Floridos gubernatorius, respublikonų pirminių rinkimų apklausose atsiliekantis nuo D. Trumpo, sakė, kad pastarieji rinkimai nebuvo tobuli, tačiau atmetė melagingus favorito kaltinimus dėl nesąžiningų prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) demokratų veiksmų.

„Žinoma, jis pralaimėjo. Žinoma. Joe Bidenas yra prezidentas“, – sakė R. DeSantisas, kuris sekmadienį kalbėjosi su televizija NBC po dviejų mėnesių, praleistų vengiant pagrindinių šalies transliuotojų auditorijos dėmesio, daugiausia konservatyvių kabelinių ir interneto stočių naudai.

Apklausų duomenimis, dauguma respublikonų pirminių rinkimų rinkėjų klaidingai mano, kad D. Trumpas laimėjo praėjusius rinkimus, todėl buvusio prezidento melagingi teiginiai apie sukčiavimą tapo lakmuso popierėliu tiems, kurie tikisi pakilti partijos gretose.

44 metų gubernatoriaus pastabos interviu NBC buvo kol kas aiškiausias jo pasisakymas, kuriuo jis palaikė rinkimų, D. Trumpo Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūros pavadintų saugiausiais JAV istorijoje, teisėtumą.

Tačiau R. DeSantisas prieštaravo tam, ką jis laiko 2020 metais parodytu pernelyg dideliu kliovimusi balsavimu paštu. D. Trumpas šią praktiką klaidingai apibūdino kaip imlią sukčiavimui, bet ją skatina Respublikonų partija ir ji yra plačiai prieinama Floridoje.

Dukart sulaukusiam apkaltos D. Trumpui buvo pareikšti kaltinimai dėl jo pastangų sužlugdyti rinkimus

Dukart sulaukusiam apkaltos D. Trumpui buvo pareikšti kaltinimai dėl jo pastangų sužlugdyti rinkimus, kurios baigėsi 2021 metų sausio 6 dienos maištu JAV Kapitolijuje.

Ši byla yra rimčiausia iš keturių baudžiamųjų tyrimų, kurių metu buvo pateikta dešimtys kaltinimų, įskaitant įtarimus, kad 77 metų milijardierius kėlė pavojų nacionaliniam saugumui saugodamas slaptus dokumentus savo paplūdimio kurorte „Mar-a-Lago“ Floridoje.

R. DeSantisas, kuris interviu davė kartu su savo žmona Casey (Keisi), nesureikšmino D. Trumpo teisinių problemų ir teigė, kad pernelyg didelis dėmesys buvusio prezidento persekiojimui reikštų respublikonų pralaimėjimą.

„Jei rinkimai bus referendumas dėl Joe Bideno politikos ir patirtų nesėkmių, o mes pateiksime pozityvią ateities viziją, laimėsime prezidento rinkimus ir turėsime galimybę pakeisti šalį“, – sakė R. DeSantisas.

„Kita vertus, jei rinkimai vyks ne dėl 2025 metų sausio 20 dienos, o dėl 2021 metų sausio 6 dienos, arba dėl to, koks dokumentas buvo paliktas „Mar-a-Lago“ tualete, jei tai bus referendumas dėl to, mes pralaimėsime“, – pridūrė jis.

The post Respublikonas R. DeSantisas atmetė D. Trumpo teiginius apie rinkimų klastojimą appeared first on LAIKMETIS.

FTB atsisakė komentuoti, ar atliekama krata ir kodėl ji galėtų būti vykdoma. D. Trumpas taip pat kol kas neužsiminė, kodėl federaliniai agentai atvyko į jo namus.

Susidariusi padėtis dar labiau padidina teisinį spaudimą eksprezidentui.

„Tai tamsūs laikai mūsų Valstybei, nes mano gražūs namai, „Mar-a-Lago“ Palm Biče, Floridoje, šiuo metu apsiausti, [juose] vykdomas reidas, [juos] užėmusi didelė FTB agentų grupė“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, paskelbtame jo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Iš oro nufilmuotoje medžiagoje matyti prie „Mar-a-Lago“ stovintys policijos automobiliai.

