Ji taip pat teigia, kad keičiančių lytį nepilnamečių gydymas turėtų būti laikomas eksperimentiniu.

Teigiama, kad Norvegijos sveikatos priežiūros tyrimų valdyba (NHIB/UKOM), vyriausybinė institucija, turinti „įgaliojimus… tirti rimtus nepageidaujamus įvykius ir kitas rimtas problemas, susijusias su Norvegijos sveikatos priežiūros paslaugomis", šį mėnesį oficialioje ataskaitoje paskelbė savo išvadas dėl vaistų ir operacijų naudojimo translyčiams nepilnamečiams „gydyti".

Nors Norvegijoje „patvirtinimą lyties keitimo procedūroms galima gauti jau nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos", pastaraisiais metais šioje Skandinavijos šalyje, turinčioje tik apie 5,4 mln. gyventojų, labai padaugėjo keičiančių lytį asmenų, norinčių gauti gydymą.

1975-1990 m. vidutiniškai tik keturi žmonės per metus buvo nukreipiami gydytis nuo translytiškumo, 2007-2010 m. šis skaičius išaugo iki 50-70 per metus, o 2018-2021 m. - iki stulbinančio skaičiaus - 400-600 per metus.

„Šioje srityje sukaupta daug patirties, tačiau tyrimų atlikta nepakankamai", - praneša UKOM.

„Nei Norvegijoje, nei užsienyje nėra pakankamai žinių apie lyties keitimo procedūrų saugumą ir poveikį tai jaunuolių grupei, kuri dabar vis dažniau kreipiasi pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas", - teigia organizacija.

Ji tai pat pažymi, kad „ypač mažai žinių turima apie ilgalaikį lyties pasikeitimo ir lyties disforijos poveikį ir stabilumą. Tai yra, ar lyties neatitikimas ir lyties disforija išlieka ir kokiu mastu".

Valdyba taip pat patvirtina, kad vadinamasis „lyties keitimo" gydymas dažnai yra „negrįžtamas", pavyzdžiui, „kai atliekama lyties keitimo operacija".

Specialistai taip pat teigia, kad „lytinio brendimo blokatorių ir hormonų terapijos naudojimas taip pat yra iš dalies arba visiškai negrįžtamas gydymas".

Kaip pastebima, šis faktas yra dažnai nutylimas arba visiškai neigiamas vaikų ir jaunuolių lyties keitimo procedūrų šalininkų, įskaitant medikus.

Kitoje ataskaitos vietoje UKOM pabrėžia, kad „yra pasekmių, kurios tęsiasi visą gyvenimą ir apie kurias neturime informacijos. Pavyzdžiui, lyties keitimo procedūros gali turėti įtakos žmogaus griaučiams ir galėjimui susilaukti vaikų".

UKOM pastebi, kad dabartinės lyties keitimo gairės yra pernelyg laisvai interpretuojamos, o požiūris į tariamai lytį pakeitusius nepilnamečius dažnai būna nenuoseklus.

Pacientai ir jų artimieji priežiūros institucijai teigė, kad juos gydantys medikai „stokoja kompetencijos", o jų gydymas kartais „pradedamas per anksti arba neatlikus daugiadisciplininio įvertinimo ir tyrimo".

UKOM taip pat pažymi, kad yra „daug žmonių, kurie gerai gyvena su savo lyties neatitikimu ir kuriems nereikia sveikatos priežiūros", ir, kas galbūt kelia didžiausią susirūpinimą, kad „daug žmonių, kurie turi lyties neatitikimą, taip pat turi įvairių kitų ligų".

„Pavyzdžiui, 75 proc. asmenų, nukreiptų į nacionalinę gydymo tarnybą, turi psichikos sutrikimų arba serga tokiomis ligomis kaip Aspergerio liga ar Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimu", - atskleidė priežiūros tarnyba.

Specialistai taip pat pastebi, kad, atrodo, jog tarp besikreipiančių dėl translytiškumo gydymo ypač padaugėjo „jaunuolių, kurių gimtoji lytis yra mergaitė, bet jos save identifikuoja kaip berniukus".

Šis reiškinys taip pat buvo pastebėtas Jungtinėje Karalystėje, kur amžinai neveiksminga valdančioji Konservatorių partija išreiškė susirūpinimą dėl to, kad per dešimtmetį 2018 m. 4 400 proc. padaugėjo mergaičių, siunčiamų gydytis dėl translytiškumo.

