Analitikai, be to, teigia, jog lengvatą viešbučiams reikėtų pratęsti, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto. 

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad PVM lengvatų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms būtų galima nepratęsti, jei būtų rasti sprendimai, kaip įmonėms išgyventi esant itin didelėms energijos išteklių kainoms. 

„Jeigu Vyriausybė pasiūlys kokias nors priemones, kaip šitą sudėtingą periodą išgyventi visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tuomet ta PVM lengvata galėtų baigti galioti. Jeigu ne, turbūt kažkokios paramos vis tiek reikia ir (lengvatą – BNS) reikia išlaikyti“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

„Akivaizdu, kad yra naujas iššūkis, kurį ypač jaučia maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos – energijos išteklių kainos. Dėl to negalima izoliuotai analizuoti šio klausimo – ir PVM lengvatų klausimas maitinimo bei apgyvendinimo įstaigoms, ir kompensacijos už šildymą, dujas, elektrą turi būti svarstomos kartu“, – teigė ekonomistas. 

Pasak jo, valstybė turi padėti verslui suvaldyti energetikos krizės, kaip ir pandemijos, sukeltas rizikas. 

valstybė turi padėti verslui suvaldyti energetikos krizės, kaip ir pandemijos, sukeltas rizikas. 

„Ir pandemija, ir energetikos krizė, su kuria dabar susiduria Europa, yra netikėtas išorinis šokas, kuris niekaip nesusijęs su įmonių veikla, efektyvumu ir apsidraudimu nuo rizikų. Todėl tokias rizikas turi padėti valdyti valstybė“, – teigė N. Mačiulis. 

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas taip pat sako, kad po pandemijos dar neatsigavęs maitinimo verslas bus pribaigtas aukštų energijos sąnaudų.

„Tas sektorius buvo nokdaune po pandemijos, o dabar dar pilnai neatsigavus jie gauna dar vieną rimtą įvartį, energetinį. Ar reikėtų juos gelbėti, ar ne, čia jau yra politinis apsisprendimas. Lengvata aiškiai buvo suteikta metams laiko ir baigiasi. Dėl jos išlaikymo Finansų ministerija iš esmės atsižvelgia į teorinį mokesčių modelį, kad lengvatos neturėtų būti sektorizuojamos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Jo manymu, dabartinė valdžios pozicija aiškiai rodo, kad pagalbos nereikėtų tikėtis ir bandyti išgyventi rinkos sąlygomis, kurios dėl energetinių sąnaudų dalį įmonių gali priversti bankrutuoti.  

„Žinutė restoranams ir maitinimo įstaigoms yra paprasta: jie paliekami sudraskyti rinkos sąlygomis ir nuspręsta jų negelbėti. Apskritai čia bus daug bankrotų, nes energijos kainos yra tokios, kad daliai jų veikti nebus jokių šansų“, – sakė M. Dubnikovas.

Analitikas abejoja, ar tokia lengvata apskritai padėtų maitinimo įstaigoms susitvarkyti su problemomis. 

„Mano manymu, ji nepakenktų, bet ar padėtų kompensuoti milžinišką krūvį dėl elektros ir dujų kainų, tai, ko gero, ne“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad buvo iš anksto žinoma, jog lengvatinis PVM tarifas maitinimo įstaigoms taikomas laikinai, norint padėti susitvarkyti su pandemijos iššūkiais, o jiems pasibaigus neliko ir tokios paramos poreikio.

„Tai buvo laikinas sprendimas siekiant padėti joms išgyventi pandemijos iššūkius ir palengvinti jos sukeltą stresą sektoriui. Dabar tos problematikos nebelikę, tad natūralu, kad neturėtų, matyt, būti pratęsta ši lengvata“, – ketvirtadienį BNS sakė I. Genytė-Pikčienė. 

Tu metu pratęsti lengvatą viešbučiams, anot jos, būtų logiškas sprendimas, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto ir jas reikia išlaikyti konkurencingas. 

„Apgyvendinimo įstaigos, žvelgiant į kaimyninių ir apskritai Europos Sąjungos šalių kontekstą, tai nemažai šalių turi lengvatinius tarifus apgyvendinimo paslaugoms, eksportuojantis paslaugas sektorius turi išlaikyti tam tikrą konkurencingumą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

M. Dubnikovas irgi mano, jog PVM lengvata šiam sektoriui turėtų būti pratęsta: „Viešbučiams lengvata paliekama, nes viešbučiai yra tarsi eksportas šalies viduje“.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę teigė, jog maitinimo įstaigoms 9 proc. PVM lengvata nebus patęsta.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę teigė, jog maitinimo įstaigoms 9 proc. PVM lengvata nebus patęsta, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų. Pasak jos, bus svarstoma, ar palikti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms. 

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako matanti prasmę pratęsti PVM lengvatą maitinimo paslaugoms.  

