2025 m. kovo 24 d. Baltuosiuose rūmuose vyko kasmetinė Graikijos nepriklausomybės dienos šventė, kurios metu Konstantinopolio patriarchato Jungtinėse Valstijose arkivyskupas Elpidoforas iškilmingai įteikė Jungtinių Valstijų prezidentui Šventąjį Kryžių. Savo kalboje hierarchas pažymėjo ypatingą valstybės vadovo vaidmenį remiant krikščionybę, ypač Artimuosiuose Rytuose.

"Pone Prezidente, Jūs vadovaujate pasauliui, esate lyderis, ginantis visų žmonių laisvę ir taiką. Savo vadovavimu įkūnijate mūsų krikščioniškojo tikėjimo vertybes ir meilę Evangelijai. Jūs man primenate iškilųjį Romos imperatorių Konstantiną Didįjį", - sakė arkivyskupas Elpidoforas ir pridūrė, kad Jungtinių Valstijų graikai tikisi šviesios ateities visiems amerikiečiams.

Jis taip pat padėkojo už Baltųjų rūmų Tikėjimo ugdymo biuro įsteigimą ir už paramą patriarcho Baltramiejaus dvasinei misijai Stambule.

Įteikdamas kryžių, arkivyskupas Elpidoforas priminė istoriją apie imperatoriaus Konstantino regėjimą: „Šis kryžius yra tas pats simbolis, kuris atvedė didįjį Romos imperatorių Konstantiną į pergalę, kaip Kristus jam atskleidė regėjime. Jis tarė: 'Εν τούτω νίκα' – 'Šiuo nugalėsi'.“

"Su šiuo kryžiumi meldžiu, kad atneštumėte pasauliui taiką ir padarytumėte Ameriką nenugalimą", - tokiais žodžiais baigėsi apdovanojimo ceremonija.

D. Trumpas sakė, kad jam tai buvo netikėta, tačiau dovaną priėmė su dėkingumu, atkreipdamas dėmesį į jam įteikto Šventojo Kryžiaus grožį.

The post Konstantinopolio patriarchato arkivyskupas Baltuosiuose rūmuose D. Trumpui įteikė kryžių appeared first on LAIKMETIS.

Atsitiktinumai atvedė į biblioteką

„Pajūrio naujienoms“ 56-erių verslininkas K. Mačernis, tris dešimtmečius gyvenęs Kaune, o dabar besikuriantis paveldėtoje senelių sodyboje Šventojoje, pasakojo: „Iš pradžių pernelyg nesureikšminau to radinio, nes nesupratau jo svarbos. Tvarkiau senelių daiktus, ir daržinėje, tarp senelio rakandų, senovinėje komodėlėje, aptikau kelias religinio turinio knygeles. Parsinešęs ėmiau jas atidžiau nagrinėti: toji, Motiejaus Valančiaus, buvo be viršelio, bet lapų popierius tvirtas, neišgeltęs, skirtingai nuo kitų aptiktų leidinių. Vis dėlto laikymo sąlygos nebuvo pačios geriausios, o ir leidinio amžius, suskaičiavau – 161-eri metai, ir tai padarė savo.“

K. Mačernio akį patraukė kokybiška knygelės leidyba, ir, pradėjus atidžiau tyrinėti, pastebėjo, kad jos autorius – vyskupas M. Valančauskas (vyskupo pavardę tuomet rašydavo skirtingai – surusintą ir sulenkintą), ir caro valdžios cenzoriaus Antono Ivanovičiaus Dukaševičiaus spaudą, kad leido ją išspausdinti.

„Viešėdamas Kretingoje, atsitiktinai ant stalo pamačiau „Pajūrio naujienas“, kuriose buvo publikuotas straipsnis apie tai, kad bibliotekininkė Simona Gagilaitė iš Motiejaus Valančiaus surinktų patarlių sudarė komiksų knygelę „Tabalai tabalai“. O, pagalvojau, sutampa: Motiejaus Valančiaus vardo biblioteka, vyskupo patarlių knygelė, tad gal bibliotekininkams bus įdomus ir mano radinys. Susisiekiau su jais, jie labai apsidžiaugė, kad leidinį dovanoju, – kalbėjo K. Mačernis, įsitikinęs, kad jo nuopelnas nesąs išskirtinis, tiesiog atsitiktinumas nuvedė ten, kur reikėjo. – Man smagu, kad knyga neprapuolė, išgyveno karus, kataklizmus, o dabar teiks džiaugsmą kitiems, gal pasitarnaus ir mokslui.“

