Atrodo, kad E. Macronas savo komentarais dar kartą patvirtino prieštaringai vertinamas praėjusios savaitės pastabas, kuriomis jis neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą ir kurios sukėlė šoką visoje Europoje.

„Europai neabejotinai artėja momentas, kai reikės nebūti bailiais, – sakė jis viešėdamas Čekijoje, jos vyriausybei įgyvendinant planą pirkti ginklų Ukrainai už Europos ribų.

„Karas grįžo į mūsų žemę, jėgos, kurios atsisako sustoti, kasdien didina grėsmę“, – sakė jis prancūzų bendruomenės nariams savo vieną dieną truksiančios kelionės pradžioje.

„Turėsime atliepti istoriją ir drąsą, kurios ji reikalauja“, – teigė jis.

Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje pareiškė, kad po vasario 26 dieną E. Macrono išsakytų komentarų nesiųs karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad bet kokios tokios pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.

Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje pareiškė, kad po vasario 26 dieną E. Macrono išsakytų komentarų nesiųs karių į Ukrainą

Antradienį E. Macronas taip pat turi susitikti su Čekijos prezidentu Petru Pavelu bei ministru pirmininku Petru Fiala ir kalbėti branduolinės energetikos forume.

Praėjusį mėnesį Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje P. Pavelas teigė, kad Čekija – ES ir NATO narė, kurioje gyvena 10,8 mln. žmonių – gali surinkti nemažai Ukrainai skirtos ginkluotės už žemyno ribų.

Jis sakė, kad bendradarbiaudami su Kanada ir Danija čekai rado 500 tūkst. 155 mm šaudmenų ir 300 tūkst. 122 mm šaudmenų, „kuriuos galėtume pristatyti per kelias savaites“, jei atsiras lėšų.

Laikraštis „The Financial Times“ rašė, kad Praha siekia sukaupti 1,5 mlrd. dolerių (1,38 mlrd. eurų), kad galėtų sumokėti už amuniciją Ukrainai, kuri jau dvejus metus kovoja su Rusijos invazija.

Praėjusią savaitę Paryžiuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje P. Fiala teigė, kad prie šios iniciatyvos pasirengusios prisijungti apie 15 valstybių, įskaitant Prancūziją.

E. Macronas sakė, kad jo šalis dalyvaus šioje iniciatyvoje, tačiau neatskleidė jokios informacijos apie tai, kiek ji prisidės.

Savo ruožtu Nyderlandai jau pažadėjo skirti 100 mln. eurų.

Įsipareigojimas?

Dabar Praha tikisi, kad Prancūzijos lyderis antradienį vyksiančiose derybose pateiks konkretų įsipareigojimą.

Vienas prancūzų patarėjas sakė, kad vizitas Prahoje bus proga „aptarti šią iniciatyvą“ ir parengti tolesnes specifikacijas.

Tai būtų tam tikras postūmis, nes iki šiol Paryžius buvo linkęs gynybos išlaidas nukreipti į savo šalies pramonę ir pirmenybę teikė ginklų gamybai Europos teritorijoje už ES lėšas.

Praėjusią savaitę E. Macronas taip pat sukėlė diskusijų, kai pasiūlė, kad Vakarai galėtų siųsti karius į Ukrainą, o Prancūzijos sąjungininkai šią idėją iš esmės atmetė.

Vėliau Prancūzijos vyriausybė pareiškė, kad šis pasiūlymas nesusijęs su kovinėmis pajėgomis.

Antradienį E. Macronas Čekijos sostinėje dar turėtų kalbėti branduolinės energetikos forume, kuriame dalyvauja kelios Prancūzijos energetikos bendrovės.

Tarp jų – energetikos milžinė EDF, branduolinio kuro platintoja „Orano“ ir branduolinių reaktorių gamintoja „Framatome“.

