Dauguma jų rankose nešėsi deglus, Lietuvos trispalves, Vyčio vėliavas, buvo pasipuošę tautine simbolika. Žmonės gieda giesmes, o prieš eiseną pasimeldė.

Vilnietė Asta BNS sakė, jog eitynėse dalyvauja jau ne pirmą kartą, nes lietuvybė jai – labai svarbi. „Mano senelis Smetonos laikais buvo savanoris, gavęs iš Smetonos rankų apdovanojimą, (...) mano sūnus Vytis, mama vardu Laisvė. Jau tie vardai įpareigoja“, – BNS sakė Asta.

„Augau politinių kalinių šeimoje, tautiška giesmė pas mus skambėdavo švenčių metu, žinoma, tyliai, kad kaimynai negirdėtų“, – BNS pasakojo kitas eitynių dalyvis, iš Alytaus atvykęs pensininkas, Gintaras.

23-ejų metų kaunietis Adomas sakė sekmadienio vakarą atėjęs į Vilniaus centrą, nes tiki Lietuva kaip tautine valstybe. „Kaip tauta nusprendėme, kad norime turėti  savo valstybę. Didžiuojuosi tuo sprendimu, jaučiu pasididžiavimą ir noriu minėti šią datą“ , – BNS pasakojo Gintaras.

Eitynėse taip pat dalyvavo Lietuvoje autobuso vairuotoju dirbantis Ganos pilietis Princ'as, nusprendęs būti Vasario 16-osios renginių dalimi. „Atvykau, nes noriu pajusti šį įvykį“, – teigė Princ'as.

Eitynes rengė jaunimo organizacija „Pro Patria“. Vienas jos lyderių, „Nacionalinio susivienijimo“ atstovas Seime Vytautas Sinica tikino, jog eitynės turi ir politinę potekstę – jomis norima ne tik paminėti Valstybės atkūrimo dieną, bet ir atkreipti dėmesį į migracijos politikos, krašto apsaugos problemas.

„Eitynės turi ir politinę žinią, kad reikia išsaugoti lietuvišką Lietuvą. Masinė imigracija yra tas kontekstas, kuris verčia priminti šitą dalyką, kad tai nėra savaime suprantama. Antras akcentas – gynyba. Gyvename Miuncheno konferencijos kontekste, (...) bręsta lemtingi sprendimai. Europai bei Lietuvai reiks rinktis, kaip užtikrinti savo valstybingumo išsaugojimą“, – BNS kalbėjo V. Sinica.

LANDSBERGIS. Minėjime prie Signatarų namų pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus buvo pristatytas kaip „pirmasis nepriklausomos Lietuvos valdovas“.

V. Landsbergis ragino gyventojus „nebūti pliuškiais“, puoselėti patriotiškumą: „Dažniau telkimės Baltijos kelyje ir Pilies gatvėje (...). Žodyje Lietuva slypi meilė. Jeigu pavyks mums to nepamiršti, netapti planetos dvikojais be meilės, tai gal dar jusime širdyse gyvybę, slaptą žmogiškumo matricą. Jausime tėvynės meilę kaip senovės pilėnai.“

APDOVANOJIMAI. Valstybės atkūrimo dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 70 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais bei medaliais.Tarp jų žinomos Lietuvos katalikams asmenybės – kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius, diakonas Arūnas Kučikas, filosofas Alvydas Jokubaitis, kunigas, vienuolis salezietis, misionierius, Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos klebonas Alessandro Barelli.

Aukščiausias apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – skirtas kardinolui Sigitui Tamkevičiui. Jis įvertintas „už reikšmingą indėlį į kovą už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, už nuolatinę pagalbą silpniausiems visuomenės nariams, už reikšmingą indėlį į socialiai jautrios ir dvasiškai tvirtos visuomenės kūrimąsi“.

SVEIKINO. Vasario 16-osios dienos proga Lietuvą sveikino Europos ir pasaulio šalių lyderiai.

Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos žmones pasveikino popiežius Pranciškus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), taip pat Baltijos šalių, Italijos bei kitų valstybių prezidentai, Jungtinės Karalystės (JK), Ispanijos, Švedijos, Japonijos monarchai, pranešė Prezidentūra.

Taip pat Lietuvą vaizdo įrašu pasveikino princas Haris.

MOKSLEIVIAI. Keli tūkstančiai moksleivių vasario 16-osios rytą rinkosi Katedros aikštėje paminėti 107-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines.

KARDINOLAI. Vilniaus arkikatedroje pirmą kartą Lietuvos istorijoje Mišias aukojo trys lietuviai kardinolai: Rolandas Makrickas, Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius.

„Jėzus skelbia palaimintais vargšą, alkaną, nuskriaustąjį, persekiojamąjį ir įspėja tuos, kurie yra turtingi tik sau, sotūs savimi, patenkinti bei žmonių liaupsinami. Šio mums neįprasto ir paradoksalaus palaiminimo priežastis slypi tame, kad Dievas yra arti tų, kurių gyvenimas neglosto. Jėzus mato palaimą anapus neigiamos laikinos tikrovės.“, – šv. Mišių homilijoje kalbėjo kardinolas Rolandas Makrickas.

The post Lietuva atšventė Vasario 16-ąją appeared first on LAIKMETIS.

Eitynėse, kuriose, pasak organizatorių, dalyvavo daugiau nei 150 tūkst. žmonių, tarp kurių buvo JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas, Senato daugumos lyderis Johnas Tuhnas, Floridos gubernatorius Ronas DeSantis ir kiti.

Donaldas Trumpas ir jo pavaduotojas JD. Vance'as, kalbėdami didžiausiame šalyje mitinge prieš abortus „Eitynės už gyvybę“, sakė, kad JAV teisingumo departamentas nebepersekios už gyvybę pasisakančių aktyvistų.

„Taip pat nutrauksiu teisėsaugos naudojimą kaip ginklą prieš tikinčius amerikiečius ir išlaisvinsiu krikščionis ir aktyvistus už gyvybę, kuriuos persekiojo Bideno režimas“, - sakė D. Trumpas vaizdo pranešime eitynių dalyviams.

Į šimtatūkstantinę minią kreipdamasis JAV viceprezidentas pažymėjo: „Mūsų vyriausybė daugiau nebeįkalins už gyvybę pasisakančių protestuotojų ir aktyvistų - senjorų, senelių ar močiučių, bet kurių kitų. Tai nutrūko pirmadienį, ir mes neleisime, kad tai sugrįžtų į šią šalį“.

„Leiskite man pasakyti labai paprastai: noriu, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose būtų daugiau kūdikių“, - sakė Vance'as ir sulaukė garsių plojimų.

„Noriu, kad mūsų šalyje būtų daugiau laimingų vaikų. Ir noriu gražių jaunų vyrų ir moterų, pasiryžusių juos priimti į pasaulį ir norinčių juos auginti. Ir mūsų vyriausybės užduotis yra palengvinti jaunoms mamoms ir tėčiams leisti sau turėti vaikų, atvesti juos į pasaulį ir pasitikti juos kaip palaiminimus.“

Kiti politikai, pavyzdžiui, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, pabrėžė drąsos svarbą ginant negimusius vaikus, pasidžiaugdamas savo valstijos pergale prieš abortus remiančią balsavimo iniciatyvą.

Atstovų Rūmų pirmininkui Mikui Johnsonui šis kasmetinis renginys yra labai asmeniškas: „Gimiau 1972 m. sausį. Tai buvo metai prieš tai, kai Roe v. Wade tapo šalies įstatymu.

Aš buvau neplanuoto paauglystės nėštumo rezultatas ir esu be galo dėkingas, kad mano motina ir tėvas nepaisė visų žmonių, kurie sakė jiems tiesiog susidoroti su problema, ir nusprendė priimti gyvybę bei susilaukti manęs, pirmojo iš keturių savo vaikų.