„Tai prokurorų nusikaltimas, teisingumo sistemos vertimas ginklu ir radikalios kairės demokratų, desperatiškai nenorinčių, kad 2024-aisiais siekčiau prezidento posto, ataka“, – pareiškė D. Trumpas. Kratos metu jo rezidencijoje nebuvo, rašė laikraštis „The New York Times“.

„Toks užpuolimas galėjo įvykti tik žlugusiose trečiojo pasaulio šalyse. Deja, Amerika dabar tapo viena iš tokių šalių“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė: „Jie net įsilaužė į mano seifą!“

Daug JAV žiniasklaidos priemonių citavo tyrimui artimus šaltinius, sakiusius, kad agentai atlieka teismo sankcionuotą kratą, susijusią su galimais slaptų dokumentų, išsiųstų į „Mar-a-Lago“, tvarkymo taisyklių pažeidimais.

Nacionaliniai archyvai vasario mėnesį paskelbė atgavę iš D. Trumpo rezidencijos Floridoje 15 dėžių dokumentų, kuriuos eksprezidentas pasiėmė išvykdamas iš Vašingtono po pralaimėjimo rinkimuose. Kaip rašė laikraštis „The Washington Post“, tarp šių dokumentų yra griežtai įslaptintų tekstų.

Toks užpuolimas galėjo įvykti tik žlugusiose trečiojo pasaulio šalyse. Deja, Amerika dabar tapo viena iš tokių šalių

Dokumentai, tarp kurių taip pat yra buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) laiškų, pagal įstatymą turėjo būti perduoti pasibaigus D. Trumpo kadencijai, bet atsidūrė jo rezidencijoje Floridoje.

Tų dėžių atgavimas iškėlė klausimų, kaip D. Trumpas laikėsi Prezidento dokumentų įstatymo, priimto 1978 metais po Votergeito skandalo. Pagal įstatymą JAV prezidentai privalo visus elektroninius laiškus, laiškus ir kitus darbo dokumentus perduoti Nacionaliniams archyvams.

Nacionaliniai archyvai tuo metu paprašė Teisingumo departamento pradėti D. Trumpo elgesio su dokumentais tyrimą.

„Patraukti atsakomybėn“ 

Vėliau šiemet pasirodysiančioje „The New York Times“ žurnalistės Maggie Haberman (Megi Haberman) knygoje „Confidence Man“ rašoma, kad „Baltųjų rūmų rezidencijos darbuotojai kartais rasdavo tualetą užkimšusių spausdintų lapų gniūžčių ir manė, kad prezidentas nuleisdavo suplėšytus dokumentus“.

D. Trumpas, kurio kadencija baigėsi pernai sausio 20 dieną, išlieka labiausiai JAV visuomenę skaldančia figūra ir tęsia savo beprecedentę melo kampaniją tvirtindamas, kad tai jis iš tikrųjų laimėjo 2020 metų rinkimus.

Ištisas savaites Vašingtono dėmesį kaustė Kongreso tyrimas dėl praėjusių metų sausio 6-osios įvykių, kai tūkstančiai D. Trumpo šalininkų šturmavo Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę prezidento rinkimuose. Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų.

JAV Teisingumo departamentas taip pat tiria sausio 6-osios riaušes.

Nors Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) atsisako komentuoti kalbas, kad D. Trumpui galėtų grėsti kriminaliniai kaltinimai, jis tvirtina, kad „joks žmogus nėra virš įstatymo“, ir sako ketinantis „patraukti atsakomybėn kiekvieną, pagal baudžiamąją teisę atsakingą už bandymą panaikinti teisėtus rinkimus“.

D. Trumpo atžvilgiu taip pat vyksta tyrimas dėl jo pastangų pakeisti 2020 metų balsavimo Džordžijoje rezultatus, o jo verslo reikalai tiriami dviejose atskirose bylose Niujorke – civilinėje ir baudžiamojoje.