EDF yra viena iš dviejų dalyvių daugiamilijardiniame Čekijos konkurse statyti iki keturių naujų blokų dviejose jos atominėse elektrinėse kartu su Pietų Korėjos KHNP.

E. Macronas į Prahą atvyko po to, kai praėjusių metų gruodį per Čekijos prezidento vizitą Paryžiuje jį pakvietė P. Pavelas.

Tą vizitą aptemdė kruvinos šaudynės Prahoje, kai Prahos Karolio universiteto studentas nužudė 14 žmonių, o paskui ir save.

Antradienį E. Macronas, kuris tada netruko pareikšti užuojautą savo svečiui P. Pavelui, padės gėlių šaudynių vietoje.

The post E. Macronas ragina Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmasis tikslas, kurio šiandien turėtume siekti, yra visų įkaitų paleidimas, be jokio skirstymo, nes tai siaubingas nusikaltimas, kai žaidžiama su vaikų, suaugusiųjų, senų žmonių, civilių ir karių gyvybėmis“, – sakė E. Macronas po susitikimo su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu (Isaku Hercogu).

Jis pridūrė, kad kampanija turi būti vykdoma neišplečiant karo.

The post E. Macronas: Gazos Ruože laikomų įkaitų išlaisvinimas turi būti pirminis tikslas appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentas tai pavadino islamistų teroro aktu.

E. Macronas nori, kad jo ministrai „įkūnytų negailestingą valstybę visiems, kurie puoselėja neapykantą ir terorizmo ideologiją“, žurnalistams sakė vienas aukšto rango padėjėjas.

Jis paragino policiją peržiūrėti radikalų, kurie gali būti deportuoti iš Prancūzijos, bylas, kad įsitikintų, jog niekas nebuvo pamirštas, ir nurodė vidaus reikalų ministrui imtis „ypatingo požiūrio į 16–25 metų amžiaus jaunuolius iš Kaukazo“, sakė padėjėjas.

Per penktadienio išpuolį mokykloje šalies šiaurės rytuose esančiame Arase peiliu buvo subadytas 57-erių prancūzų kalbos mokytojas Dominique'as Bernard'as (Dominikas Bernaras).

Policija įtariamą nusikaltėlį įvardijo kaip 20 metų Mohamedą Mogučkovą, kuris gimė Rusijos Šiaurės Kaukazo Ingušijos respublikoje, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai ir kuri ribojasi su Čečėnija. 

nurodė vidaus reikalų ministrui imtis „ypatingo požiūrio į 16–25 metų amžiaus jaunuolius iš Kaukazo

M. Mogučkovas į Prancūziją atvyko penkerių.

Remiantis pirminiu tyrimu, M. Mogučkovas per išpuolį sušuko arabišką frazę „Allahu akbar!“ („Dievas visų didesnis“). Pasak policijos šaltinio, jis buvo sulaikytas, bet kol kas atsisako kalbėti.

Jis jau buvo įtrauktas į Prancūzijos galimų grėsmių saugumui registrą. M. Mogučkovą elektroninėmis priemonėmis ir fiziškai stebėjo Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra DGSI. 2018 metais jo tėvas, taip pat įtrauktas į minėtą sąrašą, buvo deportuotas.

Ši žmogžudystė sukrėtė šalies gyventojus, kurie pradėjo raginti sugriežtinti saugumą mokyklose. Prancūzijoje parengties grėsmėms lygis buvo padidintas iki aukščiausio ir dislokuota 7 tūkst. karių.

Nuo 2015 metų šalis patyrė virtinę islamistų ekstremistų išpuolių.

Vienas radikalizavęsis 18 metų čečėnų pabėgėlis, Abdullah Anzorovas (Abdula Anzorovas), 2020 metų spalio 16 dieną netoli Paryžiaus nupjovė galvą mokytojui Samueliui Paty (Samiueliui Pati), kuris buvo parodęs moksleiviams pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūrų.