Tai paprastas faktas, labai paprastas faktas: jei jie to nebūtų padarę, manęs čia nebūtų. Ir aš dažnai galvoju, ką dar praradome ir kuo šie žmonės galėjo prisidėti prie mūsų visuomenės ir pasaulio, bet jiems tiesiog nebuvo suteikta tokia galimybė.“

„Mūsų šaliai reikia grįžti prie Dievo“, - su žiniasklaida dalijosi 64 metų Marie Summergren iš Pensilvanijos. „Niekas - nei prezidentas, nei viceprezidentas - neturi problemų tai sakyti. Ir pridūrė. - Atrodo, kad viskas keičiasi. Vėl galime kalbėti apie Dievą“.

The post JAV eitynėse už gyvybę dalyvavo daugiau nei 150 tūkst. žmonių, kreipėsi ir D. Trumpas appeared first on LAIKMETIS.

Nuo 16 val. nuo Katedros aikštės link Vingio parko ėję šventės dalyviai 20.30 val. pradėjo apibendrinantį savaitę trukusios Dainų šventės pasirodymą – specialiai Dainų dienai pastatytoje estradoje koncertuoja 12 tūkst. atlikėjų.

Koncerte nuskambėjo tokie tradiciniai Dainų šventės kūriniai kaip „Kur giria žaliuoja“, „Lietuviais esame mes gimę“, „Mūsų dienos kaip šventė“ ir kiti. Šimtmetį paminėjusią šventę uždarė Povilo Gylio diriguojamas kūrinys „Lietuva brangi“.

Finalinį Dainų šventės renginį Vingio parke stebėjo prezidentas Gitanas Nausėda bei Estijos prezidentas Alaras Karisas, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Dainų šventės šimtmečio proga jos dalyvius ir svečius sveikinęs G. Nausėda akcentavo Lietuvių tautos vienybę bei stiprybę.

„Šioje didingoje istorijoje subrendome, susitelkėme į darnų skirtingų balsų chorą. Iš šios bendrystės mūsų nenugalima stiprybė. Šioje stiprybėje mūsų ateitis. O šiandien mes visi, tūkstančiai dainuojančių Lietuvos žmonių tvirtai remiamės į savo tapatybę, švenčiame bendrą istoriją ir brangų protėvių palikimą. Džiaukimės šia akimirka, dalinkimės šviesa su greta esančiu. Mėgaukimės ir mintimis bei balsais aukštyn kelkime Lietuvą, gražių, kilnių ir drąsių žmonių šalį“, – stovėdamas tarp koncerto dalyvių Vingio parko estradoje kalbėjo šalies vadovas.

21 val. koncerto metu Valstybės dienos proga jau šešioliktą kartą sugiedotas valstybės himnas.

„Šią dieną pradėjome ir pažymėjome vieningai ir garsiai visame pasaulyje skambančia tautiška giesme. Ir ateinantiems šimtui metų taip gražiai stiebkimės, įsiklausydami į žodžius dainų, kurias šiandien visi kartu atliksime“, – sakė G. Nausėda.

Birželio 29-ąją prasidėjusios Dainų šventės organizatorių skaičiavimu, šiemet joje dalyvavo 37 tūkst. atlikėjų, kurie šoko, dainavo ir grojo 14-oje renginių.

Šventė prasidėjo Kauno Dainų slėnyje dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“, o jai persikėlus į Vilnių Rotušės aikštėje vyko pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“, folkloro diena „Rasi rasoj rasi“, teatro diena „Esaties laiptais“, ansamblių vakaras „Gyvybės medis“, vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“, šokių diena „Amžių tiltais“.

Pirmąkart Dainų diena surengta 1924 metais Kaune, nuo tada rengiamos ir dalyvių eitynės. Prieš du dešimtmečius UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

The post Dainų šventę užbaigė eitynės ir šešioliktą kartą sugiedotas valstybės himnas appeared first on LAIKMETIS.

Vietos valdžios institucijos tokius renginius draudžia. 