Knygos kelias – išvien su gimine

Dar gilesniais šio leidinio pėdsakais pasekė K. Mačernio dėdė ūkininkas Antanas Mačernis iš Raguviškių. „Toje sodyboje Šventojoje gyveno mano tėvai Zofija ir Ildefonsas Mačerniai, jiedu ją nusipirko iš latvių. Tėvai ligi tol gyveno Klibiuose, tėvas daug metų dirbo šiltnamiuose, kurie ligi karo priklausė grafams Tiškevičiams, tuomet agronomas buvo čekas Suchanekas. Tėvas būtent iš Suchaneko parsigabeno tą komodą, kuri mūsų namuose tarnavo kaip indauja. Kai kraustėsi į Šventąją, iškeliavo ir spintelė. Manau, kad jai – gerokai per 100 metų, o Klaidas labai mėgsta senienas, taigi jis aptiko leidinius, kurie greičiausiai keliavo kartu su spintele.“

Knygos tuomet, A. Mačernio pastebėjimu, buvusios brangios, jas ne bet kas galėjo įsigyti, tik turtingesni žmonės. „Tėvų vestuvės vyko Žadeikių dvare, prie Kartenos, vadinamojoje Raudonynėje. Mano mama tarnavo Raudonių ūkyje tarnaite. Ką žinosi, gal tų maldaknygių kelias ir prasidėjo iš ten, iš krašto arčiau Motiejaus Valančiaus gimtinės“, – pasvarstė A. Mačernis, atvykęs į M. Valančiaus gimtadienio minėjimą bibliotekoje, per kurį ir buvo pristatyti seniausi joje saugomi leidiniai.

A.Mačernis pasidžiaugė, kad jo motinos knygos kaip dovana pasiekė būtent M. Valančiaus biblioteką, o ne Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką, kur senieji leidiniai nėra naujiena, o čia, kaip ir dera, padės labiau populiarinti M. Valančiaus darbus.

Biblioteka pildosi vyskupo palikimu

Šis Mačernių šeimos išsaugotas leidinys, kaip ir kitas jo amžininkas – M. Valančiaus 1862 m. išleistos kantičkos, kurias bibliotekininkai įsigijo socialinėje sendaikčių grupėje, taip pat – maldaknygės, šiuo metu eksponuojamos M. Valančiaus gimtadieniui skirtoje parodoje.

„Mūsų archyvas vis pildosi M. Valančiaus kūriniais. Pastaruoju metu pasipylė skambučiai: vieni pasigyrė turintys panašių leidimo metų knygų, kiti klausė, kokia galėtų būti jų kaina, treti pasisiūlė jas dovanoti, o kiti dar tebesvarsto. Karolis Barzdžius šiai parodai paskolino 1862 m. leidinį „Mėnuo Šv. Marijos Panos“, – kalbėjo Kretingos r. viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė, kitądien po renginio išvykusi į Kauną atsiimti J. ir J. Čereškų dovanos, aptiktos senoje Suvalkijos sodyboje.

Tačiau paaiškėjo, kad šis leidinys nėra toks senas, kaip jau esantys bibliotekos fonduose. „Sprendžiant pagal šriftą, knyga datuojama XX amžiaus pradžia, nes tekstas išspausdintas jau lietuviškomis raidėmis – šią abėcėlę 1901 m. pasiūlė kalbininkas Jonas Jablonskis. Ankstesni leidiniai išleisti su lenkiškų ir rusiškų raidžių priemaišomis. Šios M. Valančiaus sudarytos kantičkos buvo nesyk perleistos, nors pirmasis leidimas pasirodė 1859 m.“, – paaiškino bibliotekininkė, prisipažinusi, nors nesanti istorikė, knygotyrininkė, tačiau pastarieji senųjų knygų įsigijimo atvejai paskatino labiau domėtis ne tik autoriais, bet ir to laikmečio situacija.

---

M. Valančiaus gimtadienio paminėjimas Kretingos viešojoje bibliotekoje buvo tarsi įžanga į kitąmet būsimą jo gimimo 225-mečio jubiliejų ir Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Motiejaus Valančiaus metus.

The post Kretingos bibliotekai padovanota reta vyskupo Motiejaus Valančiaus knyga appeared first on LAIKMETIS.

Vienas vyriškis draugams rengėsi dovanoti du dėlionių rinkinius ir milžinišką pliušinį žaislą, kitas žmonai išrinko užrašų knygelę.

„Nuo rugsėjo pabaigos pastebėjome, jog žmonių, ateinančių į mūsų parduotuves ir perkančių daiktus iš antrų rankų, padaugėjo“, – sakė Ollie Meadas (Olis Midas), prižiūrintis „Oxfam“ labdaros parduotuvių visame Londone vitrinas, kurios šiuo metu mirga kalėdinėmis dekoracijomis.

Jungtinės Karalystės (JK) labdaros organizacijos valdomame dėvėtų prekių parduotuvių tinkle pirkėjai gali rasti naudotų, arba, kaip mėgstama sakyti, „anksčiau mylėtų“, žaislų, knygų, daiktų ir drabužių už mažesnę kainą nei kainuotų nauji.

