„Šias pratybas mes stebėjome su prezidentu G. Nausėda, šios pratybos demonstruoja mūsų pasirengimą ginti NATO teritoriją, ir tai reiškia, ne tik Lenkijos teritoriją, bet taip pat Lietuvos teritoriją ir kitų Baltijos šalių teritorijas, jei prireiktų“, – antradienį sakė jis stebėdamas Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“.

„Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir taip pat tai rodo, kad esame pasirengę atlikti tokio pobūdžio operaciją“, – teigė Lenkijos prezidentas.

Kaimyninėje šalyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino sulaukęs A. Dudos patikinimo, kad nėra jokių teisinių apribojimų, jog prireikus Lenkijos kariai negalėtų ginti Lietuvos.

„Tikrai tokių apribojimų nėra. Kalbėdamas jau neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

Taip jis paneigė premjerės Ingridos Šimonytės praėjusią savaitę pasakytą teiginį, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karių į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju. 

„Lenkijos prezidentas A. Duda per spaudos konferenciją labai aiškiai pasakė, kad mūsų atsakomybė yra bendra atsakomybė už visos NATO teritorijos saugumą, todėl negali kilti jokių klausimų dėl to, kad mes ginsimės kartu“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos premjerės žodžius jis vadino nesusipratimu.

Gaila, kad taip atsitiko ir mes lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą

„Gaila, kad taip atsitiko ir mes lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą. Manau, kad dabar kartu su abiejų valstybių vadovais galime konstatuoti, kad mūsų įsipareigojimai vienas kitam lieka nepakitę, kad NATO 5-asis straipsnis yra šventas visiems mums ir kad įsipareigojimas ginti kitos šalies teritoriją, sąjungininkės teritoriją, scenarijaus X atveju yra besąlygiškas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Jo teigimu, regioniniai gynybos planai numato bendrą gynybą, nesvarbu, ar reikėtų ginti Lenkijos, ar Lietuvos teritoriją, pavyzdžiui, jeigu kiltų pavojus Suvalkų koridoriaus saugumui.

„Tai yra karinio planavimo dalykai, ir čia negali būti jokių klausimų apie teisinį negalėjimą, nes tai tiesiog atvirai prieštarautų NATO 5-ojo straipsnio principams ir NATO kaip kolektyvinės saugumo organizacijos principams“, – pabrėžė G. Nausėda.

Pasak jo, ne vienos bendros karinės Lietuvos ir Lenkijos pratybos tik patvirtina abiejų valstybių pasiryžimą gintis ir ginti viena kitą.

„Pratybos, kurios numatytos balandžio mėnesio pabaigoje jau konkrečiai Suvalkų koridoriaus temai, jos dar kartą patvirtins, kad mūsų gynyba yra bendra ir nedaloma“, – pridūrė G. Nausėda.

Pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat sakė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama dėl Lenkijos karių galimybių ginti Lietuvą, abiejų valstybių užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.

The post A. Duda: mes pasirengę ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą appeared first on LAIKMETIS.

Sulaikymai įvyko vėlų antradienio vakarą prezidento rūmuose, kuriuose A. Dudos sąjungininkas, buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) ir jo buvęs pavaduotojas Maciejus Wasikas (Macejus Vonsikas), gavę prezidento kvietimą, praleido kelias valandas.

Abu vyrai buvo išrinkti į parlamentą per spalį įvykusius rinkimus, po kurių dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) turėjo perduoti valdžią centristų koalicijai. Tačiau penktadienį žemųjų parlamento rūmų pirmininkas pareiškė, kad M. Kaminskio ir M. Wasiko įgaliojimai buvo panaikinti.

M. Kaminskis, kuris save laiko politiniu kaliniu, sakė, kad protestuodamas prieš savo sulaikymą paskelbs bado streiką.

„Mano nuteisimą už kovą su korupcija ir neteisėtus veiksmus atimant iš manęs parlamentaro mandatą vertinu kaip politinį kerštą“, – sakoma Teisingumo ministerijai atsiųstame pareiškime.

Mano nuteisimą už kovą su korupcija ir neteisėtus veiksmus atimant iš manęs parlamentaro mandatą vertinu kaip politinį kerštą

M. Kaminskis ir M. Wasikas buvo sulaikyti po to, kai apeliacinis teismas 2007 metais iškeltoje byloje skyrė jiems dvejų metų laisvės atėmimo bausmes už įgaliojimų viršijimą.