Demonstrantai apie dešimt minučių žygiavo Bagdado prospektu, pagrindine Stambulo gatve Azijos pusėje, mojuodami vaivorykštės spalvų vėliavomis ir skanduodami įvairius šūkius. Tačiau įsikišus policijai jiems buvo liepta išsiskirstyti. 

Pasak AFP reporterio, keli iš jų buvo sulaikyti. 

„Pride“ eitynės Stambule draudžiamos nuo 2015-ųjų. Sekmadienį valdžios institucijos pasmerkė „nelegalių grupuočių“ raginimus protestuoti.

Europinėje Stambulo dalyje policija uždarė Taksimo aikštę, tradicinę demonstrantų susibūrimo vietą. Be to, kitas AFP reporteris matė, kaip policija bandė užblokuoti pėsčiųjų Istiklalo prospektą.

Taip pat šioje teritorijoje buvo uždarytos kelios metro stotelės. 

Homoseksualumas Turkijoje nėra uždraustas, tačiau homofobija paplitusi net tarp aukšto rango pareigūnų. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) nuolat kartoja, kad LGBTQ žmonės yra iškrypėliai ir kelia grėsmę tradicinei šeimai. 

Iki 2014-ųjų Stambule vykdavo „Pride“ eitynės, kuriose dalyvaudavo dešimtys tūkstančių žmonių. 

Eitynės taip pat buvo gera proga išreikšti nepritarimą R. T. Erdogano islamiškų šaknų turinčiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP), kuri valdžioje yra jau daugiau nei du dešimtmečius.

The post Draudžiamos LGBTQ eitynės Stambule vyko tik dešimt minučių appeared first on LAIKMETIS.

Pačios eitynės truko 30 minučių, iš kurių 20 minučių buvo praleista kolonoje. Pasak laikraščio „Strana", LGBT judėjimo atstovams buvo leista nueiti apie 20 metrų apsuptiems teisėsaugos pareigūnų, kurie juos sustatė į žiedą ir užblokavo eismą gatvėje, kurioje vyko „Lygybės eitynės".

Tada organizatoriai paragino susirinkusiuosius paslėpti savo simbolika ir tyliai nusileisti į metro.

Eisenos dalyvių apsaugą užtikrino gausios policijos pajėgos.

Netrukus po to, kai „Pride“ eitynių dalyviai po trumpo mitingo, kuris vyko už policijos kordono, išsiskirstė, nacionalistiškai nusiteikę kovotojai suorganizavo kontrdemonstraciją Kyjivo gatvėse

Priešiškos eitynės surengtos jau trečius metus tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą. Šis karas dažnai vaizduojamas kaip egzistencinė kova už prisijungimą prie Europos liberaliųjų vertybių, nors dalis Ukrainos išlieka labai konservatyvi.

„Nepaisant vykstančių atakų turime ateiti ir pasirodyti. Esame tokia šalis, tokia tauta, nepasiduodame. Jei mūsų teisės atimamos, mes už jas kovojame“, – sakė 27-erių Dina Ivanova, dalyvavusi „Pride“ eitynėse.

Padėtį Ukrainoje ji palygino su Rusija, kur Kremlius, 2022 metais pradėjęs plataus masto invaziją, paspartino represijas prieš LGBTQI+ bendruomenę.

„Labai džiaugiuosi, kad gyvenu šalyje, kurioje galiu nueiti į „Pride“ eitynes“, – teigė D. Ivanova.

„Tie prakeikti rusai to negali“, – pridūrė ji. 

Saugumo sumetimais iki sekmadienio ryto „Pride“ eitynių laikas ir vieta nebuvo viešai paskelbti.

Galiausiai buvo užregistruota apie 500 žmonių, atvykusių į „Pride“ eitynes griežtai prižiūrimoje teritorijoje. 

„Pride“ eitynių dalyviai Kyjive skandavo ne tik LGBTQI+ bendruomenei visame pasaulyje įprastus šūkius, bet ir tokius, kuriuose buvo užsimenama apie šalyje vykstantį karą. 

„Apginkluokite Ukrainą dabar“ ir „Susivieniję pergalei“, – skandavo jie. 