A. Anzorovą, kuris į Prancūziją atvyko būdamas šešerių, policija nušovė įvykio vietoje.

The post Po dar vieno mokytojo nužudymo Prancūzijoje - E. Macrono reakcija appeared first on LAIKMETIS.

Žiniasklaidos ir turistų dėmesį traukia keli simboliniai, visame pasaulyje žinomi pastatai, pavyzdžiui, Šv. Mykolo kompleksas ir Švč. Širdies bazilika Paryžiuje, tačiau visoje Prancūzijoje yra daugybė bažnyčių, kurios kenčia dėl nepakankamos priežiūros.

Nuo 1905 m., kai buvo priimtas Bažnyčios ir valstybės atskyrimo įstatymas, už didžiąją daugumą bažnyčių yra atsakingos vietos valdžios institucijos, ir tik nedaugelis miestų, ypač kaimo vietovėse, gali sau leisti padengti nuolatines išlaidas jų stogų ir karkasų priežiūrai, jau nekalbant apie galimų dekoratyvinių elementų išsaugojimą.

Žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Stéphane'as Bernas (Stefanas Bernas), prezidento Emmanuelio Macrono draugas, kuriam pastarasis patikėjo paveldo išsaugojimo misiją, ypač daug dėmesio skiria religinių pastatų nykimo problemai. Paveldo mylėtojas, pats dalyvavęs restauruojant savo lėšomis įsigytą XVIII a. karališkąją kolegiją, spaudoje nuolat skambina pavojaus varpais apie apgailėtiną Prancūzijos bažnyčių būklę ir jų išsaugojimą.

Jo nuomone, šios bažnyčios, dažnai esančios kaimuose, yra esminė Prancūzijos tapatybės ir istorijos dalis, todėl jos nusipelno būti saugomos, nepaisant praktikos ar tikėjimo klausimų. Jos taip pat padeda formuoti tradicinį kraštovaizdį, kuriuo garsėja Prancūzija, todėl jų geros būklės išsaugojimas taip pat yra šalies, kuri yra viena svarbiausių turistinių vietų pasaulyje, įtakos ir patrauklumo garantas.

Rugsėjo viduryje tradiciškai rengiamų Europos paveldo dienų atidarymo metu Emmanuelis Macronas, atrodo, atsižvelgė į Stéphane'o Berno jau kelis mėnesius kartojamą mintį. Rugsėjo 15 d., lydimas televizijos laidų vedėjų, Emmanuelis Macronas savo pranešimą paskelbė iš nedidelio Burgundijos kaimelio Semiuro prie Oksua, žinomo dėl savo išskirtinio paveldo su XIII a. kolegijine bažnyčia ir dažnai naudojamo prancūzų kine dėl savo tipiško, nesugadinto tobulo prancūziško kaimelio charakterio.

E. Macronas paskelbė didelę aukų kampaniją, skirtą religiniams pastatams išsaugoti per ketverius metus, kurios tikslas - skirti 200 mln. eurų labiausiai sunykusioms bažnyčioms. Prancūzijoje yra nuo 40 000 iki 60 000 bažnyčių ir koplyčių, arba daugiau nei po vieną kiekvienoje komunoje, iš kurių, kai kuriais skaičiavimais, 5 000 yra labai sunykusios. 200 mln. eurų sumą ketinama gauti per didelę nacionalinę lėšų rinkimo kampaniją, kai neapmokestinamos aukos iki 1 000 eurų, kaip tai buvo padaryta Paryžiaus Dievo Motinos katedros atveju.

Prancūzijoje yra nuo 40 000 iki 60 000 bažnyčių ir koplyčių, arba daugiau nei po vieną kiekvienoje komunoje, iš kurių, kai kuriais skaičiavimais, 5 000 yra labai sunykusios.

