„Teisėjų atrankos kolegija nutarė priimti nuteistųjų kasacinius skundus, tačiau netenkino nuteistųjų prašymų sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą“, – trečiadienį paskelbė teismas.

Teismas sprendė dėl trijų nuteistųjų kasacinių skundų – buvusio koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidento Raimondo Kurlianskio, parlamentaro, Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio bei buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo, eksparlamentaro Eligijaus Masiulio. 

Lietuvos apeliacinis teismas visus tris asmenis prieš dvi savaites pripažino kaltais dėl korupcinių nusikaltimų ir skyrė jiems realias laisvės atėmimo bausmes: R. Kurlianskį nuteisė šešerių metų laisvės atėmimu, E. Masiulį – penkerių metų ir šešių mėnesių, V. Gapšį – puspenktų metų.

Pasak teismo, teisėjų atrankos kolegija, netenkindama nuteistųjų prašymų, pažymėjo, kad, pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei pareigūnams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, asmenims ir „turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“. 

Vis dėlto Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia teisėjų atrankos kolegijai spręsti dėl nutarties ar dalies jos vykdymo, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau, pasak teismo, tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, jei nuosprendžio ar nutarties vykdymas „gali sukelti itin sunkius ir neatkuriamus padarinius nuteistajam, jo šeimai ar kitiems asmenims, pažeisti viešąjį interesą ir tik sustabdžius skundžiamų teismų sprendimų vykdymą tokių padarinių gali būti išvengta“.

Vis dėlto Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia teisėjų atrankos kolegijai spręsti dėl nutarties ar dalies jos vykdymo

„Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi nuteistųjų V. Gapšio, E. Masiulio ir R. Kurlianskio prašymuose sustabdyti nuosprendžio vykdymą nurodytus argumentus ir pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad nuteistųjų prašymuose nurodyti argumentai ir pateikti dokumentai nepagrindžia minėtų išskirtinių aplinkybių buvimo, dėl kurių būtų pagrindas sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje“, – nurodė teismas.

Visi trys nuteistieji šiuo metu bausmę atlieka Kauno kalėjime.

Du politikai ir verslininkas nuteisti dėl įvairių kyšio davimo bei ėmimo ir prekybos poveikiu epizodų.

R. Kurlianskiui ir V. Gapšiui taip pat skirtos atitinkamai beveik 19 tūkst. ir 8 tūkst. eurų baudos, jie jas sumokėjo. Iš E. Masiulio konfiskuota 240 tūkst. eurų, pripažintų kaip kyšis.

Byloje taip pat nuteistiems buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui bei Gintarui Steponavičiui teismas skyrė 19 tūkst. ir 15 tūkst. eurų baudas, G. Steponavičius ją sumokėjo.

Politinės korupcijos byloje taip pat kaltais dėl korupcinių nusikaltimų pripažinti koncernas „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“), Liberalų sąjūdis ir Darbo partija. „MG Grupė“ jau sumokėjo skirtą daugiau nei 1,1 mln. eurų baudą, opozicinei Darbo partijai ir valdančiajam Liberalų sąjūdžiui atitinkamai skirtos 301 tūkst. eurų ir 377 tūkst. eurų baudos.

The post R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys liks už grotų: LAT atsisakė stabdyti sprendimą appeared first on LAIKMETIS.

Pastarasis paėmė 260 tūkst.eurų kyšį ir atsipirko 65 tūks. eurų bauda… Už tokį didelį kyšį, be laisvės atėmimo ir juokinga bauda? Ar tai nemažina pasitikėjimo teisėsauga ir valstybe bendrai? Kai už kokią girtuoklėlio nedidelę vagystę gaunama atitinkamai griežta bausmė, o už korupcinius, švelniai pasakius, juokinga. Šiuos teismų sprendimus aptarsiu kiek platesniame teisėtvarkos lauke.

Prisiminkime “skandalingą” gimdymų namų bylą. Kaip skambiai ir lakoniškai tiek jos pradžioje, tiek eigoje apie ją buvo pranešama žiniasklaidoje, skambėjo siaubingi įtarimai apie organų prekybą ar net kanibalizmą (čia negražiai pasirodė ir policija), pateikiami vargani teisiniai argumentai, kurie galiausiai baigėsi įtariamųjų visišku išteisinimu Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT), nors ankstesni teismai jau buvo skyrę ir realias laisvės atėmimo bausmes.

Viena vertus, kaip gerai, teisingumas triumfuoja, nors ir trečios instancijos teisme, kita vertus, pats procesas absurdiškas: jo metu apklausta 100 gimdžiusių namuose moterų, suprantama, patirta įtampa prisidėjo, kad viena iš proceso dalyvių gydytoja akušerė-ginekologė Banga Kulikauskaitė susirgo vėžiu ir mirė. Valstybė kažkam kompensavo moralinę ir fizinę žalą? Ne, valstybė tokių absurdiškų bylų tyrėjams mokėjo geras alga ir toliau moka.

