Įstatymo projektu, kuriuo įgyvendinamos Europos duomenų valdymo akto nuostatos, taip pat siekiama padėti pramonei kurti novatoriškus produktus ir paslaugas, penktadienį pranešė ministerija.

„Racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. šalies BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS), todėl didinsime duomenų dalijimosi prieinamumą ir užtikrinsime jų kokybę (...). Kurdami bendrą Europos duomenų erdvę, plėtosime duomenų pakartotinį naudojimą strateginėse viešojo ir privataus sektoriaus srityse, tokiose kaip energetika, judumas, finansai, gamyba“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerija pranešė, jog numatyta suteikti galimybę pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus turimų jautrių kategorijų duomenis, kuriems taikoma apsauga dėl komercinio ir statistinio konfidencialumo, taip pat trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir asmens duomenų apsaugos.

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Erikos Kuročkinos, Duomenų valdymo aktas sudaro galimybę diegti dar daugiau inovacijų ir kurti naujų darbo vietų. Jis padės užtikrinti skaidresnį valdymą ir veiksmingesnes viešąsias paslaugas.

„Verslui yra ypač naudingos mažesnės duomenų gavimo, integravimo ir tvarkymo išlaidos bei patekimo į rinkas kliūtys. Dėl to sutrumpėja naujų produktų ir paslaugų pateikimo rinkai laikas. Tai leidžia įmonėms kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas“, – pranešime sakė viceministrė.

Ministerijos teigimu, sukurtomis priemonėmis taip pat užtikrinama, kad duomenų tarpininkai veiktų kaip patikimos duomenų dalijimosi organizacijos. Sukurtomis priemonėmis piliečiams ir verslui taip pat sudaromos palankesnės sąlygos pateikti savo duomenis visuomenei.

Įstatymo projektas toliau bus svarstomas Seime. Parlamentui pritarus, jis įsigaliotų nuo rugsėjo 1 dienos.

The post Vyriausybei pritarus, verslui ir gyventojams bus suteikta prieiga prie dar daugiau duomenų appeared first on LAIKMETIS.

Taip ji kalbėjo reaguodama į iniciatyvos „Skaidrinam“ organizatoriaus Andriaus Tapino keliamas abejones.

Nutarimo projektą dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų nepasitikėjimo pagrindu teikia 74 Seimo nariai iš 141. Seimas dėl šio klausimo balsuos vėliau ketvirtadienį.

„Na, chronologija įvykių rodo ką kitą“, – ketvirtadienį Seime sakė politikė.

Pasak jos, kanclerio atleidimas yra susijęs su neįvykdytais ar per lėtai vykdomais darbais.

Parlamentarai kancleriui išsakė priekaištus dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo eigos, negebėjimo užtikrinti nepertraukiamos Seimo kavinės, medicinos punkto veiklos ir kitų stringančių darbų.

Priekaištų iš Seimo narių, iš (Seimo) valdybos atskirų narių kancleriui tikrai buvo nemažai

„Kuomet buvo kalbėta su M. Gelbūda apie jo galimybę būti teikiamam į kanclerius, vienas iš pagrindinių darbų buvo aplinkos aplink Seimą sutvarkymas, kai kurie praktiniai, ūkiniai dalykai. Priekaištų iš Seimo narių, iš (Seimo) valdybos atskirų narių kancleriui tikrai buvo nemažai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, pirmą kartą apie priekaištus prabilta dar „praeitų metų vasarą“, o gruodį Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis pareiškė, kad kancleriui laiko duodama iki kovo.

„Sausio 29 kreipėsi Skaidrinam į Seimą, tai akivaizdu, kad datos nesueina ir apie jokį kerštavimą ir apskritai susiejimą šių klausimų negali būti nė kalbos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, teikti duomenis žiniasklaidai įpareigoja įstatymas, nepaisant to, kas eina kanclerio pareigas.

„Tai tikrai nėra kažkokia kanclerio prerogatyva“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Tuo metu A. Tapinas socialiniame tinkle teigė, jog Seime „deginamas kancleris“.

„Vieša paslaptis Seimo koridoriuose, kad parlamentarai yra įtūžę, jog Seimo kancleris neapgynė jų ir „neatstovėjo“ prieš „Skaidrinam“ atidavęs jų parlamentinių išlaidų čekius“, – rašė visuomenininkas.

Savo ruožtu pats M. Gelbūda sakė, kad jo atleidimo priežasčių „gali būti įvairių“ ir jas žadėjo pakomentuoti po sprendimo.

„Dabar tikrai nenoriu spekuliuoti, – sakė kancleris. – Kai aš pamačiau argumentus ir kritiką, pirma reakcija buvo šypsena.“

„Aš turiu atsakymus į Seimo narių klausimus ir aš juos pateiksiu“, – pridūrė jis.