„Žinių bazė, ypač moksliniais tyrimais pagrįstos žinios apie lytį patvirtinantį gydymą (hormoninį ir chirurginį), yra nepakankama, o ilgalaikis poveikis mažai žinomas", - kartoja UKOM.

„Tai ypač pasakytina apie paauglių populiaciją, kur jų lyties neatitikimo stabilumas taip pat nėra žinomas", - priduria Norvegijos specialistai.

Šalies medicininių paslaugų priežiūros institucija rekomenduoja, kad „brendimo atitolinimo gydymas ir hormoninis bei chirurginis lyties keitimo gydymas vaikams ir jaunuoliams būtų apibrėžtas kaip eksperimentinis gydymas", o ateityje toks gydymas „būtų sistemingai stebimas, renkant duomenis ir (arba) informaciją kokybės užtikrinimui ir moksliniams tyrimams".

The post Vaistų, operacijų saugumas keičiantiems lytį vaikams - nepakankamai ištirtas, teigia Norvegijos sveikatos priežiūros institucija appeared first on LAIKMETIS.

Sunkiausi atvejai – pagalba paaugliams

Pradėkime nuo jų – kada jaunas vaikinas ar mergina, pora ar tris metus panirę į trans propagandos informacinį srautą internete, jau tapo įsitikinę tokios „transformacijos“ verte. Nesenoje „Reuters“ agentūros publikacijoje aprašoma, kaip tokią problemą sprendė viena mama:

„43 m. amžiaus amerikietė Kelly pasakojo, kad jos dukra buvo intensyviai įsijungusi į transgender online forumus; dvylikametė ėmė eksperimentuoti būti berniuku. Vaikų psichoterapeutas palaikė gimties keitimą. Nors Kelly laikė tokį veiksmą galimu suaugus, dukrai ji aiškiai pasakė, kad jei ji norės vartoti hormonus ir pašalinti krūtis, turės sulaukti aštuoniolikos.

Po keleto metų, kuriuos ji praleido gyvendama kaip berniukas ir naudodama „jis“ ar „jam“ įvardžius, Kelly dukra, dabar 18 m. amžiaus, sugrįžo prie savo kaip moters vardo, drabužių ir įvardžių „ji“ ar „jai“. „Jei būtume sekę vaikų psichoterapeuto rekomendacijomis, savo dukterį būtume praradę,“ kalbėjo mama.“

Panašių pasakojimų yra ne vienas. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio toks tėvų sprendimas atrodo lengvai įgyvendinamas. Paprastai užverda kova su „atsilikusiais“ tėvais. Kaip matome pateiktame pasakojime, jaunuolį neretai palaiko netgi psichinės sveikatos specialistai. Dar labiau ideologizuota yra trans judėjimo taktika užduoti tėvams bauginantį klausimą: ar jūs labiau norite turėti gyvą sūnų, ar negyvą dukrą? Atseit, jei gimties keitimas bus uždraustas, paauglys nusižudys.

Tačiau tai nėra tiesa: šalia neretai minimo 2011 m. švedų tyrimo, skelbusio, kad gimtį pakeitusių vyrų tarpe savižudybės vyksta 19 kartų dažniau nei paprastai, 2019 m. tyrimo reanalizė atrado, jog lyginant asmenis, kurie kentė gimties disforiją ir buvo „gydomi“ chirurgiškai su tais, kurie sirgo tuo pačiu sutrikimu, tačiau nebuvo taip žalojami, pirmoji grupė pacientų žudėsi du kartus dažniau.

Taip pat ir amerikiečių tyrėjų grupė nustatė, kad tie jauni pacientai, kuriems buvo stabdomas brendimas, žudėsi dukart daugiau nei tie, kuriems to daroma nebuvo. Išvada - jei neleisite paaugliams keisti gimtį, jie ar jos žudysis, yra neteisinga.