Nekilnojamojo turto magnatas oficialiai dar nėra iškėlęs savo kandidatūros 2024 metų prezidento rinkimuose, tačiau pastaraisiais mėnesiais pateikė aiškių užuominų apie tai.

Prezidento J. Bideno darbui šiuo metu pritaria mažiau nei 40 proc. amerikiečių, be to, prognozuojama, kad demokratai lapkritį per kadencijos vidurio rinkimus praras Kongreso kontrolę, tad D. Trumpas tikriausiai mano galintis pasinaudoti šia paramos respublikonams banga ir 2024-aisiais sugrįžti į Baltuosius rūmus.

The post D. Trumpo namuose Floridoje FTB vykdo kratą appeared first on LAIKMETIS.

Visgi, sveiko proto ribas pasiekusi ideologinė kova Vakaruose ir nuo Antro pasaulinio karo nematyta karinė agresija, kurią šiandien matome Ukrainoje, diktuoja, kad sunkūs laikai jau šalia vartų. Šis laikas sukūrė tokius politikus, kaip B. Johnsonas Britanijoje ar D. Trumpas kitapus Atlanto. Tai politiniai veikėjai, kurie jau pakeitė istorijos eigą, tik žvelgiant dabarties akimis mes dar negebame to įvertinti.

Abu politikai savo šalyse tapo labiausiai poliarizuojančiomis asmenybėmis. Po „Brexito" referendumo už Britanijos pasitraukimą agitavęs Borisas Johnsonas, anot apklausų, tapo tuo pačiu metu mėgstamiausiu ir nekenčiamiausiu politiku šalyje. D. Trumpas 2016 m. rinkimuose sukėlė bent pusės JAV valstijų neapykantą, tačiau surinko daugiausiai respublikonų balsų per visą rinkimų istoriją.

Abu lyderiai buvo pabrėžtinai antipolitkorektiški, kaltinami dėl savo pasisakymų apie LGBT asmenis, musulmonus ar kitas etnines mažumas, gėdinami dėl savo chaotiško asmeninio gyvenimo ir, be abejo, savo šukuosenų.

Tačiau asmeninio gyvenimo peripetijų, aštrių pokštų ar išvaizdos aptarinėjimo kakofonijoje nutylėti lieka fundamentalūs šių politikų pasiekimai, lemiantys, ir dar nulemsiantys, milijonų žmonių ateitį bei įspūdingos pergalės, suteikusios Vakarų demokratijai naują impulsą.

Privertė kapituliuoti Europos Sąjungą

2016 m. Britanijai svarstant apie pasitraukimą iš ES niekas nemanė, kad tai realu. Euroskeptikų lyderis N. Faragas rinkimų naktį net pripažino pralaimėjęs. Tačiau būtent Boriso Johnsono vaidmuo ir konservatorių rinkėjų balsai lėmė tiek Britanijos, tiek visos ES tolesnę ateitį.

2019 m. nebesugebėdami rasti kompromiso dėl pasitraukimo iš ES, britų konservatoriai nebeturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į „Brexito" kampanijai atstovavusį B. Johnsoną, raginant jį užimti premjero postą. Borisas ne tik padėjo laimėti užtikrintą daugumą išankstiniuose rinkimuose 2019 m. pabaigoje, tačiau ir pasiekė istorinį susitarimą su ES, priversdamas kapituliuoti visus Briuselio derybininkus.

B. Johnsono dėka britai gavo sutartį, pagal kurią, nors ir traukdamiesi iš ES ir nebūdami pavaldūs Briuseliui, vis tiek turės galimybę naudotis Europos rinkų privalumais. Briuselio biurokratų grasinimai sunaikinti Britanijos ekonomiką ir atskirti ją nuo ES rinkų baigėsi precedentu, demonstruojančiu, kad galima ir kitokia, ne tik vokiškai – prancūziška, sąjunga. Pasirodo, kad yra įmanoma tarpvyriausybiškumu ir laisva prekyba, o ne tik eurofondais ir Briuselio direktyvomis sukonstruota Europa. Borisas išsprendė tai, kas kitiems jo kolegoms atrodė neišsprendžiama, ir įžiebė diskusiją visoje ES, kokiu keliu toliau turėtų žengti Sąjunga. Pokytis, kuris nulėmė Jungtinės Karalystės likimą, dar daugybę metų veiks visos ES politiką.