Seimo kancleris teigė nesulaukęs tiesioginių priekaištų dėl kanceliarijos teiktos informacijos iniciatyvai „Skaidrinam“.

V. Čmilytė-Nielsen teigimu, jei Seimas atleis M. Gelbūdą, bus ieškoma galinčiųjų pakeisti, tačiau konkrečių kandidatų neįvardino.

„Pavesime kažkam laikinai vadovauti, kad būtų užtikrintas funkcijų vykdymas, darbų tęstinumas“, – sakė ji.

Pagal Seimo statutą, sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

The post Seimo vadovė: kanclerio atleidimas nesusijęs su duomenų teikimu „Skaidrinam“ iniciatyvai appeared first on LAIKMETIS.

„Šis žingsnis sudaro technologines galimybes vartotojams pateikiamuose duomenų rinkiniuose ieškoti juos dominančios informacijos ir, remiantis ja, atlikti reikiamus sprendimus. Tai atveria platesnes galimybes ne tik grįsti politinius sprendimus, tačiau sudaro palankesnes sąlygas vystyti mokslinius tyrimus, kurti inovacijas ir kt.“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Anot ministerijos, bendradarbiaujant su valstybės įmone Registrų centras, palaipsniui yra atveriami elektroninių receptų duomenų rinkiniai. Kol kas atveriami išrašytų elektroninių receptų duomenys, tai yra, gyventojams paskirtų vaistų. Ateityje numatoma atverti duomenis ir apie gyventojų įsigytus vaistus.

Anot valstybinės įmonės „Registrų centras“ strateginio vystymo direktorius Adrijaus Jusio, „Registrų centre“ kaupiami milžiniški kiekiai duomenų ir informacijos, o apdorojimas yra imlus laikui. Elektroninių receptų duomenų rinkiniai po truputį pildomi ir šių metų įrašais.

„Sukauptų duomenų poreikis ir potenciali nauda yra neginčijami, tad duomenų atvėrimas visuomenei yra vienas iš įmonės strateginių veiklos prioritetų. Šįkart visuomenei atveriame bene didžiausios šalyje informacinės sistemos E.sveikata turimus duomenis apie išrašytus e. receptus. Neabejojame, kad atverti duomenys taps reikšmingu pagalbininku, analizuojant visuomenės sveikatos situaciją ir priimant duomenimis grįstus sprendimus“, – teigė „Registrų centro“ atstovas.

Šįkart visuomenei atveriame bene didžiausios šalyje informacinės sistemos E.sveikata turimus duomenis apie išrašytus e. receptus.

Elektroninių receptų duomenys pateikiami Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) ir pasiekiami per Lietuvos atvirų duomenų portalą data.gov.lt. Šiuo metu atverti pernai metų el. receptų duomenys, taip pat ruošiamasi atverti ir kitų laikotarpių duomenų sankaupas.

Anot viceministro, maksimaliai atverti viešojo sektoriaus valdomi duomenys ir pagerintas jų prieinamumas kelia sveikatos sektoriaus valdomos informacijos kokybę bei užtikrina skaidrumą.

Kitas ne mažiau svarbus aspektas ir siekis, atveriant duomenų panaudojimo galimybes, – didinti visuomenės pasitikėjimą, kad nuasmenintų sveikatos duomenų naudojimas yra saugus ir naudingas pacientams, mokslui, sveikatos priežiūros sistemai ir verslui, rašoma pranešime.

„Duomenų, taip pat – sveikatos srities, pakartotinis naudojimas neabejotinai svarbus, tad džiugu, kad šiuo metu turimų sveikatos duomenų kiekis ir atvirų rinkinių skaičius vis auga“, – teigia A. Pečkauskas.

Nuo 2020 m. veikiančiame data.gov.lt portale jau yra patalpinta daugiau kaip 680 aukštos kokybės duomenų rinkinių. Tai leidžia vieno langelio principu verslui ir visuomenei patogiai gauti ir naudoti viešojo sektoriaus tvarkomus duomenis, pranešė ministerija.

Šiuo metu Informacinės visuomenės plėtros komitetas įgyvendina projekto „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“ antrąjį etapą.

Anot ministerijos, tarp projekto dalyvių yra septynios SAM pavaldžios įstaigos. Ruošiamasi iki kitų metų kovo 31 d. atverti apie 60 šių institucijų tvarkomų duomenų rinkinių Lietuvos atvirų duomenų portale.

The post Nuo šiol gyventojams išduotų elektroninių receptų duomenys taps prieinami verslui ir mokslininkams appeared first on LAIKMETIS.

