Švedijos tyrimas buvo tik vienas iš trijų tyrimų dėl šių sprogimų – juos taip pat tiria Danija ir Vokietija.

„Nord Stream“ buvo nutiesti Rusijos gamtinėms dujoms į Vokietiją eksportuoti.

Šis išpuolis, įvykdytas tuo metu, kai Europa bandė atsijungti nuo Rusijos energijos šaltinių po Kremliaus invazijos į Ukrainą, prisidėjo prie kilusios įtampos. Sabotažo kilmė liko didelė tarptautinė paslaptis.

Švedijos prokuroras Matsas Ljungqvistas (Matsas Jungkvistas) pareiškime teigė, kad „tyrimas buvo sistemingas ir išsamus“.

„Atsižvelgdami į susidariusią padėtį, galime teigti, kad Švedijos jurisdikcija netaikoma“, – sakė jis.

Atsižvelgdami į susidariusią padėtį, galime teigti, kad Švedijos jurisdikcija netaikoma

M. Ljungqvistas pridūrė, kad Vokietijos tyrimas tęsiamas ir kad dėl tarptautiniame teisiniame bendradarbiavime taikomo slaptumo jis negali išsamiau komentuoti vykstančio bendradarbiavimo.

„Taip pat negalėsiu nieko daugiau komentuoti apie Švedijos tyrimo išvadas ar [...] Švedijos tyrime įtariamus asmenis“, – sakė M. Ljungqvistas.

Jis akcentavo gerą bendradarbiavimą su Danija ir Vokietija, „su kuriomis nuolat dalijomės informacija ir ataskaitomis apie situaciją“.

„Išsamiai bendradarbiavome su Vokietijos pareigūnų atliekamu tyrimu. Vykdydami šį teisinį bendradarbiavimą galėjome perduoti medžiagą, kuri gali būti panaudota kaip įrodymai Vokietijos tyrime“, – teigė jis.

The post Švedija nutraukia tyrimą dėl „Nord Stream“ dujotiekius pažeidusių sprogimų appeared first on LAIKMETIS.

Jos teigimu, incidentas parodė, kad svarbių energetikos objektų apsaugai reikia dar daugiau dėmesio. 

„Tikrai nereikia nerimauti, kad kažkokiu būdu sutriks apsirūpinimas dujomis prieš šildymo sezoną, nes ir mūsų terminalas, ir Inčukalno saugykla, ir kiti infrastruktūros objektai veikia“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. 

„Tai, aišku, reiškia, kad dėmesio infrastruktūros objektams reikia dar daugiau, nors ir taip tiems infrastruktūros objektams buvo skiriama dėmesio nuo pat invazijos pradžios, o ypatingai po incidento „Nord Stream“ dujotiekyje“, – pridūrė ji. 

Premjerės teigimu, incidentas dujotiekyje yra pasaulyje vykstančios sumaišties dalis, o jis naudingas Kremliui.   

„Taip ir manau, kad kam tai naudinga, tas ir padarė, ir tikrai matau naudą Kremliui šitokius dalykus daryti. Nors, žinoma, visas aplinkybes turi išsiaiškinti tarptautinis tyrimas“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

„Tai yra tos pačios sumaišties paveikslo dalis. Nėra turbūt tokio tikslo, kad būtų pažeistas kažkoks konkretus infrastruktūros objektas, todėl kad šiuo atveju kažkokių didelių praktinių pasekmių Baltijos valstybėms nėra. (...) Spėčiau, kad pats užmanymas tiesiog yra sumaišties kėlimas ir bandymas parodyti, kad galima taip padaryti“, – kalbėjo premjerė. 

Trečiadienį posėdžiavusi Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė nutarė, kad pažeidus dujotiekį Baltijos jūroje bus aktyviau patruliuojama prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei uosto vartų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad dėl incidento grėsmės lygis Lietuvoje yra padidintas, o prie SGD terminalo papildomai patruliuos policija ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba. 

Suomija antradienį pranešė, kad Baltijos jūros dugne esančiam dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais, dar tiriama, ar žala padaryta tyčia ir kas tai padarė.

Jo operatorė „Gasgrid“ trečiadienį pranešė, kad dujotiekis neveiks mažiausiai penkis mėnesius.

The post Vyriausybė: dėl incidento Suomijos dujotiekyje apsirūpinimas dujomis Lietuvoje nesutriks appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys. 

