Kreipdamasis į šalies gyventojus prezidentas pažymėjo, kad per 34 metus po nepriklausomybės atkūrimo užaugo nauja karta, apie autoritarizmą žinanti tik iš istorijos vadovėlių, laisvę ir demokratiją laikanti savaime suprantamu dalyku ir nebijanti reikšti nuomonės.

„Nors laisvė gali atrodyti savaime suprantamas dalykas, taip nėra. Mūsų šalies istorija tai įrodo“, – priminė E. Rinkevičius ir pabrėžė, kad laisvė – tai Latvijos įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO prieš 20 metų, tvirta Baltijos šalių parama Ukrainai, galimybė burtis ir kritikuoti, kai kažkas einasi ne taip, ir – tuo pačiu – atsakomybė ginti savo namus ir Latvijos vaikų galimybes gyventi savo šalyje.

„Mums tai rūpi. Todėl mes dirbame. Ir būtent dėl tos priežasties taip pat švenčiame. Jei nepriklausoma Latvija mums svarbi, mes turime leisti sau džiaugtis. Todėl šiandien, gegužės 4-ąją, kviečiu visus patriotus Latvijoje ir už jos ribų atšvęsti nepriklausomybės atkūrimo metines, – kalbėjo jis. – Laisvoje, nepriklausomoje ir demokratinėje Latvijoje kiekvienas iš mūsų galime laisvai rinktis, kiekvienas gali gyventi ir švęsti taip, kaip nori, ir tai labai didelė vertybė.“

E. Rinkevičius padėkojo deputatams, 1990 metų gegužės 4-ąją balsavusiems už Latvijos nepriklausomybės atkūrimą, ir palinkėjo visiems patriotams taip pat kurti džiaugsmą kitiems.

„Ir ypač šiandien – tegu pasididžiavimo būna daugiau, nei kuklumo! Pasididžiavimo mūsų [...] vėliava, mūsų šalimi ir Latvijos žmonėmis“, – sakė prezidentas.

Šeštadienį Latvijoje planuojami įvairūs oficialūs ir kultūriniai renginiai.

The post Latvijos prezidentas latviams: tegu pasididžiavimo būna daugiau nei kuklumo appeared first on LAIKMETIS.

Bendrame Gitano Nausėdos, Edgaro Rinkevičiaus ir Alaro Kariso pareiškime teigiama, kad Baltijos šalių įstojimas į ES žymi džiaugsmingą sugrįžimą į teisėtą istorinę vietą Europos šeimoje.

Pasak prezidentų, narystė ES ir NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį.

„Per šiuos du dešimtmečius mūsų pasitikėjimas išaugo, džiaugiamės laisve, demokratija ir gerove. Pasiekėme spartų ekonomikos augimą, stabilumą ir saugumą, kartu tapdamos įspūdinga Europos integracijos ir transformacijos sėkmės istorija. Šiandien drąsiai prisiimame atsakomybę prisidėti prie Europos ateities kūrimo“, – rašoma trečiadienį paskelbtame Baltijos šalių prezidentų pareiškime.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai taip pat pabrėžė teigiamą ES poveikį Baltijos šalių ekonomikai. Anot jų, dabar trijų valstybių bendrasis vidaus produktas siekia daugiau kaip 160 mlrd. eurų, tai yra beveik keturis kartus daugiau nei prieš du dešimtmečius, tiesioginės užsienio investicijos padidėjo šešis kartus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat pabrėžė būtinybę remti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo eurointegracijos siekius.

„1990–1991 metais Baltijos šalys išreiškė savo demokratinį pasirinkimą. Šiandien ukrainiečiai, moldavai ir kartvelai kovoja už europines vertybes ir Europos šeimą – savo svarbiausią pasirinkimą. Jie turi tą pačią svajonę, kaip ir mes tada. Dėl istorinės patirties mes ją suprantame ir jaučiame. Tvirtai palaikome tas šalis, kurios puoselėja bendras europines vertybes ir siekia būti kartu. Mes remsime integracijos į Europą siekiančias šalis jų kelyje iki visateisės narystės ES“, – rašoma pareiškime.

ES nare Lietuva su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis tapo 2004 metų gegužės 1-ąją. 

The post Baltijos valstybių prezidentai: pasiekėme spartų ekonomikos augimą, stabilumą ir saugumą appeared first on LAIKMETIS.

Netrukus bus galima registruoti partnerystę

Partnerystę Latvijoje bus galima įregistruoti nuo 2024 metų vidurio.