JK populiarios asmeninio apsipirkimo tikslais, fizinės ir internetinės naudotų daiktų parduotuvės sulaukia neįtikėtinai didelio susidomėjimo kalėdiniu laikotarpiu – metų laiku, kuris dažnai kritikuojamas dėl vartotojiškumo skatinimo ir daugybės atliekų išmetimo.

Praėjusį mėnesį naudotų daiktų prekybos platformos „Vinted“ ir konsultantų „RetailEconomics“ parengtoje ataskaitoje teigiama, kad šiais metais JK pirkėjai išleis 2 mlrd. svarų sterlingų (2,4 mlrd. eurų) naudotoms kalėdinėms dovanoms. Tai sudaro apie 10 proc. iš 20 mlrd. svarų sterlingų (24,1 mlrd. eurų) vertės kalėdinių dovanų rinkos.

Praėjusiais metais, „Oxfam“ apklausos duomenimis, 33 proc. respondentų ketino Kalėdoms pirkti dovanas iš antrų rankų, o 2021-aisiais tokių buvo 25 procentai.

Praėjusiais metais, „Oxfam“ apklausos duomenimis, 33 proc. respondentų ketino Kalėdoms pirkti dovanas iš antrų rankų, o 2021-aisiais tokių buvo 25 procentai.

„Šis pokytis akivaizdus „Vinted“, – naujienų agentūrai AFP nurodė „Vinted“ prekybos platformos vadovas Adamas Jay (Adamas Džėjus).

„Pastebėjome, kad spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padaugėjo narių iš JK, ieškančių dovanų, – sakė jis.

Pasak O. Meado, kuris per pastarąsias trejas Kalėdas dovanojo žmonėms naudotus daiktus, didžiuliai veiksniai yra susirūpinimas tvarumu ir kylantis spaudimas dėl pragyvenimo išlaidų.

Londono centre įsikūrusioje parduotuvėje gydytojas Edas Burdetas (Edas Bardetas) rado raktų pakabuką ir užrašų knygelę savo žmonai.

„Šiuo metu taupome, o ji mėgsta suteikti daiktams dar vieną gyvenimą. Taigi, tai bus puikus dalykas jai“, – AFP sakė 50-metis E. Burdettas. 

„Malonu išleisti mažiau ir žinoti, kad lėšos skiriamos geram tikslui, o ne eilinei parduotuvei komercinėje gatvėje“, – pridūrė jis. 

„Tai, ko trokšti“

Wayne'as Hemingway (Veinas Hemingvėjus), prekės ženklo „Charity Super.Mkt“ dizaineris ir bendraįkūrėjis, jau daug metų kalėdinių dovanų ieško naudotų prekių parduotuvėse.

Jo prekės ženklo tikslas yra steigti naudotų prekių parduotuves tuščiuose prekybos centruose ir komercinėse gatvėse.

„Kai pradėjau šią veiklą, daugelis manė, kad užsiimu keistais dalykais“,  – sakė jis ir pridūrė, kad dabar tokios pardavimo vietos yra „ant bangos“. 

Jis prisiminė, kad prieš daugiau nei 40 metų, kai pradėjo prekiauti dėvėtais drabužiais, „per Kalėdas pardavimai visada krisdavo, nes visi norėdavo naujų“ rūbų.

Tačiau dabar „pastebime kalėdinių pardavimų augimą“, panašų kaip ir naujų prekių parduotuvėse, AFP sakė W. Hemingway.

„Praėjusį savaitgalį pardavimai buvo beprotiški, parduotuvės buvo pilnos žmonių“, – pasakojo jis, pridurdamas, kad visose jo parduotuvėse likus kelioms savaitėms iki Kalėdų pardavimai išaugo 20 proc. daugiau nei tikėtasi.

„Situacija keičiasi į gerąją pusę (...) naudotos prekės yra ne tai, ko nenori Kalėdoms, o tai, ko trokšti“, – tvirtino jis. 

Pasak jo, šią tendenciją populiarina jaunimas, kuris sąmoningiau renkasi daiktus, remia žiedinę ekonomiką ir „idėją atiduoti savo pinigus visuomenei, kuri yra dosnesnė ir teisingesnė“. 

„Sąmoningas pokytis“

Prie parduotuvės kasos pakalbinta 56-erių Jennifer Odibo (Dženifer Odibo) buvo linkusi šiek tiek paprieštarauti. 

Moteris, kuri pirko ryškiai oranžinį švarką, pabrėžė, kad mėgsta vintažą.

Tačiau ji prisipažino, kad daugumai žmonių nedovanotų jau naudoto daikto. 

„Kalėdos yra ypatingas metas, todėl tai turi būti kažkas, ką jie brangintų, kažkas naujo“, – mano J. Odibo.

