PAGALYS. Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina Baltųjų rūmų buvo „sąžiningai įspėta“ prieš tai, kai prezidentas šią savaitę įsakė įšaldyti Jungtinių Valstijų karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu.

Į atsargą išėjęs generolas leitenantas K. Kelloggas sakė, kad įšaldymai jau daro poveikį Kyjivui, ir pridūrė, kad ukrainiečiai „patys tai užsitraukė“. „Geriausiai tai apibūdinčiau taip, tarsi asilėnui būtų smogta per nosį pagaliu, – ketvirtadienį strateginių studijų centre „Council on Foreign Relations” (CFR) vykusiame renginyje teigė K. Kelloggas. – Tu atkreipi jų dėmesį.“

KRIPTOVALIUTOS. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį Baltuosiuose rūmuose priimė svarbiausius kriptovaliutų rinkos dalyvius, o tai politinis postūmis industrijai, kuriai sunkiai sekasi įgyti visuomenės pripažinimą.

TVARKA. Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje (JK) ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos griauna nusistovėjusią pasaulio tvarką, joms nesilaikant savo įprastinės pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

GRASINIMAS. „Remdamasis tuo, kad Rusija šiuo metu absoliučiai „daužo“ Ukrainą mūšio lauke, tvirtai svarstau apie plataus masto bankines sankcijas, sankcijas ir muitus Rusijai, kol bus Nutraukta Ugnis ir PASIEKTAS GALUTINIS SUSITARIMAS DĖL TAIKOS“, – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“. „Rusija ir Ukraina, sėskite prie derybų stalo dabar, kol dar nevėlu“, – rašė jis.

IMPERIALISTAS. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį atsilygino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, palyginusiam jį su imperatoriumi Napoleonu Bonapartu ir pavadino Rusijos prezidentą imperialistu, siekiančiu perrašyti istoriją.

BAIMĖ. Lietuvos žvalgybai perspėjus, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog nereikėtų gąsdinti žmonių.

MILIJONAI. „Nėra jokio skirtumo, ar žemdirbys, ar verslininkas, ar individualia veikla užsiimantis asmuo. Jei uždirbi milijonus, matyt, nėra gėda sumokėti mokesčius valstybei, prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Paluckas.

REITINGAI. „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad LSDP palaiko 14,7 proc. apklaustųjų, lapkritį didžiausios parlamentinės partijos populiarumas siekė 16,7 procento.

Antroje vietoje liko socialdemokratų koalicijos partnerė „Nemuno aušra“, už ją balsuotų 14,4 proc. respondentų, lapkritį „aušriečius“ palaikė 14,2 proc. apklaustųjų.

Į trečią reitingų vietą pakilo mažiausi koalicijos partneriai demokratai, jiems palaikymą pareiškė 10,8 proc., kai lapkritį partijos populiarumas siekė 7,4 procento.

POPULIARUMAS. Prezidentas Gitanas Nausėda lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, nors jo reitingas krito, daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.

The post Naujienų telegrafas: pagalys Ukrainai, Trumpo favoritai, kandūs epitetai appeared first on LAIKMETIS.

GRASINIMAS. Maskva prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono komentarus apie galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams laiko grasinimu, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

RUBIO. JAV Valstybės sekretorius Marco Rubio, trečiadienį duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, sakė, kad ši invazija yra „karas per trečiąsias šalis tarp branduolinių galybių – Jungtinių Valstijų, padedančių Ukrainai, ir Rusijos – ir jis turi baigtis“.

MILIJARDAI. JAV Aukščiausiasis Teismas, priimdamas pirmą svarbų D. Trumpo administracijai nepalankų sprendimą penkiais balsais prieš keturis paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, pagal kurią reikalaujama atlikti 2 mlrd. mokėjimus į užsienį pagal jau įvykdytas pagalbos sutartis.

AT teisėjų dauguma sakė, kad federalinis teisėjas, nurodęs atnaujinti mokėjimus pagal sutartis su JAV Tarptautinės plėtros agentūra (USAID) ir Valstybės departamentu, „turėtų paaiškinti, kokius įsipareigojimus vyriausybė turi įvykdyti“.

PALIAUBOS. Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad nesutiks su laikinomis paliaubomis Ukrainoje, ir atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) siūlymus sustabdyti kovas vienam mėnesiui arba nutraukti oro ir jūrų atakas.

STEPUKONIS. Buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis iš fondo įmonių, įtariama, pasisavino apie 42 mln. eurų, pranešė ikiteisminį tyrimą atliekantis prokuroras.

KAZINO. Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ dėl buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio lošimų skyrė beveik 8,4 mln. eurų baudą.

SUMAIŠTIS. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį atšaukė ankstesnį sprendimą dėl M. Sinkevičiaus mandato panaikinimo, priimtą dar tada, kai politiką nuteisė Lietuvos apeliacinis teismas, kartu su bausme pritaikęs draudimą eiti viešąsias pareigas.