Trečiadienį kalbėdamas su žurnalistais A. Duda paragino žmones nusiraminti, tačiau išreiškė palaikymą abiem savo sąjungininkams ir pridūrė, kad pastarųjų dienų įvykiai jį labai sukrėtė.

„Nenurimsiu, kol Mariuszas Kaminskis ir jo kolegos nebus laisvi“, – sakė A. Duda.

Abu sulaikyti vyrai neigia kaltinimus ir remiasi 2015 metais jiems suteikta A. Dudos malone, kurią vėliau anuliavo Aukščiausiasis Teismas.

Tuo metu, kai antradienį policija nuvyko į jų namus, abu jie pasirodė šalia A. Dudos per ceremoniją prezidentūroje.

The post Lenkijos prezidentas apie dviejų politikų sulaikymą: esu šokiruotas appeared first on LAIKMETIS.

Rugpjūčio 15 d. Lenkijoje yra nacionalinė šventė, skirta Lenkijos kariuomenės pergalei mūšyje Varšuvos apylinkėse, kuris 1920 m. leido Lenkijai nugalėti ir išstumti Raudonąją armiją. Jei sovietams būtų pavykę, invazija būtų suteikusi komunistams galimybę karinėmis priemonėmis paremti potencialias revoliucijas Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse.

Lenkijos kariuomenės dienos proga Varšuvoje kalbėdamas Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad 1920 m. Varšuvos mūšis buvo lemiamas momentas, turėjęs didelę įtaką pasaulio ateičiai.

lenkai įrodė, jog turi „liūtų širdis" ir kad ši pergalė, kaip ir visa Lenkijos istorija, turėtų būti pasididžiavimo šaltinis

„Lenkijos kariuomenė, kurios rusai neįvertino, pasirodė esanti nepajudinama kliūtis", - sakė jis. A. Duda pridūrė, kad lenkai įrodė, jog turi „liūtų širdis" ir kad ši pergalė, kaip ir visa Lenkijos istorija, turėtų būti pasididžiavimo šaltinis.

„Sovietų Rusija pralaimėjo tik vieną karą - su Lenkija", - sakė Lenkijos prezidentas.

Savo kalboje A. Duda taip pat užsiminė apie krizę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis padėkojo Lenkijos kariams ir pareigūnams už jų gynybines pastangas „nepaisant visokių išpuolių, kuriuos vykdo įvairūs kvailiai ir išdavikai, įvairūs neatsakingi žmonės".

Jis sakė, kad karas kaimyninėje Ukrainoje yra svarbi vyriausybės tema. Nepaisant to, kad susidūrė su grėsmėmis migracijos ir kariniame frontuose, Lenkijos kariai pasirodė esą ryžtingi ir tvirti.

Duda pridūrė, kad Lenkijos pastangos padėti Ukrainai taip pat buvo susijusios su Lenkijos saugumo užtikrinimu, ir pažadėjo, kad Lenkijos kariuomenė bus tinkamai aprūpinta, kad užtikrintų Lenkijos saugumą.

The post A. Duda: Sovietų Rusija pralaimėjo tik vieną karą - su Lenkija appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Prezidentūra, pirmadienį pradėdamas vizitą Lenkijoje G. Nausėda su Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) aptarė dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regiono saugumui, pagalbą Ukrainai ir jos atstatymo klausimus.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda susitikime akcentavo, kad Lietuvos ir Lenkijos glaudus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse, veiksmų koordinavimas ir bendras regioninių saugumo interesų atstovavimas tarptautiniais formatais yra itin svarbūs dabartiniame geopolitiniame kontekste, taip pat svarbi ir šalių vienybė dėl Rusijos vykdomos agresijos.

Kartu esame stipresni ir saugesni. Tik veikdami išvien galime užtikrinti saugumą savo šalyse ir visame regione. Lenkija yra patikima Lietuvos sąjungininkė.  Vertinu mūsų  veikimą išvien ir tikiu, kad išliksime vieningi ateityje

„Kartu esame stipresni ir saugesni. Tik veikdami išvien galime užtikrinti saugumą savo šalyse ir visame regione. Lenkija yra patikima Lietuvos sąjungininkė.  Vertinu mūsų  veikimą išvien ir tikiu, kad išliksime vieningi ateityje“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentūros teigimu, Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat sutarė, kad būtina tęsti karinę pagalbą Ukrainai, nes būtent ukrainiečių apginklavimas nulems karo baigtį.