„Reikia imtis skubių veiksmų. Daugelis mažų bendruomenių ne tik neturi lėšų savo bažnyčioms išlaikyti, bet ir kyla grėsmė, kad jos bus apleistos dėl religinės praktikos žlugimo. Todėl Prancūzijos bažnyčioms gresia naikinimo vajus, kaip prieš kelis mėnesius buvo pažymėta Senato pranešime šiuo klausimu, kuriame buvo pateiktas skaičius nuo 2 500 iki 5 000 bažnyčių, kurioms iki 2030 m. gresia sunykimas. Tuo metu senatoriai rekomendavo apsvarstyti galimybę "atverti bažnyčias kitoms reikmėms" - elegantiška frazė, kuri paprasčiausiai reiškia masinį šventovių, kurios bus paverstos bibliotekomis, viešbučiais ar madingais barais, desakralizavimą.

Senato ataskaitoje užčiuopiamas skaudus klausimas. Problema yra ne tik finansinė, bet ir kultūrinė bei politinė. Kaimo bažnyčios išlaikymas, nepriklausomai nuo jos meninės ar paveldo vertės, kuri gali skirtis, yra vietos tarybos narių pasirinkimo reikalas, kaip rodo mažo Komblo miestelio pavyzdys, kuris, nors ir turėdamas ribotus išteklius, daugelį metų ryžtingai išlaikė savo bažnyčią. Katalikiškame tinklaraštyje Le Salon Beige savo patirtimi dalijasi vienos kaimo komunos mero pavaduotojas: Jis tvirtina: "Netiesa sakyti, kad seniūnijos nebeturi pinigų". "Tai ne pinigų, o ilgalaikio įsipareigojimo klausimas". Jo kaime išrinkti atstovai nusprendė išleisti dešimtis tūkstančių eurų dviejų jų vietovėje esančių bažnyčių restauravimui.

Jie žino, kad žmonės nebepraktikuoja tikėjimo, žino, kad šios bažnyčios beveik nebenaudojamos, žino, kad Bažnyčia išgyvena neregėtą krizę, nepasitiki parapijos kunigu, 80 proc. jų nebepraktikuoja savo religijos ir nebevadina savęs katalikais.

Ir vis dėlto jie ruošiasi skolintis iš bankų, rizikuodami komunos finansais ateinantiems dešimtmečiams, kad išsaugotų šiuos senus akmenis. Šis varpinės bokštas yra viskas, kas liko iš jų paveldo. Šis varpinės bokštas yra jų pasididžiavimas ir džiaugsmas. Nes prie šio varpinės bokšte jie gimė, nes prie jo jie mirs, nes šis varpinės bokštas yra jų tapatybės dalis.

Labai nedaug įmonių naudojasi rėmimo programomis, kad padėtų mažoms bažnyčioms, nes tai pakenktų jų įvaizdžiui.

Politinę problemą galima įžvelgti ne tik miesto, bet ir įmonių lygmeniu. Labai nedaug įmonių naudojasi rėmimo programomis, kad padėtų mažoms bažnyčioms, nes tai pakenktų jų įvaizdžiui. Didelei įmonių grupei žiniasklaidoje daug maloniau paremti asociaciją, padedančią jaunimui iš socialiai remtinų rajonų, nei paaukoti kaimo bažnyčios stogo restauravimui.

Tai nėra naujas reiškinys. Olivier de Rohan ( Olivjė de Roanas), fondo "Sauvegarde de l'art français" pirmininkas, dar 2019 m. duodamas interviu AFP dėl to apgailestavo: "Didžiosios kompanijos nė cento neskiria mažoms bažnyčioms, kurioms gresia pavojus; tai būtų esą jų įvaizdžio gadinimas". Čia vyksta tikra simbolinė kova, kurią mažai kas iš politikų drįsta spręsti.