Kita byla. Tariamas Kručinskų smurto prieš savo mažametį vaiką Kaune atvejis. Koks buvo sukeltas burbulas! Viešai pranešama, kad surasti kankinimo įrankiai, galimai žarsteklis ar panašiai. Ir kuo viskas baigėsi? Visišku įtariamosios Eglės Kručinskienės išteisinimu LAT. Visą šią nesąmonę valstybė vykdė mokesčių mokėtojų pinigais. O kur dar valstybės padaryta labai didelė moralinė skriauda įtariamiesiems? Atlygino tie, kurie tokią bylą tęsė, nors nuo pat pradžios šiaip paprastam žmogui buvo akivaizdu, kad čia nėra toks atvejis, kad reiktų kelti tokio masto bylą. Pradžia tokia, kad motina per kombinezoną truputi sudavė vaikui. Ar tai yra tinkamas ar idealus tėvų elgesys? Ne. Tačiau kelti baudžiamo lygmens bylą – tai valstybinis teisėsaugos absurdas!

Akivaizdus Temidės dviveidiškumas: vienais atvejais perdėtas uolumas, griežtumas, kitais – atlaidumas, visų lengvinančių aplinkybių pritaikymas. Jei kokius negalinčius pasisamdyti brangių advokatų piliečius galima patampyti, tai "aukštosios prabos" negalima griežtai bausti, nes jie pasiėmę dideles paskolas, turi šeimas išlaikyti ir pan. Kaip V. Gabšys vežamas į kalėjimą pareiškė, kad neteisybė, nes “būsiu valstybės išlaikytinis”, o juk galėtų toliau darbuotis Seime ir gauti algą...

Įsivaizduokime, žmonės neturintys pinigų, sveikatos, laiko pirmos instancijos teismo sprendimo apskundimams, kurio praktikos rodo, gali pasikeisti iš esmės kitos instancijos teisme, su neteisybe ir pasmerkti likti? Svarbiausia pagarba teismui: "stotis, teismas eina!" Nesu teisininkas, bet suprantu, kad apeliacijos gali koreguoti, retais atvejais ir ženkliai pirmos instancijos teismo sprendimą, bet ne iš esmės. Lakoniškai pasakysiu: vienas teismas nusprendžia – sušaudyti, kitas – paleisti į laisve, visiškai nekaltas. Kai kurie teisininkai ekspertai teigia, kad radikalus nuosprendžių skirtingumas normalu. Nemanau.    

Jei kokius negalinčius pasisamdyti brangių advokatų piliečius galima patampyti, tai "aukštosios prabos" negalima griežtai bausti.

Už pavogtą vištą gaus kalėjimą, ar gaila, juk asocialas. O tuos, kurie yra su kaklaraiščiu, mikliu liežuviu, gerais ryšiais ir pinigine kažkaip negražu į kalėjimą sodinti. Juk ne bausmės griežtumas, įkalinimas pakeičia žmones, kaip pasakytų humaniškesnių bausmių skyrimo atstovai. Sutinku. Bet čia neturi būti veidmainystės. Tokių kaip Masiulis, Gabšys ir kitų sprendimai atneša baisias pasekmes visuomenei. Kiek jų sprendimai tiesiogine prasme susargdino, nužudė žmonių?! Grįžkime į ištakas.

Kaip visuomenininkas dalyvavau alkoholio kontrolės sugriežtinimo procesuose. Kai dar E. Masiulis sklaidėsi reklamose su kūju daužydamas korupciją, matydamas kaip yra priiminėjami įstatymai, buvo akivaizdu, kad valstybė yra valdoma ne iš Seimo ar Prezidentūros, Vyriausybės, o tam tikrų verslų atstovų. Tada Seime E. Masiuliui ir pareiškiau, kad esi korumpuotas. Tikrai negalvojau, kad yra nešama grynais, ir dar tokio dydžio sumomis. Tuomet šoko ponas Eligijus man į akis grasindamas, kad paduos mane į teismą už tokią išakytą mintį. Maniau, kad ta korupcija yra labiau “inteligentiška”, kažkokie barteriniai mainai, aptaku, paslėpta, kad sunkiai įrodoma korupcija. Pasirodė tikrovė grynųjų sumomis alkoholio dėžutėse, kurios neva virsta paskolomis butams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti visus liberalus ir “MG Grupė” pramušė dugną. Tik visiškas nesusipratėlis visuomenėje ir teisėsaugoje galėjo patikėti, kad taip vargšas Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas pasiėmė paskolą ir net ranka raštelį tesugebėjo parašyti. Šitokiu būdu paskolą pasiėmė galimai būsimasis premjeras?!

Galėčiau pasakoti apie visą procesą, kaip išmanantis tiek viešuosius ryšius, tiek politinius procesus, kaip tai galiausiai ir būna įgyvendinta. Prisiminkime alkoholio reklamos draudimo atšaukimą 2011 m. Pasirodė žiniasklaidoje laidos, kaip absurdiška yra drausti alkoholio reklamą, po kelių reportažų, beje, kas nustebino, pirma kregždė tada pasirodė paradoksaliai LRT laidoje, neilgai trukus matėme, jau įregistruotą įstatymo projektą, kuriuo leidžiama alkoholio reklama. Ir draudimas prieš pat jo įsigaliojimą buvo atšauktas.