„Tarsi būtų susidūrę su ateiviu“

„Pride“ eitynėse dalyvavo ir seksualinės orientacijos neslepiančių karių.

Vienas iš tokių karių buvo 28-erių Petro Žerucha. Dėl galimybės dalyvauti parade jo dalinys leido pasiimti atostogų. 

Apklausos rodo, kad nuo karo pradžios gėjai, lesbietės ir transseksualai vis labiau pripažįstami, o LGBTQI+ kariai papildo ginkluotųjų pajėgų gretas.

„Daugeliui mano bendražygių aš buvau pirmas LGBTQI+ asmuo, kurį jie kada nors matė, – pasakojo P. Žerucha. – Jie jautėsi taip, tarsi būtų susidūrę su ateiviu.“

„Buvo daug klausimų, bet manau, kad po to, kai išsikalbėjome (...) visi tapo ramūs“, – teigė jis.

Kai kurie uniformuoti asmenys nešė didelį transparantą su žuvusių kariuomenėje tarnavusių vyrų ir moterų nuotraukomis.

Dauguma eitynių dalyvių norėtų, kad vyriausybė oficialiai pripažintų tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę.

Teisinis šių porų nepripažinimas reiškia, kad žuvusių ar sužeistų LGBTQI+ karių partneriai gali būti net neinformuoti apie tai, kas nutiko jų artimiesiems.

„Ar tai teisinga, kai žmonės aukoja savo gyvybes? Ne“, – sakė eitynių dalyvis, įkūnijantis „drag queen“ personažą Marlene Scandal (Marlen Skandal). Į „Pride“ paradą jis atėjo pasipuošęs visų vaivorykštės spalvų gėlėmis ir trišakiu, pavaizduotu mėlynai geltoname Ukrainos herbe. 

„Konservatyvumas ir tradicijos“

Eitynėse taip pat dalyvavo keli diplomatai.

Danijos ambasadorius Ukrainoje Ole Egbergas Mikkelsenas (Olė Egbergas Mikelsenas) pažymėjo, kad viena iš narystės Europos Sąjungoje sąlygų yra mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsauga.

Didžioji dauguma ukrainiečių nori įstoti į Europos Sąjungą – apklausos rodo, kad tam pritaria apie 80 proc. apklaustų gyventojų. 

Tačiau narystės ES ir tos pačios lyties asmenų santuokų idėja sukėlė kontrprotestuotojų pyktį.

Pasibaigus „Pride“ eitynėms, keli šimtai kovotojų nubėgo pagrindiniu sostinės prospektu – Chreščiatyko gatve – link tuščios gatvės, kur vyko eitynės. Kai LGBT eitynių dalyviai jau buvo išsiskirstę, jie prasiveržė pro policijos kordoną ir nubėgo į "Lygybės eitynių" vietą, bet nespėjo.

Po to, lydint policijai, jie ėjo per rajoną, skandavo šūkius prieš Rusiją ir homoseksualus.

21-erių Oleksandras Tymošenko, priklausantis radikaliai jaunimo grupei „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“), sakė, kad protestavo „ne prieš gėjus“, o prieš LGBTQI+ judėjimą, „kovojantį už ypatingas teises“.

„Visoms Rytų Europos šalims, ypač posovietinėms, labai būdingas konservatyvumas ir tradicijos. Ukraina nėra išimtis“, – sakė jis.

The post LGBT eitynės Kyjive truko pusvalandį appeared first on LAIKMETIS.

„Tokio tipo renginys, kuris yra grynai mobilizuojantis, ypač vienos partijos, rinkėjus, na, dieną prieš rinkimus, iš tikrųjų yra tam tikras netgi akibrokštas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

Dieną prieš EP rinkimus Vilniuje vyko LGBTIQ (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) bendruomenės eitynes „Lithuanian Pride“. Jose dalyvavo ir Laisvės partijos atstovai, po eitynių vykusiame koncerte buvo matyti Laisvės partijos reklama, jo metu kalbėjo „laisviečių“ atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Laisvės partija EP rinkimuose surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų.

