„Tikrai tai bus vienas iš svarbių prioritetų, (...) Ukrainos pagalbos kontekste kandidatės statuso suteikimas, Lietuvos Vyriausybės, Seimo, prezidento nuomone, yra vienas svarbiausių aspektų“, – LRT antradienį teigė diplomatas.

„Reikės burti didelę valstybių koaliciją, kad ir mažiausia, ką galime padaryti, suteikti viltį Ukrainos žmonėms, kad jie gali pretenduoti į ES narystę“, – pridūrė jis.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys pirmadienį išreiškė paramą Rusijos užpultos Ukrainos narystei Bendrijoje.

Lietuva ir dar septynios Europos Sąjungos šalys pirmadienį išreiškė paramą Rusijos užpultos Ukrainos narystei Bendrijoje

Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

A. Pranckevičius ambasadoriaus ES pareigas pradėjo eiti nuo antradienio. Su tokiu pasiūlymu jis teigia sutikęs, nes dabartinių įvykių kontekste „valstybė neturi prabangos turėti nei vienos dienos be nuolatinio atstovo Briuselyje“.

„Šiuo atveju asmeniniai pasirinkimai buvo nesvarbūs man kaip kriterijus“, – kalbėjo jis.

Prezidentui ir Vyriausybei ilgą laiką nesutarus dėl kandidatūros, Lietuvos ambasadai ES iki šiol vadovavo laikinasis reikalų patikėtinis Simonas Šatūnas. Tačiau jis nusprendė nuo kovo pereiti vadovauti eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus biurui.

Kaip didžiausią ES klaidą Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių atžvilgiu diplomatas įvardijo atsargumą.

„Tos drąsos, kurios Vakarai nestokojo Baltijos šalių atžvilgiu, ir tai mums buvo išsigelbėjimas ir didysis stebuklas, įvykęs 2004 metais, tačiau, deja, Rytų partnerystės valstybėms tos drąsos neužteko. Daug kas manė, kad per makrofinansinę pagalbą, per pagalbą reformoms, kitus svarbus projektus mes sugebėsime žingsnis po žingsnio priartinti tas valstybes šalia ES“, – teigė A. Pranckevičius.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, vis garsiau imta kalbėti ir apie galimą šios šalies narystę Bendrijoje.

The post Ukrainos narystės klausimas – vienas pagrindinių prioritetų, sako naujasis ambasadorius ES appeared first on LAIKMETIS.

„Atėjus naujai Vyriausybei, jie ėmė atvirai konfrontuoti su prezidentu dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). Manau, kad galima daryti prielaidą, kad ambasadoriaus neskyrimas buvo tos konfrontacijos dalis“, – pirmadienį transliuotame interviu Lietuvos radijui sakė A. Skaisgirytė.

Ji teigė, kad šalies vadovas buvo pasiūlės tris kandidatūras į ambasadoriaus ES pareigas, tačiau jos buvo atmestos, o paskutinį pasiūlymą iš Užsienio reikalų ministerijos Prezidentūra buvo gavusi prieš tris mėnesius.

„Prezidentas valdantiesiems siūlė bent tris kandidatūras, kurios, deja, buvo atmestos. Gaila, nes tai žmonės profesionalai, vienas dirbantis Europos Komisijoj, kiti du iš Lietuvos diplomatinio korpuso, dirbę arba tebedirbą Europos sąjungos srityje. Prezidentas laukia naujų siūlymų dėl kandidatūros iš Užsienio reikalų ministerijos. Paskutinį kartą siūlymas ta tema buvo prieš gerus tris mėnesius“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Lietuvos atstovybė nuolatinio vadovo ambasadoje ES neturi nuo pernai rugpjūčio

„Tikrai yra gaila, turbūt tai yra didesnio paveikslo dalis, tai yra valdančiųjų noro konfrontuoti su prezidentu dalis dėl EVT, konkuruoti su juo, nepavykus šitai užmačiai toks menkas kerštas yra bent neskirti ambasadoriaus“, – situaciją komentavo prezidento patarėja.

Lietuvos atstovybė nuolatinio vadovo ambasadoje ES neturi nuo pernai rugpjūčio, kai baigėsi Jovitos Neliupšienės kadencija. 

G. Nausėda anksčiau buvo patvirtinęs, kad ambasadoriumi prie Europos Sąjungos nori matyti Europos Komisijoje dirbantį Vygandą Jankūną, jam talkinusį per prezidento rinkimų kampaniją.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis pirmadienį Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ situaciją sakė esant kitokią, nei įvardijo prezidento patarėja.

Pasak Ž. Pavilionio, šalies vadovas atsisako skirti konkursą laimėjusius diplomatus, bet kandidatai neįtiko, „kadangi jie nėra jam (G. Nausėdai) asmeniškai lojalūs“.

„Į šį postą netgi prieš Vyriausybės patvirtinimą Prezidentūra nuolat siūlė neprofesionalų žmogų, kuris nedirbo valstybės tarnyboje, kuris nebuvo diplomatinės tarnybos dalis, bet tiesiog dalyvavo prezidento G. Nausėdos kampanijai Briuselyje“, – sakė Ž. Pavilionis.

„Į šią vietą buvo organizuoti net trys konkursai diplomatinės tarnybos, pagal atrankos principus buvo atrinkti tris kartus patys profesionaliausi žmonės, kurie neįtiko prezidentui, kadangi jie nėra jam asmeniškai lojalūs. Jis, matyt, įsivaizduoja, kad Briuselis yra jo kažkokia asmeninė vieta, kuris keturis kartus per metus nuvažiuoja nusifotografuoti, bet ten yra juodas darbas kiekvieną dieną dirbamas“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Lietuvoje ambasadorius Vyriausybės teikimu tvirtina prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Premjerė Ingrida Šimonytė pastaruoju metu komentuodama šią situaciją teigė neišgirdusi dalykinių argumentų, kodėl diplomatas Simonas Šatūnas negali būti skiriamas nuolatiniu Lietuvos ambasadoriumi ES.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, prezidentas G. Nausėda ar premjerė I. Šimonytė, konservatoriai ėmė kelti pernai laimėję Seimo rinkimus.

Prezidentas G. Nausėda teigė, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.

The post A. Skaisgirytė ginčą dėl ambasadoriaus Europos Sąjungoje vadina valdančiųjų kerštu appeared first on LAIKMETIS.