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019-2021 metais.

„Creditinfo“ duomenimis, vien rugsėjį maitinimo įmonių bankrotai sudarė apie 14 proc. visų bankrotų. Nemažai restoranų dėl itin didelių energetikos kainų užsidaro arba žiemai arba visam laikui, skelbė LRT. 

The post Daug įmonių bankrutuos be pagalbos verslui - ekonomistai appeared first on LAIKMETIS.

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, banko atliktas gyventojų atsiskaitymų kortelėmis tyrimas rodo, kad mažmeninės prekybos nuosmukis tęsėsi ir birželį. Jo teigimu, tokias tendencijas lemia didelė infliacija ir pasibaigus pandemijai išaugusios gyventojų išlaidos paslaugoms. 

„Panašios mažmeninės prekybos tendencijos matomos visame Vakarų pasaulyje ir apie jas buvo kalbama nuo metų pradžios. Prastesniems mažmeninės prekybos rezultatams įtaką daro du pagrindiniai veiksniai: didelė infliacija ir, pasibaigus pandemijai, išaugusios gyventojų išlaidos paslaugoms“, – SEB banko pranešime teigė ekonomistas. 

Pasak T. Povilausko, tyrimas rodo, jog birželį, palyginti su pernai birželiu, sumažėjo statybinių medžiagų, baldų, elektroninės įrangos bei sporto prekių pardavimai.

Tuo metu mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas prekybos nuosmukio neskuba sieti su infliacija. 

„Pirmojo pusmečio rezultatai tradiciškai yra žemesni mažmeninėje prekyboje nei metų gale ir šventiniu laikotarpiu. Dėl mažai esančių švenčių ir progų tie skaičiai (pirmąjį pusmetį – BNS) natūraliai šiek tiek sumažėja“, – BNS teigė J. Gavėnas. 

„(Mažmeninės prekybos – BNS) duomenys dar nėra to laikotarpio, kai staigiai pradėjo jaustis infliacijos augimas. Aš nesiečiau to su infliacija kol kas“, – pridūrė jis. 

žmonės šiais metais keliauja ir pramogauja gerokai daugiau negu pernai.

Vis dėlto, pasak T. Povilausko, SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis rodo gerokai didesnes nei pernai išlaidas paslaugoms, ypač kelionėms ir pramogoms. 

„Atsiskaitymų kortelėmis statistika aiškiai rodo ir tai, kad žmonės šiais metais keliauja ir pramogauja gerokai daugiau negu pernai. Atsiskaitymų vertė kortelėmis turizmo agentūrose birželį buvo beveik tris kartus didesnė negu prieš metus“, – teigė ekonomistas.

Augant gyventojų susidomėjimui kelionėmis ir pramogomis, anot T. Povilausko, kartu auga drabužių ir kosmetikos pardavimai. Taip pat 45 proc. šoktelėjo atsiskaitymai kortele lagaminais, kuprinėmis ir krepšiais prekiaujančiose įmonėse. 

Laukiama mažesnio vartojimo

T. Povilauskas prognozuoja, jog neslopstant infliacijai mažmeninės prekybos rinkoje ir toliau turėtų būti matomas nuosmukis. Neigiamus rezultatus ekonomistas rudenį prognozuoja ir paslaugų sektoriui. 

„Kol infliacija Lietuvoje neslopsta, tol greitų teigiamų pokyčių mažmeninės prekybos rinkoje tikėtis sudėtinga – metinis pokytis palyginamosiomis kainomis vasarą bus neigiamas. Tikėtina, kad po vasaros kur kas mažiau teigiamų rezultatų rodys ir paslaugų sektorius“, – pranešime sakė T. Povilauskas. 

„Greičiausiai ruduo bus tas metas, kai žmonių vartojimo išlaidos augs kur kas lėčiau“, – teigė ekonomistas.

Pasak J. Gavėno, pirkėjų lūkesčiai kol kas pakankamai aukšti.

„Kol kas pirkėjų lūkesčiai vis dar yra pakankamai aukšti, vadinasi, žmonės vis dar nevertina rizikų, kad laukia sunkus ketvirtas ketvirtis ir kitų metų pradžia. Jie dar netaupo“, – BNS teigė J. Gavėnas. 

Tačiau, eksperto teigimu, nemažėjant infliacijos rodikliams ir augant kainoms, vartojimas ilgainiui turėtų mažėti. 

„Jeigu infliacija nebus pažabota ir vystysis tokiais tempais, tai tikrai mes matysime augančias kainas praktiškai visuose sektoriuose ir pagal tai vartojimas turėtų mažėti. Nebent žmonės leistų dideles savo santaupas“, – kalbėjo J. Gavėnas. 