„Lithuanian Pride“ eitynes agitacija yra vadinę ir Liberalų sąjūdžio atstovai.

„(...) galbūt net ir Šaltibarščių festivalis prisidėjo prie jų partijos reklamavimo, čia tokia sąmokslo teorija, bet kas galėtų paneigti“, – trečiadienį svarstė P. Saudargas.

The post P. Saudargas pasisakė, ką mano apie LGBTIQ eitynes EP rinkimų išvakarėse appeared first on LAIKMETIS.

Kaip skelbia policija, 1977-asiais gimęs vyras sulaikytas ir apklaustas po to, kai šeštadienį, apie 16 val. 55 min. Vilniuje, Gedimino prospekte vykstant LGBTIQ eitynėms degiu skysčiu apipylė ir padegė prie savadarbio stovo pritvirtintą šios bendruomenės vėliavą.

Vyras buvo pristatytas į policijos įstaigą ir apklaustas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešo tyčiojimosi, niekinimo bei neapykantos skatinimo ir diskriminacijos kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos.

Už tai gali būti baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Policija skelbė iš viso LGBTIQ bendruomenės renginių metu šeštadienį už viešosios tvarkos pažeidimus sulaikiusi tris vyrus.

Be minėto atvejo, vienas asmuo sulaikytas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą per sostinės centre vykusias eitynes, jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Dar vienas asmuo sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą bei pasirodymą neblaiviam Vingio parke po eitynių vykusio koncerto metu.

The post LGBTIQ vėliavą padegusiam vyrui - nemalonumai appeared first on LAIKMETIS.

Ukrainos sostinėje dar nebuvo nė vienų „Pride“ eitynių nuo Rusijos plataus masto karo pradžios. Vėliausią kartą toks renginys Kyjive vyko 2021 metais.

Praėjusiais metais Kyjivo „Pride“ eitynes priėmė Jungtinė Karalystė. Renginys vyko Liverpulyje, kuris Ukrainos vardu rengė ir „Euroviziją“.

Organizatoriai paskelbė registraciją į birželio 16 dieną planuojamą „Lygybės maršą“ Kyjivo metropolitene. Pasak organizatorių, renginyje galėtų dalyvauti iki pusės tūkstančio žmonių.

Tačiau Kyjivo miesto savivaldybė paskelbė, kad nenori leisti rengti tokio renginio metro saugumo sumetimais, ir paprašė organizatorių surasti kitą vietą.

„Kad nekiltų pavojus dalyviams ir keleiviams ir siekiant išvengti galimų provokacijų, miesto valdžia negali leisti rengti „Lygybės maršo“ metro“, – sakoma pareiškime.

Kyjivo pirmasis vicemeras Mykola Povoroznykas sakė, kad karo metu svarbu rengti renginius, skirtus kalbėti apie žmogaus teises ir lygybę, tačiau pabrėžė, kad metro yra dvigubos paskirties objektas. Metro stotyse žmonės gali pasislėpti, kai paskelbiamas oro pavojus.

Kyjivo „Pride“ organizatoriai teigė, kad idėja sukviesti eitynių dalyvius į metro kilo, kai panašus renginys 2022 metais buvo surengtas rytiniame Charkivo mieste.

Jie tvirtina, kad galėtų savo renginį surengti metropolitene ir be leidimo, tačiau sako norintys dialogo su valdžia.

Eitynių organizatorių atstovas Ukrainos naujienų agentūrai „Unian“ praėjusią savaitę sakė, kad jie bendrauja su Kyjivo valdžia bei „derina renginio formatą“ ir kad atitinkami pareigūnai buvo informuoti apie planą jį rengti metro.

Visuomenės apklausos rodo, kad nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje labiau palaikomos LGBTIQ bendruomenės teisės, o socialiniuose tinkluose pasirodo informacija apie kariuomenėje tarnaujančius seksualinės orientacijos neslepiančius karius.