Partnerystę galės sudaryti du artimus santykius palaikantys pilnamečiai asmenys, jei nėra kliūčių jos sudarymui, pavyzdžiui, artimos giminystės.

Pagal fizinių asmenų registro įstatymo pataisas duomenys apie partnerystės sudarymą ir nutraukimą bus įtraukiami į fizinių asmenų registrą.

Įregistravus partnerystę vienas iš partnerių turės teisę priimti sprendimus, susijusius su kito partnerio gydymu, jei šis nepajėgus pasirūpinti savimi arba laisvai išreikšti savo valios. Partneriai turės teisę į socialines garantijas ir lengvatas.

G. Landsbergis tikisi, kad Lietuva seks Latvijos pavyzdžiu

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau sakė besitikintis, kad Latvijos sprendimas įteisinti tos pačios lyties žmonių partnerystę turės įtakos ir Lietuvos Seime. „Noriu tikėti, kad tai leis ar bent jau iškels papildomų klausimų kolegoms Seime pasvarstyti apie tai, kad tai yra žmogaus teisių klausimas“, – žurnalistams tuomet sakė valdančiųjų konservatorių lyderis.

„Lietuva yra ginanti žmogaus teises valstybė, savo pačios valstybės atkūrimą kildinanti iš teisės viršenybės, žmogaus teisių principų. Todėl tie principai turi būti taikomi visiems vienodai, nepaisant lytinės orientacijos ar kitų aspektų“, – kalbėjo jis, Latvijos parlamentui priėmus su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketą.

Estijos parlamentas 2023 m. taip pat priėmė įstatymą, kuris nuo šių metų sausio suteikia galimybę dviem pilnamečiams sudaryti santuoką, nepriklausomai nuo jų lyties. „Akivaizdu, kad mes liekame vieninteliai iš Baltijos šalių, Estija ir Latvija žengia į Šiaurės valstybių bloką, palikdami Lietuvą kitoje pusėje“, – komentavo kaimynų spendrimą G. Landsbergis.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės iniciatyva

Pernai lapkritį Latvijos parlamente buvo priimtas su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketas, pasiūlytas teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės (Inesės Lybinios-Egnerės). Be kita ko, naujasis teisinis partnerystės institutas galės būti taikomas ir tos pačios lyties asmenims – jie galės įteisinti ir įregistruoti savo santykius. 

Tačiau netrukus po paketo priėmimo opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai pranešė surinkę 34 įstatymų leidėjų parašus, kad galėtų inicijuoti procedūrą, kurią įgyvendinus būtų buvęs surengtas referendumas dėl Notariato įstatymo pakeitimų.

Pasiūlymą pasirašė „Jungtinio sąrašo“, „Pirmiausia Latvija“ ir „Nacionalinio susivienijimo“ įstatymų leidėjai. Parašai buvo pateikti prezidentui.

Pagal Konstituciją, pateikus pasiūlymą, kurį pasirašė ne mažiau kaip 34 įstatymų leidėjai, naujo įstatymo paskelbimas gali būti sustabdytas mažiausiai dviem mėnesiams. Centrinė rinkimų komisija turėjo per mėnesį organizuoti parašų rinkimo kampaniją, kad gautų referendumui surengti reikalingą gyventojų paramą.

Kad būtų galima inicijuoti referendumą, per parašų rinkimo kampaniją reikėjo surinkti ne mažiau kaip 10 proc. teisę balsuoti turinčių rinkėjų, arba 155 tūkst. piliečių, parašus.

Tačiau per sausio 5 dieną pasibaigusią parašų rinkimo kampaniją buvo surinkti tik 35 089 parašai – mažiau nei 23 proc. reikalingų, pranešė Latvijos Vyriausioji rinkimų komisija.

Tai sudarė sąlygas prezidentui pasirašyti Notariato įstatymo pataisas. Jos įsigalios liepos 1-ąją.

Niekada neslėpė savo homoseksualumo

E. Rinkevičius 2023 m. gegužės pabaigoje tapo pirmuoju atvirai homoseksualiu Europos Sąjungos valstybės vadovu. 49-erių metų kandidato išrinkimą sveikino visos Europos gėjų teisių aktyvistai.

Nuo 2011 m. Latvijoje užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs E. Rinkevičius dar 2014 m. prisipažino esantis gėjumi ir nuo to laiko yra aktyvus LGBT teisių gynėjas. Centro dešiniųjų politikas, daugiau nei dešimtmetį ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas tuomet tviterio pranešimu paskelbė, kad „didžiuojasi, jog yra gėjus". Tuo metu jis pažadėjo kovoti už tos pačios lyties asmenų santuokų teisinį reglamentavimą.

