Apie tai pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis) „perteikė griežtą Lenkijos pusės protestą dėl vakarykščių prezidento V. Zelenskio pareiškimų JT Generalinėje Asamblėjoje, kad kai kurios ES šalys apsimeta esančios solidarios netiesiogiai remdamos Rusiją“, nurodoma lenkų URM pranešime.

„Juodojoje jūroje paleidome laikiną eksporto koridorių. Stengiamės išsaugoti sausumos kelius. Nerimą kelia tai, kaip šiuo metu kai kas Europoje vaidina solidarumą ir organizuoja politinį teatrą, kurdami iš grūdų trilerį. Gali atrodyti, kad jie vaidina savo vaidmenį, bet vietoj to jie padeda paruošti sceną Maskvos aktoriui“, – išvakarėse JT Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo V. Zelenskis.

Užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas pažymėjo, kad ši tezė yra netiesa ir nepagrįsta Lenkijos atžvilgiu, kuri rėmė Ukrainą nuo pirmųjų karo dienų

„Užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas pažymėjo, kad ši tezė yra netiesa ir nepagrįsta Lenkijos atžvilgiu, kuri rėmė Ukrainą nuo pirmųjų karo dienų“, – priduriama jame.

Kyjivas pirmadienį pranešė, kad Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pateikė ieškinius trims Europos Sąjungos kaimynėms – Lenkijai, Slovakijai ir Vengrijai – dėl jų draudimų importuoti ukrainietiškus grūdus.

Vidurio Europos šalys nepritarė praėjusią savaitę priimtam Europos Komisijos sprendimui nutraukti importo draudimą, o Kyjivas įspėjo, kad gali imtis teisinių veiksmų.

Dėl draudimų kilo keblus diplomatinis konfliktas su Lenkija, kuri yra ištikimiausia Ukrainos sąjungininkė jos kovoje su Rusijos invazija.

The post Po V. Zelenskio kaltinimų Lenkijai, Varšuvoje iškviestas Ukrainos ambasadorius appeared first on LAIKMETIS.

Trijų Vidurio Europos šalių draudimais siekiama apsaugoti savo žemdirbius nuo padidėjusio grūdų eksporto iš grūdų augintojos Ukrainos, Rusijai užblokavus Ukrainos uostus Juodojoje jūroje. Lenkijos valdančioji partija ypač nori sustabdyti šį srautą, nes jos sėkmė spalio 15 d. vyksiančiuose rinkimuose yra glaudžiai susijusi su ūkininkų gerove, kuriems itin nenaudingas padidėjęs Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas.

"Svarbu įrodyti, kad šie veiksmai yra teisiškai neteisingi. Todėl rytoj pradėsime teisinius procesus", - sekmadienio vakarą sakė J. Kachka ir pridūrė, kad Kijevas ruošiasi imtis atsakomųjų priemonių prieš Lenkijos vaisių ir daržovių eksportą.

Trys šalys sukilo prieš Europos Komisiją, kuri praėjusį penktadienį nusprendė leisti parduoti Ukrainos grūdus visoje ES.
Lenkija, Vengrija ir Slovakija pareiškė, kad po Komisijos sprendimo nutraukti apribojimus jos pačios įves draudimus ukrainietiškiems grūdams. "Mūsų akimis, šios Vengrijos ir Lenkijos priemonės yra visiško nepasitikėjimo Europos Komisija pareiškimas", - sakė Ukrainos prekybos vadovas.

Kachka teigė, kad atviras Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos pasipriešinimas Briuseliui yra ne tik ES vidaus reikalas, bet ir kelia, kaip jis pavadino, "didžiausią sisteminį susirūpinimą" - ar tarptautiniai prekybos partneriai gali pasitikėti, kad Briuselis kalba ES vardu.

"Daugelį metų būtent Europos Komisija buvo visos ES prekybos derybų ir prekybos politikos institucija. Ir mes dirbome šiuo pagrindu", - sakė Kachka ir pridūrė: "Manau, kad Budapešto ir Varšuvos sisteminis požiūris, kai ignoruojama ES institucijų pozicija prekybos politikos srityje, bus problema visai ES, nes čia nėra vienybės."

Lenkija, Vengrija ir Slovakija pareiškė, kad po Komisijos sprendimo nutraukti apribojimus jos pačios įves draudimus ukrainietiškiems grūdams

Kijevas planuoja paduoti šalis į teismą Pasaulio prekybos organizacijoje, o ne per savo prekybos susitarimą su ES. "Manau, kad visas pasaulis turėtų matyti, kaip ES valstybės narės elgiasi su prekybos partneriais ir savo Sąjunga, nes tai gali daryti įtaką ir kitoms valstybėms."