Prezidentai taip pat aptarė Rusijos kariuomenės sugriautų Ukrainos miestų ir infrastruktūros atstatymo darbus. Pasak šalies vadovo, tiek Lietuva, tiek Lenkija aktyviai įsitrauks į atstatymo procesą ir bendradarbiaus įgyvendinant projektus.

Prezidento vizitas truks iki antradienio.

The post Prezidentas susitiko su Lenkijos vadovu A. Duda appeared first on LAIKMETIS.

Šeima yra labai svarbu valstybės, tautos ir visuomenės išlikimui, sekmadienį sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, dalyvaudamas katalikų Marijos radijo surengtos šeimos piligriminės kelionės į Juodosios Madonos šventovę Jasna Goroje, Čenstakavoje, kulminacijoje.

Jis kalbėjo prieš pagrindines mišias ir pabrėžė, kad tradicinė šeima yra pagrindinis visuomenės vienetas, dėkojo „Marijos radijui“ už nenumaldomas pastangas ginant šeimos vertybes.

Duda sakė, kad šeimyninio gyvenimo esmė – duoti gyvybę. Šeimos raison d’etre yra tarsi vyro ir moters sąjunga gimdyti vaikus, siekiant auginti visuomenę ir plėtoti valstybę.

„Štai kodėl išmintinga valstybė ir jos valdžia visais įmanomais būdais remia šeimą, nes šeimų buvimas garantuoja valstybės, tautos ir visuomenės išlikimą“, – sakė jis.

Lenkijos prezidentas tęsė, kad net tada, kai Lenkija kaip valstybė buvo išbraukta iš pasaulio žemėlapio, tauta išliko per šeimas, kurios auklėjo savo vaikus tikėdami, kad Lenkija atgims

Lenkijos prezidentas tęsė, kad net tada, kai Lenkija kaip valstybė buvo išbraukta iš pasaulio žemėlapio, tauta išliko per šeimas, kurios auklėjo savo vaikus tikėdami, kad Lenkija atgims.

Jis taip pat padėkojo lenkams už jų maldas už Ukrainą ir išreiškė pasididžiavimą, kad, nepaisant istorinių lenkų ir ukrainiečių skirtumų, lenkai atvėrė širdis ir solidarizuojasi bei suprato savo kaimynų padėtį.

Duda priminė susirinkusiems, kad Lenkija buvo stipriausia istorijoje, kai sugebėjo šioje Europos dalyje sukurti bendruomenę, sudarytą iš skirtingų tautų, kurios supranta savo bendrus interesus, saugumą. „Tai svarbu ateičiai, nes istorija mėgsta kartotis ir turime iš to pasimokyti“, – sakė Lenkijos prezidentas. „Kaip tauta, jau daugiau nei 1050 metų laikomės krikščioniškų vertybių ir, nepaisant to, ar turėjome valstybingumą, ar ne, šios vertybės buvo mūsų nepaprastoji, vedančioji jėga“, – apibendrino jis

The post A. Duda: išmintinga valstybė ir jos valdžia visais įmanomais būdais remia šeimą appeared first on LAIKMETIS.

Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda) iš pradžių vyks į daugiašalės Šiaurės Rytų divizijos mobiliąją vadavietę Lenkijoje, vėliau – į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną Marijampolėje, Lietuvoje.

„Prezidentai aptars saugumo bei gynybos klausimus, NATO rytinio flango stiprinimo eigą po Aljanso viršūnių susitikimo Madride“, – pranešė Lietuvos Prezidentūra.

NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas

NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.

Šalių vadovai taip pat kalbėsis apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, būtinybę plėsti agresoriui taikomas sankcijas, aptars tolesnę politinę, karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai.

Tarp G. Nausėdos ir A. Dudos pokalbio temų – transatlantinių santykių stiprinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su JAV siekiant atremti regione kylančias grėsmes bei iššūkius.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

The post Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lanko Suvalkų koridorių, spręs dėl jo saugumo appeared first on LAIKMETIS.

„Perdavėme Ukrainai tankus, labai daug jų, kad suteiktume skubią pagalbą“, – sakė Duda, kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„Jei mus pagaliau paremtų mūsų sąjungininkai iš Vokietijos savo tankais ir pakeistų tuos, kuriuos atidavėme Ukrainai, būtume labai dėkingi“, – tęsė jis. „Turėjome tokį pažadą, bet dabar girdime, kad Vokietija nenori ištesėti šio pažado. Mums tai didelis nusivylimas“.

Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis patvirtino ilgai sklandančius gandus, kad Lenkija aprūpino Ukrainą tankais. Vėliau Lenkijos pareigūnai „Wall Street Journal“ sakė, kad buvo perduota mažiausiai 240 sovietų modernizuotų tankų T-72.