„Tikrai infrastruktūra NATO lygmenyje yra saugoma ir į tą kreipiamas labai didelis dėmesys. Turbūt reikalingas dar didesnis stebėjimas, dar didesnė apsauga ir, ką užsienio reikalų ministras ir minėjo, turbūt čia reikalingi bendri susitarimai ir darbų pasidalinimai, kas ką daro“, – pridūrė jis. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį paragino kurti bendrus Europos Sąjungos (ES) ir NATO įrankius užtikrinti energetikos objektų apsaugą.

visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti

D. Kreivys tikino, kad tiek Suomija, turinti Inku suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, tiek Estija, galinti dujas gauti iš Inčukalno dujų saugyklos bei Klaipėdos SGD terminalo, tiek Lietuva yra užtikrinusios pakankamą dujų tiekimo saugumą.

„Dujų tiekimo saugumo prasme didelių problemų nėra, tačiau rinkos prasme yra, nes kiekviena jungtis leidžia prekiauti, leidžia dujoms judėti iš šalies iš šalį ir taip yra sutrikdoma vidaus rinka“, – sakė energetikos ministras. 

„Mes galėtume gauti dujų iš dviejų krypčių – Inčukalno ir per GIPL (dujotiekį su Lenkija – BNS). Šiuo atveju Lietuva yra labai gerai sujungta, labai gerai dujų tiekimo saugumo požiūriu pasirengusi valstybė“, – pridūrė jis. 

Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais bei tirianti, ar žala jam buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.

The post D. Kreivys: dujotiekiams Baltijos jūroje būtina dar didesnė apsauga appeared first on LAIKMETIS.

„Po penktadienį magistraliniame dujotiekyje Pasvalio rajone kilusio incidento šį savaitgalį buvo vykdomi dujotiekio atstatymo darbai. Lygiagrečiai buvo patikrinti ir gretimi dujotiekio ruožai. Suvirinimo siūlių rentgeno tyrimas parodė, kad dujotiekį eksploatuoti saugu“, – pirmadienį pranešė „Amber Grid“. 

Pasak bendrovės, 2011 ir 2016 metais tikrinant vamzdyną pažeidimų nebuvo nustatyta, jo patikra buvo suplanuota ir šiais metais. 

„Amber Grid“ patvirtino, jog praėjusią savaitę netoli incidento vietos buvo keičiama dujotiekio izoliacinė įranga

„Amber Grid“ patvirtino, jog praėjusią savaitę netoli incidento vietos buvo keičiama dujotiekio izoliacinė įranga, o galimas šių darbų poveikis avarijai paaiškės teisėsaugai ir specialistams atlikus tyrimą. 

Apie dujotiekio sprogimą ir kilusį gaisrą Pasvalio rajone, Vienkiemių kaime, pranešta penktadienį pavakare – dujotiekis po sprogimo degė atvira liepsna, o po keturių valandų ugnis užgeso išdegus dujoms, jų tiekimas Lietuvos vartotojams, pasak „Amber Grid“, iš esmės nebuvo sutrikęs.

Policija šeštadienį informavo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau ji kol kas netiria tyčinės veiklos versijos. Tiriama, ar dujotiekis galėjo būti pažeistas dėl sunkiasvorės technikos.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius anksčiau taip pat atmetė prielaidas dėl galimo tyčinio dujotiekio pažeidimo. 

The post „Amber Grid“: dujų tiekimą sprogusiu dujotiekiu planuojama atnaujinti pirmadienį appeared first on LAIKMETIS.

„Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo... manau, kad Rusija per trumpą laiko tarpą galėtų užtikrinti tinkamą tiekimą šiuo dujotiekiu“, – valstybinės televizijos eteryje kalbėjo rusų vicepremjeras Aleksandras Novakas.

Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo... manau, kad Rusija per trumpą laiko tarpą galėtų užtikrinti tinkamą tiekimą šiuo dujotiekiu

Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, atsakydama į Vakarų sankcijas po Maskvos invazijos į Ukrainą. 

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie kelis sprogimus prie šių vamzdynų ir tris didžiulius dujų nuotėkius – du Danijos, vieną Švedijoje pusėje. Sprogimai ir nuotėkiai siejami su įtariamu sabotažu. Kelios valstybės pradėjo šio incidento tyrimus.

The post Maskva: esam pasirengę tiekti dujas Europai per nepažeistą „Nord Stream 2“ vamzdį appeared first on LAIKMETIS.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad nuotėkius nulėmė sabotažas. Ji pagrasino „griežčiausiu įmanomu atsaku“ į bet kokį tyčinį kenkimą Europos energetikos infrastruktūrai.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.

Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į šiaurę nuo Lenkijos. Burbuliuojančių zonų skersmuo yra nuo 200 iki 1 000 metrų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad nuotėkiai yra sabotažo aktas, kuris „tikriausiai žymi kitą padėties Ukrainoje eskalavimo žingsnį“

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad nuotėkiai yra sabotažo aktas, kuris „tikriausiai žymi kitą padėties Ukrainoje eskalavimo žingsnį“.