Slovakija tiesiog pratęsė ankstesnį ES draudimą keturių rūšių grūdams, o Lenkija savaitgalį įvedė papildomus draudimus ukrainietiškiems miltams ir pašarams. Vengrija, sakė Kachka, žengia dar toliau ir uždraudžia dar 25 produktus, apie kuriuos anksčiau nebuvo kalbėta, įskaitant mėsą.

"Šie savavališki draudimai yra juokingi", - sakė Kachka. "Manau, kad Vengrija čia daro politinį pareiškimą, kad nori blokuoti prekybą su Ukraina ir visiškai nepaisyti Briuselio. Ir todėl manau, kad tai yra labai įžūlus judėjimas prieš mus iš Budapešto".

Nors Vengrijos papildomi draudimai yra daugiausia simboliniai, atsižvelgiant į tai, kad Ukraina į šią šalį neeksportuoja daug jautienos ar kiaulienos, Lenkijos priemonės turės įtakos didelei Ukrainos eksporto daliai, sakė Kachka. Jei Varšuva neatsisakys šių papildomų draudimų, "būsime priversti imtis atsakomųjų priemonių dėl papildomų produktų ir uždrausime vaisių ir daržovių importą iš Lenkijos".

Budapešto ir Varšuvos vyriausybės teigė, kad taip jos siekia apsaugoti savo ūkininkus nuo ukrainietiškų produktų antplūdžio, kuris sumažino kainas, tačiau J. Kachka atkirto, kad šis argumentas yra klaidingas: "Lenkijos draudimas nepadės ūkininkams, jis neturės įtakos kainoms, nes kainos yra pasaulinės - tai, ką jie daro, pataikauja visuomenės nuomonei."
ES pareigūnas "Playbook" sakė, kad Briuselis tikėjosi išspręsti šią kovą įtikindamas Kijevą, kad staigaus kainų šuolio atveju jis pats įvestų eksporto apribojimus.

Paklaustas apie šį galimą susitarimą, J. Kachka sakė, kad Kijevas yra pasirengęs "prisiimti atsakomybę užtikrinti, kad eksportas iš Ukrainos nesukeltų jokio cunamio kaimyninėse šalyse", ir įves grūdų eksporto licencijų "realiuoju laiku" sistemą, kad "pristabdytų" eksportą į kaimynines šalis ir leistų Ukrainai "greitai reaguoti", jei būtų užfiksuotas padidėjęs eksportas.

The post Ukraina duos į teismą Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją dėl taikomo grūdų embargo appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, galingiausias Kremliaus eksporto produktas regione yra samdinių grupės „Wagner“ kovotojai ir propaganda.

„Rusija labai stengiasi išlaikyti šalis savo orbitoje naudodama prievartą, kyšininkavimą ir baimę“, – šią savaitę AFP sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir pridūrė, kad „Rusija turi dvi priemones savo darbui Afrikoje, o galingiausios iš jų yra propaganda ir „Wagner“.

Pasak jo, Kyjivas ketina investuoti daug politinio kapitalo, kad sustiprintų ryšius su Afrikos šalimis ir taip pasipriešintų Maskvos įtakai žemyne.

„Afrikoje pradedame nuo nulio. Šiam žemynui reikia sistemingo ir ilgalaikio darbo. Tai nėra kažkas, kas įvyksta per vieną naktį“, – sakė jis interviu, o šį siekį palygino su, jo žodžiais, diplomatine kontrataka prieš Rusijos pastangas įtvirtinti ryšius su Afrikos lyderiais.

Ukrainos užsienio reikalų ministras AFP sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino viešai išsakytas susirūpinimas dėl aprūpinimo maistu Afrikoje yra nepagrįstas, nes Maskva pati pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų sandorio.

„Žmonės Afrikoje pamatė, kad visi Putino pasakojimai apie tai, kaip jis rūpinasi Afrikos šalimis, yra melas“, – sakė D. Kuleba.

Jo teigimu, pagrindinės Maskvos sprendimo nutraukti saugų grūdų siuntų gabenimą į Ukrainos uostus ir iš jų aukos yra Ukrainos ūkininkai ir žmonės Afrikoje.

Maskvos sprendimo nutraukti saugų grūdų siuntų gabenimą į Ukrainos uostus ir iš jų aukos yra Ukrainos ūkininkai ir žmonės Afrikoje

Be to, D. Kuleba sakė, jog Kyjivas kai kurioms Vakarų šalims davė garantijas, kad Ukrainos kariuomenė nenaudos sąjungininkų dovanotų ginklų prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

„Jei mūsų partneriai prašo mūsų suteikti garantiją, kad tam tikras ginklas bus naudojamas tik Ukrainos teritorijoje, mes suteikiame šią garantiją ir jos laikomės. Taip, buvo pora atvejų, kai davėme tokius pažadus ir jų laikėmės“, – interviu sakė D. Kuleba.