Emmanuelis Macronas ne tik pradėjo nacionalinę lėšų rinkimo kampaniją, bet ir paskelbė, kad nori paspartinti tam tikro skaičiaus bažnyčių priskyrimą istoriniams paminklams, o tai leistų joms gauti valstybės finansavimą. Šiuo metu Prancūzijos vyriausybė tiesiogiai dalyvauja tik nedidelio skaičiaus svarbiausių nacionalinių pastatų valdyme, o likusius finansuoja vietos valdžios institucijos. Naujų pastatų įtraukimas į sąrašą leistų išplėsti jos veiklos sritį ir taip palengvintų vietos valdžios institucijoms tenkančią naštą.

Ar Respublikos prezidento asmeninis įsipareigojimas religiniam paveldui, bendradarbiaujant su Stéphane'u Bernu, gali pakeisti padėtį? Tikėkimės, kad taip.

The post Hélène de Lauzun. Ar bažnyčių išsaugojimas taps E. Macrono prioritetu? appeared first on LAIKMETIS.

Elisabeth Borne (Elizabet Born) vadovaujant vyriausybei, būta kol kas audringiausių E. Macrono antrosios kadencijos epizodų.

Pastaraisiais mėnesiais šalį purtė neramumai dėl ginčijamos pensijų reformos, o tada – riaušės dėl incidento, kai policininkas nušovė Šiaurės Afrikos kilmės paauglį.

Pagal Prancūzijos politinę tradiciją premjerai retai išdirba ilgiau nei kelerius metus. Nuo 2017 metų, kai E. Macronas atėjo į valdžią, premjero poste dirba jau trečias žmogus.

Premjero keitimas dažnai signalizuoja naują politinę kryptį.

Ilgai sklandė gandai, kad E. Macronas į E. Borne vietą paskirs griežtas priemones ginantį vidaus reikalų ministrą Geraldą Darmaniną (Žeraldą Darmaneną), iš dalies pripažindamas jo darbą tvarkantis su riaušėmis, aprimusiomis dislokavus dešimtis tūkstančių policininkų.

Tačiau galiausiai E. Macronas pasirinko status quo, vėlai pirmadienį sakė vienas jo aplinkos žmogus.

„Kad užtikrintų stabilumą ir nuodugnų darbą, prezidentas nusprendė palikti premjerę“, – sakė šis pareigūnas.

Pasak jo, prezidentas vėliau šią savaitę turi paskelbti pranešimą ir „priminti šaliai savo aiškią kryptį“.

Pasak jo, prezidentas vėliau šią savaitę turi paskelbti pranešimą ir „priminti šaliai savo aiškią kryptį“

E. Borne sakė, kad šią savaitę tęs nedidelės apimties pertvarkymą ministrų kabinete. Stebėtojų manymu, tikėtina, kad pirmieji bus pakeisti jaunesnioji ministrė Marlene Schiappa (Marlen Šjapa), kritikuojama dėl įtariamo prasto viešųjų lėšų tvarkymo, ir švietimo ministras Papas Ndiaye (Papas Ndai).

Pirmadienį buvo paskirtas naujas E. Borne administracijos vadovas, darbo teisės specialistas Jeanas-Denis Combrexelle'is (Žanas Deni Kombrekselis), ir tai rodytų, kad premjerė tikisi atnaujinti dialogą su profesinėmis sąjungomis po mėnesius trukusios priešpriešos dėl pensinio amžiaus padidinimo, kurį ji prastūmė parlamente be balsavimo.

„Ramybė atkurta“, – sakė minėtas Eliziejaus rūmų pareigūnas. Jis pridūrė, kad nuogąstavimai dėl smurto per praėjusią savaitę minėtą Bastilijos paėmimo dieną nepasitvirtino ir vyriausybė vėl gali nukreipti dėmesį į savo politinę darbotvarkę.

E. Macrono sąjungininkai vis dar neturi absoliučios daugumos parlamente, ir E. Borne gali būti geresnis pasirinkimas siekiant ad hoc paramos E. Macrono politikos klausimams nei nesutarimus keliantis G. Darmaninas, naujienų agentūrai AFP sakė vienas buvęs ministras.