O procesai prasidėdavo taip. Drąsu ir stebėtina, bet „Verslo žinios“ parašė, kad vyksta tokie korupciniai pasitarimai, susitarimai. Ir dabar galima rasti internete šią informaciją – „Alkoholio ir žiniasklaidos atstovai svarsto, kaip keisti alkoholio reklamos draudimo aspektą”, ten skaitome, kad “Į uždarą renginį Vilniuje kviesti AB "Alita", AB "Stumbras", AB "Vilniaus degtinė", UAB "Bennet distributors", UAB "Liviko", UAB "Belvedere prekyba" bei UAB "Mineraliniai vandenys" aukščiausio lygio vadovai bei šalies televizijų, laikraščių, naujienų portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių atitinkamo rango atstovai. Laurynas Vilimas, susitikime taip pat dalyvavęs Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas, VZ.LT sakė, kad tai buvo "strateginis susitikimas" ir "diskusija", "Buvo aptariamas reklamos draudimas nuo 2012 m. ir kaip galima tą aspektą keisti. Kalbėta apie pinigų srautų mažėjimą mūsų ir žiniasklaidos kišenėse, apie valdžios sprendimus bei kokią įtaką jie daro mums, žiniasklaidai ir valstybei", - sakė p. Vilimas. Jis sakė negalintis apie susitikimą papasakoti "kažko daugiau", kadangi susitikimas "nebuvo spaudai". "Išklausėme televizijų, laikraščių ir naujienų portalų vadovų pozicijų, nes nuo to priklauso, kaip ta žinia yra komunikuojama. Tai - bendras skaudulys", - sakė p. Vilimas, kuris skaičiavo, kad nuo 2012 m. visiškai uždraudus alkoholio reklamą, iš jos rinkos, tuo metu sudariusios apie 40 mln. Lt kasmet, "liks riebus nulis". Visgi, pasak p. Vilimo, susitikime vyko diskusija, o ne sprendimų ar pasiūlymų paieška. "Buvo įdomi atstovų pozicija", - teigė p. Vilimas. 2008 m. balandį Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2012 m. drausiančioms bet kokio stiprumo alkoholio reklamą visose Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse, o 2007 m. balandį parlamentarai priėmė pataisas, draudžiančias reklamuoti bet kokio stiprumo alkoholį TV ir radijo programose 6-23 valandomis. Tai sukėlė sporto varžybas transliuojančių televizijų, aludarių nepasitenkinimą.

Beje, tuo atveju korupcinis procesas įgyvendintas - buvo alkoholio reklamos draudimas atšauktas. Juk mažai tikėtina, kad čia nebuvo “paskolų” alkoholio pakuotėse, bet kažkaip nepričiupta. O gal ir noro, leidimo, pričiupti nerasta? Kai net pričiupus teismas išteisina!    

Bet galime pasidžiaugti, veikiant įvyksta stebuklams prilygstantys pokyčiai, kad po daugiau nei 5 metų alkoholio reklama vėl buvo uždrausta ir draudimas įsigaliojo 2018 m.  Beje, su aktyviu visuomenės palaikymu. Teko iškelti įdėją ir jai vadovauti įgyvendinant, surenkant per 60 tūks. piliečių parašų, ir įstatymo projektą pateikėme Seimui per Vyriausiąją rinkimų komisiją, taip, kaip numato įstatymas, būdami visuomenės atstovais. Tuo metu Seimas nebuvo valdomas alkoholio pramonės, jau buvo prasidėjusi "MG Baltic” (“MG Grupė”), kuri, beje, valdo ir alkoholio gamybos bei platinimo įmones, byla, ir alkoholio reklamos draudimo įstatymas priimtas. 

O koks rezultatas bus su čekiukų skandalu savivaldybėse? Pagal elementarų teisingumą turėtų būti daugybė bylų, nubaustų. Bet gal nepadoru taip elgtis su gražiai apsirengusiais džentelmenais, paprastus žmones tikrai papurtytų? STT pradėjo 14 įkiteisminių tyrimų, bet įtarimai dar kol kas niekam nepareikšti! Su masine korupcija kam ir kovoti, užsiimkim gimdančiomis mamomis, kad ir netobulais vaikų tėvais ar varganais pažeidėjais.

O kokia milijardinė politinė korupcija vyksta sveikatos (gydymo) sistemoje! Bet šie procesai kol kas dar vertinami kaip norma. Gal kažkada ateis ir čia laikas pokyčiams?

The post Juozas Dapšauskas. Ar pasodinus E. Masiulį į cypę pakils teismų ir teisingumo lygis? appeared first on LAIKMETIS.

„Bylą gavome vakar (ketvirtadienį  – BNS), apie 11 val. Įstatyme numatytais terminais – per tris darbo dienas – vykdyti bus perduota atitinkamoms institucijoms pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą“, – BNS penktadienį informavo Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis penktadienio rytą BNS sakė, kad dokumentai iš teismo nuosprendžio vykdymui kol kas negauti.

Lietuvos apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė BNS sakė, kad Apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos visada grąžinamos apygardų teismams. Apeliacinis teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja pagal apygardų teismuose priimtus verdiktus.