Jis taip pat patikino, kad Vakarų sąjungininkai nespaudžia Ukrainos paspartinti kontrpuolimą prieš įsitvirtinusias Rusijos pozicijas.

„Mes to nejaučiame“, – sakė jis. Ministras pripažino, kad viešojoje erdvėje „padaugėjo komentatorių ir ekspertų balsų“, aptariančių Ukrainos fronto linijos laimėjimų šalies rytuose ir pietuose tempą.

Ukrainos kariuomenė išlaisvins visą Rusijos pajėgų užimtą teritoriją, kad ir kiek laiko tai užtruktų, pabrėžė jis.

„Mūsų tikslas – pergalė, pergalė išlaisvinant mūsų teritorijas, esančias 1991 metų (Ukrainos) sienose. Ir mums nerūpi, kiek laiko tai užtruks“, – sakė D. Kuleba.

„Kol Ukrainos žmonės pritaria šiam tikslui, Ukrainos vyriausybė žengs koja kojon su savo žmonėmis“, – pridūrė jis.

Ukrainai reikės vakarietiškų ginklų ir šaudmenų tol, kol jos kariuomenė išstums Rusijos pajėgas iš visos okupuotos Ukrainos teritorijos, sakė D. Kuleba.

„Tiesa ta, kad kol mes laimėsime, mums reikia daugiau, mums reikia judėti į priekį, nes karas yra realybė, ir šioje realybėje mums reikia laimėti. Kito kelio nėra“, – sakė jis.

The post D. Kuleba: galingiausias Kremliaus eksporto produktas Afrikoje – „Wagner“ ir propaganda appeared first on LAIKMETIS.

„Kreipiuosi į savo brolius, Rusijos Federacijos valdžią, kad būtų atkurta Juodosios jūros iniciatyva ir saugiai gabenami grūdai", - sakė popiežius liepos 30 d., baigdamas kassavaitinę „Viešpaties angelo" maldą ir kreipimąsi.

Liepos 17 d. Kremlius paskelbė, kad karo grūdų sandėris bus sustabdytas, kol „bus įgyvendinta su Rusija susijusi Juodosios jūros susitarimo dalis". Rusija taip pat bombardavo Ukrainos Juodosios jūros uostus nuo tada, kai pasitraukė iš susitarimo.

Šis Rusijos žingsnis sukėlė nuogąstavimų dėl dar didesnių maisto kainų ir didesnio skurdo šalyse, kurios ir taip kenčia nuo bado.

Popiežius Pranciškus sekmadienį taip pat pakartojo savo nuolatinį prašymą melstis už Ukrainą.

„Nenustokime melstis už kankinamą Ukrainą, kur karas naikina viską, net grūdus, - sakė jis. - Tai sunkus nusikaltimas prieš Dievą, nes grūdai yra jo dovana žmonijai pamaitinti; milijonų badaujančių brolių ir seserų šauksmas kyla į dangų."

Atsakydamas į vadovų raginimus atkurti grūdų sandorį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 27-28 d. Sankt Peterburge vykusiame Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime, kurį jis surengė, pareiškė, kad Rusija gali nemokamai tiekti grūdus šešioms Afrikos šalims: Burkina Fasas, Zimbabvė, Malis, Somalis, Centrinės Afrikos Respublika ir Eritrėja - visos šios šalys, išskyrus Somalį, yra Rusijos sąjungininkės.

The post Popiežius Pranciškus ragina Rusiją atnaujinti Ukrainos susitarimą dėl grūdų appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą Kazachstano lyderis paskelbė po to, kai Rusijos Novorosijsko teismas liepos 6-ąją nurodė mėnesiui sustabdyti tarptautinio Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) terminalo prie Juodosios jūros veiklą „ekologinėms grėsmėms pašalinti“.

Per kelis mėnesius nuo tada, kai Maskva vasario pabaigoje pasiuntė karius į Ukrainą, Kazachstanas jau du kartus buvo pastebimai nutraukęs naftos tiekimą per šį vamzdyną iki terminalo šalia Novorosijsko. Pirmieji du kartai įvyko kovą ir birželį, o sutrikimai tuomet buvo paaiškinti audromis Juodoje jūroje bei aptiktų Antrojo pasaulinio karo laikų jūrų minų grėsmėmis.