Pasirodo, kad yra įmanoma tarpvyriausybiškumu ir laisva prekyba, o ne tik eurofondais ir Briuselio direktyvomis sukonstruota Europa.

Dar daugiau, Rusijai patikėjus, kad niekas Vakaruose neišdrįs padėti Ukrainai, B. Johnsonas sulaužė šį stereotipą, ir nuo pirmųjų karo Ukrainoje momentų principingai stojo Kijevo pusėn. Kai Prancūzijos ar Vokietijos lyderiai iki šiol dvejoja, kokią pagalbą suteikti kariaujančiai Ukrainai, britai pirmieji siuntė karinę pagalbą, apmokė ukrainiečių karius ir privertė likusį Vakarų pasaulį taikyti sankcijas V. Putino režimui.

Rusijai nepavyko vienu ypu okupuoti Ukrainos, o kad ir stringanti, bet, visgi, keliaujanti, parama Ukrainai leidžia kalbėti ne tik apie Rusijos invazijos stabdymą, bet ir galimą ukrainiečių pergalę ateityje.

Staigi B. Johnsono reakcija sutelkė Vakarus, padarė milžinišką įtaką Ukrainos žmonių likimui, apnuogino kitų europiečių veidus ir metė iššūkį visai V. Putino imperijai. Tikėtina, kad šio karo rėmuose B. Johsnono iškelti pasiūlymai dėl glaudesnio britų, skandinavų ir Vidurio Europos šalių bendradarbiavimo gynybos srityse taip pat suras savo vietą istorijoje.

Tikrasis D. Trumpo kadencijos palikimas

Kitapus Atlanto laimėjęs D. Trumpas taip pat, rodos, atliko tai, kas buvo neįtikėtina. Negrįžtami politiniai procesai, besikeičianti demografija ir naujojo pasaulio statyba rodė, kad tokiems kaip D. Trumpas vietos politikoje neatsiras.

Ir visgi D. Trumpas triumfavo, įrodydamas, kad išankstinės prognozės ar įsitikinimas apie politinį determinizmą nėra visagaliai. Ir tai buvo ne tik pergalė prieš „meinstryminę“ žiniasklaidą ar demokratų politinį elitą, bet ir pergalė atvėrusi kelią žmogaus gyvybės apsaugai.

„Roe prieš Wade'ą" sprendimo panaikinimas JAV Aukščiausiame Teisme, kuris išaiškino, kad nėra konstitucinės teisės į abortą, yra tikroji D. Trumpo pergalė, praėjus dvejiems metams po to, kai demokratų pastangomis klastojamuose rinkimuose jis buvo patrauktas iš prezidento posto.

D. Trumpo pastangos paskiriant net tris JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjus leido iš naujo pažvelgti į žmogaus gyvybės apsaugą JAV, o kartu - ir visame pasaulyje. Valstijoms vėl sugrąžinta teisė nuspręsti, kaip jos traktuos žmogaus gyvybės apsaugą, o visame pasaulyje prasidėjo nauji maršai už gyvybę.

Nuo 1973 m. trukusi kova už gyvybę savo atomazgą pasiekė tik dabar – po penkių dešimtmečių – ir lemtingą rolę čia suvaidino D. Trumpas. Jo politinis palikimas pakeitė istorijos vagą net ir tada, kai jo prezidento poste jau nebuvo. Politiniai pokyčiai, po to, kai tavęs nebėra politikoje, yra neabejotinai geriausias įvertinimas lyderiams.