Tačiau ką galima atsakyti į tai, kad pasak kai kurių tyrimų gimtį norintys keisti asmenys suicidinių minčių turi daug dažniau nei kiti? Noras ir bandymai nusižudyti  95 proc. atvejų yra susiję su neišgydytomis rimtomis psichikos ligomis (visų pirma depresija).[1] Suomių, amerikiečių tyrimai, o dabar jau ir Švedijos Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog prieš prasidedant gimties disforijai, asmuo dažnai patiria kitą psichikos kentėjimą: depresiją, nerimo, autistinio spektro sutrikimus etc.

Panašiai kaip ir suomiai, švedai dabar rekomenduoja gimtį keisti norinčiam jaunuoliui padėti psichologiškai. Tokios švedų taktikos 180 laipsnių „apsisukimui“ didelės įtakos turėjo vis garsiau skambantys sužalotų ir sugrįžusių į savo biologinę gimtį (detransitioners) balsai, medicinos autoritetų nuomonė, bei – kaip ir dažnai mūsų dienomis – puikus filmas „Trans traukinys“ (Trans train), kalbantis apie eksperimentavimo su vaikais „lyg su jūrų kiaulytėmis“ tragiškas pasekmės.

Šis švedų oficialios taktikos pasikeitimas yra dar vienas ženklas – šalia tokių žinių iš Suomijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės – kad trans iliuzija pasaulyje ėmė braškėti. Aukščiau minėtas žymios „Reuters“ agentūros straipsnis taip pat yra tokios dinamikos ženklas. Tačiau kol ši gera tendencija pasieks mus dar teks palaukti: kol kas trans atvejų Lietuvoje daugėja.

Tad paauglio tėvams patarimai toks: a) išlaikykite meilę; jos ypatingai reikia, kadangi daugeliu atvejų socialinės kilmės lyties disforija ištinka jau psichologiškia kenčiančius vaikus; b) paieškokite psichologo ar psichoterapeuto, kuris supranta, jog gimties keitimas neišsprendžia jauno žmogaus problemų; c) pagarbiai diskutuokite, ginkite nuomonę, jog negalima žaloti sveiko kūno nei hormonais, nei skalpeliu, nesitikėdami greitų rezultatų. Dėkingumas ateis suaugus.

Pagalba vaikams

Turint omenyje, kad lyties disforija suserga jau vienaip ar kitaip emociškai kenčiantys vaikai, reikalinga šių kentėjimų prevencija. Ji yra sudėtinga, kadangi vaikas kenčia dėl disharmonijos tėvų asmenybėse bei jų tarpusavio santykiuose. Tėvų „kaltės“ klausimas yra sudėtingas.

Trumpai kalbant, esame dėl savo vaikų psichologinių problemų kalti tiek, kiek suprantame, kad savo elgesiu ar „nuotaikomis“ juos žeidžiame. Tačiau kadangi daugeliu atvejų tai suprantame mažai, teisinga yra Donaldo Winnicotto (Donaldo Vinikoto) mintis, jog dažniausiai tėvai dėl savo vaikų problemų kalti nėra, nors jas ir sukelia.

Tokį dalyką nėra lengva sau pripažinti. Gali padėti kito žymaus XX a. psichoanalitiko – Eriko Eriksono – mintis, kad ši situacija mus moko nuolankumo prieš didesnius už mus dėsnius bei kviečia garbingai juos išgyventi. O tai – jau laisvės pradžia. 

Pagalba vaikams galima dviem kryptimis. Pirmoji – susirūpinimas vaiko emocine sveikata. Visi tėvai myli savo vaiką, kalbėjo Jonas Bosko, tačiau jie turėtų paklausti, ar tas vaikas jaučiasi mylimas. Žymus amerikiečių psichologas T. Gordonas savo „Parents Effectiveness Training“ programoje rekomenduodavo vakare vaiką paklausti kaip jam sekėsi tą dieną, o taip pat atspindėti bei padėti jam įvardinti tai, kaip jis jaučiasi.

„Atrodai be nuotaikos“, „įsitempęs“, „nelinksmas“, „linksmas“... Gal neiškart vaikas atsivers, bet supratęs, kad tėtis ar mama neims jo barti ar priekaištauti dėl to, kaip jis jaučiasi dėl vieno ar kito dalyko, ryšys gali užsimegzti. Jis svarbus jau pats savaime – o dar sūnus ar dukra atsivers ir patarimui kaip spręsti vieną ar kitą problemą.