Statistikos departamento duomenimis, du mėnesius iš eilės mažėjusi mažmeninės prekybos įmonių apyvarta gegužę siekė 1,5 mlrd. eurų (be PVM) – 0,5 proc. mažiau nei balandį ir 0,9 proc. mažiau nei pernai gegužę. 

The post Lietuviai kol kas dar netaupo, nevertina galimų rizikų, teigia ekonomistai appeared first on LAIKMETIS.

Vis dėlto kai kurie analitikai nepritaria idėjai mažinti degalų akcizus ir sako, kad svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą. Be to, jie siūlo netgi didinti akcizus, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

Akcizus galima būtų mažinti tik trumpam 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad akcizų mažinimas ekonominiu požiūriu nėra geras sprendimas, tačiau suprantant politinę aplinką, jis būtų logiškas. Jis pabrėžia, kad jei akcizas degalams būtų sumažintas, reikėtų apibrėžti tam pakankamai trumpą laikotarpį.

„Idealiame pasaulyje tokių dalykų nesinorėtų daryti, nes tai nukrypimas nuo visos žaliosios politikos ir panašiai, bet dabartiniame globaliame kontekste, ir Lietuva apkritai, esame išsilaikę sausį, vasarį, kovą su labai nedaug tokios tiesioginės paramos, kuri reikalautų biudžeto lėšų, kalbant apie energetikos išteklių kainų šuolio amortizavimą“, – BNS sakė T. Povilauskas. 

„Politiškai jis būtų logiškas, bet jis tuomet turėtų būti labai akivaizdžiai surištas su pakankamai trumpu laikotarpiu, tai būtų kelių, gal trijų mėnesių laikotarpis“, – pridūrė jis.

Idealiame pasaulyje tokių dalykų nesinorėtų daryti, nes tai nukrypimas nuo visos žaliosios politikos ir panašiai

T. Povilauskas sako, kad jei būtų apsispręsta mažinti akcizą degalams, būtų verta pagalvoti, ar jį taikyti tik dyzelinui, ar ir benzinui: „Dabar yra didesnės problemos su dyzelino didmenine rinka ir jis yra labai stipriai užbrangęs didmeninėje rinkoje. Tai klausimas, ar reikia abiem kuro rūšims, gal galima tik dyzelinui sumažinti“.  

Kai kurie politikai baiminasi, kad mažindama akcizus valstybė dar padidins perdirbėjų ar prekybininkų maržas, kurios yra ir taip per didelės, tačiau T. Povilauskas sako, kad rizikų yra, bet mažmeninėje rinkoje veikia ir konkurencija. 

„Puikiai matome skirtumus tarp degalinių, ypač praėjusią savaitę matėsi akivaizdžiai, kokie buvo skirtumai tarp skirtingų degalinių tinklų. Pasakyti, kad jie visi judino kainas vienodu tempu, tikrai taip nebuvo“, – kalbėjo jis. 

Reikėtų mažinti ir akcizus, ir PVM

Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, jei Vyriausybė siekdama sumažinti degalų kainas mažintų ir jų akcizus, ir PVM – toks kompleksinis sprendimas galėtų duoti gerą efektą.

„Tai būtų labai geras sprendimas, nes vien akcizo mažinimas efekto neduos, o taikant jį kartu su PVM mažinimu, tada galima pasiekti pastebimų kainų redukcijų“, – BNS teigė ekonomistas.

„Aišku, visada reikia atsižvelgti ir į mūsų oligopolinio verslo požiūrį, nes liks neaiškumas, ar jie nepasiliks šios dalies savo kišenėje“, – pridūrė A. Bartkus.

Jo teigimu, Vyriausybė pagal Europos Sąjungos reglamentą kasmet schematiškai didindama akcizus dyzelinui daro sisteminę klaidą.  

„Pernai akcizus degalams apskritai reikėjo palikti ramybėje. Jų didinimo planą, išeidama iš tuometinių dyzelinių ir benzininių variklių technologijų, kažkada nustatė ES, tačiau technologijos yra pasikeitusios, tuo tarpu tie ES minimumai neperžiūrėti. Biurokratizmas“, – tvirtino A. Bartkus.

„Modernus dyzelinis euro 6 standarto variklis yra santykinai švarus – teršia tiek pat ar net mažiau nei benzininis, tuo tarpu mūsų komercinis transportas iš esmės yra atsinaujinęs, o jis didžia dalimi yra varomas dyzeliu“, – pridūrė ekonomistas.

Siūlo didinti akcizus 

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas nepritaria valdžios idėjai peržiūrėti ir galbūt sumažinti akcizą degalams. Anot ekonomisto, šiuo metu svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą, o tai kartu galėtų padėti išspręsti aukštos naftos kainos problemą ir išlaikyti griežtą Vakarų šalių toną Rusijos atžvilgiu.