„Per Kalėdas eisiu nusipirkti ko nors gražaus į „Selfridges“ arba „Fenwick“, – pridūrė ji, turėdama omenyje dvi kultines Jungtinės Karalystės (JK) universalines parduotuves.

W. Hemingway pripažino, kad kai kurie pirkėjai „jaučia, kad žmonės per Kalėdas tikisi kažko naujo“, bet naudoti daiktai vis populiaresni.

„Mes keliaujame prie to. Pasaulis eina link to, bet dar laukia ilgas kelias“, – įsitikinęs jis.

Pasak Mančesterio universiteto sociologijos tyrėjos Tetyanos Solovey (Tetjanos Solovėj), „kai kuriems žmonėms gali būti šiek tiek keista švenčiant (Kalėdas) gauti naudotus daiktus“. 

„Tačiau tai galėtų būti sąmoningas pokytis, pasirinkus švęsti Naujuosius metus, suteikiant kažkam antrą gyvenimą“, – AFP sakė T. Solovey. 

„Tai galėtų būti labai tvarus požiūris į Kalėdas, o tai, manau, yra nuostabu“, – pridūrė ji. 

The post Britai vis dažniau kalėdinių dovanų ieško naudotų prekių parduotuvėse appeared first on LAIKMETIS.

Nes kai Viešpaties akyse daugelis iš savo turtų pertekliaus dėjo į aukų skrynią dideles dovanas, viena našlė atnešė du skatikus ir taip Jėzaus Kristaus liudijimu nusipelnė garbės vainiko, ir tokia nedidukė auka buvo vertesnė už visas kitas; nes tarp didžiulių aukų, kurias metusiems dar daug atliko, josios mažytė auka buvo viskas, kiek ji teturėjo (plg. Lk 21, 1–4). O jei kas nors yra spaudžiamas tokio skurdo, kad neišgali elgetai nė poros variokų paduoti, tas irgi ras Viešpaties nurodyta, kaip įvykdyti geros valios priedermę.

Nes kas ištroškusiam paduos šalto vandens taurę, gaus savo darbo atlygį; toks trumpas kelias Viešpaties tarnams pasiekti Jo rengiamą karalystę, kad vien padavęs vandens, kuriuo visi bendrai naudojasi už dyka, neliks neatlygintas. Kad tam nesutrukdytų jokia kliūtis, yra nurodytas gailestingumo pavyzdys apie šaltą vandenį, idant nepagalvotų liksiąs be atlygio tas, kuris stokoja malkų vandeniui užvirti.

Tačiau Viešpats ne veltui paragina šią taurę duoti Jo vardu: juk savaime menkus dalykus tikėjimas paverčia brangiais, o netikinčiųjų patarnavimai, net jei brangiai atsieina, vis dėlto tėra mažyčiai, nes jie nenuteisina.

Šv. Leonas Didysis, † 461

The post Gailestingumo darbai appeared first on LAIKMETIS.

„Be jų galėtume būti protingi, teisingi, tvirti ir susivaldantys, bet neturėtume akių, kurios mato net tamsoje, neturėtume širdies, kuri myli net tada, kai nėra mylima, neturėtume vilties, kuri išdrįsta prieštarauti bet kam“, – pažymėjo popiežius Pranciškus.

Kas yra tikėjimas? Katalikų Bažnyčios Katekizmas, cituodamas II Vatikano susirinkimo konstituciją Dei Verbum, nurodo, kad tikėjimas yra veiksmas, kuriuo žmogus laisvai atiduoda visą save Dievui (žr. 1814).

Abraomas buvo didis tokio tikėjimo tėvas. Kai jis sutiko palikti protėvių žemę ir keliauti į kraštą, kurį jam Dievas pažadėjo parodyti, tikriausiai buvo palaikytas pamišusiu: kam palikti tai, kas žinoma, dėl to, kas nežinoma, tai, kas tikra, dėl to, kas neturi apčiuopiamo pagrindo?

Tačiau Abraomas iškeliauja, tarsi matydamas tai, kas nematoma. Ir būtent tai jį spirs kopti ant Morijos kalno su Izaoku, vieninteliu pažado sūnumi, kuris tik paskutinę akimirką bus išgelbėtas nuo paaukojimo. Taip tikėdamas Abraomas tapo daugelio vaikų tėvu.

Tikėjimo žmogus buvo Mozė, kuris, klausydamas Dievo balso net tada, kai jį kamavo ne viena abejonė, toliau išliko tvirtas ir pasitikėjo Viešpačiu, ir gynė savo tautą, kuriai taip dažnai trūko tikėjimo.