ES ir anksčiau yra buvę atvirai homoseksualių vyriausybių vadovų, bet niekada nebuvo homoseksualaus valstybės vadovo.

Buvęs Belgijos ministras pirmininkas Elio di Rupo (Elijas Di Rupas) buvo pirmasis atviras ES vyriausybės vadovas gėjus, skelbė BBC.

Latvijoje 2022 m. šalies Konstitucinis Teismas pripažino tos pačios lyties asmenų sąjungas.

Sakydamas inauguracinę kalbą E. Rinkevičius sakė, kad Latvijos užsienio politikoje „nėra laiko klaidoms", ir pridūrė, kad veiks „greitai, ryžtingai ir išmintingai". Taip pat savo kalboje jis paragino jaunus latvius „pramušti stiklines lubas", o nelygybę pavadino „didele problema". „Socialinė atskirtis mūsų visuomenėje yra per didelė", - kalbėjo tuomet prezidentas.

„Vadovaudamas pasisakysiu už modernios ir stiprios Latvijos kūrimą, už teisinę ir teisingą Latviją, už žmonių gerovę, už įtraukią ir pagarbią visuomenę. Ir mums visiems tai įmanoma pasiekti dirbant kartu".

The post Latvijos prezidentas, pirmasis atvirai homoseksualus ES valstybės vadovas, pasirašė civilinės partnerystės įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

Po priesaikos jis padėjo gėlių prie Laisvės paminklo, kur buvo susirinkę apie 300 žmonių, su kuriais naujasis prezidentas nebendravo.

Vėliau simbolinėje ceremonijoje Rygos pilyje kadenciją baigiantis prezidentas Egilas Levitas ir jo žmona Andra Levite įteiks E. Rinkevičiui pilies raktą. Rygos pilyje taip pat bus surengtas priėmimas E. Rinkevičiaus inauguracijos proga, o vakare naujasis prezidentas dalyvaus dainų ir šokių festivalio renginyje.

Pirmadienį E. Rinkevičius Rygoje turi susitikti su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau (Džastinu Triudo), o po to planuojamas darbo vizitas į Estiją.

Latvijos parlamentas ilgametį užsienio reikalų ministrą E. Rinkevičių šalies prezidentu išrinko gegužės 31 dieną.

Sveikindamas jį su išrinkimu, kadenciją baigiantis prezidentas E. Levitas išreiškė pasitikėjimą juo ir sakė, kad artimiausius ketverius metus Latvija bus patikimose rankose.

E. Rinkevičius gimė 1973 metais Jūrmaloje.

Jis yra baigęs Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetą, turi du magistro laipsnius: Latvijos universiteto politikos mokslų ir Jungtinių Valstijų Nacionalinio gynybos universiteto nacionalinių išteklių strategijos.

Nuo 2011 metų jis ėjo užsienio reikalų ministro pareigas premjerų Valdžio Dombrovskio, Laimdotos Straujumos (Laimduotos Straujumos), Mario Kučinskio ir abiejose Krišjanio Karinio vyriausybėse.

Per 2022 metų parlamento rinkimus jis buvo išrinktas į parlamentą pagal „Naujosios vienybės“ sąrašą.

E. Rinkevičius bus pirmasis homoseksualumo neslepiantis prezidentas Baltijos šalyse. 2014 metais jis paskelbė, kad didžiuojasi savo seksualine orientacija.

49 metų E. Rinkevičius, be kitų pareigų, dirbo Gynybos ministerijos valstybės sekretoriumi, o dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje dirbo žurnalistu Latvijos radijuje. Būdamas užsienio reikalų ministru, jis sulaukė didelio latvių palankumo dėl savo griežtos pozicijos kaimyninės Rusijos atžvilgiu ir tvirtos paramos Maskvos puolamai Ukrainai.

Latvijos prezidento postas iš esmės yra reprezentacinis – valstybės vadovas šalyje, kurioje beveik trečdalis iš 1,9 mln. gyventojų kalba rusiškai, daugiausia veikia kaip nuomonės lyderis ir vienijanti figūra.

Prezidentas atstovauja Latvijai užsienyje, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pasirašo įstatymų projektus, skiria ministrą pirmininką ir, be kita ko, turi teisę paleisti parlamentą.

The post Edgaras Rinkevičius prisaikdintas naujuoju Latvijos prezidentu appeared first on LAIKMETIS.