Varšuva tikėjosi, kad kompensacijai ji gaus tankų iš Vakarų sąjungininkų. Balandžio mėn. Borisas Johnsonas paskelbė, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė „planuoja nusiųsti tankus į Lenkiją, kad padėtų jiems išsiunčiant kai kuriuos savo T-72 į Ukrainą“.

Netrukus po to „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pranešė, kad Lenkijos vyriausybė paprašė Vokietijos „Leopard 2“ tankų partijos, kad padėtų pakeisti T-72, kuriuos ji davė Ukrainai. Tačiau laikraštis pažymėjo, kad Berlynas vis dar nepriėmė sprendimo.

Praėjusią savaitę „Der Spiegel“ pranešė, kad derybos šiuo klausimu „aklavietėje“, o Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht privačiai pripažino, kad nėra vilties susitarti su Varšuva.

Praėjusią savaitę „Der Spiegel“ pranešė, kad derybos šiuo klausimu „aklavietėje“, o Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht privačiai pripažino, kad nėra vilties susitarti su Varšuva

Pasak laikraščio šaltinių, nors Čekija priėmė senesnius tankų modelius iš Vokietijos, kad pakeistų tuos, kuriuos ji pateikė Ukrainai, Lenkija reikalavo naujausios versijos, manydama, kad tai buvo pažadėta. Tačiau Vokietija mano, kad tai neįmanoma, pažymėdama, kad jos pačios kariuomenė jų dar net neturi.

Padėtis „dabar virsta bjauriu ginču“, rašė „Der Spiegel“. Lenkijos užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkowskis laikraščiui sakė, kad „vokiečiai davė pažadus, bet, deja, nė vienas iš jų nebuvo įgyvendintas“.

Vokietijos žalieji, priklausantys valdančiajai koalicijai, taip pat kritikavo, kad nepavyko susitarti su Lenkija. „Labai svarbu, kad mainai su Lenkija dabar būtų įgyvendinti, nes Varšuva jau daug nuveikė, kad palaikytų Ukrainą“, – sakė vienas iš jos parlamento narių Antonas Hofreiteris.

Tuo tarpu Lenkija, kaip pranešama, taip pat diskutavo su JAV dėl Europoje laikomų tankų „Abrams“ įsigijimo, vakar pranešė „Dziennik Gazeta Prawna“.

Varšuva neseniai sudarė susitarimą įsigyti 250 naujausių „Abrams“, tačiau pirmasis bus pristatytas tik 2025–2026 m., o iki tol bus pristatytos tik mokomosios versijos, pažymi laikraštis.

„Mes tikimės NATO bendruomenės paramos, tikimės ir JAV, taip pat Vokietijos paramos“, – sakė D. Duda šiandien Davose.

The post Lenkijos prezidentas: Vokietija nesilaiko pažado mūsų išsiųstus tankus Ukrainai pakeisti savais appeared first on LAIKMETIS.

Šimtai civilių kūnų buvo rasti Ukrainos sostinės priemiesčiuose, kuriuos anksčiau buvo užėmusi Rusijos kariuomenė, pavyzdžiui – Bučoje ir Borodiankoje. Be to, pietryčių Mariupolio uostamiestis virto griuvėsiais po kelias savaites trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios institucijų, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų.

„Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio su Rusija nebegalima turėti įprastų reikalų“, – Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė Ukrainos parlamente sekmadienį, jame sakydamas pirmąją užsienio valstybės vadovo kalbą nuo vasario 24-ąją prasidėjusio karo.

„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie įprastų santykių, pamiršti nusikaltimus, agresiją, pamintas pagrindines teises“, – pridūrė jis.

A. Duda išreiškė apgailestavimą, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus“.

A. Duda išreiškė apgailestavimą, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus“.

Kalbėdamas dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jis perspėjo, kad menkiausia Ukrainos teritorijos ar suvereniteto nuolaida būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams.

„Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities... Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė A. Duda ir gyrė šią valstybę už tai, kad ji apgynė Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.

Lenkijos prezidentas taip pat pabrėžė Lenkijos ir Ukrainos „istorinę sąjungą“, kalbėjo apie „bendrą šalių ateitį Europos Sąjungoje“ ir sakė, kad sėkminga Ukrainos narystė būtų Varšuvos nuopelnas.

Ukraina yra pateikusi paraišką įstoti į 27 šalių Europos bendriją, tačiau kai kurie jų lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), pareiškė, kad šis procesas užtruks gana ilgai.