„Visa byla grąžinama pirmos instancijos teismui, taip mes darome visada – bylas grąžiname apygardų teismams. Paskelbimo dieną, po pietų, buvo sutvarkyti išsiuntimo dokumentai. Vilniaus apygardos teismui tą pačią dieną perduotas lydraštis apie išnagrinėtą bylą ir priimtą nuosprendį. Apygardos teismui kitos dienos rytą perduoti 164 tomai bylos (tiek buvo tomų gavus bylą iš Vilniaus apygardos teismo) ir medžiaga, pasipildžiusi procesu Apeliaciniame teisme. Daugiau nei 700 puslapių nuosprendis sudėtas į tris bylos tomus“, – BNS sakė V. Valčackienė. 

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir 25 tūkst. eurų bauda, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui – pusšeštų metų laisvės atėmimo.

Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu E. Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

Apkaltinamasis nuosprendis politinės korupcijos byloje turės politinių pasekmių, tačiau padės išsivalyti politinei sistemai, o žmonėms – vėl patikėti teisingumu Lietuvoje, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Opozicija anksčiau ketvirtadienį paraginus Liberalų sąjūdžio vadovei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pasitikrinti, ar ji turi parlamento pasitikėjimą, G. Nausėda sakė, kad „tai yra valdančiosios koalicijos reikalai“.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kai kurie iš nuteistųjų politinės korupcijos byloje jau yra pasakę, kad tai darys.

Nuteistieji Aukščiausiojo Teismo gali prašyti sustabdyti nuosprendžio vykdymą, tokią teisę jiems numato įstatymas.

The post „MG Grupės“ byla, nuosprendžio vykdymui, persiųsta anksčiau ją nagrinėjusiam teismui appeared first on LAIKMETIS.

Jie nuteisti dėl įvairių kyšio davimo bei ėmimo ir prekybos poveikiu epizodų.

Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir 25 tūkst. eurų bauda, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui – pusšeštų metų laisvės atėmimo.

Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

„MG Grupei“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtos atitinkamai milijono, 500 tūkst. ir 400 tūkst. eurų baudos.

Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui skirtos atitinkamai 25 tūkst. ir 20 tūkst. eurų baudos.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„MG Grupei“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtos atitinkamai milijono, 500 tūkst. ir 400 tūkst. eurų baudos

Komentuodamas priimtą sprendimą, teisėjas Albinas Bielskis teigė, kad R. Kurlianskį ir minimus politikus siejo ilgalaikiai ir pakankamai glaudūs tarpusavio santykiai.

„Per byloje inkriminuotus nusikalstamų veikų padarymo laikotarpius buvo fiksuoti sistemingi Kurlianskio ir minėtų Seimo narių susitikimai, kuriuos dažniausiai inicijuodavo būtent Kurlianskis. Ir tą darydavo neatsitiktinai, priderindamas šiuos susitikimus prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų“, – teigė teisėjas.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu E. Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

G. Steponavičius buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.

 Apie byloje vykdomas kratas ir sulaikymus teisėsauga pranešė 2016-ųjų gegužės 12-ąją.

Tądien E. Masiulis paskelbė atsistatydinantis iš partijos pirmininko pareigų ir Seimo. Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje sulaukęs teisėsaugos įtarimų, apie pasitraukimą iš parlamento pranešė ir V. Gapšys, tačiau vėliau vėl buvo išrinktas.

Š. Gustainis iš partijos buvo pašalintas dar turėdamas specialiojo liudytojo statusą, jis pats pasitraukė iš Vilniaus miesto tarybos. Tuo pačiu statusu apklaustas G. Steponavičius irgi sustabdė narystę partijoje, 2020 metais Seimo rinkimuose jis nedalyvavo.

„MG grupė“ yra viena didžiausių Lietuvoje gamybos, prekybos, nekilnojamojo turto ir žiniasklaidos įmonių grupė.

Prieš daugiau nei septynerius metus pradėta byla palaidojo politikų karjeras ir Liberalų sąjūdžio galimybes 2016-aisiais iškovoti pergalę Seimo rinkimuose.

V. Gapšys tampa nuteistuoju antrą kartą – jis anksčiau buvo nuteistas vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje.

The post Teismas skyrė laisvės atėmimą E. Masiuliui, R. Kurlianskiui ir V. Gapšiui, nubaustos ir partijos appeared first on LAIKMETIS.

„Pareigūnai iš pradžių atliko neteisėtą patekimą, o tik paskui kreipėsi sankcijos“, – sakė advokatas Ruslanas Boiko. Jis trečiadienį tęsė savo ginamąją kalbą Lietuvos apeliaciniame teisme, „MG Baltic“, pakeitusios pavadinimą į „MG grupė“ politinės korupcijos byloje.

Prokuratūra laikosi pozicijos, kad 2016 metų gegužę tuometinis politikas E. Masiulis minėtus pinigus gavo iš koncerno buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio kaip kyšį, kaltintojas siekia už tai nuteisti ir E. Masiulį, ir R. Kurlianskį.

