Buvęs politikas Strasbūro teismui teigia negalėjęs veiksmingai apskųsti prezidento sprendimo jo neskirti iš naujo į teisėjo pareigas.

Šioje byloje EŽTT vertins, ar nebuvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ar pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas jo teisių ir pareigų klausimas, ar nepažeista jo teisės į gynybą bei privataus gyvenimo gerbimą.

E. Misiūnas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju buvo paskirtas 2015 metais. 2016 metų gruodį jis tapo vidaus reikalų ministru ir šias pareigas ėjo iki 2019 metų rugpjūčio, po to iki 2020 metų gruodžio mėnesio buvo krašto apsaugos viceministru.

2020 metais E. Misiūnas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo Seimo rinkimuose ir, kai nebuvo išrinktas, gruodį Nacionalinei teismų administracijai pateikė prašymą iš naujo jį skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo. Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą. Nepaisant to, G. Nausėda vėl nepaskyrė jo teisėju.

Paaiškėjo, kad šįkart kelią grįžti į teisėjų luomą teisininkui užkirto pasisakymas, jog sulaukęs siūlymo jis svarstytų vėl užimti politinį postą.

Prezidentūra tuomet BNS komentuodama situaciją pažymėjo, kad Teismų įstatyme numatyta galimybė buvusį teisėją, atleistą iš pareigų savo noru dėl paskyrimo į tam tikras kitas pareigas, vėl paskirti teisėju, tačiau nėra įpareigojimo prezidentui tai padaryti.

Prezidentūros teigimu, Teisėjų tarybos posėdžio metu jos nariai „iškėlė klausimų dėl aplinkybių, kurios prezidentui nebuvo žinomos iki kreipimosi į Teisėjų tarybą patarimo, susijusių su E. Misiūno veikla būnant ministru bei jo dalyvavimo politinėje veikloje ateities planais“.

E. Misiūnas per Teisėjų tarybos posėdį svarstant prezidento kreipimąsi patarimo dėl jo grąžinimo į teisėjus sakė, kad tuo atveju, jei „valstiečiai“ laimėtų rinkimus ir jį vėl pakviestų į ministrus, jis su tokiu pasiūlymu sutiktų.

Skunde Strasbūro teismui E. Misiūnas nurodė iš viešų pareiškimų supratęs, kad prezidento manymu, jis neturi pakankamai motyvacijos būti teisėju, nes „metė“ teisėjo darbą dėl politinio posto, kad nesugebės būti nešališkas ir atsakingai vykdyti pareigų ir kad reikalingas neaiškios trukmės „atšalimo“ nuo politikos laikotarpis.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dėl jo prašymo grąžinti į teisėjo pareigas nebuvo priimtas joks oficialus sprendimas, kurį jis būtų galėjęs apskųsti.

E. Misiūnas įsitikinęs, jog valstybės vadovas nepagrįstai jo nepaskyrė į teisėjo pareigas, juoba, kad Teismų įstatymas numato, kad buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į valstybės pareigas, gali būti be atrankos ir egzamino paskirtas tos pačios pakopos ar bet kurio žemesnės pakopos teismo teisėju, jei nuo minėtų pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai.

The post Prezidentui negrąžinus E. Misiūno į teisėjų luomą, šis Lietuvą apskundė EŽTT appeared first on LAIKMETIS.

* Per parą nustatyti 355 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni sirgusieji. Ligoninėse gydomi 857 COVID-19 pacientai, iš jų 90 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 223 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 415, Estijoje – 1465. Latvijos valdžia išsakė lūkestį, kad šalyje atlaisvinimus bus galima pradėti taikyti po Velykų, Estijoje užsimenama apie situacijos stabilizavimąsi, pasiekus aukščiausią infekcijos plitimo tašką.

* Kelioms Europos Sąjungos šalims nusprendus laikinai sustabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, Lietuva to daryti neplanuoja. Sprendimai dėl skiepijimo šia vakcina stabdymo kitose šalyse priimti pastebėjus, kad kai kuriems pasiskiepijusiems pacientams kraujyje susidarė krešulių. Kol kas nenustatyta, ar tai susiję su skiepu. Lietuvoje yra sustabdytas skiepijimas tik viena vakcinos partija. Tuo metu Europos vaistų agentūra rekomendavo  į „AstraZeneca“ vakcinos galimų šalutinių poveikių sąrašą įtraukti sunkias alergijas, Jungtinėje Karalystėje nustačius tikėtiną ryšį tarp tokių atvejų ir vakcinavimo.

* Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad gegužę planuojamam pradėti masiniam gyventojų skiepijimui būtų registruojamasi per e.sveikatos sistemą. Gyventojus skiepytis ruošiamasi kviesti pradedant nuo vyresnių amžiaus grupių. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus sistemos veikimas, ministerija bei e.sveikatą prižiūrintis Registrų centras žada numatyti rezervinius pajėgumus.

* Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba pranešė, kad Europos Sąjungos naujai patvirtintos „Johnson & Johnson“ vakcinos pirmosios siuntos Lietuvą turėtų pasiekti balandžio pabaigoje.

