tų metų turėtume laukti iki mūsų pačių pinigų mums grąžinimo, savo skolas esame palikti „išsimušinėti“ patys. Tam, kad žinotumėte, kiek galime išsireikalauti, visų pirma būtina sužinoti, kiek Jums yra skolingas ESO.

Laisvos formos prašymas turėtų būti siunčiamas dviem adresatams – ESO ir Jūsų teikėjui (Ignitis, Enefit, Elektrum). Formuluotė: „prašau pateikti ESO skolos / vartotojo permokos dydį, paskaičiuotą objektui xxx, susidariusį dėl 2018–2021 m. gautos investicijų grąžos dėl mažesnių investicijų į nusidėvėjusį turtą nei numatytas poreikis, remiantis 2023 m. spalio 24 d. Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-6. Taip pat prašau pateikti paskaičiavimo formulę.“ Pagal vartotojų teises reguliuojančius teisės aktus jie privalo atsakyti.

Šiame valstybiniame chaose savarankiškai reikalauti savo pinigų, turėtų galėti garantinio tiekimo vartotojai. Taip, tie patys, kurie neklausė valstybės institucijų „rinkos liberalizavimo“ vilionių. ESO iki šiol jiems išrašo sąskaitas už elektrą. Sužinoję, kiek ESO skolinga Jums, šią sumą turėtumėte galėti įskaityti į Jūsų skolą. Tai yra ESO skolos Jums suma mažinti Jūsų skolą ESO už elektros tiekimą.

Vadovaujantis civiliniu kodeksu, priešpriešinius reikalavimus galima įskaityti, o įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies. Kitaip tariant, užtenka Jūsų vienašališko pranešimo ESO apie tokį įskaitymą. Atkreipiu dėmesį, kad apie atliktą įskaitymą privalote pranešti ESO. Vis dėlto, nenorėdami rizikuoti, kad dėl tokio įskaitymo ESO Jus paduos į teismą – įskaityti neskubėkite: luktelkite mūsų pasikreipimo į VERT ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kiek tai liečia visus kitus vartotojus, pasirinkusius naujuosius teikėjus (Ignitis, Enefit, Electrum), įskaitymo galimybė negalima (išskyrus labai siauras išimtis), tačiau ieškosime kitokių galimybių Jums skolą susigrąžinti. Jūs kol kas – išsiaiškinkite, kiek ESO Jums skolinga.

Artimiausiu metu kreipsimės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, siekdami gauti informaciją apie VERT reguliavimo teisėtumą, o taip pat klausdami, ar VERT, priimdama minėtą reguliavimą, tinkamai atsižvelgė į vartotojų teisių apsaugos reikalavimus. Kai tik gausime atsakymą, Jus informuosime, kaip elgtis toliau.

Pasidalinkite šia žinia, kad ji pasiektų kuo daugiau elektros vartotojų.

Kai valdžia nesirūpina savo piliečiais, esate priversti pasirūpinti patys savimi. O mes Jums pasistengsime padėti. Viliuosi, kad spaudimas paklausimais ESO, VERT ir Vartotojų tarnybai, išjudins tiek šią bendrovę, tiek VERT, tiek ir Jūsų interesų neginančius politikus.

The post Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Kaip atgauti savo pinigus iš ESO? appeared first on LAIKMETIS.

Ir galiausiai - nuo kada vagis, šiuo atveju ESO, įžūliai apiplėšęs visus valstybės gyventojus, pats diktuoja sąlygas, kaip ir kada grąžins pinigus tiems, kuriuos apvogė? Kalbant įdomu - sės kas nors dėl tų pavogtų 160 milijonų ar kaltų nebus?

Tiesiai šviesiai - pokalbis su advokatu Ignu Vėgėle naujausioje laidoje "Juokas pro ašaras su Gintautu Labanausku".

The post Prof. Ignas Vėgėlė apie ESO: nuo kada vagis pats diktuoja sąlygas appeared first on LAIKMETIS.

„Dabar kalbamės su reguliuotoju, kokios yra galimybės grąžinimo anksčiau. Tai manau, kad artimiausiu metu mes pranešime atnaujintą terminą, kuris tenkintų visus“, – šeštadienį LRT radijui sakė R. Radvila.

Anot jo, bendrovė vidutiniškai vienam asmeniui, suvartojančiam 150 kilovatvalandžių elektros per mėnesį, yra skolinga 35 eurus.

Valstybės kontrolė praėjusią savaitę pranešė, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų. 

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius teigė, kad ši permoka susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų – įmonė nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai.  

Savo ruožtu R. Radvila anksčiau tvirtino, kad minėtą skirtumą lėmė rinkos reguliuotojo 2021 metais pakeistas ir atgaline data pritaikytas turto bazės skaičiavimas. Jis taip pat teigė, kad vartotojams ilgiausiai per 15 metų grąžintina suma su palūkanomis sieks 200 mln. eurų, o ją numatoma grąžinti iš bendrovės pelno.  

Generalinė prokuratūra pranešė vertinsianti Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių. 

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila / BNS nuotr.

The post ESO artimiausiu metu paskelbs naują terminą dėl permokos grąžinimo vartotojams - vadovas appeared first on LAIKMETIS.