Šiam maršrutui tenka maždaug trys ketvirtadaliai viso Kazachstano naftos eksporto ir daugiau kaip 80 proc. tiekimo į Europą, o sutrikimai skatina spėliones, kad Kremlius gali bausti Vidurio Azijos sąjungininkę už neutralią poziciją Ukrainos atžvilgiu.

CPC pateiktas apeliacinis skundas kol kas neleido sustabdyti naftos tiekimo, ketvirtadienį pranešė Kazachstano energetikos ministerija.

A. Tokajevas pasiūlė naftos tiekimui į Europą plėtoti Transkaspijos kryptį – per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą, Turkiją į Pietų Europą, aplenkiant Rusijos teritoriją

A. Tokajevas pasiūlė naftos tiekimui į Europą plėtoti Transkaspijos kryptį – per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą, Turkiją į Pietų Europą, aplenkiant Rusijos teritoriją.

„Transkaspijos maršrutas yra prioritetas. Pavedu bendrovei „KazMunayGas“ parengti optimaliausią jo įgyvendinimo variantą, įskaitant galimybę pritraukti investuotojus į Tengizo projektą“, – per ketvirtadienį skubiai sušauktą pasitarimą su vyriausybės nariais ir valstybinės „KazMunayGas“ vadovais sakė prezidentas.

K.-J. Tokajevas taip pat įpareigojo vyriausybę „paversti“ Kazachstano uostus svarbiais Kaspijos jūros centrais.

„Kazachstanas niekada nebuvo jūrinė valstybė, todėl niekada iki galo neišnaudojo jūrų transporto galimybių. Dabar kitokie laikai. Vyriausybei iškeliu strateginę užduotį paversti mūsų uostus vienais pagrindinių Kaspijos jūroje“, – sakė jis.

Anksčiau šią savaitę J.-K. Tokajevas rizikavo užsitraukti Kremliaus rūstybę, nes per pokalbį telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'u Micheliu (Šarliu Mišeliu) pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga energetikos srityje, nes Briuselis ieško alternatyvų rusiškai naftai.

Praėjusį mėnesį Kazachstano lyderis, kalbėdamas Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume , kur dalijosi scena su Vladimiru Putinu, sukėlė ažiotažą, kai Rusijos remiamus separatistinius darinius Rytų Ukrainoje pavadino „kvazivalstybėmis“ ir pareiškė, kad Kazachstanas jų nepripažins.

The post Kazachstanas naftos eksporte siekia rasti alternatyvius maršrutus Rusijai appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentas savo pasisakyme pažymėjo, kad Lietuvos įgyvendinti projektai kuriant aplinką verslui ir startuoliams, pritraukiant darbuotojus į technologijų sektorius, teikiant e. vyriausybės paslaugas, užtikrinant tvarų ekonomikos augimą galėtų būti įdomūs ir mūsų partneriams Afrikoje.

„Patirtis kuriant didesnį įmonių prieinamumą prie finansų, ypač smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, paramos verslui institucijų veikla, pažanga finansinių technologijų srityje suteikia Lietuvos institucijoms ir verslui papildomų galimybių kurti naujas partnerystes ir verslo ryšius Afrikos valstybėse“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva, remdama laisvą prekybą, ES vidaus rinkos stiprinimą ir būdama suinteresuota ekonominio bendradarbiavimo plėtra, yra pasiruošusi suteikti ekspertinę pagalbą Afrikos valstybėms ekonominės integracijos ir bendrosios rinkos kūrimo srityse. Lietuva suinteresuota naujų rinkų atvėrimu ir ieško galimybių plėsti eksportą į Afrikos šalis.

The post Lietuva plėsti prekių ir paslaugų eksportą į Afrikos šalis - Prezidentas appeared first on LAIKMETIS.

Vienos didžiausių pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius teigia, kad visi pardavimai į Kiniją yra sustoję, šios šalies partneriai jos produkcijos nebeužsako. 

„Visų penkerių metų įdirbis prapuolė, šiuo metu visiškai nebesiunčiama produkcija“, – BNS teigė jis. 

„Sutartys buvo ilgalaikės, bet kiekiai kiekvieną mėnesį buvo derinami ir užsakomi. Nėra parašyta, kad turi per metus nupirkti partneris, pavyzdžiui, tūkstantį tonų. Yra bendros sutarys, kiekvieną mėnesį suderinami konkretūs užsakymai. Dabar jų nėra“, – teigė G. Bertašius.

Anot jo, įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos pradžioje konteineriai su produkcija dar plaukė į Kiniją, tačiau partneriai jau tada patyrė padidintą dėmesį, pavyzdžiui, būdavo tikrinami dokumentai. 