* Latvijos parlamentas patvirtino vienkartinių 200 eurų išmokų skyrimą pensininkams ir neįgaliesiems, siekiant palengvinti šių pažeidžiamų žmonių padėtį tęsiantis koronaviruso krizei.

* Estijos vyriausybė leido artimiausiu metu pasiskiepyti Ministrų kabineto ir parlamento nariams. Skiepai „AstraZeneca“ vakcina jiems bus skirti siekiant užtikrinti sklandų šalies darbą.

* JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Nepriklausomybės diena liepos 4-ąją tikriausiai jau galės būti švenčiama beveik įprastomis sąlygomis, tačiau įspėjo ir toliau laikytis saugumo reikalavimų. „Dabar, kai išeiname iš tamsios žiemos į viltingą pavasarį ir vasarą, tai nėra laikas nesilaikyti taisyklių“, – pabrėžė prezidentas. Pasak jo, vakcina iki gegužės pradžios turėtų tapti prieinama visiems amerikiečiams.

* Eurokomisaras Thierry Bretonas pareiškė, kad bendrovė „AstraZeneca“ nepakankamai stengiasi įgyvendinti įsipareigojimus pirmajam šių metų ketvirčiui. „AstraZeneca“ pripažino, kad pirmąjį 2021-ųjų ketvirtį pristatys mažiau dozių nei anksčiau planuota – 40 mln. vietoje sutartų 100 milijonų.  

Parlamentaro kelionė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kreipėsi į parlamentinę Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų parlamento „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo išvyką į Egiptą Seimo sesijos metu. Ji pabrėžė, kad Seimo narys tam turėjo gauti parlamento valdybos pritarimą. Pats V. Ąžuolas teigia turėjęs skubiai išvykti dėl asmeninių priežasčių, kurių neatskleidė.

Misiūno skundas. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno skundą dėl prezidento Gitano Nausėdos atsisakymo grąžinti jį į anksčiau eitas teisėjo pareigas. Teismas konstatavo, kad jis negali tirti tokios prezidento veiklos, lygiai kaip ir negali įpareigoti prezidentą išleisti dekretą.

Armonaitės kritika. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui turėtų būti spartinama. Tai ji penktadienį aptarė su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos verslo paramos agentūros vadovais. Ministrė teigė, kad institucijos turėtųperdėtai netikrinti mažų įmonių, kurioms skiriamos nedidelės paramos sumos. Iš 180 mln. eurų vertės pirmojo paramos verslui paketo iki šiol paskirstyta 24,8 mln. eurų subsidijų ir suteikta kiek daugiau nei 15 mln. eurų lengvatinių paskolų.

Kritikės atleidimas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Adas Jakubauskas iš pareigų atleido vieną savo kritikių istorikę Mingailę Jurkutę. Teigiama, kad ji atleidžiama dėl pasikartojusių pažeidimų, kai paskleista informacija klaidino besidominčius centro veikla. M. Jurkutė su keliolika kitų Genocido centro darbuotojų sausį kreipėsi į Seimą dėl įtemptos situacijos įstaigoje pradėjus jai vadovauti A. Jakubauskui.

Pramonės augimas. Eurostato duomenys rodo, kad metinis pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje: 11,8 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai. Daugiau pramonė augo tik Airijoje – 27,5 proc. Latvijoje per metus ji augo 2,9 proc., o Estijoje – 1 procentu. 

Knygos reklama. Teismas patenkino portalo 15min.lt skundą dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatyto pažeidimo, reklamuojant knygą „Kabinetas 339“. Tarnyba pernai rugpjūtį nusprendė, kad reklamuojant šią knygą buvo pažeistas Reklamos įstatymas, nes be tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio sutikimo buvo minimi jo vardas ir pavardė. Portalui tuomet buvo skirtas įspėjimas.  Teismo teigimu, tarnyba viršijo savo kompetenciją. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas.

„Orlen“ ir JAV sutartis. Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pasirašė ilgalaikę JAV naftos pirkimo sutartį, įskaitant ir jo valdomai perdirbimo įmonei Lietuvoje. Tokia sutartis pasirašyta pirmąkart bendrovės istorijoje. Sandorį „Orlen“ sudarė su viena didžiausių pasaulyje naftos tiekėjų „ExxonMobil“, kurios nafta bus siunčiama į „Orlen“ gamyklas Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje.

Padėtis Honkonge. Kinijos parlamentaui pritarus Honkongo rinkimų sistemos pakeitimams, Europos Sąjunga pasmerkė šį žingsnį ir įspėjo Pekiną, kad dėl to gali imtis papildomų žingsnių. Pakeitimai suteikia Pekinui teisę blokuoti jam nepriimtinus kandidatus, šalies lyderiams ryžtingai siekiant pakirsti Honkongo demokratiją po miestą krėtusių milžiniškų protestų. Kinija teigia, jog ši reforma kartu su jau įvestu saugumo įstatymu yra reikalinga siekiant numalšinti neramumus.

JAV gaivinimo planas. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasirašė 1,9 trln. dolerių (1,59 trln. eurų) vertės šalies ekonomikos gaivinimo paketą. Be kitų dalykų, šiame pakete numatytos tiesioginės išmokos gyventojams, kurios pirmuosius gavėjus gali pasiekti jau šį savaitgalį.

The post Svarbiausi kovo 12 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.