Po šio sprendimo Jonavos rajono savivaldybės taryba turės atšaukti į pareigas laikinai iki kovą numatytų rinkimų paskirtą merą Povilą Beišį. Tuo metu Seimas rengiasi svarstyti VRK prašymą atšaukti pačius pirmalaikius rinkimus, kurie buvo numatyti kovo 16 dieną.

VIZITAS. Aplinkos ministras Povilas Poderskis ketvirtadienį patvirtino pernai kovą kalėjime lankęs keliasdešimties milijonų eurų pasisavinimu įtariamą buvusį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį.

The post Naujienų telegrafas: smūgis Trumpui, Macrono retorika, Stepukonio milijonai appeared first on LAIKMETIS.

E. Macronas ir D. Trumpas viešai rodė pagarbą vienas kitam jo pirmosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose metu, nevengdami apsikabinimų ar paplekšnojimų per nugarą. Respublikonui grįžus į JAV prezidento postą, jie atrodo pasirengę tai tęsti.

Tačiau Ovaliajame kabinete vykusiame susitikime tvyrojo įtampa, D. Trumpui ėmus kontaktuoti su Rusija karo Ukrainoje kontekste. 

D. Trumpas turi „svarių priežasčių“ santykiams su Rusija - E. Macronas

E. Macronas ir D. Trumpas pirmadienį surengė derybas Baltuosiuose rūmuose, Ukrainai minint trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į šalį metines. 

Prancūzijos prezidentas nebijojo pertraukti D. Trumpo, kai šis pakartojo teiginį, kad Europa karinę pagalbą tik paskolino Ukrainai ir galiausiai susigrąžins šiuos pinigus. 

„Ne, tiesą sakant, atvirai kalbant, – pareiškė E. Macronas, palietęs kolegos ranką, –  mes sumokėjome 60 proc. visos sumos ir tai buvo – kaip ir JAV atveju – paskolos, garantijos, dotacijos.“

Tačiau D. Trumpas tik nusišypsojo ir atsakė: „Jei jūs tuo tikite, aš neprieštarauju“.

Susitikimo metu abu vadovai pareiškė, kad padaryta pažanga sprendžiant taikdarių siuntimo į Ukrainą klausimą, o E. Macronas primygtinai reikalavo JAV saugumo garantijų Kyjivui. 

Prancūzijos ir JAV vadovų susitikimas įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, susitikęs su Europos lyderiais Kyjive, paragino siekti taikos „šiais metais“, didėjant nuogąstavimams, kad D. Trumpas keičia savo poziciją į palankią Rusijai. 

„Ši taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo“, – sakė E. Macronas bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu. 

Prancūzijos vadovas pažymėjo, kad D. Trumpas turi „svarių priežasčių“ santykiams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atnaujinti. 

Pasak jo, labai svarbu, kad taikos Ukrainoje atveju Vašingtonas teiktų paramą bet kokiems Europos taikdariams.

E. Macronas nurodė, kad šiuo metu kartu su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), kuris vėliau šią savaitę taip pat lankysis Baltuosiuose rūmuose, dirba ties taikdarių Ukrainoje klausimu. 

„Po pokalbio su prezidentu Trumpu esu visiškai įsitikinęs, kad yra kelias į priekį“, – pareiškė prancūzų prezidentas. 

„Jei nebūsime protingi, tai tęsis toliau“

Prancūzijos prezidentas nuskubėjo į Vašingtoną po to, kai D. Trumpas šokiravo Ukrainą ir jos sąjungininkus Europoje pareiškęs, kad yra pasirengęs atnaujinti diplomatiją su Rusija ir derėtis dėl karo Ukrainoje pabaigos – be paties Kyjivo.

Pirmadienį JAV prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad karą pavyks užbaigti. Jis pridūrė, jog tikisi, kad per ateinančias dvi savaites V. Zelenskis atvyks į Baltuosius rūmus ir pasirašys susitarimą, suteikiantį Vašingtonui prieigą prie Ukrainos retųjų iškasenų.

„Manau, kad jei elgsimės protingai, galime tai padaryti per kelias savaites. Jei nebūsime protingi, tai tęsis toliau“, – sakė D. Trumpas. 

Vėliau, duodamas interviu televizijai „Fox News“, E. Macronas teigė, kad paliaubos įmanomos per kelias savaites. 

Tuo tarpu D. Trumpas pridūrė, kad V. Putinas yra pasirengęs priimti taikdarių dislokavimą Ukrainoje. 

Tačiau D. Trumpas pareiškė, jog Europa tik prisiimtų naštą dėl būsimos paramos Ukrainai, o JAV susigrąžintų milijardus dolerių, kuriuos skyrė Kyjivui kaip karinę paramą.