B. Johsnonas ir D. Trumpas privertė vėl tikėti, kad Vakarų civilizacija dar gyva, ji kaunasi už savo išlikimą, gali duoti atkirtį agresoriams, o politikoje viskas kinta. Jeigu daugelyje kitų Vakarų pasaulio šalių esminiai pokyčiai atrodo nebeįsivaizduojami, anglosaksų pasaulis pastaraisiais metais įrodė, kad baltos vėliavos Vakaruose iškelti dar nereikia. Jeigu visa kontinentinė Europa yra tiesiog persismelkusi nuobodaus politinio konformizmo, į partines viršūnes deleguojančio beveidžius funkcionierius, britai ir amerikiečiai vis dar turi asmenybių, keičiančių istoriją.

Tiesa, poliarizuojantys lyderiai paprastai nebūna apdovanojami ilgais valdymo metais. Juodosios technologijos rinkimuose arba partinės sąmokslo teorijos neretai patraukia juos iš postų anksčiau laiko. Bet liūdėti dėl to neverta, reikia džiaugtis, kad šiais sunkiais laikais tokie žmonės atsirado, padarė mūsų politiką kur kas įdomesne ir pakeitė istorijos eigą. Yra istorijos stebėtojai ir yra istorijos iešmininkai, kuriais pastaraisiais metais tapo B. Johnsonas ir D. Trumpas.

Ir kas galėtų paneigti, kad tai – paskutinis šių politikų akordas. Stebint demokratų partijos politinį bankrotą ir jų prezidento J. Bideno protinę demenciją, vis daugiau kalbama apie D. Trumpo sugrįžimą 2024 m. Jungtinėse Valstijose. Klausimas kyla ir ar britų konservatoriai, dabar entuziastingai besimatuojantys išversto lyderio batus, ateityje vėl neatsigręš į Borisą darkart, kuomet politinės įtampos taps didesnės už juos pačius.

V. Čerčilis pralaimėjo rinkimus iškart po Antrojo pasaulinio karo, nors karą laimėjo. Ir į premjero postą 1940 m. Vinstonas atėjo praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai buvo politiškai palaidotas po nesėkmingos britų invazijos Dardanelų sąsiauryje Turkijoje. Atsitraukę nuo dabarties triukšmo ir pažvelgę iš toliau, galime konstatuoti, kad mūsų laikmetyje irgi netrūksta didžiūnų. Laikai išties sudėtingi, tad galime neabejoti, jie vėl pareikalaus Boriso, Trumpo arba tokių, kaip jie.

The post Dovilas Petkus. B. Johnsono ir D. Trumpo faktorius arba kaip du žmonės keitė istoriją appeared first on LAIKMETIS.

D. Trumpas, kuris buvo vadinamas labiausiai už gyvybę pasisakančiu JAV prezidentu, pastebi, kad jo įpėdinis yra visiškai priešingų pažiūrų. Kalbėdamas „CBN News”, D. Trumpas išreiškė nusistebėjimą, kaip bet kuris katalikas gali palaikyti dabartinį šalies prezidentą, nes jis tvirtai remia abortus.

„Jei pažvelgsite į jo politiką ir į tai, kas susiję su religija, jei pažvelgsite į veiksmus, nežinau, kaip Katalikų Bažnyčia gali J. Bideną palaikyti", - sakė jis transliuotojui.

D. Trumpas yra užsiminęs apie galimybę 2024 m. vėl kandidatuoti į prezidento postą, tačiau oficialiai jokio sprendimo dar nėra priėmęs.

Interviu D. Trumpas buvo paklaustas, ar yra kas nors, kas galėtų jam sutrukdyti dar kartą kandidatuoti į Baltuosius rūmus. Jis atsakė, kad „bloga žinia iš jo gydytojo".

„Jums paskambina ir sako, pone, kaip jums sekasi? Atvažiuokite pas mus, nes gavome blogą tyrimo atsakymą...Taigi, viskas vyksta per Dievą, taip nutinka, bet aš jaučiuosi taip gerai ir nekenčiu to, kas vyksta su mūsų šalimi", - sakė jis.