Visgi G. Bertašius teigia, kad visą produkciją, kurios nebeperka kinai, pavyksta realizuoti kitose rinkose. 

„Kinija nesudarė didelės dalies, tai keli procentai rinkos dalies, todėl buvo nesudėtinga pasukti į kitas rinkas savo produktus. Eksportuojame daugiau nei į 60 pasaulio šalių, (...) tai kiekiai pasklido po tas visas šalis“, – sakė G. Bertašius.

„Bet Kinijos rinka yra įdomi, 1,5 mlrd. vartotojų, ji buvo pakankamai pelninga. Vertinant plėtrą mūsų grupės, tai tikrai ta rinka turėjo didelę svarbą“, – kalbėjo jis.

Anot G. Bertašiaus, pernai įmonė į Kiniją eksportavo 2 tūkst. tonų produkcijos. Šiemet toks kiekis buvo išsiųstas per pusmetį.

Kita pieno perdirbimo bendrovė – „Rokiškio sūris“ į Kiniją eksportavo laktozę. Įmonė neseniai buvo pasirašiusi naują sutartį, tačiau produkcijos išsiųsti nebepavyko.

„Nutraukė mūsų partneriai kontraktą, pasakė aptakiai, kad dabar situacija nėra palanki kalbėti apie tolesnį bendradarbiavimą“, – BNS sakė įmonės vadovas Dalius Trumpa.

„Nebuvo labai didelis kontraktas, nors kaina buvo tikrai gera. Bendrovei teigiamos įtakos, aišku, nepadarys, bet ir juntamos neigiamos nebus. Pats faktas, kad rinka su 1,4 mlrd. vartotojų šiai dienai Lietuvos įmonėms užsidaro“, – kalbėjo jis. 

Pasak D. Trumpos, laktozė bus parduota kitose rinkose, ji nebuvo specialiai gaminama Kinijai. Tačiau tikėtina, kad kaina ten bus mažesnė. 

„Mes kaip įmonė nesureikšminame, bet tik dėl to, kad nedaug ten dirbame. Bendrai sunkumai įeinant į Kinijos rinką, mano manymu, yra Lietuvos ekonomikai labai nepalankus signalas“, – sakė D. Trumpa. 

Taivanas Kinijos nepakeis

Stiprėjant Lietuvos ir Taivano santykiams, kai kurie ekspertai sako, kad šalies eksportas, tekęs Kinijos rinkai, iš dalies gali būti nukreiptas į Taivaną. Tačiau verslininkai teigia, kad šių rinkų lyginti negalima.

Anot G. Bertašiaus, „Vilvi Group“ su Taivanu dirba jau penkerius metus, tačiau ši rinka niekaip negali atsverti Kinijos. 

„Jų lyginti negalima, 23 milijonai ir 1,5 milijardo. Kad ir kokia būtų situacija su Taivanu, fiziškai jie to negali. Galų gale verslas yra verslas. Po pora šimtų tonų per metus į Taivaną eksportuojame, bet tai negali atsverti, negalime lyginti nelyginamų dalykų“, – sakė G. Bertašius. 

„Rokiškio sūris“ kol kas su Taivanu neprekiauja, bet šią galimybę svarsto. D. Trumpa sako, kad atėjimas į naują rinką gali užtrukti ne vienerius metus. 

„Taip greitai į Taivaną nenueisi, o kitas klausimas, ar apsimoka, jei kita valdžia sugalvos bendradarbiauti su Kinija, kad būtų logiškiau, nes ji žymiai didesnė negu Taivano rinka, tai tada iš Taivano reikės išeiti“, – sakė D. Trumpa. 

„Įeiti su produkcija pasaulyje, kur visko visur pilna, mes kaip įmonė pardavinėjame dešimtim ar šimtais tonų produkciją, kitaip mums nėra labai įdomu. Tokius kontraktus gauti reikia ilgai dirbti, vežti pavyzdžius, pirkėjai turi prisitaikyti prie receptūrų ir jeigu viskas tinka, užtrunka metus pusantrų, bet būna ir tris, ir penkerius metus“, – sakė jis.

Lietuvos santykiai su Kinija ypač suprastėjo Lietuvai nutarus atidaryti Taivano prekybos atstovybę.

Kinija pastaruoju metu sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.

Ryšių su Kinija turi aukštųjų technologijų, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, medienos, tekstilės ir logistikos bendrovės.

The post Pieno perdirbėjai apie pardavimus į Kiniją: visų penkerių metų įdirbis prapuolė appeared first on LAIKMETIS.

Medaus supirkėjai irgi pritaria – laukiama rekordinio derliaus. 