Respublikonas vengė vadinti V. Putiną diktatoriumi ir nenorėjo komentuoti naujausios JT rezoliucijos dėl Ukrainos. 

Praėjusią savaitę D. Trumpas iš esmės apkaltino Ukrainos prezidentą dėl Maskvos invazijos ir pavadino jį „diktatoriumi be rinkimų“, ragindamas „paskubėti, nes kitaip jis nebeturės šalies“.

„Protingas klientas“

Nors jie aiškiai laikėsi skirtingų pozicijų dėl Ukrainos, vis dėlto atrodė, kad jiedu puikiai sutaria.

„Jis protingas klientas“, – sakė D. Trumpas, paplekšnojęs E. Macronui per petį ir papasakojęs istoriją apie susitikimą Paryžiuje, kai sužinojo, kad Prancūzijos lyderis savo gimtąja kalba apie prekybos susitarimą sakė ne visai tai, ką pasakojo jam.

47 metų E. Macronas į tai sureagavo suspausdamas kolegos ranką ir jie abu nusijuokė, o prancūzų lyderis, regis, net nušluostė akies kamputyje juoko ašarą.

Pakeliui į Baltųjų rūmų Vakarų sparną, kur vyko spaudos konferencija, jie vėl tvirtai paspaudė vienas kitam ranką ir apsikabino. 

Per spaudos konferenciją jie vėl demonstravo draugiškus gestus ir vienas kitam žarstė komplimentus. 

E. Macronas pasidžiaugė jų draugyste nuo pirmosios D. Trumpo kadencijos Baltuosiuose rūmuose, o respublikonas savo ruožtu gyrė prancūzų prezidentą už gaisro nuniokotos Paryžiaus Dievo Motinos katedros (Notre-Dame de Paris) atstatymą.

„Perduok linkėjimus savo gražuolei žmonai“, – spaudos konferencijos pabaigoje pareiškė D. Trumpas. 

Tarptautinė diplomatija visada kupina simbolikos, tačiau E. Macronas ir D. Trumpas visada neįprastai atvirai naudojo kūno kalbos gestus kaip galios žaidimą.

Nuo pat pirmojo susitikimo E. Macronas nori pasipriešinti D. Trumpo įpročiui, kai jis, spausdamas ranką, tiesiogine ir perkeltine prasme išveda iš pusiausvyros kitus pasaulio lyderius.

„Draugiškas, bet tvirtas“

Pirmą kartą D. Trumpas ir E. Macronas susitiko Briuselyje 2017-aisiais, tais pačiais metais, kai abu pradėjo eiti prezidento pareigas. 

Pastebimai susiraukęs, kur kas jaunesnis E. Macronas sugriebė D. Trumpą už rankos, kol JAV prezidentas buvo priverstas atlaisvinti savo stiprų suėmimą.

Nuotraukose net buvo matyti baltos pirštų žymės ant D. Trumpo rankų, likusios nuo stipraus E. Macrono rankos paspaudimo.

Jų draugiškas bendravimas tęsėsi ir po metų, kai 2018-asiais D. Trumpas sugriebė E. Macroną už rankos, taip parodęs savo dominavimą, ir praktiškai įsivedė jį į Ovalųjį kabinetą.

Nepaisant draugiškų santykių, per pirmąją D. Trumpo kadenciją abu lyderiai jau turėjo nesutarimų, pavyzdžiui, kai E. Macronui nepavyko jo įtikinti likti Paryžiaus klimato susitarime ar 2018-aisiais, kai JAV vadovas nusprendė pasitraukti iš tarptautinio susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos apribojimo.

Jų santykiai atvėso po to, kai D. Trumpas nebuvo perrinktas antrai kadencijai 2020 metais. Tačiau respublikonui lapkritį laimėjus rinkimus, E. Macronas buvo vienas pirmųjų lyderių, kuris atnaujino ryšius su juo. 

D. Trumpas džiaugėsi, kad gruodį buvo pakviestas į Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymą. 

Ištikimi savo stiliui, lyderiai vėl paspaudė vienas kitam ranką: tąkart paspaudimas truko 17 sekundžių.

Britų žurnalistas Piersas Morganas (Pirsas Morganas), ilgametis D. Trumpo draugas, teigė, kad naujausias pasirodymas Baltuosiuose rūmuose parodė, jog prancūzų lyderis žino, ką daro.

„Nė vienas pasaulio lyderis nesitvarko su Trumpu taip gerai kaip Macronas. Draugiškas, bet tvirtas, pagarbus, bet nebijantis jam pasipriešinti, kai mano, kad jis klysta. Ir Trumpas jį už tai gerbia“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė P. Morganas. 

The post JAV ir Prancūzijos prezidentai ieškojo sąlyčio taškų - apžvalga appeared first on LAIKMETIS.

Atidarymo ceremonija pademonstravo mūsų prigimties du svarbiausius matmenis – kultūrą ir religiją.