V. Zelenskis „Instagram“ žinutėje padėkojo A. Dudai už „vizitą, paramą ir tikrą draugystę“.

The post Lenkijos prezidentas: po Bučos grįžti prie įprastų verslo santykių su Rusija nebeįmanoma appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį interviu CNN Duda tvirtino, kad dėl dujotiekio „Rusija monopolizavo Europos dujų rinką“.

„Vis dar tikime, kad „Nord Stream 2“ vamzdį reikia ne šiaip blokuoti, bet tiesiog išmontuoti, nes tai kenkia visai Europos Sąjungai“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.

Duda priminė žiūrovams, kad Lenkija kovoja prieš bendras Vokietijos ir Rusijos investicijas į „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, nes jų statyba buvo „aiškaus politinio pobūdžio, siekiant aplenkti Lenkijos, Baltijos šalių ir Ukrainos teritorijas bei atverti dujų šantažo galimybė prieš Rytų Europos valstybes.

Vokiečių valdžia tuos projektus nuolat rėmė

„Mes nuolat protestavome prieš tai, bet, deja, tos investicijos buvo realizuotos. Vokiečių valdžia tuos projektus nuolat rėmė“, – teigė prezidentas.

„Rusija šantažuoja ne tik Vokietiją, dabar Rusija šantažuoja visą Europą“, – pridūrė jis.

„Nord Stream 2“ statyba buvo baigta 2021 metų rugsėjį, tačiau Vokietijos federalinė tinklų agentūra laikinai sustabdė galutinio leidimo paleisti dujotiekį išdavimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. „Nord Stream 2“ buvo skirta dujas iš Rusijos transportuoti į Vokietiją, aplenkiant Ukrainą.

Vasario pabaigoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietijos ūkio ministerija dar kartą išnagrinės koncesijos suteikimo „Gazprom“ procesą ir atliks „naują tiekimų saugos vertinimą“.

„Situacija iš esmės pasikeitė“, – pareiškė Scholzas.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Scholzas tvirtino, kad „Nord Stream 2“ yra verslo projektas, neturintis nieko bendra su politika.

The post Lenkai reikalauja išmontuoti „Nord Stream 2" dujotiekį appeared first on LAIKMETIS.

„Jūs niekada nebūsite tik mūsų kaimynai. Jūs esate didžiosios civilizacijos, kurią sukūrėme kartu, dalis. Jūs esate mūsų broliai", - pabrėžė Lenkijos prezidentas Andrzej Duda, kalbėdamas Lietuvos Respublikos Seime.

„Kartu laimėdavome, kartu pralaimėdavome. Mūsų protėviai taip pat padarė klaidų nesugebėdami susitarti. Mus skyrė sovietų siena, o 1991 m. mums buvote drąsos pavyzdys. Tai ne Berlyno siena mums simbolizuoja galutinį komunizmo žlugimą, o Televizijos bokštas Vilniuje.

Šiandien jau 17 metų vėl esame bendro organizmo dalimi - esame Europos Sąjungos ir NATO dalimi. Taip pat kartu kuriame didelius projektus - Trijų jūrų iniciatyvą, prie kurios tiek mano draugas prezidentas Gitanas Nausėda, tiek aš esame labai prisirišę ir tikime jos sėkme.

Dėkoju už paramą, kurią kartu teikiame mūsų broliams baltarusiams. Dėkoju, kad jūs, kaip ir mes, žinote, kad mūsų regione nėra taikos ir stabilumo be laisvos, demokratinės, nepriklausomos Baltarusijos ir laisvos, demokratiškos, nepriklausomos Ukrainos teritorinio vientisumo tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose".

Mūsų protėviai taip pat padarė klaidų nesugebėdami susitarti

Šiandien Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda) dalyvaus Šaulių sąjungos organizuojamoje Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje.

Valdovų rūmuose vyksiančioje konferencijoje „Regioniniai saugumo iššūkiai ir civilių įtraukimas į teritorinę gynybą“ bus kalbama apie Baltijos jūros regiono saugumo situaciją, visuomenės įsitraukimą į šalies gynybą.

Renginyje taip pat dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Šaulių sąjungos vadas pulkininkas Albertas Dapkus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, buvusi krašto apsaugos ministrė, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, gynybos ekspertai, analitikai.

The post Lenkijos prezidentas A. Duda: jūs niekada nebūsite tik mūsų kaimynai appeared first on LAIKMETIS.