Tikėjimo moteris buvo Mergelė Marija, kuri, išgirdusi angelo skelbimą, kurį daugelis būtų atmetę kaip pernelyg daug reikalaujantį ir rizikingą, atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė: tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Pasitikėdama Dievu savo širdyje, Marija leidžiasi į kelią, nors nežino, kur jis veda ir kokie pavojai tyko.

Tikėjimas yra dorybė, kuri daro žmogų krikščionimi. Juk būti krikščionimi – tai nėra pirmiausia kokios kultūros ir su ja susijusių vertybių priėmimas. Tai ryšio su Dievu priėmimas ir puoselėjimas: aš ir Dievas, mano asmuo ir mielas Jėzaus veidas. Šis ryšys mus daro krikščionimis.

Popiežius Pranciškus priminė vieną Evangelijos epizodą apie tikėjimą: per ežerą plaukiančius mokinius, kurie patenka į audrą tuo metu, kai Jėzus miega. Kurį laiką mokiniai mano, kad išsisukimui iš padėties pakaks jų rankų jėgos ir jų patirties. Tačiau vanduo ima veržtis į valtį ir juos pagauna didelė baimė (žr. Mk 4). Ne iš karto jie suvokia, jog sprendimas yra prieš jų akis: Jėzus taip pat yra valtyje su jais. Kai jie pagaliau jį pažadina, išsigandę ir net supykę, kad leidžia jiems žūti, Jėzus juos subara: „Kodėl jūs bijote? Ar jums tebestinga tikėjimo?“ ( žr. Mk 4, 40).

būti krikščionimi – tai nėra pirmiausia kokios kultūros ir su ja susijusių vertybių priėmimas. Tai ryšio su Dievu priėmimas ir puoselėjimas.

Štai čia didysis tikėjimo priešas: ne protas, kaip, deja, kai kurie obsesyviai kartoja, bet paprasčiausia baimė. Todėl tikėjimas yra pirmoji dovana, kurią turime priimti krikščioniškame gyvenime: tai dovana, kurią reikia priimti ir kurios reikia prašyti kasdien, kad ji mumyse atsinaujintų.

Tai gali atrodyti maža dovana, tačiau ji yra esminė. Kai mus atvedė prie krikšto indo, tėvai, paskelbę mums išrinktą vardą, kunigo yra klausiami: „Ko prašote iš Dievo Bažnyčios?“ Ir atsako: „Tikėjimo, krikšto!“.

Krikščionis tėvas, suprasdamas, kokia malonė jam suteikta, šios dovanos, tikėjimo, prašo ir savo vaikui. Tėvai žino, kad su juo net per gyvenimo išbandymus jo vaikas nepaskęs baimėje. Jie taip pat žino, kad kai jų nebebus šioje žemėje, jis ir toliau turės Dievą Tėvą danguje, kuris niekada jo neapleis. Mūsų meilė tokia trapi ir tik Dievo meilė nugali mirtį.

Žinoma, kaip primena apaštalas, tikėjimą turi ne visi (žr. 2 Tes 3, 2). O ir mes, tikintieji, dažnai suprantame, kad jo turime nedaug. Jėzus dažnai mums galėtų priekaištauti, kaip ir savo mokiniams, kad esame „mažo tikėjimo žmonės“.

Tai pati laimingiausia dovana ir vienintelė dorybė, kurios leistina pavydėti. Juk tikiničiame žmoguje veikia galia, kuri nėra vien žmogiška. Tikėjimas „įžiebia“ mumyse malonę ir atveria protą Dievo slėpiniui. Kaip kartą yra pasakęs Jėzus: „jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: 'Išsirauk ir pasisodink jūroje', – tai jis paklausytų jūsų“. Todėl ir mes, kaip mokiniai, pakartotinai prašykime – „Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą!“ (žr. Lk 17). Tai graži malda, pridūrė popiežius Pranciškus, pakvietęs visus bendrosios audiencijos dalyvius ją pakartoti kartu su juo – „Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą!“

The post Be tikėjimo neturėtume akių, kurios mato net tamsoje - popiežius appeared first on LAIKMETIS.

"Sekmadienio Evangelija – apie sielos puotą. Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė pats save. Bet pakviestiesiems mieliau buvo visokie blizgučiai nei Tėvo širdies lobis. Dievas nenustojo kviesti ir toliau. Beribis meilės kvietimas. Galiausiai susirinko būrys ne pačių geriausių. Ir tik vienas buvo be vestuvių drabužio. Tai kai akyse neatsispindi Dievo meilė ir dėkingumas. Nes juk tai ir yra Dangaus Karalystė," - rašo Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios rektorius kun. Algirdas Toliatas.

Kunigas Robertas Urbonavičius, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos vikaras į Jėzaus palyginimą apie Karaliaus sūnaus vestuves ir nedėkingus svečius, kurių vietas užima kiti žvelgia per Mišių prizmę.