Bitininkai: medaus trūkumo iki kitos vasaros nebus

„Gamta šiemet už dvejus metus atseikėjo medaus. Šalyje medaus trūkumo iki kitos vasaros tikrai nebus, kas buvo jaučiama šiemet“, – BNS sakė Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas, įmonės „Bičių austėja“ direktorius Sigitas Uselis. 

Pasak jo, medaus gausą lėmė tai, kad žiemą buvo daug sniego: „Ta drėgmė liko dirvožemyje bent jau iki liepos 10-12 dienos ir to pakako, kad medžiai ir krūmai turėtų energijos ir išskirtų nektarą. Vėliau sausra paveikė ir medunešį. Paprastai jis baigiasi per Onines, o šiemet dėl karščių dviem savaitėmis anksčiau“.  

Eksportui medus, anot bitininko, birželį buvo graibstomas tiesiai iš avilių, nes jo trūko po praėjusių metų, kurie buvo sunkūs ir Lietuvos, ir Europos bitininkams.  

Bitininkas Algirdas Amšiejus sako, kad pernai buvo daug grikių medaus, o šiemet jo gali iš viso nebūti.  

„Augalai išdžiūvo, o kad duotų nektaro, jiems reikia drėgmės. Grikių pavasarį nebuvo galima laiku pasėti, gegužę buvo priliję ir nebuvo galima į laukus įvažiuoti. Pernai tokiu metu grikiuose rodė po 4 kg pliusą, o šiemet jau dvi savaitės grikiuose minusas“, – BNS tvirtino Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas. 

Pasak jo, šiemet daug lipčiaus medaus: „Amarai labai gerai dauginosi, nes labai šilta ir miškuose buvo daug lipčiaus. Miško avietės, liepos kartu su lipčiumi davė gerą produkciją“.    

Statistikos departamento duomenimis, pernai dideliuose ir mažesniuose bičių ūkiuose prisukta 6 tūkst. tonų medaus, 2019 metais – 5,3 tūkst., o 2018 metais – 4,2 tūkst. tonų. 

Bitininkystės ūkiai plečiasi, eksportas auga  

Kai kurie medaus supirkėjai sako, kad Lietuvoje bitės jo suneša kur kas daugiau. Pavyzdžiui, Švenčionių rajono Adutiškio miestelyje esančios mažosios bendrijos „Lithuanian bee“
direktorius Aleksandras Pupkevičiaus skaičiavimais, Lietuvoje pagaminama 6-8 tūkst. tonų medaus.  

S. Uselis aiškina, kad per pastaruosius kelerius metus dvigubai padaugėjo ir bičių šeimų, ir jas prižiūrinčių bitininkų. A. Pupkevičius pastebi, kad sektorius plečiasi ir modernizuojasi.

„Bitininkai labai suprofesionalėjo, labai gerus rodiklius rodo. Lietuva dar pakils pasaulinėje rinkoje kaip medaus gamintoja“, – prognozuoja jis. 

A. Amšiejus skaičiuoja, kad Lietuvoje dabar yra apie 220 tūkst. bičių šeimų, 12 tūkst. registruotų bitininkų. 

S. Uselio teigimu, pastaruosius kelerius metus medaus eksportas yra stabilus, išvežama maždaug pusė lietuviško medaus. 

„Eksportas bitininkams yra išsigelbėjimas, bet jis priklauso nuo medaus rinkos situacijos Europoje, Argentinoje, Ukrainoje. Pavyzdžiui, pernai nuo Sibiro iki Portugalijos buvo prastas derlius, bet mes esame maži, jokios įtakos neturime nei medaus kainoms, nei kiekiams, niekaip rinkos paveikti negalime“, – pasakojo S. Uselis. 

Rapsų medus, anot jo, paklausesnis eksportui negu liepų, aviečių ar pievų augalų. 

„Lithuanian bee“ direktorius  A. Pupkevičius sako, kad eksportas į Europą šiemet bus didelis. Jis iš  bitininkų ketina eksportui įsigyti apie 3 tūkst. tonų – tiek, kiek ir pernai. Be to, medaus įmonė pirks iš Latvijos, Danijos, Ukrainos, Moldovos bitininkų. Šis medus vėliau patenka į Kanadą, JAE, kitas šalis.  

Statistikos departamento duomenimis, lietuviško medaus sausį-gegužę iš Lietuvos eksportuota 354 tonos, kartu su įsivežtu iš kitų šalių – 1249 tonos. 

Pernai medus keliavo į Airiją (28 tonos), JAV (26), Portugaliją (50), Estiją (95), Latviją (108), Lenkiją (1345), Vokietiją (388). 