Tačiau jei ši katedra būtų vien, kaip teigė didysis jos populiarintojas prancūzų rašytojas Viktoras Hugo, „katedrų karalienė“, tuomet ją vertintume kaip neabejotiną žmonijos kultūros istorijos viršūnę ir to pakaktų.

Prancūzai atstatė savo katedrų karalienę ir šis procesas kainavo apie milijardą eurų. Šie pinigai buvo ne tik paprastų tikinčiųjų (viso 340 tūkst. žmonių iš viso pasaulio) aukos.

Liūto dalį sudarė vos kelių milijardierių įnašai. Pavyzdžiui, Bettencourt-Meyersų šeima, kuriai priklauso kompanija „L'Oreal“, prisidėjo 200 mln. eurų. Tokią pat sumą paaukojo LVMH (Christian Dior, Louis Vuitton, Givenchy, Hennessy ir kt.) vadovas Bernardas Arnault. Mažiau - 100 mln. eurų - paaukojo bendrovės „Kering“ (Saint Laurent, Gucci, Balenciaga ir kt. prekių ženklai) savininkas François-Henri Pinault.

Žinoma, simboliška, kad besivaikančių mados vėjų pirkėjų pinigai nugulė į šios katedros atsatymo darbus. Grožio standartai atnešantys milžiniškus pelnus jų kūrėjams pasitarnavo Grožio didybei. Taip tarsi bylotume apie gražiausius dalykus, kuriuos mes, žmonės, galime sukurti, jei įdedame neįsivaizduojamą darbo, išteklių ir laiko kiekį.

Notre Dame įkūnija ne tik meno istoriją ir Europos kultūrą, bet yra ir vienas reikšmingiausių krikščioniškos civilizacijos pasiekimų simbolių. Katedros statyba prasidėjo XII a. ir truko beveik 200 metų. Notre Dame išgyveno Prancūzijos revoliucijos barbarybes ir ilgą atkūrimo laikotarpį.

Aštuoni šimtai metų Notre Dame stebėjo Paryžių, o jos varpai skambėjo pažymėdami ir laimingus, ir liūdnus įvykius. Šimtus metų katedra didingai stūksojo, liudydama Paryžiaus ir Prancūzijos istoriją, būdama Europos religinės kultūros širdimi. Ji patyrė religinio smurto, karų, epidemijų ir politinių neramumų šimtmečius, atlaikė Adolfo Hitlerio kėslus ją sunaikinti.

Ji atlaikė ir išmėginimą dideliu gaisru. Vis tik negalime išleisti iš akių fakto, kad nukrikščionėjimo liepsna siaučia ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Vakarų civilizacijoje. Net ir savaitgalio iškilmėse tikėjimui oficialiose kalbose buvo skirta vietos itin mažai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas katedros atsatymą naudojo saviems tikslams. Jis seniai ir viešai buvo išsiuntęs kvietimą popiežiui Pranciškui atvykti į katedros atidarymo ceremoniją, o popiežius 2024 m. lapkritį taip pat viešai jo atsisakė. Ir atsisakė taip, kad, išvertus iš diplomatinės kalbos į suprantamą, tai tiesiog atrodė kaip spjūvis Prancūzijos valdžios institucijoms į veidą.

Oficialiai Vatikanas nepaskelbė atsisakymo priežasčių ir net neužsiminė apie popiežiaus sveikatą, kuri būtų atrodžiusi daugiau ar mažiau tikėtina (popiežiui jau 87 metai). Be to, prieš pat Notre Dame atšventinimą popiežius lankėsi Indonezijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Rytų Timore ir Singapūre.

Vietoje to, Šv. Tėvas sušaukė kardinolų konsistoriją Vatikane, o praėjus savaitei po ceremonijos Paryžiuje, gruodžio 15 d., pontifikas turėtų apsilankyti Prancūzijos Korsikos saloje, kur dalyvaus konferencijoje „Liaudies religingumas Viduržemio jūros regione“. Nesijaučia mastelio skirtumas?

Apie šio Vatikano pasirinkimo priežastis prancūzų leidinys „Le Figaro“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad popiežius nenorėjo dalyvauti politiniame šou, kurį surengė E. Macronas, pasinaudodamas katedros atstatymo tema, kad sustiprintų savo gana silpną įvaizdį visuomenėje ir atitinkamai įtaką.

Pavyzdžiui likus dviem dienoms iki Notre Dame atidarymo, parlamentas pareiškė nepasitikėjimą vyriausybe ir pasiuntė ją atsistatydinti. Ir viso E. Macrono valdymo laikotarpio negalima pavadinti sėkmingu, jame akis bado pralaimėjimai ir nesėkmės.

Vis tik negalime išleisti iš akių fakto, kad nukrikščionėjimo liepsna siaučia ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Vakarų civilizacijoje.