„Neproporcingai taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Akivaizdu, kad pareigūnai veikė neteisėtai, todėl šiais duomenimis negalima remtis nuosprendyje“, – per posėdį sakė advokatas R. Boiko.

Jis teigė, kad pareigūnai leidimą sekti Seimo narį gavo iš Šiaulių apygardos teismo.

Pasak jo, kreipdamiesi į teismą, pareigūnai nurodė, kad tyrimo metu gauta informacijos, jog 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskis E. Masiuliui galimai duos kyšį, jis gali būti užmaskuotas, gavęs kyšį, E. Masiulis tikriausiai negrįš į darbą ir pinigus paliks mašinoje.

„Iš kur pareigūnai gavo informacijos, kad kyšis bus užmaskuotas butelyje ar dėžutėje? Iš kur žinojo būsimą susitikimo vietą? Juk ir butelis gali būti kyšis“, – kalbėjo advokatas. 

„Atlikę neteisėtą sekimą tik paskui kreipėsi sankcijos“, – sakė R. Boiko, pridūręs, kad neteisėtai buvo klausytasi išteisintųjų pokalbių, jie neteisėtai buvo sekami kavinėse.

Jis sako, kad STT pareigūnai į E. Masiulio automobilį „Honda CRV“ 2016 metų gegužę pateko du kartus –  iš pradžių jie ant galinės sėdynės rado 16 tūkst. eurų, vėliau bagažinėje rado 90 tūkst. eurų.

Advokatas teigė, kad pareigūnų surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes gauti ne įstatymo tvarka

Advokatas teigė, kad pareigūnų surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes gauti ne įstatymo tvarka, teisėsaugininkai šiurkščiai pažeidė išteisintųjų teises, veikė tendencingai ir šališkai bei selektyviai atrinko duomenis.

Pasak R. Boiko, pas E. Masiulį rastų pinigų skaičiavimas ir žymėjimas neatitiko teismų praktikos.

Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Pasak bylos, 90 tūkst. eurų ir degtinės butelį R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje. 

Pernai balandį skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį šioje politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

Po šių per kratą rastų pinigų ir surinkus kitus įrodymus E. Masiulis, R. Kurlianskis ir kiti žinomi politiniai veikėjai sulaukė įtarimų korupcija.  

E. Masiulis anksčiau yra teigęs, kad iš R. Kurlianskio pinigus pasiskolino, norėdamas investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Prokuratūra su šiuo išteisinamuoju nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė.

Anksčiau kalbėdamas prokuroras Justas Laucius sakė, kad paskolos raštelį E. Masiulis teisėsaugai pateikė tik 2016 metų rugsėjo 2 dieną, nepaisant to, kad anksčiau ne kartą buvo prašytas paaiškinti pas jį rastų pinigų kilmę.

Prokuroro teigimu, iš anksto tartasi dėl kyšio sumos, perdavimo laiko, vietos, būdo – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis iš anksto sutarė, kad su grynaisiais pinigais bus perduotas alkoholinio gėrimo butelis.

Prokuroras tvirtina, kad paskolos rašteliu kaltinamieji siekė užmaskuoti nusikaltimą, todėl jis neturi teisinės reikšmės.

J. Laucius teigė, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis tiek pinigais papirkdamas, tiek siūlydamas politikams paslaugas siekė koncernui palankių teisės aktų priėmimo ar valstybės užsakymų. Jis tai darė aktyviais veiksmais – susitikdamas su tarnautojais, politikais ir prašydamas jų priimti atitinkamą sprendimą, stebėdamas posėdžius, kuriuose svarstyti projektai.

Kadenciją baigęs STT vadovas Žydrūnas Bartkus anksčiau yra sakęs, kad „MG Baltic“ byla „yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti, tai žinutė mums visiems, žinutė privačiam, viešajam sektoriui, bus galima įsivaizduoti, kokia maksimali bausmė skiriama už korupcinį nusikaltimą“.

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be J. Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R. Kurlianskio advokatai.

Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius prieš metus – pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

The post E. Masiulio advokatas: STT sekimas buvo neteisėtas appeared first on LAIKMETIS.

„Byloje aiškiai nustatyta, kada ir kur, už kokių veiksmų atlikimą Raimondas Kurlianskis pažadėjo kyšį (...) Tai patvirtina bendrų veiksmų chronologija“, – sakė pareigūnas.

Lietuvos apeliaciniame teisme ketvirtadienį jis tęsė savo baigiamąją kalbą nagrinėjant „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos bylą.

Prokuroro teigimu, iš anksto tartasi dėl kyšio sumos, perdavimo laiko, vietos, būdo – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis iš anksto sutarė, kad su grynaisiais pinigais bus perduotas alkoholinio gėrimo butelis.

Ketvirtadienį per teismo posėdį J. Laucius citavo slapta įrašytą pokalbį tarp buvusio politiko ir verslininko, kai šis, esą sutarus dėl pinigų sumos, pasakė: „Jūs čia daug kraujo nuleisite“ ir teigė vertinantis „tokį pasitikėjimą ir konstruktyvumą“.

Bylos duomenimis, 90 tūkst. eurų ir degtinės butelį R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 16 dieną automobilyje. Iš viso pas jį rasta ir paimta 106,2 tūkst. eurų.