Ukrainos nacionalinio demokratijos instituto apklausų duomenimis, parama LGBTIQ žmonių lygybei teisiniu atžvilgiu, 2022 metų rugpjūtį siekusi 54 proc., pernai lapkritį jau buvo pakilusi iki 72 procentų.

Vis dėlto vasarį pasirodžius ukrainietiškam filmui apie šeimą, besimokančią tolerancijos gėjui, kurį priima gyventi kartu, ultranacionalistų aktyvistai rengė piketus Kyjive ir Charkive.

The post Kyjivo savivaldybė atsisako leisti surengti LGBTIQ eitynes appeared first on LAIKMETIS.

Tarp žygiavusiųjų Tbilisyje buvo ir ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė bei parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis. Eitynės baigėsi prie sostinės Trejybės katedros, kur I. Kobachidzė gyrė renginį už „šalies tapatybės, kalbos ir tikėjimo apsaugą“.

Kovo mėnesį valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pateikė įstatymo projektą, kuriuo „ribojamos LGBTQ teisės". Jei įstatymas bus priimtas, juo bus draudžiama keisti lytį, įsivaikinti tos pačios lyties poroms ir rengti susibūrimus, kurie galėtų būti laikomi propaguojančiais tos pačios lyties asmenų santykius.

Sakartvele tvyro didelė įtampa dėl netradicinių seksualinių papročių. Praėjusiais metais šimtai gėjų teisių priešininkų įsiveržė į vieno planuoto Tbilisio „Pride“ savaitės renginio vietą, tad organizatoriai buvo priversti renginį atšaukti.

Liberalios grupės skundžiasi, kad Šeimos tyrumo diena sutampa su Tarptautine kovos su homofobija, transfobija ir bifobija diena.

The post Sakartvele eitynėmis pagerbtos tradicinės šeimos vertybės appeared first on LAIKMETIS.

„Pastaruoju metu matome, kad vis sunkiau ginti darbuotojus dėl nežmoniško darbdavių pasipriešinimo, dėl spaudimo ir naudojamų įvairių represinių priemonių“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasak jos, profsąjungoms atrodo, kad pokyčiai teisės aktuose yra per lėti. Darbuotojų teisės streikuoti – gana ribotos.

Protestuotojai akciją pradėjo prie Seimo ir pajudėjo link Vyriausybės, kur surengs mitingą.

Anot I. Ruginienės, būtini labai svarbūs pokyčiai Darbo kodekse, kurie nustatytų tokias taisykles, kad darbuotojai, praėję procedūras, galėtų paprasčiau streikuoti, nes dabar – tai daugiau teorinė galimybė nei praktinė.

„Už laisvę ginti savo teises ir laisvę streikuoti“, „Atriškit rankas ginti savo teises“, „Protestavimas – laisvės pratestavimas“, „Žinodami, kada streikuojantiems baigsis maistas, darbdaviai galės planuoti, kiek laiko nieko nesiūlyti“, teigė demonstracijos dalyvių plakatai.

„Nėra to streiko, kas neišeitų į gerą“, – skandavo eitynių dalyviai.

Gegužės 1-osios minėjimas Lietuvoje pastaruosius kelis dešimtmečius vertinamas prieštaringai. Ji socialdemokratų iniciatyva valstybės švente ir nedarbo diena paskelbta 2001 metais, Seimui atmetus tuometinio prezidento Valdo Adamkaus veto.

Tuometinis prezidentas argumentavo, kad gegužės 1-oji daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su sovietų okupacija, todėl nėra tautą vienijanti ir telkianti šventė. Tarpukario Lietuvoje gegužės 1-oji plačiai neminėta, o sovietmečiu buvo ideologizuota, šlovinanti komunizmą.

Šventinės dienos rėmėjai savo ruožtu akcentuoja, kad ji minima ir demokratiniame Vakarų pasaulyje.

The post Vilniuje jau iki 1 tūkst. žmonių susirinko į profsąjungų rengiamą mitingą ir eitynes appeared first on LAIKMETIS.