Prancūzai praranda pozicijas Afrikoje, vidaus problemos nesprendžiamos, ūkininkai nepatenkinti, nelegali migracija didėja ir t. t. Ir didžiausias teigiamas jo pasiekimas, šalia vasaros olimpinių žaidynių yra Paryžiaus Notre Dame atstatymas. Jis įvyko tuo metu, kokį pažadėjo Macronas.

„Le Figaro“ rašė, kad popiežius Pranciškus nenorėjo būti „marginalizuotas“ Notre Dame atidarymo ceremonijoje ir dalyvauti Prancūzijos valdovo šventėje, kuri virto „tarptautiniu politiniu aktu Prancūzijos garbei“.

Prancūzai atstatė savo katedrų karalienę, bet kas atstatys jų katalikišką tapatybę?

Štai ši šalis pergyvena bažnyčių uždarymo ir griovimo faktus, kai vietos valdžios institucijos nusprendžia taip pasielgti dėl to, kad nėra kam jų prižiūrėti ir remontuoti. Juk nėra tikinčiųjų, todėl bažnyčios nereikalingos ir jas galima nugriauti arba pritaikyti kitoms reikmėms. Niekas nesiruošia jų atstatyti kaip Paryžiaus Dievo Motinos katedros. Suprantama, nes politinio piaro dėl to padaryti nepavyks.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra buvo atstatyta, tačiau bažnyčių uždarymas visoje Prancūzijoje tęsėsi ir net paspartėjo. Taip teigiama Prancūzijos katalikų arkivyskupijos bažnyčių pastatų inventorizacijos ataskaitoje, kuri buvo parengta dviejų Prancūzijos senatorių prašymu ir pateikta 2022 m. liepos mėn.

Pagrindinius šios ataskaitos  punktus katalikiškas laikraštis „La Croix“ paskelbė likus dviem savaitėms iki Notre Dame atidarymo ceremonijos. Visų Prancūzijos vyskupijų apklausos rezultatai nedžiugina: iki šiol beveik 1 700 bažnyčių 69 Prancūzijos vyskupijose yra uždarytos ir laukia savo likimo. Jos gali būti parduotos, atiduotos barams ar restoranams arba paprasčiausiai nugriautos.

Žymusis vokiečių mąstytojas Frydrichas Nyčė yra pranašavęs, kad krikščionių katedros virs Gyvojo Dievo mauzoliejais. Lieka palinkėti, kad toks likimas neištiktų grožiu nušvitusios Prancūzijos „karalienės“.

The post Tomas Viluckas. Atstačius katedrą, kas atstatys tikėjimą? appeared first on LAIKMETIS.

Kilus ginčui dėl gruodžio 8 d. Mišių organizavimo, E. Macronas pakvietė šimtus darbininkų, menininkų ir mecenatų lapkričio 29 d. kartu su juo dalyvauti ekskursijoje.

„Tai būdas prezidentui surengti šou prieš tikrąjį atidarymą“, - sakė vienas Notre Dame radijo komentatorius.

E. Macronas, kuris 2019 m. pažadėjo, kad katedra bus vėl atidaryta per penkerius metus, matyt, svajojo apie ceremoniją, kurioje tarp daugybės tarptautinių žvaigždžių dalyvaus popiežius Pranciškus ir kurią vainikuos jo paties kalba.

Nuo liepos, kai prarado daugumą parlamente, jis siekia daugiau viešų renginių, kad atgaivintų savo susilpnėjusį prezidentavimą. Anksčiau prezidento vizitai į katedrą buvo kur kas diskretiškesni.

Tačiau Prancūzijos laicizmo įstatymas, kuris griežtai atskiria politika ir religija, trukdė jo planams. Pagal šį įstatymą katedra yra valstybės nuosavybė, tačiau jos vidų iš esmės kontroliuoja Paryžiaus arkivyskupija.

E. Macronas gruodžio 8 d. Mišiose dalyvaus kaip ir kiti, būdamas kviestinis svečias, bet ne kaip valstybės atstovas. Vietoj to jis dieną prieš atidarymą kalbės prie katedros, o tą patį vakarą jis bus pirmasis katedroje vyksiančio koncerto svečių saraše.

Sekmadienio liturgijai vadovaus Paryžiaus arkivyskupas Laurent'as Ulrichas, kuris taip pat pašventins naująjį altorių, į kurį bus įdėtos relikvijos, ir pateps jį šventuoju aliejumi.

Popiežius Pranciškus atsisakė dalyvauti šioje iškilmėje, nes tą savaitgalį planuojama kardinolų konsistoriją Romoje.

Vietoj to jis gruodžio 15 d. su vienos dienos vizitu lankysis Korsikoje, kur užbaigs religinę konferenciją apie liaudies pamaldumą Viduržemio jūros regione.

Nors E. Macronas su juo susitiks Ajače, tai bus ne valstybinis vizitas Prancūzijoje, o pastoracinis apsilankymas vienoje iš jos periferijų.