"Pakviestieji vestuvių svečiai, manė, kad jų reikalai yra svarbesni ir nesivargino sudalyvauti karaliaus sūnaus puotoje, tuo užsitraukdami sau pražūtį.

Žvelgiant į šiandienę Vakarų krikščioniškosios kultūros šalių Mišių lankymo sekmadieniais statistiką (nuo 5 iki 20 proc), galima spręsti, kad dauguma katalikų galvoja panašiai, nerasdami laiko ateiti į Dangiškojo Karaliaus puotą, - Šventų Mišių Auką, Kristaus Pokylį.

Jei tikėjimo praktikavimą suvokiame kaip laisvą pasirinkimą, o Mišių lankymas prilygsta apsilankymui pas dantistą, - einame kai jau reikalas prispaudžia, - tuomet mūsų laukia liūdnas, bet teisingas Viešpaties perspėjimas: „daug pašauktųjų, bet maža išrinktųjų“

Mūsų gyvenimas ir kasdienybė turi būti formuojamas tikėjimo tiesų, o ne atvirkščiai, kuomet tikėjimo tiesos priderinamos prie mūsų gyvenimo būdo. Toks tikėjimas yra patogus, bet nevaisingas", - teigia dvasininkas.

Vilniaus dominikonų vienuolyno prioras Jokūbas Marija Goštautas OP kviečia atpažinti šiame palyginime dovaną.

"Pokylis Biblijoje turi absoliutaus neatlyginamumo pobūdį - svetingumo, neatlyginamos dovanos vieta. Užtenka būti pakviestam ir tau bus suteikta viskas, net ir vestuvių rūbas, kurį gausi prie įėjimo.

Kaip tik šis neatlyginamumas leidžia mums suprasti dimensiją, kurią pabrėžė kai kurie pirmųjų amžių Bažnyčios tėvai, kad problema yra tame, jog su nuodėme gimsta kultūra, prieštaraujanti pokyliams. Nes žmogus gimsta ir save pamato ne dovanos ir neatlyginamumo, o TURĖJIMO pokylyje, turėjimo pasaulyje. Nors visa kūrinija yra “nemokamas pokylis”, kuris tiesiog ragina priimti dovanas ir aukoti šlovinimo aukas, tai yra padėkos liturgiją Dievui, nuodėmės mentalitetas sukūrė pasaulį kaip nuosavybę. Tiek, kad pakvietimas į pokylį - pakvietimas priimti dovaną - suerzina tuos, kurie turi kitokių, SAVO reikalų, kitų akimirkų švęsti SAU, jog šis neįprastas jų darbo ritmo ir mentaliteto trikdymas net sukelia norą žudyti…

Kodėl sunku suprasti dovanos mentalitetą? Jei kažką turi, jei dirbi, tai turi atlyginimą, turi uždarbį, turi nuosavybę, turi nuopelną. Ir tai tampa problematiška, nes žmonėms Sandora tapo Įstatymu, o Įstatymas paskirsto nuopelnus ir skelbia TOBULAIS tuos, kurie vykdo nustatytas užduotis. Tačiau trūksta vieno: DŽIAUGSMO! Tiesą sakant, mes Evangelijoje niekada nematome fariziejų ką nors švenčiant…

Džiaugsmas yra tik ten, kur yra neatlyginamumas, kur gausu dovanos kaip nemokamo meilės dovanojimo. Tai visų pirma pokylis, ne valgymas, o buvimas šventėje, veidai ir žvilgsniai, kurie susitinka kaip lygūs, visi dėvi ta patį vestuvių rūbą. Nėra nė vieno, kuris ten būtų už kažkokius nuopelnus. Taigi šventė yra todėl, kad Dieve atrandi, jog kitas skiriasi nuo to, kaip jį pažinojai iki šiol, nes nebėra nuopelnų ar susikurtų įvaizdžių ženklų. Net nuodėmė dovanos akivaizdoje tampa Gailestingumo vieta.

Reikia nusivilkti savo seną, senos mąstysenos rūbą - rūbą, neleidžiantį man Dievo ir Jo Gailestingumo priimti kaip dovanos, ir liepiantį viską užsikariauti, užsidirbti, nusipelnyti, savo jėgomis susikurti “tobulumą”. Todėl tas, kuris įeina su senu rūbu, kuris lieka užsispyręs pagal savo valią ir idėjas, siekdamas ir toliau viską gyvenime užkariauti tik savo jėgomis - net ir šventumą!! -, jis galbūt yra tinkamame kambaryje - galbūt dirba ir tarnauja Bažnyčiai, galbūt Dievo vardu -, bet ne su tuo rūbu, ne ta ŠIRDIMI", - baigia savo mintis apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios Vilniuje vadovas.

The post Ką apie Jėzaus palyginimą 28 eilinio sekmadienio Evangelijoje sako žinomi šalies pamokslininkai appeared first on LAIKMETIS.