IŽA ketvirtadienį kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę, Lietuvos statistikos departamento vadovę Jūratę Patrauskienę, prašydama kuo greičiau peržiūrėti gruodžio 28 dieną priimtą sprendimą riboti atvirų duomenų teikimą apie jaunuolius.

Statistikos departamentas tuomet pranešė, kad atvirų duomenų rinkiniuose nebeskelbs „jokių papildomų duomenų apie jaunesnius nei 20 metų amžiaus asmenis“, t. y. nenurodys jų lyties, tikslaus amžiaus, gyvenamos savivaldybės, o statistikoje apie skiepus taip pat neliks informacijos apie pasiskiepijimo savivaldybę ir gydymo įstaigą.

Departamento teigimu, tai padaryta siekiant išvengti duomenų naudojimo „sensacingų istorijų apie pavienius atvejus paieškai, detektyviniam tyrinėjimui, potencialių aplinkkelių, galimai palengvinančių netiesioginį asmens identifikavimą, ieškojimui ir išnaudojimui“.

Internetinės žiniasklaidos atstovų nuomone, toks sprendimas riboja žodžio laisvę, visuomenės teisę žinoti ir gali prieštarauti net Lietuvos Konstitucijai.

Kreipimesi teigiama, kad taip užkertamas kelias prognozuoti, apžvelgti, įvertinti tendencijas ir atlikti kokybiškus palyginimus tiek žiniasklaidos atstovams, tiek duomenų analitikams. Tai, asociacijos atstovų nuomone, trukdo objektyviai analizuoti koronaviruso pandemijos valdymą, o „vienašališkai priimtas sprendimas kelia abejonių dėl savo teisėtumo, tikslingumo ir naudingumo visuomenei“.

vienašališkai priimtas sprendimas kelia abejonių dėl savo teisėtumo, tikslingumo ir naudingumo visuomenei.

„Žiniasklaidos bendruomenei nėra svarbu, kur ir kokiose gydymo įstaigose skiepijosi vaikai ar kuriose iš jų fiksuojami mirties atvejai, tačiau svarbu turėti galimybę matyti tendencijas pagal lytį, amžiaus grupes ir šalies regionus. Tokios informacijos žinojimas ir viešinimas, pavyzdžiui, skiepytas ar ne asmuo, prisidėtų prie pasitikėjimo didinimo skiepais ir vakcinacijos procesu“, – sako IŽA pirmininkas Arnas Marcinkus.

Jo teigimu, sprendimas riboti viešai skelbiamus duomenis, kurie aktualūs pandemijos valdymui, yra neteisėtas, neteisingas ir turi būti kuo greičiau peržiūrėtas, atkuriant galimybę atviruose duomenyse matyti ne tik amžiaus grupę, bet ir lytį bei regioną.

Naujienų portalo Lrytas.lt vyriausiojo redaktoriaus ir direktoriaus Tautvydo Mikalajūno teigimu, tokie veiksmai kuria ne tik nepasitikėjimą Lietuvos statistikos departamentu ir pandemijos valdymu šalyje.

Neabejotinai, tai skatins ir tolimesnį sąmokslo teorijų kūrimą bei plitimą.

„Neabejotinai, tai skatins ir tolimesnį sąmokslo teorijų kūrimą bei plitimą. Visuomenės interesas yra žinoti, tad atviri duomenys turi būti pateikiami neatskleidžiant vaikų tapatybės, kas buvo iki šiol daroma juos skelbiant“, – sako T. Mikalajūnas.

Naujienų portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis teigia, kad demokratinėje šalyje negali egzistuoti cenzūra ir kuriami duomenų prieinamumo ribojimo precedentai.

„Taip ribojama žodžio laisvė ir visuomenės teisė žinoti. Žiniasklaidos misija yra padėti visuomenei gauti svarbią informaciją iš valstybės institucijų ir ekspertų. Šiuo atveju to nebelieka, išskyrus mažai reikšmingą informaciją, kuri neleidžia atlikti gilesnių ir platesnių analizių apie pandemijos valdymą“, – sako A. Anužis.  

Pasak asociacijos, teisės ekspertai teigia, kad informacijos ribojimas gali prieštarauti Konstitucijos nuostatoms, jog masinės informacijos cenzūra yra draudžiama, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o tai esant būtinybei ribojama gali būti tik įstatymu. 

IŽA inicijuotą kreipimąsi pasirašė naujienų portalų Delfi, Lrytas.lt, 15min.lt, tv3.lt, Madeinvilnius.lt, ve.lt, kaunas.kasvyksta.lt, Etaplius.lt vyriausieji redaktoriai ir direktoriai.

The post Visuomenė turi teisę žinoti COVID-19 duomenis apie vaikus ir jaunimą - naujienų portalai appeared first on LAIKMETIS.