„Tiesa, kad daugiau niekas nebūtų geresnis renkant daugumą“, – sakė jis.

E. Borne anksčiau šį mėnesį laikraščiui „Le Parisien“ sakė, kad pateikė E. Macronui savo pasiūlymus dėl politikos, didžiausią dėmesį skirdama darbo klausimams, viešajai tvarkai, klimato kaitai, sveikatos apsaugai ir švietimui.

The post E. Macronas po pensijų krizės ir riaušių palaiko ministrę pirmininkę appeared first on LAIKMETIS.

„Būti sąjungininku anaiptol nereiškia būti vasalu... nereiškia, kad neturime teisės spręsti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.

Jis taip pat nurodė, kad Prancūzija pasisako už status quo Taivane ir ragina siekti taikaus padėties sprendimo. 

The post E. Macronas: Prancūzija nebus JAV vasalu appeared first on LAIKMETIS.

„Visi Europos lyderiai, ne tik prezidentas E. Macronas, turėtų prisiminti, kad Xi (Kinijos prezidentas) tikslas - atitraukti Europą nuo JAV", - rašė jis socialiniame tinkle „Twitter".
Michta priduria, kad „Kinija finansuoja Putino karą su Ukraina, didindama prekybą su Rusija ir pirkdama vis daugiau rusiškos energijos". Dėl to profesorius ragina „itin atsargiai vertinti Kinijos politiką su Europa".

Kitose tviterio žinutėse profesorius, kuris yra George'o C. Marshallo centro Garmiše (Vokietija) Tarptautinių ir saugumo studijų koledžo dekanas, įspėjo, kad Prancūzijos prezidento vizito į Kiniją padariniai gali būti „potencialiai žalingi transatlantiniams santykiams".

Prancūzijos vadovas teigė, kad Europa turėtų mažinti savo priklausomybę nuo JAV ir nesileisti įtraukiama į amerikiečių ir Kinijos konfliktą dėl Taivano.

Amerikiečių akademikas komentavo E. Macrono interviu, kuriame Prancūzijos vadovas teigė, kad Europa turėtų mažinti savo priklausomybę nuo JAV ir nesileisti įtraukiama į amerikiečių ir Kinijos konfliktą dėl Taivano. E. Macronas įžvelgia erdvės „Europos strateginei autonomijai" tiek JAV, tiek Kinijos atžvilgiu.

Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad Europa susiduria su „didele rizika" ir pavojumi įsitraukti į krizę, kuri su ja neturi nieko bendra. Jo nuomone, krizės dėl Taivano eskalavimas neatitinka Europos interesų. Pasak jo, Europa neturėtų leisti, kad ją užvaldytų panika, ir neturėtų kartoti to, ką JAV daro Azijoje.

Praėjusią savaitę E. Macronas baigė trijų dienų vizitą Pekine. Be prekybos santykių, vizito metu buvo aptarta Rusijos invazija į Ukrainą. Kaip teigiama vizito pabaigoje paskelbtame komunikate, Kinijos prezidentas Xi pareiškė, kad karo vilkinimas neatitinka niekieno interesų ir kad turėtų būti sudarytos paliaubos, kuriomis būtų išspręstas konfliktas.

The post Andrew Michta. E. Macrono „strateginės autonomijos" idėjos yra pavojingos Europai appeared first on LAIKMETIS.

E. Macronas paragino būti „labai apdairiems“, teigdamas, kad dėl šių pastabų kilo „didelė sumaištis“, ir sakė, kad karinės chuntos lyderis Ibrahimas Traore (Ibrahimas Traorė) turi užimti viešą poziciją. „Laukiame paaiškinimų iš pono I. Traore“, – sakė jis žurnalistams.