The post Gamta šiemet už dvejus metus atseikėjo medaus - laukiama rekordinio derliaus appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 462 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi sirgusieji. Ligoninėse gydomi 885 COVID-19 pacientai, iš jų 96 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 237. Latvijoje šis rodiklis siekia 447, Estijoje – 1362.

* Sveikatos apsaugos ministerija pranešė sustabdžiusi vienos „AstraZeneca“ serijos naudojimą. Taip nuspręsta po to, kai iš Austrijos gauta pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas „AstraZeneca“ vakcinos reakcijas – trombozę ir plaučių emboliją – arterijos užsikišimą trombu. Ministerija praneša, jog tai nėra tipiškas šios vakcinos šalutinis poveikis ir dėl jos nerimauti nereikėtų.

* Iki Švietimo ministerijos numatyto termino norą grįžti prie kontaktinio pradinukų ugdymo pareiškė 59 Lietuvos mokyklos. Ministerija kol kas neskelbia, kada jos galėtų tai padaryti.

* Estijoje sparčiai plintant britiškojo varianto koronavirusui nuo ketvirtadienio įvedamas griežtas karantinas, jis galios mažiausiai mėnesį. Uždaroma valstybės siena, švietimo įstaigos, įskaitant pradines klases, pereis prie nuotolinio mokymo. Patariama nevesti vaikų į darželius. Visa mažmeninė prekyba, išskyrus būtiniausių prekių ir maisto produktų, taip pat uždaroma, stabdomas visų viešojo maitinimo įstaigų darbas. Estija pagal atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų šiuo metu yra antra labiausiai koronaviruso paveikta šalis pasaulyje po Čekijos.

* Jungtinės Valstijos paskelbė gaires dėl švelnesnių reikalavimų visiškai dėl COVID-19 paskiepytiems žmonėms. Jie gali susitikti uždarose patalpose be kaukių ir nesilaikydami atstumų. Be to, paskiepyti žmonės gali susitikti su žemos rizikos grupėmis, pavyzdžiui, paskiepyti seneliai su anūkais. JAV šiuo metu paskiepyta apie 23 proc. suaugusių gyventojų.

* Kinija paleido sveikatos pažymėjimų programą keliautojams šalies viduje – pirmuosius pasaulyje vadinamuosius COVID-19 skiepų pasus. Sveikatos pažymėjimą gali naudoti tik Kinijos piliečiai ir jis dar nėra privalomas.

* Italijos ir Šveicarijos farmacijos kampanija „Adienne Srl“ sudarė sutartį dėl 10 mln. dozių rusiškos „Sputnik V“ vakcinos gamybos Italijoje. Rusijos ir Italijos prekybos rūmų teigimu, Rusijos valdžia siekia sudaryti dar dvi dešimtis panašių bendradarbiavimo sutarčių Europoje.

Seimo darbai. Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo valdyba aptarė šią savaitę prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbus. Svarbiausi susitikimo akcentai:

* Prezidentas paragino spręsti, kokia pagalba verslui ir žmonėms būtų teikiama po pandemijos ir numatyti priemones darbo vietoms ir pajamoms išlaikyti. Prezidentas Seimui žada teikti Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurios numatytų mokestinę paskatą įmonėms, sparčiai didinančioms darbo užmokesčio fondą. Seimui anksčiau taip pat buvo pateikta šalies vadovo iniciatyva stiprinti darbingumo netekusių asmenų socialinę apsaugą.

* Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, jog pavasario sesijoje bus svarbi žmogaus teisių problematika. „Ta linija, manau, bus svarbi pavasario sesijoje. Kalbame tiek apie smurto artimoje aplinkoje naująjį įstatymą, asmenvardžių įstatymą, partnerystę“, – kalbėjo ji. G. Nausėda paragino dėl šių klausimų ieškoti kuo platesnio sutarimo Seime ir teigė, kad partnerystės reglamentavimas pagaliau „turi įgyti teisinę išraišką“.

Gydymo įstaigų tyrimas. Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad gydymo įstaigų viešųjų pirkimų korupcijos tyrime įtarimai pateikti dar 16 asmenų. Šiuo metu tyrime yra 51 įtariamasis: 29 privačių įmonių atstovai ir 22 gydymo įstaigų darbuotojai iš jų devyni – gydymo įstaigų vadovai, tiriama daugiau kaip šimtas nusikalstamų veikų.