The post Prancūzijos prezidentas E. Macronas dalyvavo ekskursijoje po atstatytą Dievo Motinos katedrą appeared first on LAIKMETIS.

Po ilgos politinės aklavietės vasarą E. Macronas paskyrė naują ministrą pirmininką Michelį Barnier (g. 1951 m.), buvusį ES Komisijos narį ir vyriausiąjį ES „Brexit“ derybininką.

E. Macronas paprašė jo sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę, kurioje dirbtų visų trijų blokų ministrai. M. Barnier, dešiniųjų Respublikonų partijos politiniam lyderiui, to padaryti nepavyko. Kairieji nenorėjo bendradarbiauti su nepopuliariosios E. Macrono partijos nariais, taip pat nenorėjo dalyvauti M. Barnier vadovaujamoje vyriausybėje. Tik vienas kairiųjų politikas panoro prisijungti prie naujosios vyriausybės (teisingumo ministras Didier Migaud); visi kiti kandidatai mandagiai pasakė „ne“.

Visi kiti M. Barnier vyriausybės nariai yra makronistai arba respublikonai. Makronistai yra iš dešiniojo E. Macrono Renesanso partijos sparno; iš savo partijos M. Barnier pasirinko ministrus, kurie laikomi „griežtosios linijos šalininkais“.

Kairuolių nuomone, Prancūzijoje dar niekada nebuvo vyriausybės, kurioje būtų tiek daug ministrų, pasisakančių prieš „lygias teises“. Pristatydamas savo naująją komandą M. Barnier pabrėžė savo naujosios vyriausybės ištikimybę visoms „įgytoms teisėms“, tačiau opozicija, atrodo, nėra labai tikra dėl šios garantijos. Tai lemia kai kurie nauji ministrų komandos vardai, kurie, pažangiųjų politikų nuomone, gali būti laikomi dešiniosios griežtosios linijos šalininkais.

Naujasis vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau, buvęs respublikonų senatorių lyderis, žinomas ne tik dėl savo griežtos pozicijos migracijos klausimu, bet ir buvo opozicijos prieš abortų pripažinimą žmogaus teise (Konstitucijoje) lyderis.

Kai kurie partijos nariai pritaria jo konservatyvesnėms politinėms pažiūroms. Vienas iš jų - Patrickas Hetzelis, liuteronas iš Elzaso, kuris yra naujasis švietimo ministras. Konservatyvias vertybes demonstruoja ir dvi moterys. Viena iš jų - Catherine Vautrin (1960 m.), naujoji regioninių reikalų ministrė, tačiau labiausiai žinoma yra Laurence Garnier. Jos pasisakė prieš homoseksualų santuokas, teisės į abortą įtraukimą į Konstituciją, konversijos terapijos draudimą ir in vitro dirbtinį apvaisinimą lesbietėms.

Garnier (1978 m.), katalikė, galiausiai tapo naująja vartotojų reikalų valstybės sekretore, nors turėjo būti šeimos reikalų ministre. Tačiau E. Macronas pagalvojo ir pasakė, kad jos biografija per daug „subtili“ šiam postui. Naujoji šeimos reikalų ministrė bus Sarah El Haïry, kuri buvo pirmoji ministrė moteris, viešai paskelbusi apie savo homoseksualumą ir nėštumą, atsiradusį dėl medikų atlikto pagalbinio apvaisinimo.

E. Macronas paprieštaravo M. Barnier, „šeimos ministre“ paskirdamas politikę, kuri, būdama senatore, vykdė kampaniją už tos pačios lyties asmenų santuokas ir patvirtino taisykles dėl vaikų galimybės gauti lytinio brendimo blokatorių ir kryžminės lyties hormonų. Šis ministro postas yra labai simboliškas, tačiau kai Barnier norėjo jį skirti Garnier, Macronas jo pasiūlymą atmetė. „Prezidentas nenori, kad naujoji komanda išardytų jo reformas. Garnier pozicijos yra priešingybė tam, ką gynė ankstesnės vyriausybės komandos“, - Prancūzijos žiniasklaidai sakė neįvardytas buvęs ministras.

Pasiūlymas buvo nutekintas spaudai, sukėlęs kairiųjų protesto šūksnius. Jie laikė tai įtikinamu įrodymu, kad M. Barnier vyriausybė krypsta į „kraštutinę dešinę“.

The post Prancūzijoje katalikiškų pažiūrų politikei neleista tapti šeimos ministre appeared first on LAIKMETIS.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) partija smarkiai atsilieka, likus mažiau nei dviem savaitėms iki pirmojo pirmalaikių rinkimų turo, kuriuos jis sušaukė po pralaimėjimo kraštutinės dešinės atstovams šį mėnesį įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose.