„Nemanau, kad tai yra geras sprendimas. Tiesiog degalų kaina turi sumažinti jų paklausą, o tai išspręstų ir brangstančios naftos problemą. Nes kai paklausa mažėja, mažėja ir kaina. Taip būtų pasiekti ir Vakarų šalių tikslai, nes turėtume efektyvias sankcijas Rusijai, o naftos kaina nebūtų labai didelė“, – LRT teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, siekiant mažinti degalų paklausą kaip tik būtų galima svarstyti galimybę akcizą degalams dar labiau padidinti, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.

„Galima atsisakyti nebūtinų kelionių, svarstyti apie alternatyvų transportą. Yra geras laikas pagalvoti apie elektromobilio įsigijimą, nes elektros kaina jau nebėra tokia didelė kaip, tarkime, gruodžio mėnesį. O degalų kaina yra gerokai didesnė. Tad elektromobilio atsipirkimas dabar yra pakankamai neblogas“, – svarstė ekonomistas.

Akcizų mažinimas nedaug ką pakeistų 

A. Bartkaus teigimu, jei Vyriausybės pastangomis pavyktų sumažinti degalų kainą, tai apribotų ir kitų produktų kainų augimą.

„Žinoma. Be jokios abejonės, nes logistika sudaro tikrai reikšmingą kitų produktų sąnaudų dalį. Tai būtų savotiškas laikinas stabdis kainoms“, – sakė jis.

Tuo metu SEB analitikas T. Povilauskas mano, kad akcizo sumažinimas nedaug ką pakeistų, nes dyzelinas atpigtų vos 5 centais, todėl būtų galima galvoti ir apie kitas priemones, didinančias jautriausių visuomenės grupių pajamas. 

„Ekonomiškai gal ir galima būtų paieškoti ir kitų priemonių, nes stipriai brangsta išlaidos ir visuomeninio transporto vežėjams visų savivaldybių. (...) Ir, aišku, žiūrint bendrą vaizdą, ką Vyriausybė ketina daryti, galbūt atrasti ir kitų priemonių, kaip labiau pagelbėti ir kam, nes pirmenybė šiuo atveju yra žmonėms, kurių pajamos yra iš biudžeto ir tai dažniausiai yra pensininkai, netekto darbingumo, socialinių išmokų gavėjai, jie jautriausi šitame kainų šuolyje. Tai klausimas, gal per pajamų prizmę žiūrėti“, – sakė ekonomistas.   

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas. Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, benzino litras galėtų atpigti 13 centų, o dyzelinas – 5 centais.

Anot A. Bartkaus, kad toks mokesčių mažinimas būtų tvarus sprendimas, visai Europai per pusmetį žūtbūt reikėtų „nulipti nuo tos Rusijos energijos išteklių adatos“, o tam esą galėtų padėti nelauktas faktorius – Kinija.

„Jeigu Kinija pradeda pirkti rusiškus energinius išteklius už kapeikas, mums atsilaisvina energiniai ištekliai, kuriuos Kinijai tiekia Australija ir Amerika. Jie tampa mums, Europai, prieinami. Tai padėtų stabilizuoti degalų kainą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pabrėžė Vilniaus universiteto ekonomistas. 

Naftos kainos smuko 

WTI naftos kainos antradienį smuko iki žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos: balandžio mėnesio ateities sandorių WTI kaina sumenko 5,7 proc. iki 97,13 JAV dolerio už barelį, o gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ naftos kaina sumažėjo 6 proc. iki 100,54 JAV dolerio.

Staigus kainų smukimas fiksuotas praėjus vos kiek daugiau nei savaitei, kai abiejų rūšių nafta pabrango daugiausia per beveik 14 metų. 

„Jei tokios naftos kainos išsilaikys, kuro kaina Lietuvoje artimiausiu metu turėtų ženkliai sumažėti. Esant tokioms naftos kainoms, A95 benzino kaina Lietuvoje turėtų siekti apie 1,54, o dyzelino – 1,45 euro. Be abejo, didelio neapibrėžtumo laikotarpiais kuro gamintojų ir pardavėjų maržos yra linkusios išaugti, tad kuro kaina kurį laiką gali būti kiek didesnė, tačiau ilgainiui konkurencija atlieka savo darbą ir kainos sugrįžta į fundamentalų lygį“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas. 

Pasak jo, dėl krentančių naftos kainų visų pirma reikėtų padėkoti Kinijai, dėl augančio COVID-19 atvejų skaičiaus karantine vėl įkalinusiai ištisus miestus, bei JAV, kuri deda visas pastangas didinti naftos pasiūlą. Rusijos įstrigimas Ukrainoje bei prasidėjusios derybos taip pat mažina įtampą naftos bei kitų žaliavų rinkose, teigia ekonomistas.  

The post Dalis ekonomistų – už degalų akcizo mažinimą, kiti sako, kad jį reikia dar labiau didinti appeared first on LAIKMETIS.