The post E. Macronas teigia nesuprantantis, kodėl Burkina Fasas nori išvesti prancūzų karius appeared first on LAIKMETIS.

Net kai kurie artimiausi šalies prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkai nesijaučia ramūs dėl siūlomų pakeitimų, kurie, kaip manoma, būtų priimti itin nepatogiu metu – netrukus po COVID-19 pandemijos ir esant didelei infliacijai.

Manoma, kad pirmą kartą per 12 metų – nuo paskutinės pensijų reformos – visos Prancūzijos profsąjungos gali paskelbti bendrą raginimą rengti streikus. Aštuonios jų paragino tai daryti sausio 19 dieną.

Streikais bus siekiama „pradėti galingą ilgalaikį judėjimą, susijusį su pensijų reforma“, sakoma bendrame pagrindinių šalies profsąjungų, kurių vadovai antradienį vakare susitiko Paryžiuje planuoti tolesnių veiksmų, pareiškime.

Streikais bus siekiama „pradėti galingą ilgalaikį judėjimą, susijusį su pensijų reforma

Po kelis mėnesius trukusios nežinios pristatydama vyriausybės planų metmenis, ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) antradienį sakė, kad nieko nedaryti dėl prognozuojamo pensijų sistemos deficito būtų „neatsakinga“.

„Tai neišvengiamai lemtų didžiulį mokesčių didinimą, pensijų mažinimą ir keltų grėsmę mūsų pensijų sistemai“, – sakė ji.

Artimiausiomis savaitėmis tikimasi didelių neramumų, nes viešosios nuomonės apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai prancūzų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui ir dauguma jų palaikytų protestus.

„Apskritai visuomenė nepritaria reformos idėjai, nors kai kurie supranta, kad jei gyvensime ilgiau, gali tekti ilgiau dirbti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiaus „Sciences Po“ universiteto politikos ekspertas Bruno Cautresas (Briuno Kotresas).

Tuo metu įmonių vadovai nerimauja dėl streikų poveikio viešajam transportui ir kitoms viešosioms paslaugoms, kurios gali laikinai sustoti.

Be to, jų nerimą taip pat didina sparčiai augančios energijos kainos ir darbo jėgos trūkumas.

The post Nepaisydamas streikų grėsmės, E. Macronas sieks didinti pensinį amžių Prancūzijoje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip ketvirtadienį skelbia leidinys „Le Figaro“, E. Macronas interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų, priimant sprendimą nutraukti karą. Tačiau prancūzų lyderis pridūrė, kad Rusijai taip pat reikalingos garantijos.

„Su šia Rusija tai sunku įsivaizduoti....Tačiau nepriklausomai nuo to, ar Ukraina įstos į NATO (o tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus), ar ne, jai reikia suteikti saugumo garantijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji patyrė Rusijos agresiją“, – sakė E. Macronas. 

Prancūzijos lyderis teigė, kad galiausiai visi turėtų sėsti prie derybų stalo. 

Anksčiau šį mėnesį E. Macronas pateikė pasiūlymą suteikti Maskvai saugumo garantijas pasibaigus karui Ukrainoje. 

Anksčiau šį mėnesį E. Macronas pateikė pasiūlymą suteikti Maskvai saugumo garantijas pasibaigus karui Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas priminė garantijas NATO plėtros klausimu ir sulaukė aštrios kritikos Ukrainoje ir Europoje.

„Rusija yra agresorė, ramybės drumstėja, taikos griovėja, naudojanti senus sovietinius metodus. Jei kam nors reikia saugumo garantijų, tai Ukrainai ir Vidurio bei Rytų Europos valstybėms, susiduriančioms su agresyvia Rusijos politika“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. 

Vėliau Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Slovėnijos diplomatai E. Macronui išreiškė savo nepasitenkinimą. 

The post E. Macronas: Ukrainos prisijungimas prie NATO yra mažai tikėtinas appeared first on LAIKMETIS.