„Man kelia nerimą rinkimai Prancūzijoje“, – teigė O. Scholzas kasmetiniame vasaros interviu Vokietijos transliuotojui ARD. 

„Ir tikiuosi, kad partijoms, kurioms nevadovauja (Marine) Le Pen (Marin Le Pen), rinkimai bus sėkmingi. Bet tai turi nuspręsti Prancūzijos žmonės“, – pridūrė jis.

Visuomenės nuomonės apklausos prognozuoja, kad E. Macrono valdantysis aljansas užims trečią vietą po M. Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionaliniam sambūrio“ (RN) ir naujo kairiojo sparno aljanso.

Pirmasis Prancūzijos pirmalaikių rinkimų turas vyks birželio 30, antrasis – liepos 7 dieną. 

Dėl to 28-erių RN lyderis Jordanas Bardella (Žordanas Bardela) gali tapti ministru pirmininku ir E. Macronas būtų priverstas dirbti su juo. J. Bardella teigė, kad su tuo sutiks tik tuo atveju, jei jo partija ir sąjungininkai laimės absoliučią daugumą vietų.

O. Scholzo valdančioji koalicija EP rinkimuose prastai pasirodė, o Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko nemažai balsų. 

The post Vokietijos kancleris O. Scholzas: man kelia nerimą rinkimai Prancūzijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Visi esame įsipareigoję kurti tvarią taiką [...] Tokia taika negali būti Ukrainos kapituliacija“, – sakė E. Macronas Šveicarijoje susirinkusiems pasaulio lyderiams ir pridūrė: „Yra vienas agresorius ir viena auka.“

Dar prieš šios savaitės svarbius pasaulio lyderių susitikimus prezidentas yra užsipuolęs pacifistais save laikančius žmones ir „pralaimėjimo dvasią“, tvyrančią dėl Ukrainos kovos su Rusijos invazija, ir pažadėjęs, kad ukrainiečių pasipriešinimas nesibaigs kapituliacija.

„Mes žinome šią pacifistų stovyklą. Tai kapituliantų stovykla. Tai pralaimėjimo dvasia. Mes tokie nesame“, – kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, prieš daugiau nei savaitę dalyvaudamas D dienos 80-ųjų metinių iškilmėse Normandijoje, kalbėjo E. Macronas, bandydamas įgelti savo kritikams, įskaitant kraštutinių dešiniųjų opoziciją savo šalyje.

Tada jis pridūrė, kad taika šiame kare negali būti pasiekta „užpultai pusei kapituliavus“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad pateiks Maskvai pasiūlymą dėl karo užbaigimo, kai dėl jo susitars tarptautinė bendruomenė.

Šį įsipareigojimą jis išsakė Šveicarijoje sakydamas kalbą pirmajame taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvauja daugiau kaip 90 šalių, bet ne Rusija.

V. Zelenskis susitikimo dalyviams pareiškė, jog tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus padėtas pagrindas „teisingam“ ir „ilgalaikiam“ susitarimui su Rusija.

„Turime kartu nuspręsti, ką pasauliui reiškia teisinga taika ir kaip ją galima pasiekti ilgam laikui“, – kalbėjo jis.

„Tuomet apie tai bus pranešta Rusijos atstovams, kad antrajame taikos aukščiausiojo lygio susitikime galėtume nustatyti tikrąją karo pabaigą“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskis nepasakė, ar yra pasirengęs tiesiogiai pradėti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

V. Putino sąlygos

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse V. Putinas išdėstė savo sąlygas, kaip užbaigti konfliktą.

Jis paragino Ukrainą išvesti savo karius iš šalies pietų ir rytų ir atsisakyti užmojų įstoti į NATO karinį aljansą – šias sąlygas V. Zelenskis greitai atmetė.

„Jis neragina derėtis, jis ragina pasiduoti“, – apie V. Putino reikalavimus šeštadienį aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris).

Vakarų lyderiai vienas po kito žadėjo paramą Ukrainai ir pabrėžė būtinybę susitarti Kyjivo sąlygomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) teigė, kad paliaubos be „rimtų derybų, kuriose būtų numatytas planas, kaip pasiekti ilgalaikę taiką [...] tik įteisintų neteisėtą Rusijos žemės užgrobimą“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tvirtino, kad „konflikto įšaldymas šiandien, kai Ukrainos žemę okupuoja užsienio kariai, nėra atsakymas“.

„Iš tikrųjų tai yra būsimų agresijos karų receptas“, – perspėjo ji.

Tačiau kai kurios šalys, nepriklausančios tradicinių Ukrainos partnerių ratui, pabrėžė, kad reikia suteikti Rusijai galimybę pasisakyti, ir kritikavo kai kurias Maskvai skirtas Vakarų sankcijas.

Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas susitikime pareiškė, kad Kyjivas, norėdamas užbaigti konfliktą, turėtų būti pasirengęs „sudėtingam kompromisui“.