Kadenciją baigianti Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) sakė, kad „buvo sprogimų“, bet užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė nesiimanti "spėlioti apie motyvus ar veikėjus“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad JAV nagrinėja ataskaitas, kuriose teigiama, jog nuotėkiai yra „išpuolio arba kažkokio sabotažo rezultatas“. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) teigė, jog Vašingtonas „remia pastangas atlikti tyrimą ir mes tęsime savo darbą, kad užtikrintume Europos energetinį saugumą“.

Kopenhaga mano, kad nuotėkiai vamzdynuose, kurie yra pilni dujų, bet neveikia, tęsis „mažiausiai savaitę“ – kol baigsis iš povandeninių vamzdžių išsiskiriantis metanas.

Kaip ir Danija, Švedijos vyriausybė pareiškė, kad nelaiko to agresijos aktu prieš ją, nes minimi įvykiai vyko ne jos teritoriniuose vandenyse, o išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Upsalos universiteto seismologijos institutas SNSN prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų pirmadienį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, naujienų agentūrai AFP sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas (Peteris Šmitas).

„Kai išskiriama tiek daug energijos, tai gali sukelti tik sprogimas, nelabai kas daugiau“, – nurodė jis.

Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.

Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.

Tačiau Ukraina antradienį pareiškė, kad nuotėkius iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“.

The post Trūkus Nord Stream dujotiekiui Baltijos jūroje įtariamas sabotažas appeared first on LAIKMETIS.

„Nord Stream 1“, jungiantis Rusiją ir Vokietiją, nuo liepos 11 dienos buvo uždarytas metiniams techninės priežiūros darbams. Tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje, Vokietijos pareigūnai baiminosi, kad vamzdynas, kuris yra vienintelis rusiškų dujų šaltinis, tiekiantis trečdalį suvartojamo kiekio, gali likti uždarytas neribotą laiką.

Tačiau vamzdyno operatorė „Nord Stream AG“ ketvirtadienį ryte informavo, kad dujos vėl srūva, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA.

„Jis veikia“, – sakė „Nord Stream AG“ atstovas spaudai, nepatikslindamas tiekiamų dujų kiekio.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ ketvirtadienį pranešė, kad pumpuojamas dujų srautas sudaro tik apie 30 proc. šio vamzdyno pajėgumų, per „Twitter“ parašė Vokietijos energetikos tinklų priežiūros tarnybos vadovas Klausas Muelleris (Klausas Miuleris).

Remiantis duomenimis, kuriuos „Gazprom“ pateikė Vokietijos dujotiekių operatorei „Gascade“, per dieną turėtų būti tiekiama 530 gigavatvalandžių (GWh) gamtinių dujų. 

Birželio viduryje „Gazprom“ jau buvo sumažinusi dujų tiekimą iki 40 proc. „Nord Stream 1“ pajėgumų. Bendrovė argumentavo, kad šią padėtį lemia techninės problemos – be kita ko, kad jos partnerė „Siemens Energy“ išsiuntė vieną pumpavimo turbiną remontuoti į Kanadą ir negalėjo jos susigrąžinti dėl sankcijų, įvestų Rusijai už invaziją Ukrainoje.

„Vykdys įsipareigojimus“

Vokietijos pareigūnai tokį paaiškinimą atmetė ir ir mano, kad Rusija mažina tiekimą keršydama už Vakarų sankcijas Maskvai dėl jos agresijos prieš Ukrainą.

„Maskva nevengia naudoti grūdų ir energijos tiekimo kaip ginklo“, – šią savaitę žurnalistams sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), turėdamas omenyje kaltinimus Maskvai sąmoningai blokuojant maisto produktų eksportą iš Ukrainos.

Maskva nevengia naudoti grūdų ir energijos tiekimo kaip ginklo

„Turime ryžtingai gintis“, – sakė jis. 

Tačiau tebesitęsianti priklausomybė nuo rusiškų dujų kartu su aiškiai neigiamais signalais iš Maskvos turėtų padidinti spaudimą didžiausiai Europos ekonomikai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) trečiadienį įspėjo, kad dėl sustabdyto tiekimo Vokietijos ekonomika šiais metais gali susitraukti 1,5 procento. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę tvirtino, kad „Gazprom“ įvykdys visus tiekimo įsipareigojimus.

„Gazprom“ vykdė, vykdo ir vykdys visus savo įsipareigojimus“, – sakė V. Putinas žurnalistams Teherane po derybų su Irano ir Turkijos prezidentais. 

Tačiau jis įspėjo, kad šio mėnesio pabaigoje techninei priežiūrai bus išsiųsta dar viena dujų turbina, todėl nuo kitos savaitės energijos srautai gali sumažėti iki 20 proc. pajėgumų.