Jo ar jos sunkumai gali būti susiję su daugeliu priežasčių: mokslo rezultatais, santykiu su vienu ar kitu mokytoju, draugais, kitais vaikais šeimoje ar su pačiu tėčiu ar mama. Problemos įvardijimas – tai jau reikšminga pagalba. Dėl sunkiau išsprendžiamų problemų verta kreiptis į vaikų psichologą. Tai nereiškia, kad šis vaikas „psichiškai nesveikas“, tačiau tokiu gali tapti, jei į jo kentėjimus nebus atkreiptas dėmesys.

Antroji kryptis – tai pokalbiai apie meilės grožį. Tarp vyro ir moters. Greičiausiai tėvai iš kokio nors penktoko jau išgirs klausimą, kodėl tik tarp jų? Atsakymas: todėl kad iš meilės gimsta vaikai. Tačiau taip paprastai kalbėti mūsų dienomis nėra lengva.

situacija mus moko nuolankumo prieš didesnius už mus dėsnius bei kviečia garbingai juos išgyventi.

Nemėgindami čia šią temą gvildenti išsamiau pastebėsime, jog jei tėvai vartoja kontracepciją, „apriboti“ meilę ties vyro ir moters santykiu tampa sudėtinga. Tai prieš gerus metus pabrėžė ir ką tik amžinybėn iškeliavęs popiežius Benediktas XVI: kontracepcijos piliulės išradimas leido seksualumą atskirti nuo vaisingumo, ir „šis atskyrimas iš tiesų reiškia, kad visos seksualumo formos yra lygios.“

Tai nėra nauja mintis: netgi toks induizmo tradicijos mąstytojas kaip Mahatma Gandhi, 1930 m. anglikonams leidus sutuoktiniams naudoti kontracepciją, kalbėjo, jog po šio veiksmo daugės gyvenančių nesusituokus, abortų ir populiarės homoseksualūs santykiai.  Arba, kaip dar paprasčiau rašė amerikiečių autorius Thomas Storkas (Tomas Storkas), jei gimtiniai („lytiniai“) santykiai tampa atsieti nuo gyvybės pradžios, „tai visi orgazmai tampa lygios vertės“...

Pasvarstykime kaip gender ideologijos plitimą galima vertinti platesnėje krikščioniškoje perspektyvoje. Dieviškosios Apvaizdos doktrina kalba, kad Viešpats leidžia atsitikti blogiems dalykams slėpiningu būdu „išgaudamas“ iš jų gėrį (plg. KBK, 324). Mūsų nagrinėjamu klausimu šis gėris, kaip minėjome aukščiau, apima kvietimą tėvams geriau suprasti savo vaikų sielas.

Taip pat, šalia tokio psichologinio įžvalgumo, situacija mus ragina tapti geresniais teologais: tik gimties galios esminės paskirties suvokimas bei kontracepcijos vartojimo atsisakymas gali padėti tiek mūsų vaikams, tiek bendrai visuomenei lengviau susigaudyti šių dienų filosofiniuose paklydimuose. Mintis, kad vaisingumo sunaikinimas gimties „keitimo“ procese yra tragiškas dalykas, įtikinamai gali skambėti tik iš lūpų tų tėvų, kurie patys to vaisingumo nestabdo. Tai nereiškia pareigos turėti dvidešimt vaikų, tačiau kviečia gimties galią suvaldyti. 

Kartais klausiama, kada pradėti vaikams kalbėti apie meilę? Atsakymas aiškus: nuo tada, kai imamos sekti pasakos. Princo kova prieš drakonus, varlės plovimas iki jai pavirstant jaunikaičiu, draudimas įeiti į užburtą kambarį – tai giliomis vyro ir moters meilės prasmėmis paženklinti siužetai. Jie baigiasi meilės viršūnėje – laimingoje pirmoje naktyje. O po devynių mėnesių gims nuostabaus grožio kūdikis ­– jei kartais kuri pasaka to nepamini, nepamirškime paminėti patys. 

[1] Plg. Kaplan & Sadock’s Synopsis of Psychiatry, 11^th Edition, 764 p.

The post Dr. Gintautas Vaitoška. Kaip apsaugoti vaikus nuo gimties (lyties) disforijos? appeared first on LAIKMETIS.

Procedūros apėmė negrįžtamą dvigubą mastektomiją, kurios metu chirurginiu būdu buvo pašalintos abi jos krūtys.