The post Vakarų lyderiai kalbėjo, kaip turėtų atrodyti taika - pasiduoti nežada appeared first on LAIKMETIS.

Pareiškimo projektą matė naujienų agentūra AFP.

Pernai Japonijoje G-7 lyderiai įsipareigojo spręsti klausimą dėl saugaus ir teisėto aborto galimybių, tačiau šios nuorodos šių metų pareiškimo projekte nėra.

Vietoj to jame tiesiog pateikiama nuoroda į 2023 metų vadinamąjį Hirošimos pareiškimą.

„Pakartojame vadovų Hirošimos pareiškime prisiimtus mūsų įsipareigojimus dėl visuotinės galimybės moterims naudotis tinkamomis, įperkamomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant visapusišką seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises visiems“, – sakoma projekte.

Po pranešimų, kad Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni bando sušvelninti formuluotę dėl moterų teisių, nepritarimą pareiškė Jungtinės Valstijos ir Prancūzija.

Po pranešimų, kad Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) bando sušvelninti formuluotę dėl moterų teisių, nepritarimą pareiškė Jungtinės Valstijos ir Prancūzija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) viešai išreiškė apgailestavimą dėl Italijos pozicijos abortų klausimu, atkreipęs dėmesį į anksčiau šiais metais Prancūzijos parlamente įvykusį balsavimą dėl šios teisės įtvirtinimo konstitucijoje.

G. Meloni atkirto pažymėdama, kad E. Macrono laukia artėjantys parlamento rinkimai. Anot jos, labai neteisinga naudoti G-7 aukščiausiojo lygio susitikimą rinkimų kampanijai.

Ji sakė, jog dokumente bus priminta Hirošimos teksto formuluotė, o joje „jau pernai patvirtinome, kad reikia užtikrinti abortų saugumą ir teisėtumą“.

Abortai daugiausia katalikų gyvenamoje Italijoje yra legalūs nuo 1978 metų, tačiau juos atlikti yra sudėtinga, nes yra daug ginekologų, atsisakančių tai daryti dėl moralinių ar religinių priežasčių.

G. Meloni, kuri save vadina krikščioniška motina ir kuri į valdžią atėjo 2022 metais, teisių gynėjų buvo apkaltinta bandymu apsunkinti nėštumo nutraukimą.

The post G-7 susitikimas - be abortų klausimo aptarimo? appeared first on LAIKMETIS.

„Susidaro įspūdis, kad sekuliarizmas ne visada tinkamai taikomas, kad dalykai nėra aiškūs“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje sakė prezidentas, siekiantis sutelkti paramą prieš pirmalaikius rinkimus. 

„Turime [...] pradėti dideles diskusijas apie sekuliarizmą ir imtis aiškių priemonių tais klausimais, kuriuos reikia spręsti“, – sakė jis. 

Prancūzijos sekuliarumo įstatymais siekiama, kad valstybė būtų neutrali religijos klausimais, tačiau taip pat užtikrintų piliečių teisę išpažinti pasirinktą religiją. 

Tačiau žmogaus teisių grupės kritikuoja įstatymus, kuriuos vadina diskriminuojančiais. Prieš artėjančias Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes musulmonėms sportininkėms, dėvinčioms galvos apdangalus, uždrausta atstovauti Prancūzijai. Tie patys įstatymai taikomi futbolo ir krepšinio klubuose. 

Susidaro įspūdis, kad sekuliarizmas ne visada tinkamai taikomas, kad dalykai nėra aiškūs“, – spaudos konferencijoje Paryžiuje sakė prezidentas.

E. Macronas pažymėjo, kad į diskusijas dėl naujų pasaulietiškumo taisyklių turėtų įsitraukti visi išrinkti pareigūnai, asociacijos ir įmonės, kasdien susiduriančios su panašiais klausimais. 

Pasak prezidento, visi sprendimai turėtų būti grindžiami ne emocijomis, o sveiku protu. 

E. Macronas sakė manantis, kad sekuliarizmas turi užtikrinti saugumą „gerbiant sąžinės laisvę ir leidžiant visiems gyventi kartu“.

Prieš du dešimtmečius Prancūzija uždraudė mokiniams dėvėti „ženklus ar drabužius, aiškiai parodančius jų religinę priklausomybę“. Prie tokių ženklų priskiriami galvos apdangalai, turbanai, dideli kryžiai ir kipos. 

Tačiau kai kurie aktyvistai tvirtina, kad šios taisyklės neproporcingai išstumia musulmones moteris iš viešojo gyvenimo.

Pernai Prancūzijos vyriausybė uždraudė mokyklose dėvėti abają – musulmonių moterų drabužį, dengiantį kūną nuo kaklo iki pėdų.

Prancūzijoje gyvena didžiausia Europoje musulmonų bendruomenė. 

The post Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siekia riboti religinius simbolius appeared first on LAIKMETIS.