V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, o Vakarams atsakius sankcijomis Maskvai, Rusija pradėjo mažinti dujų tiekimą, kad Europos Sąjungos šalys negalėtų papildyti atsargų. 

„Gazprom“ dėl sumažėjusio rusiškų dujų srauto į Europą jau apkaltino force majeure aplinkybes, šią savaitę pareiškė du didžiausi  klientai Vokietijoje, dar labiau padidindami nuogąstavimus dėl tolesnių sutrikimų.

Force majeure yra teisinė priemonė, leidžianti bendrovėms nevykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių.

The post Rusija po pertraukos atnaujino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“  appeared first on LAIKMETIS.

„Gazprom“ neturi nė vieno dokumento, leidžiančio [Vokietijos bendrovei] „Siemens“ paimti iš Kanados dujų turbinos variklį, kuris šiuo metu ten remontuojamas“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

„Esant tokiai padėčiai neįmanoma daryti objektyvios išvados apie šios situacijos raidą ir Portovajos stoties, kuri yra dujotiekiui „Nord Stream“ kritiškai svarbus objektas, saugaus veikimo užtikrinimą“, – pridūrė bendrovė.

Rusija pirmadienį sustabdė savo pagrindinį gamtinių dujų tiekimo į Europą kanalą – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą vamzdyną „Nord Stream 1“ – planuotai techninei priežiūrai.

Ilgalaikis dujotiekio uždarymas smarkiai paveiktų ES šalis, ypač Vokietiją, ir dar labiau pagilintų energetikos krizę Europoje

Baiminamasi, kad dėl invazijos į Ukrainą, kai Rusijos ir Vakarų santykiai yra blogiausi per daugelį metų, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai atsisakyti vėl atidaryti sklendes. Ilgalaikis dujotiekio uždarymas smarkiai paveiktų ES šalis, ypač Vokietiją, ir dar labiau pagilintų energetikos krizę Europoje, kurioje dėl neaiškių tiekimo perspektyvų dujų kainos neregėtas aukštumas pasiekė dar pernai rudenį.

Nepaisant sankcijų Rusijai ir Ukrainos prašymų, Otava sekmadienį nusprendė Vokietijai grąžinti Kanadoje remontuotą „Nord Stream“ turbiną.

Ukraina ragino Kanadą negrąžinti turbinos, taip siekiant išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai praėjus keliems mėnesiams nuo jos invazijos į kaimyninę valstybę pradžios. Otavai nusprendus, kad turbina turi būti grąžinta, Kyjivas iškvietė Kanados ambasadorė Larisa Galadza.

The post „Gazprom“ pareiškė negalinti garantuoti „Nord Stream“ dujotiekio „tinkamo veikimo“ appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį interviu CNN Duda tvirtino, kad dėl dujotiekio „Rusija monopolizavo Europos dujų rinką“.

„Vis dar tikime, kad „Nord Stream 2“ vamzdį reikia ne šiaip blokuoti, bet tiesiog išmontuoti, nes tai kenkia visai Europos Sąjungai“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.

Duda priminė žiūrovams, kad Lenkija kovoja prieš bendras Vokietijos ir Rusijos investicijas į „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, nes jų statyba buvo „aiškaus politinio pobūdžio, siekiant aplenkti Lenkijos, Baltijos šalių ir Ukrainos teritorijas bei atverti dujų šantažo galimybė prieš Rytų Europos valstybes.

Vokiečių valdžia tuos projektus nuolat rėmė

„Mes nuolat protestavome prieš tai, bet, deja, tos investicijos buvo realizuotos. Vokiečių valdžia tuos projektus nuolat rėmė“, – teigė prezidentas.

„Rusija šantažuoja ne tik Vokietiją, dabar Rusija šantažuoja visą Europą“, – pridūrė jis.

„Nord Stream 2“ statyba buvo baigta 2021 metų rugsėjį, tačiau Vokietijos federalinė tinklų agentūra laikinai sustabdė galutinio leidimo paleisti dujotiekį išdavimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. „Nord Stream 2“ buvo skirta dujas iš Rusijos transportuoti į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą.

Vasario pabaigoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietijos ūkio ministerija dar kartą išnagrinės koncesijos suteikimo „Gazprom“ procesą ir atliks „naują tiekimų saugos vertinimą“.

„Situacija iš esmės pasikeitė“, – pareiškė Scholzas.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Scholzas tvirtino, kad „Nord Stream 2“ yra verslo projektas, neturintis nieko bendra su politika.

The post Lenkai reikalauja išmontuoti „Nord Stream 2" dujotiekį appeared first on LAIKMETIS.