Kauno Krikščioniškų gimdymo namų bendruomenės, Pasaulinė gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos, Laisvos visuomenės instituto, Ateitininkų korporacijos „Gaja“ atstovai kviečia švęsti Pasaulinę gyvybės dieną, dėkojant Dievui, Mamai, Tėčiui, medikams ir visiems, kurie prisiliečia prie mūsų gyvenimų, už gyvybės dovaną. Kviečiame niekada nepamiršti, kad viskas prasideda nuo dėkingumo, pagarbos ir meilės. Būtent šiuo metu įvairiomis priemonėmis: laišku, piešiniu, šypsena ir kt. kviečiame padėkoti mamai, tėčiui, kad gyvename.

Planuojama šventės tęstinė programa:

1. Kauno miesto mokyklų mokiniai kviečiami rašyti, piešti padėkos ir džiaugsmo laišką Mamai (iki gegužės 2 d.) ir Tėčiui (iki gegužės 27 d.) ir atnešti į Krikščioniškus gimdymo namus (Miško g. 27, Kaunas).
2. Gegužės 3–4 d. laiškai bus pakabinti ant Krikščioniškųjų gimdymo namų sienos, kad kiekvienas praeivis patirtų dėkingumą ir džiaugsmą už gyvenimo dovaną tėvams, medikams, visiems, kurie laukė ir priėmė, mylėjo ir myli.
3. Šventinis padėkos laiškų Mamai pristatymas su trumpa menine programa vyks gegužės 3 d. 14.30 val. Krikščioniškųjų gimdymo namų kiemelyje (Miško g. 27, Kaunas).
4. Gegužės 7 d. Motinos dieną ir birželio 4 d. Tėvo dieną padėkos ir džiaugsmo laiškai už gyvybės dovaną bus atnešti į 10 val. šv. Mišias Kauno Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčioje, kaip padėka Dievui.
5. Trijų gražiausių padėkos laiškų autoriai bus apdovanoti simboline dovana, o jų laiškai publikuoti internetiniame portale „Laikmetis“ ir kt.

Kviečiame skleisti gyvybės kultūrą ir džiaugsmą gyvenimu!

The post Pasaulinė gyvybės diena – padėkos Dievui, Mamai ir Tėčiui diena appeared first on LAIKMETIS.

V. V. Landsbergis savo įrašų serijoje „Pokalbiai su tėvu“, šįsyk uždavė žymiam politikui klausimą „Kaip Tu išgyveni, jauti Dievą?“

Pareiškęs, kad „visa keitėsi ir tebesikeičia“, profesorius kalba: „Gana ilgą laiką man Dievas buvo gana abstrakti samprata, susijusi su mintimi, kad jausti tai savo esybe man gal ir neduota. Ta malonė aplenkė mane ir galbūt daugelį aplenkė, ir nieko nepadarysi.

Mąstydavau, kad yra žmonės, kurie tiki, kurie turi tam tikrą ryšį, bendravimo būdą su Kažkuo, kas be abejonės yra, bet aš to ryšio neturiu. Būdavo kartais, kad tas ryšys lyg ir pasireikšdavo, arba aš bent jau galvodavau, kad pajutau.

Galėčiau prisimint įvairių atvejų, bet tai jau būtų labai detali dvasinio gyvenimo biografija. Su daug kuo susijusi – su kultūrine aplinka, su aplinkybėmis, su didelės atsakomybės momentais, kur galėdavai pajaust, kad tau reikia tartum pritarimo tam, ką darai. Ir kad galbūt tas pritarimas yra.“

Toliau jis teigia, kad yra žmonių, kurie tokį labai gilų ryšį turi arba turėjo. V. Landsbergis prisipažino, kad bendravimas su jais jam praverdavo Dievo buvimą. Jis paminėjo kardinolą Vincentą Sladkevičių ir popiežių Joną Paulių II, su kuriuo vieną kartą kalbėjosi ilgiau.

„Bet Dievas kalba ir be tiesioginio pokalbio, - mano profesorius. Egzistuoja reiškiniai, kurie kartais primena posakį Biblijoje ar maldoje apie Dvasią, kuri kalbėjo per pranašus. Buvo sutiktų žmonių (nebūtina juos vadinti pranašais), per kuriuos kalbėjo Dvasia.

Ir kartais pagalvoju, kad Dvasia gali kalbėti per labai paprastą, niekuo neišsiskiriantį žmogų. Kai to reikia. Tu išgirdai, paskui nebeatsimeni nei vardo, nei kada tai buvo, bet nešiojiesi savo gyvenime tą išgirstą mintį, kuri daug ką nušviečia. Tai irgi dovana. Ir kodėl negalvoti, kad tai dovana iš aukštesnių sferų? Jeigu ji tave džiugina, praturtina, tai kaip ir patvirtinimas, kad tos sferos yra ir tau padovanojo dovaną.“

Savo pamąstymus V. Landsbergis baigia tokia įžvalga: „Atsimeni, kaip tu, būdamas mažas, rašei Dievuliui laišką, kad Jis tau numestų žaisliukų? Tau buvo aišku, kad Jis yra aukštai ir kad iš ten gali numesti ko nors gero.