D. Trumpas taip pat pasisakė prieš COVID-19 skiepų privalomumą, sakydamas: „Reikia leisti žmonėms būti laisviems rinktis".

Nepaisant to, kad J. Bidenas yra katalikas, jo už abortus pasisakanti pozicija visiškai skiriasi nuo už gyvybę pasisakančios Bažnyčios.

Prieštaraudamas Katalikų Bažnyčios mokymui, J. Bidenas neseniai sakė, kad nesutinka, jog gyvybė prasideda nuo prasidėjimo.

„Aš buvau ir tebesu tvirtas Roe V. Wade gerbėjas", - sakė jis.

Roe v. Wade buvo reikšmingas JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriame teismas nusprendė, kad Jungtinių Valstijų Konstitucija apsaugo nėščios moters laisvę pasirinkti abortą be pernelyg didelių vyriausybės apribojimų.

„Gerbiu žmones, kurie nepritaria Roe v. Wade. Gerbiu jų pažiūras, kad gyvybė prasideda nuo prasidėjimo momento ir panašiai. Nors nesutinku su tuo, bet gerbiu, ir nesiruošiu to primesti žmonėms."

The post Donaldas Trampas nesupranta, kaip katalikai gali palaikyti abortus proteguojantį Džo Baideną appeared first on LAIKMETIS.

Orlande vykusioje Konservatorių politinio veiksmo konferencijoje (CPAC) 74 metų buvęs valstybės vadovas audrino entuziastingai nusiteikusią minią pasitelkęs savo 2016 metų rinkimų kampanijos strategiją, kai apeliavo į rinkėjus kurstydamas neteisybės jausmą, taip pat griežtą retoriką, lydėjusią visą jo vieną kadenciją trukusį prezidentavimą.

Savo pirmoje svarbioje politinėje kalboje po sausio 20-osios, kai paliko Baltuosius rūmus, D. Trumpas pakartojo savo teiginius, kad lapkritį vykusius rinkimus laimėjo jis, o ne prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), ir tūžmingai pliekė Respublikonų partijos isteblišmentą, nepalaikiusį jo per pastarąją apkaltos dramą.

Nors eksprezidentas miglotai užsiminė apie savo ateities planus, susirinkusieji taip ir neišgirdo tiesaus atsakymo, ar jis mes iššūkį J. Bidenui 2024-aisiais.

„Su jūsų pagalba susigrąžinsime Baltuosius rūmus, perimsime Senato kontrolę, ir tuomet respublikonų prezidentas triumfuodamas sugrįš į Baltuosius rūmus – man įdomu, kas jis bus?“ – sakė D. Trumpas, triukšmingai šėlstant miniai.

„Kas žino? – kalbėjo eksprezidentas. – Galbūt netgi aš nuspręsiu sutriuškinti juos trečią kartą, ar gerai?“

Palikęs Baltuosius rūmus D. Trumpas leido laiką užsidaręs namuose savo privačiame kurorte „Mar-a-Lago“ Floridoje. „Twitter“ ir kitiems socialiniams tinklams blokavus jo paskyras, buvusiam prezidentui liko mažiau galimybių viešai pasisakyti.

Sekmadienį jis žengė į sceną lydimas ilgų ir audringų savo šalininkų ovacijų. Nepaisant koronaviruso pandemijos, didžioji dauguma susirinkusiųjų nedėvėjo kaukių.

Kaip dažnai elgdavosi per dvi savo rinkimų kampanijas, šiame renginyje D. Trumpas vėl kalbėjo apie kovą su demokratų „socialistine“ darbotvarke.

„Grumiamės dėl dabartinės Amerikos išlikimo, – sakė jis. – Tai baisi, baisi, skausminga kova.“

Eksprezidentas sakė, kad prieš daugiau nei ketverius metus jam pergalę iškovoti padėjęs judėjimas tik prasideda, „ir galiausiai mes laimėsime“.