„Šie mėsininkai per ilgai buvo nekvestionuojami ir neginčijami", - ketvirtadienio vakarą žurnalistams sakė mergina.

„Mano ieškinio tikslas - sukurti precedentą, kuris pakeistų šių barbariškų procesų vaizdą ir sudarytų sąlygas kitoms translytėms siekti teisingumo", - sakė Ch. Cole, save vadinanti „buvusiu translyčiu vaiku".

Lapkričio 9 d. skundas „Cole prieš Taylor ir kt." buvo pateiktas Kalifornijos Aukštesniajam Teismui prieš buvusius jos gydytojus: vaikų endokrinologę dr. Lisą Taylor (Lizą Teilor), plastikos chirurgą dr. Hopą Nguyeną Le ir psichiatrę dr. Susanne Watson.

Ieškinyje atsakovais taip pat įvardijamos „Permanente Medical Group", „Kaiser Foundation Health Plan" ir „Kaiser Foundation Hospitals", kuriose ji buvo gydoma dėl lyties disforijos.

Jame Ch. Cole teigia, kad jos buvę medicinos paslaugų teikėjai ir „Kaiser" įstaigos „atliko, prižiūrėjo ir (arba) konsultavo translyčių hormonų terapiją ir chirurginę intervenciją, [kai] jai buvo 13-17 metų", o tai buvo „priežiūros standarto pažeidimas".

Mergina su lyties disforija kovojo nuo 11 metų, kai pirmą kartą su LGBTQ ideologija susipažino internetinėse platformose.

Būnant vos 13 metų, Ch. Cole gydytojai jai skyrė lytinio brendimo blokatorių ir testosterono, o tai sukėlė daugybę neigiamų šalutinių poveikių, kuriuos ji jaučia iki šiol, įskaitant sąnarių skausmus, prastą kaulų tankį ir nuolatinius šlapimo takų infekcijos simptomus.

Ieškinyje teigiama, kad sutikimo formoje, kurią ji pasirašė prieš gaudama lytinio brendimo blokatorius ir hormonus, „nebuvo jokios konkrečios informacijos apie tikrąją testosterono ir lytinio brendimo blokatorių riziką".

Mergina su lyties disforija kovojo nuo 11 metų, kai pirmą kartą su LGBTQ ideologija susipažino internetinėse platformose.

Ieškinyje teigiama, kad „formoje nebuvo paminėta žinoma rizika, susijusi su lytinio brendimo blokatoriais ir gydymu testosteronu", įskaitant tokį šalutinį poveikį kaip nuolatinis vaisingumo praradimas, skausmingi lytiniai santykiai, padidėjusi osteoporozės, kaulų lūžių ir minčių apie savižudybę rizika.

„Dėl vadinamojo translytiškumo ,gydymo', kurį atsakovai atliko Chloe'ai, ji dabar turi gilių emocinių žaizdų, labai gailisi ir nepasitiki medicinos sistema", - teigiama ieškinyje.

„Chloe nukentėjo fiziškai, socialiai, neurologiškai ir psichologiškai. Be kitos žalos, ji patyrė kūno sužalojimus ir prarado socialinę raidą kartu su bendraamžiais, kurios niekada nebus galima atstatyti ar atkurti", - priduriama jame.

The post Buvusi translytė Chloe Cole padavė savo gydytojus į teismą appeared first on LAIKMETIS.

B. Sabatauskaitė organizacijų atstovus supažindino su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) veikla, pristatė nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lygių galimybių įstatymo pakeitimus, kuriais draudžiama diskriminuoti dėl šeiminės padėties, įteisintas lengvatų teikimas dėl šeiminės padėties bei draudimas diskriminuoti dėl tėvystės, vaiko priežiūros atostogų ir atostogų, skirtų slaugyti šeimos narį.

Kontrolierė pateikė konsultacijų dėl galimos diskriminacijos dėl šeiminės padėties pavyzdžių ir paragino patyrus netinkamą elgesį ar teisių pažeidimus, nebijoti kreiptis pagalbos į LGTK teisininkus. Patikino, kad Tarnyba yra pasiruošusi konsultuoti ir kiekvienu individualiu atveju padėti rasti geriausią sprendimą siekiant užtikrinti visų piliečių lygias galimybes bei teises ir drąsino šeimas nebijoti kreiptis pagalbos į Tarnybos specialistus.