Pernai balandį skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį šioje politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

E. Masiulis anksčiau yra teigęs, kad iš R. Kurlianskio pinigus pasiskolino, norėdamas investuoti į nekilnojamąjį turtą.

J. Laucius ketvirtadienį sakė, kad paskolos raštelį E. Masiulis teisėsaugai pateikė tik 2016 metų rugsėjo 2 dieną, nepaisant to, kad anksčiau ne kartą buvo prašytas paaiškinti pas jį rastų pinigų kilmę.

Prokuroras tvirtino, kad paskolos rašteliu kaltinamieji siekė užmaskuoti nusikaltimą, todėl jis neturi teisinės reikšmės.

„Kaip teisinio dokumento jo reikšmė šioje byloje yra nulinė“, – teigė J. Laucius.

Jis atkreipė dėmesį, kad paskolos raštelyje yra tik E. Masiulio parašas.

„R. Kurlianskio parašo šiame susitarime nėra, net jo vardas parašytas „Raimundas“, su „u“ parašyta, padaryta klaida“, – sakė pareigūnas.

Per aukšti standartai

Baigiamojoje kalboje prokuroras citavo tarptautinių organizacijų ataskaitas, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami korupcijos bylas, taiko per aukštus įrodinėjimo standartus.

J. Laucius tvirtino, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis tiek pinigais papirkdamas, tiek siūlydamas politikams paslaugas siekė koncernui palankių teisės aktų priėmimo ar valstybės užsakymų. Jis tai darė aktyviais veiksmais – susitikdamas su tarnautojais, politikais ir prašydamas jų priimti atitinkamą sprendimą, stebėdamas posėdžius, kuriuose svarstyti projektai.

„Byloje nustatyta, kad E. Masiulis noriai sutiko su R. Kurlianskio pasiūlymais“, – teigė prokuroras.

Pasak jo, verslininkas siekė koncernui palankių sprendimų Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymo pataisas, nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena, Vilniaus miesto savivaldybėje – parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje.

J. Laucius teigė, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia ir kitų kaltinamųjų kaltę.

Jis minėjo, kad artėjant Seimo rinkimams Darbo partijai kaip kyšis suteikta nuolaidų agitacijai koncernui priklausančiuose žiniasklaidos kanaluose, per tarpininką sumokėta už partijos išorinę reklamą.

Prokuroro teigimu, koncerno „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus žinojo apie politikams mokamus kyšius.

Siūlo laisvės atėmimą

Prokurorai siekia, kad Apeliacinis teismas panaikintų pernai balandį Vilniaus apygardos teismo paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį ir skirtų bausmes kaltinamiesiems.

Penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys kaltinami dėl papirkimo, prekybos poveikiu,  kyšininkavimo, kvalifikuoto piktnaudžiavimo, neteisėto praturtėjimo. Kyšininkavimu byloje kaltinami E. Masiulis, Š. Gustainis ir V. Gapšys, o piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių – G. Steponavičius.

Pernai pateiktame Apeliaciniame skunde prokuroras prašo skirti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, beveik 23 tūkst. eurų baudą ir uždrausti jam septynerius metus dirbti vadovaujančias pareigas.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui E. Masiuliui prašoma septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, uždraudžiant tokį patį laikotarpį eiti renkamas ar skiriamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje bei konfiskuoti 242 tūkst. eurų, gautų, prokuratūros duomenimis, priėmus kyšį ir neteisėtai praturtėjus.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariui Vytautui Gapšiui prašoma skirti penkerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo, septynerius metus uždrausti užimti renkamas ar skiriamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje ir išieškoti įtariamų kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą, siekiančią daugiau nei 27 tūkst. eurų.

Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui prašoma skirti atitinkamai daugiau nei 28 tūkst. ir beveik 17 tūkst. eurų baudas bei taip pat numatyti apribojimus dirbti atitinkamai penkerius ir ketverius metus.

Ilgas nagrinėjimas – pateisinamas

Prokuroras J. Laucius apeliaciniame skunde paprašė „MG grupei“ skirti daugiau nei 1,2 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – daugiau nei 527 tūkst. eurų, o Darbo partijai 376 tūkst. eurų dydžio baudas.

Ketvirtadienį J. Laucius patvirtino prašantis tokių bausmių.

Anot jo, minėti juridiniai asmenys gavo naudos iš nusikalstamos veikos, kaltinamieji turėjo teisę atstovauti jiems, priimti sprendimus jų vardu.

Prokuroras taip pat sakė, kad nepaisant to, jog kitą savaitę, gegužės 11-ąją, sueis septyneri metai, nėra pagrindo kaltinamiesiems švelninti bausmių dėl ilgos proceso eigos. Pasak prokuroro, bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – tirtos didelės apimties, sisteminės korupcijos veikos, tam reikėjo papildomų tyrimų, ekspertizių, kelis mėnesius kaltinamieji pažindinosi su bylos medžiaga, be to, buvo ištikusi pandemija ir pan.

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be J. Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R. Kurlianskio advokatai.

Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius prieš metus – pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

The post Pas E. Masiulį rasti pinigai buvo kyšis - prokuroras appeared first on LAIKMETIS.

Šias aplinkybes per posėdį pirmadienį aiškinasi „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas.

Didelės pinigų sumos buvo rastos per kratas kaltinimų korupcija sulaukusio buvusio politiko namuose ir automobilyje Vilniuje. Prokurorai teigia, kad buvęs koncerno „MG Baltic“, dabar pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė 106 tūkst. eurų kyšį E. Masiuliui už koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime.

STT domino, ar per kratas dalis pinigų – 27 vienetai 200 eurų nominalo banknotų – buvo patekę į apyvartą, ar juos gavo kokia nors „MG Baltic“ įmonė, kokia įmonė gavo tuos banknotus. Pinigų gavimas iš „MG Baltic“ įmonių nebuvo patvirtintas.

Tyrėjai tvirtino, jog buvo aiškinamasi, ar tiek patys pinigai galėjo būti pas kelis asmenis – tiek pas E. Masiulį, tiek R. Kurlianskį.

„Ar rasti pinigai pas Eligijų Masiulį buvo perduoti R. Kurlianskiui“, – teismui sakė STT darbuotojas Jurijus Skuderis, paklaustas, kas buvo aiškinamasi. 

Į bylą kaip liudytojai buvo pakviesti du STT pareigūnai – 2016 metų rugsėjį raštą Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamentui pasirašęs tuometinis STT Vilniaus valdybos vadovas Daumantas Pocius ir politinės korupcijos bylos tyrime dalyvavęs J. Skuderis.

STT domino, ar per kratas dalis pinigų – 27 vienetai 200 eurų nominalo banknotų – buvo patekę į apyvartą, ar juos gavo kokia nors „MG Baltic“ įmonė

„Kratos metu rasti pinigai, tada buvo surašyti tų kupiūrų numeriai. Sudėjom kupiūras į exelinį failą ir pamatėm, kad tam tikra seka, norėjom sužinoti, ar tie pinigai iš vienos pakopos“, – teismui sakė J. Skuderis. 

Dėl rastų pinigų byloje taip pat dar kartą liudijo dabar jau buvusi Lietuvos banko ekspertė Danguolė Liaugminienė. Ji sakė, kad apžiūrėjus pinigus, buvo nuspręsta, kad jie iš vieno įpakavimo.

„Buvo išimti du maišai su pinigais ir sudėlioti ant stalų“, – apsilankymą STT prisminė ji. 

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje dabar iš viso nagrinėja keturis skundus – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

Prokuratūra siekia pripažinti, kad R. Kurlianskis kaltas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu byloje kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Š. Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys V. Gapšys.

Kaltinti, tačiau pirmos instancijos teisme išteisinti ir juridiniai asmenys: „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius pernai balandį išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Teismas patvirtino E. Masiulio ir R. Kurlianskio versiją, kad 2016 metais politikui degtinės butelio dėžutėje perduoti 90 tūkst. eurų buvo paskola, o ne kyšis.

E. Masiulis sakė, kad pinigus iš R. Kurlianskio skolinosi investicijoms į nekilnojamąjį turtą, o R. Kurlianskis teigė rėmęs liberalo politinę veiklą, nes šis jam patiko.

The post Pas E. Masiulį rastų pinigų kilmę STT aiškinosi per Lietuvos banką appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį teismas po beveik dviejų mėnesių pertraukos surengė trečią posėdį šioje byloje, o į posėdžių salę įžengė jau keturi teisėjai.

Iki tol bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio, teisėjų Lino Šiukštos ir Evaldo Gražio.

„Atsarginis teisėjas Gintaras Pečiulis byloje paskirtas. Iš naujo byla bus nagrinėjama, nes atsarginis teisėjas dalyvauja nuo jos pradžios, bus padarytas pranešimas apie bylos esmę“, – per posėdį pranešė teisėjas A. Bielskis. 

Iki tol planuoti posėdžiai lapkritį ir gruodį nevyko dėl jo teisėto nebuvimo darbe.

Prieš tai spalį vykusiame posėdyje kolegijos pirmininkas teisėjas A. Bielskis pristatė, kokie kaltinimai buvo pareikšti Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui, koncernui „MG grupei“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai ir kokį sprendimą dėl šių asmenų priėmė Vilniaus apygardos teismas.

Byloje iš viso gauti keturi skundai – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

Išteisintųjų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais

Išteisintųjų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais, o G. Danėlius Apeliacinio teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Žvalgybos įstatymas, pagal kurį surinkta tam tikra dalis byloje gautų duomenų, atitinka Konstituciją. 

Balandžio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius „MG grupės“ politinės korupcijos byloje. 

R. Kurlianskis kaltintas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu byloje kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Š. Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Eksliberalas Gintaras Steponavičius kaltintas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.

Jie išteisinti kaip nepadarę veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Anot Vilniaus apygardos teismo teisėjų, surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog E. Masiulis paėmė pinigus už veikimą „MG grupės“ interesais.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

Prokuroras J. Laucius su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Anot jo, pinigai – 106 tūkst. 200 eurų – buvęs kyšis, o dalis verslininko prašymų įvykdyta.