D. Trumpas taip pat paneigė kurį laiką sklandžiusias kalbas, kad jis gali steigti naują politinę partiją.

„Nekuriu naujos partijos, – sakė jis. – Turime Respublikonų partiją. Ji bus vieninga ir stipri kaip niekada anksčiau.“

D. Trumpas, kaip ir tikėtasi, įgėlė J. Bidenui, pareiškęs, kad ką tik baigėsi pirmas „katastrofiškas“ demokrato darbo mėnuo prezidento poste.

Pusantros valandos trukusioje kalboje D. Trumpas energingai pliekė imigrantus, „atribojimo kultūrą“, J. Bideno klimato kaitos ir energetikos politiką, taip pat kartojo savo teiginius, esą dėl „neteisėtų“ demokratų veiksmų iš jo buvo atimta pergalė rinkimuose.

Tačiau eksprezidentas taip pat nepagailėjo piktų žodžių jį esą išdavusiems respublikonams, pasiųsdamas aiškų signalą, jog dės pastangas, kad jie būtų nušalinti per būsimus rinkimus.

Jis išvardijo dešimt respublikonų, balsavusių už jo apkaltą Atstovų Rūmuose, taip pat septynis respublikonų senatorius, per apkaltos teismą Kongreso aukštuosiuose rūmuose kartu su demokratais balsavusius už jo pripažinimą kaltu. Visgi jų balsų nepakako eksprezidentui nuteisti dėl maišto kurstymo.

„Atsikratykite jais visais“, – pareiškė D. Trumpas, švilpiant miniai.

Eksprezidentas tebėra įtakingiausia figūra Respublikonų partijoje. Sekmadienį jis aiškiai parodė, kad jam tai puikiai žinoma, kai pareiškė, kad jo išreikštas palaikymas yra „vertingiausias dalykas politikoje“.

„Įspėjimas“

JAV politinės partijos paprastai imasi pokyčių po virtinės nesėkmių, panašių į tas, kokias patyrė Respublikonų partija vadovaujant D. Trumpui, kai prarado Baltuosius rūmus, taip pat Senato ir Atstovų Rūmų kontrolę.

Sekmadienį vykusios konservatorių konferencijos dalyviai tryško entuziazmu dėl D. Trumpo. Jie fotografavosi prie eksprezidentą vaizduojančios aukso spalvos statulos, o pranešėjams žarstant jam liaupses, džiaugsmingai skanduodavo pritarimo šūksnius.

Konferencijos metu surengta apklausa parodė, kad beveik septyni iš dešimties respondentų norėtų, kad D. Trumpas vėl kandidatuotų į prezidento postą.

Kalbant apie partijos ateities kursą, 95 proc. respondentų pasisakė už tai, kad būtų tęsiama D. Trumpo politika ir darbotvarkė.

Tačiau paklausti, ką norėtų matyti partijos kandidatu 2024-ųjų prezidento rinkimuose, už D. Trumpą pasisakė 55 proc. respondentų. Antras liko Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, surinkęs 21 proc. balsų.

Respublikonų veteranas strategas Karlas Rove'as (Karlas Rouvas) sakė, kad tikėjosi dar didesnio palaikymo D. Trumpui, turint galvoje, kad konferencijoje dalyvavo itin uolūs jo šalininkai.

„Traktuočiau tai kaip įspėjimą“, – sakė K. Rove'as televizijai „Fox News“.

Kai kurie respublikonai, tarp jų senatorius Billas Cassidy (Bilas Kesidis), per apkaltos teismą balsavęs už D. Trumpo pripažinimą kaltu, įsitikinę, jog partijai žūtbūt reikia nuo jo atsiriboti.

Respublikonai gali laimėti „kalbėdami apie Amerikos žmonėms svarbius dalykus“, o ne „keldami ant pjedestalo vieną asmenį“, sakė B. Cassidy televizijai CNN.

The post Donaldas Trumpas: grumiamės dėl dabartinės Amerikos išlikimo appeared first on LAIKMETIS.