NŠTA regionų koordinatorė Ž. Marčiulionienė atkreipė dėmesį, kad vis tik šeimos labai dažnai susiduria su lygių galimybių pažeidimais dėl šeiminės padėties, kuomet darbdaviai nenori priimti į darbą mamų, turinčių mažamečių vaikų ar ketinančių jų susilaukti, nenori suteikti tėvams pagal įstatymą priklausančių mamadienių ir tėvadienių, patiria emocinį ar psichologinį spaudimą iš darbdavių mažamečių vaikų ligos atvejais ir pan.

Taip pat NŠTA atstovė kėlė klausimus, susijusius su asmens teise į sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę; vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, teisių užtikrinimą gauti lygiavertį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose.

B. Sabatauskaitė, paklausta apie rugpjūčio 29 d. Tarnybos feisbuko paskyroje paskelbtą įrašą apie tai, kad mokyklų vidaus tvarka, pagal kurią mergaitės privalėtų dėvėti tik sijonus, o berniukai tik kelnes, būtų žalinga – stiprinanti lyčių stereotipus, kad moterys turi rengtis „moteriškai“, o kelnės skirtos tik vyrams, patikino, jog tuo norima pasakyti tai, kad mergaitės turi teisę dėvėti ir kelnes, nebūtinai sijoną. Todėl mokykla, Tarnybos manymu, galėtų rinktis neutralią privalomąją uniformos dalį, pavyzdžiui, tai galėtų būti megztinis ar džemperis.

Ž. Marčiulionienė atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, pastebėjusi visuomenėje kilusius nepasitenkinimus dėl neteisingai, anot kontrolierės, suprastų pasisakymų, turėtų patikslinti savo pateiktą informaciją, kad visiems būtų aišku, ką norima pasakyti.

Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovė kalbėjo apie tai, kad jaunuolis, laikantis save translyčiu, mokykloje yra nepriimamas ir klausė, kaip jį būtų galima apginti. Psichoterapeutas prof. G. Vaitoška pastebėjo, kad šie klausimai yra labai aštrūs užsienio šalyse, kuriose taip pat susiduriama su lyties tapatybės sutrikimo neturinčių moksleivių teisėmis - pavyzdžiui, su mergaičių teise persirenginėti ne biologinio vyro („transmoters”) akivaizdoje. Į tai kontrolierė atsakė, kad tokiu atveju mokykloje turėtų būti sąlygos translyčiais save laikantiems moksleiviams persirenginėti atskiroje patalpoje.

Kovos su lyčių stereotipais mintis, kuri buvo paminėta LGKT pranešime apie vykusį susitikimą, taip pat buvo iškelta ir G. Vaitoškos, teigusio, kad rigidiški lyčių stereotipai skatina lyties disforiją ir translytiškumą. Todėl moksleiviams reikia padėti suvokti, kad tiek moteriškumas, tiek vyriškumas gali būti įvairaus pobūdžio ir nei viena mergina nėra „nevykusi" moteris, ar kitaip atrodantis vaikinas - „nevykęs" vyras.

Kontrolierė pastebėjo, kad lytinė tapatybė nepatenka į LGKTkompetencijų sritį.  LGKT teisininkė R. Vanagėlienė taip pat patvirtino, kad kol nepriimti atitinkami teisės aktai, mokyklose negali būti reikalaujama gender propagavimo.

Ir LGKT atstovės, ir susitikime dalyvavusios šeimų organizacijos sutinka, kad lytinės tapatybės klausimas reikalauja daug platesnės diskusijos, todėl reikėtų paieškoti būdų, kaip būtų galima toliau vystyti dialogą.

Susitikime taip pat dalyvavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio, Paramos vaikams centro „Tėvų linija“ atstovės bei LGKT visuomenės informavimo specialistė A. Smilgytė. LGKT kvietimai buvo išsiųsti ir Šeimų asociacijai, Daugiavaikių šeimų asociacijai „Mes" bei Šeimos institutui, tačiau šios organizacijos į susitikimą neatvyko.

The post Šeimų organizacijos susitiko su Lygių galimybių kontroliere appeared first on LAIKMETIS.