Prokuroro teigimu, E. Masiulio ranka parašytas ir po keturių mėnesių nuo įvykio teisėsaugai pateiktas raštelis dėl paskolos neturi jokios teisinės reikšmės ir yra gauto kyšio maskavimo priemonė.

Pinigus R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui savo automobilyje, pinigai buvo dėžutėje su alkoholio buteliu, įdėtoje į maišelį. Anot prokuratūros pranešimo, tai būdinga kyšio, o ne legalios paskolos perdavimui.

Prokuroro teigimu, vertindamas kitų kaltinamųjų kaltę teismas padarė teisės taikymo klaidą.

The post „MG Baltic" politinės korupcijos byla bus nagrinėjama iš naujo appeared first on LAIKMETIS.

Pirmosios instancijos teismo balandį išteisinti kaltinamieji prašo netinkamais pripažinti byloje esančius kriminalinės žvalgybos duomenis.

„Apeliacinis skundas yra pateiktas, ginčijam motyvus, faktinių bylos aplinkybių neatitikimą bylos aplinkybėms, kas yra nustatyta. Esminis motyvas – kad visi duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, negali būti teisėti. Teismas patvirtino, kad kriminalinė žvalgyba buvo taikoma neproporcingai, pernelyg suvaržė išteisintųjų teises. Teismas turėjo konstatuoti, kad visi duomenys gauti neteisėtai“, – BNS pirmadienį sakė E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teigė, jog prašoma Apeliacinio teismo „pripažinti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimų metu gauti duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir jie neleistinai buvo panaudoti baudžiamajame procese“.

prašoma Apeliacinio teismo „pripažinti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimų metu gauti duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų

Pirmadienis yra paskutinė diena apeliaciniams skundams pateikti. Prokuratūra savo skundo kol kas nėra pateikusi. „MG grupės“ advokatas Linas Belevičius BNS sakė, kad juridinis asmuo nuosprendžio neskųs. Buvusio Seimo nario Šarūno Gustainio gynėjas Aleksandras Doroševas BNS sakė taip pat neketinantis skųsti nuosprendžio.

Balandžio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. 

R. Kurlianskiui buvo pareikšti kaltinimai dėl eilės papirkimų ir prekybos poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu byloje buvo kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Š. Gustainis ir parlamentaras, Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Eksliberalas Gintaras Steponavičius buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.

Jie išteisinti kaip nepadarę veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Anot teisėjų, surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog E. Masiulis paėmė pinigus už veikimą „MG grupės“ interesais.

The post E. Masiulis ir R. Kurlianskis sieks įrodyti, kad kriminalinė žvalgyba nepagrįstai varžė jų teises appeared first on LAIKMETIS.

Kaltinamieji teigia, kad tokį sprendimą lėmė prastas prokurorų darbas, teisėja sako, jog pagal pateiktus kaltinimus kitokio sprendimo priimti negalėjo. Lietuvos teismų asociacija palaiko teisėjos sprendimą ir vertina tai kaip teismų brandą bei atsparumą politiniam spaudimui.

Kas lėmė tokį teismo sprendimą? Prokurorų klaidos, kaltinamųjų gynyba, o gal spragos įstatymų srityje? Kokios bylos atomazgos galime tikėtis aukštesnės instancijos teisme, kaip ši byla keičia Lietuvos įstatymus ir kokių pokyčių, susijusių su šia byla dar galime tikėtis ateityje? Apie visą tai kalbamės su advokatu Dominyku Vanhara.

Pokalbio temos:

0:00 Intro

0:55 Kodėl pašnekovui buvo sunku patikėti teismo sprendimu?

4:22 Teisėja teigė, kad byla yra aiški visuomenei, bet ne pačiam teismui. Ar buvo padarytos klaidos teisminio tyrimo metu?

11:05 Ar prokurorai bandė „pritempti“ priežastį kodėl buvo mokamas kyšis?

17:37 Kodėl smulkioje korupcijoje teismam kaltės įrodymų pakanka, o stambesnės korupcijos atvejais – ne?

20:15 Lietuvos teismai teigia, kad šis sprendimas parodo teismų atsparumą politiniam spaudimui. Kaip tokią poziciją vertina D.Vanhara?

23:24 Kokio sprendimo galime tikėtis aukštesnės instancijos teisme?

25:00 Kaip ši byla paveikė Lietuvos teisėkūrą?

27:59 Kodėl Lietuvoje niekada nenubaudžiami korumpuoti politikai?

31:25 Ši byla paskatino valdančiuosius svarstyti apie atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimus. Ką apie tai galvoja advokatas?

35:17 Ar Lietuvos partijų rėmimo įstatymas yra pernelyg griežtas? Ar tai kuria terpę neiteiėtiems veiksmams?

38:03 Pasitikėjimas teismais po šio sprendimo dar labiau krenta. Ką derėtų daryti teisėjams, kad teismais Lietuvoje būtų labiau pasitikima?

The post Dominykas Vanhara. Kodėl nesėdo Masiulis? appeared first on LAIKMETIS.