Kažkodėl mes visi taip galvojam, kad Jis yra aukštai. Bet iš tikrųjų – Jis yra čia pat, Jis viduj mūsų, tik arba pažįstamas, arba neatpažintas. Galbūt labai giliai. O tas giliai ir yra labai aukštai, kaip mikrokosmosas.

Gal panašiai ir sielos dalykuose. Čia begalinė tema ir ji, bent man, yra atvira ir nuolat pasipildanti, priartėjanti ir nutolstanti tarp visokių einamųjų reikalų, darbų.“

The post Prof. Vytautas Landsbergis atskleidė savo sampratą apie Dievą appeared first on LAIKMETIS.

Tokios humanitarinės pagalbos skyrimui iki kovo mėnesio pabaigos trečiadienį pritarė Vyriausybė.

„Džiaugiamės galėdami ištiesti pagalbos ranką užsienio šalims, kurios dar neturi pakankamai vakcinų nuo COVID-19 ligos. Lietuvoje ir visoje Europoje turime vakcinų perteklių, todėl galime jomis pasidalinti. Kovoje prieš virusą negali nugalėti viena šalis arba grupė šalių – jėgas ir resursus turi sutelkti visas pasaulis“, – Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai cituojama ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Lietuva šiuo metu yra užsitikrinusi pakankamą vakcinų kiekį, skirtą šalies gyventojų skiepijimui nuo COVID-19 ligos

Uzbekistanui bus siunčiama 77,9 tūkst. „Jcovden“ vakcinos, kurią gamina bendrovė „Janssen“, dozių. Filipinai gaus beveik 392 tūkst. dozių „BioNTech & Pfizer“ skiepų, o Belizui bus siunčiama 25 tūkst. dozių šios vakcinos.

Kiekvienu atveju numatyta ir po keliasdešimt tūkstančių eurų šių vakcinų transportavimui.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Lietuva šiuo metu yra užsitikrinusi pakankamą vakcinų kiekį, skirtą šalies gyventojų skiepijimui nuo COVID-19 ligos.

Vakcinos šalims tiekiamos gavus jų prašymus.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuva iš viso yra gavusi 9,9 mln. COVID-19 vakcinų dozių, 1,1 mln. iš jų buvo donuotos. Skiepijimo centruose sunaudota buvo 4,5 mln. dozių.

The post Lietuva Uzbekistanui, Filipinams ir Belizui padovanos beveik pusę milijono COVID-19 vakcinų appeared first on LAIKMETIS.

Ukrainoje gruodžio 11–12 dienomis viešėjęs J. Szymczykas buvo susitikęs su Ukrainos policijos ir valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybų vadovais ir grįžo su dovanomis, kurias gavo iš kiekvienos tarnybos, pranešė radijo stotis RMF.

Šeštadienį J. Szymczykas šiai radijo stočiai papasakojo, kad minėtos dovanos buvo du naudoti granatsvaidžiai, vienas iš kurių buvo paverstas garsiakalbiu.

Ukrainiečių pareigūnai Lenkijos delegaciją patikino, kad ginklai yra saugūs, pranešė RMF.

Vienas iš granatsvaidžių trečiadienį sprogo, o J. Szymczykas dėl lengvų sužalojimų atsidūrė ligoninėje, tačiau jau buvo išrašytas.

Nacionalinės policijos būstinės civilis darbuotojas taip pat patyrė nedidelių sužalojimų, bet jam hospitalizacijos neprireikė.

„Kai perkėlinėjau naudotus granatsvaidžius, o tai buvo ukrainiečių dovanos, įvyko sprogimas“, – papasakojo J. Szymczykas radijui RMF.

„Sprogimas buvo didelis. Buvo pramušta skylė grindyse ir apgadintos lubos.“

Vidaus reikalų ministerija apie sprogimą pranešė ketvirtadienį, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos apie tikslias incidento aplinkybes ar apie dovanos pobūdį.

Lenkijos institucijos šiuo metu atlieka incidento tyrimą ir svarsto, ar pareikšti kaltinimus.

Už netyčinį sprogimo, kuris kelia grėsmę daugelio žmonių gyvybei, sukėlimą Lenkijoje baudžiama laisvės atėmimo iki penkerių metų bausme.

The post Lenkijos policijos viršininkas: sprogusi ukrainiečių dovana buvo granatsvaidis appeared first on LAIKMETIS.