Diskusijos dėl konvencijos. Lietuvoje besitęsiant diskusijos dėl Stambulo konvencijos, Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos išplatino kreipimąsi, kuriame reiškia savo nepritarimą šiai konvencijai ir partnerystės įteisinimui. Jos ragina pasirūpinti smurto prieš moteris užkardymu kitomis teisės normomis, neperkeliant į Lietuvos teisėkūrą socialinės lyties koncepcijos. Prezidentas teigė palaikantis diskusijas dėl Stambulo konvencijos, o dėl jos ratifikavimo siūlė apsispręsti vėliau. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad konvencijos svarstymas Seimo salėje turi būti paskutinis etapas ir pati žadėjo prisidėti prie viešų diskusijų šiuo klausimu.

Evakuacija iš daugiabučio. Pirmadienio vakarą skilus 2004 metais statyto daugiabučio Gabijos gatvėje Vilniuje sienai, iš jo evakuoti gyventojai. Nustačius, kad skilimai pavojaus namo konstrukcijoms nekelia ir jis yra saugus, antradienį gyventojams nuspręsta leisti sugrįžti namo. Reaguodamas į šią situaciją, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė sieksiantis sugriežtinti projektuotojų ir statinių ekspertų atsakomybę už jų projektus.

VMI abejonės. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) abejoja, ar visos įmonės per pandemiją paramą gauna teisėtai. Pagrįsti, kad mokesčių atidėjimas joms būtinas, turės 236 įmonės, turinčios 83,5 mln. eurų mokestinę nepriemoką. VMI viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas sako, kad kai kurios įmonės naudojasi valstybės pagalba, bet mokėjo dividendus, teikė paskolas, todėl jų bus prašoma pateikti įrodymus, kad joms pagalba būtina.

Mokesčių pakeitimai. Mokesčių lengvatas ir kitus pakeitimus nagrinėjanti Finansų ministerijos darbo grupė savo pasiūlymus planuoja suformuluoti spalio mėnesį. Svarstoma naikinti subsidijas iškastiniam kurui, įskaitant šildymą, taip pat laikinas PVM lengvatas atskiriems sektoriams, keisti akcizų politiką, įvesti naujus bei peržiūrėti jau esamus taršos mokesčius.

Kelių direkcija. Šarūnas Baublys pasitraukė iš Valstybinės automobilių kelių direkcijos valdybos pirmininko pareigų bei pačios valdybos. Š. Baublį į Kelių direkcijos valdybą paskyrė buvęs ministras Jaroslavas Narkevičius.

Eksporto prognozės. Lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet turėtų augti 6,7 proc., taip pat turėtų atsigauti paslaugų eksportas, teigia naujausias prognozes pristačiusi eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“. Tačiau ji perspėja, kad pandemijos raida išlieka didžiausia rizika eksportuojančiam verslui, bet taip pat ragino neužmiršti ir kitų grėsmių – „Brexito“ bei vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo.

Vežėjų prašymas. Vežėjų asociacija „Linava“ prašo Konkurencijos tarybos pradėti tyrimą dėl „diskriminacinių sąlygų“ savivaldybių valdomoms keleivinio transporto bendrovėms, neleidžiančių joms pretenduoti į paramą verslui. „Linava“ tvirtina, kad dėl negaunamos paramos kai kurios savivaldybių įmonės jau sustabdė paslaugas arba sumažino jų apimtį.

Katalonų neliečiamybė. Europos Parlamentas nubalsavo atimti teisinę neliečiamybę iš buvusio Ispanijos Katalonijos prezidento Carleso Puigdemont'o ir dviejų jo bendražygių – buvusio Katalonijos sveikatos apsaugos ministro Toni Comino bei buvusios regiono švietimo ministrės Claros Ponsati. Tai atvėrė kelią šių katalonų separatistų veikėjų potencialiai ekstradicijai. Ispanijos užsienio reikalų ministrė pasveikino šį sprendimą. C. Puigdemont'as ir keletas jo bendražygių 2017 metų spalį pabėgo į Belgiją, vengdami arešto, kai surengė referendumą dėl šiaurės rytinio Katalonijos regiono nepriklausomybės, kurį Ispanijos vyriausybė laiko neteisėtu.

Olimpiados žiūrovai. Japonija nusprendė neleisti žiūrovams iš užsienio stebėti Tokijo olimpinių žaidynių. Sprendimas priimtas baiminantis, kad svečių antplūdis gali sukelti naujų koronaviruso atvejų protrūkį.

Kosminė stotis. Rusija ir Kinija pasirašė memorandumą dėl bendros Mėnulio kosminės stoties statybų. Skelbiama, jog ši stotis būtų kuriama ant Mėnulio paviršiaus arba jo orbitoje ir būtų skirta moksliniams tyrimams, o ja galėtų naudotis ir kitos šalys.

The post Svarbiausi kovo 9-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.