„Manau, kad LRT taryba tikrai jau išnaudojo laiką, visus limitus savo pareigai įvykdyti, ir tas atsakomybės prisiėmimas, manau, jau yra natūralus klausimas, jeigu dar ir trečią kartą nepavyktų paskirti vadovo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė politikas.

Jis patikslino, kad atsakomybės prisiėmimas šiuo atveju reikštų atsistatydinimą.

„Jeigu taryba jau trečią kartą negali atlikti tos pareigos, turbūt turėtų ateiti žmonės, kurie galėtų tai padaryti“, – tvirtino ministras.

„Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė. Manau, kad trys kartai yra į valias paskirti vadovą arba pripažinti, kad taryba tiesiog to padaryti negali“, – pridūrė jis.

Pasak S. Kairio, nepaskiriant nuolatinio vadovo žala daroma ir pačiai įstaigai.

Ministro teigimu, atviras balsavimas, esant vienodam balsų skaičiui renkant LRT vadovą, taip pat nėra gera išeitis.

„Ką reiškia atviras balsavimas? Atviras balsavimas reiškia, kad taip paprastai žiūrint vienas žmogus, LRT tarybos pirmininkas, išrenka generalinį direktorių. Toks ir lyg bėgimas nuo situacijos, nes sprendimą reikėtų priimti visos LRT tarybos vardu, o ne tiesiog pirmininkui turint dvigubą balsą“, – teigė S. Kairys, komentuodamas LRT tarybos sprendimą ir toliau nerengti atviro balsavimo renkant įstaigos generalinį direktorių.

Toks ir lyg bėgimas nuo situacijos, nes sprendimą reikėtų priimti visos LRT tarybos vardu, o ne tiesiog pirmininkui turint dvigubą balsą

Balandžio 4-ąją baigėsi LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės penkerių metų kadencija. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Naujasis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.

Konkursas į šias pareigas paskelbtas trečiadienį. Numatyta, kad pretendentai į vadovus iki rugsėjo 22 dienos galės teikti paraiškas. 

„Prieš paskelbiant naują konkursą LRT taryba dar kartą naujai peržiūrėjo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas tvarkos aprašą. Buvo nutarta šį aprašą papildyti“, – transliuotojo pranešime sakė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.

Anot jo, pretendentai, atitinkantys apraše nurodytus reikalavimus ir laiku pateikę dokumentus, bus kviečiami spalio 2 dieną susitikti su LRT darbuotojais ir jiems pristatyti veiklos programas ir atsakyti į jų klausimus.

„Taip pat kandidatų 5 metų veiklos programų pristatymas Tarybai bei klausimų sesija bus vieša. Taryba tikisi, kad tai konkursui suteiks dar daugiau skaidrumo“, – teigė jis. 

Į LRT generalinio direktoriaus poziciją pretenduoti gali Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, turintys nepriekaištingą reputaciją bei atitinkantys kitus konkurso apraše nustatytus reikalavimus.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

The post Ministras: Trečią kartą neišrinkus LRT vadovo, taryba turėtų atsistatydinti appeared first on LAIKMETIS.

„Posėdžio metu Taryba taip pat svarstys ir klausimą dėl LRT generalinio direktoriaus rinkimų aprašo pakeitimų ir naujo konkurso paskelbimo“, – BNS informavo LRT atstovė Miglė Savickaitė.

Po birželio pabaigoje vykusio tarybos susitikimo nuspręsta, jog trečiasis generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.

Tuomet taip pat nutarta, kad konkursas į įstaigos vadovo pareigas bus skelbiamas rugpjūčio 23 dieną, pretendentai į vadovus nuo tada galės teikti paraiškas. Jų bus laukiama iki rugsėjo 22 dienos.

LRT tarybai šiemet jau dukart nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, nes kandidatai – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas – surenka vienodą skaičių tarybos narių balsų.

siekiant išvengti dar vienos nesėkmės generalinis direktorius galėtų būti renkamas organizuojant atvirą balsavimą

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka yra sakęs, jog siekiant išvengti dar vienos nesėkmės generalinis direktorius galėtų būti renkamas organizuojant atvirą balsavimą, tačiau norint tokį rengti, reikėtų pakeisti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos aprašą ir pačios tarybos reglamentą.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

Tačiau LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

The post LRT taryba spręs dėl direktoriaus rinkimų tvarkos, naujo konkurso paskelbimo appeared first on LAIKMETIS.

Kovo pabaigoje tarybai nepavyko išrinkti naujojo nacionalinio transliuotojo vadovo, nes į antrąjį etapą patekę kandidatai – dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas – surinko po šešis tarybos narių balsus.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų.

Tarybos posėdis turėjo vykti prieš kiek daugiau nei dvi savaites, tačiau buvo nukeltas, nes pasak LRT tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos, reikėjo rasti sprendimus ir pakoreguoti Viešo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas aprašą taip, kad konkursas užtikrintų kuo didesnį viešumą ir skaidrumą

dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas – surinko po šešis tarybos narių balsus

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą pareigose pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją, ji pareigas eis laikinai, kol nebus paskirtas nuolatinis vadovas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė jau yra patvirtinusi, jog ketina dalyvauti naujajame konkurse.

LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

E. Valatka taip pat yra sakęs, jog siekiant sklandesnių vadovo rinkimų, taryba galėtų turėti nelyginį skaičių narių.

Valdančiųjų ir opozicijos atstovai Seime taip pat yra pažymėję, kad lygiosios LRT vadovo konkurse reikalauja pokyčių. Vis dėlto kultūros ministro Simono Kairio teigimu, pokyčiai galėtų būti vykdomi tik jau išrinkus naująjį vadovą.

The post LRT taryba spręs dėl generalinio direktoriaus konkurso datos appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentarai pažymi, kad LRT įstatymas iki dviejų iš eilės riboja LRT Tarybos, Tarybos pirmininko, LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo kadencijų skaičių, tuo tarpu LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius nėra ribotas. 

„Taigi, gali susiklostyti situacija, kai vienas ir tas pats asmuo LRT vadovauja dešimtmečiais. Tokia praktika yra ydinga, paveldėta iš sovietmečio. Kone dešimtmetis, kaip ją palaipsniui siekiama panaikinti valstybės ir savivaldybių įmonėse, viešosiose įstaigose, kurių steigėjas yra valstybė. LRT, viešoji įstaiga, priklausanti valstybei, neturėtų būti išimtis“, – opozicijos atstovų pranešime spaudai cituojama Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Luko Savicko teigimu, LRT misijos ir paskirties visuomenėje išskirtinumas ragina kalbėti apie LRT direktoriaus kadencijų skaičiaus ribojimą.

LRT yra išskirtinę misiją visuomenėje turinti žiniasklaidos priemonė, jai turi būti taikomi modernūs, didesnį skaidrumą užtikrinantys valdysenos standartai

„LRT yra išskirtinę misiją visuomenėje turinti žiniasklaidos priemonė, jai turi būti taikomi modernūs, didesnį skaidrumą užtikrinantys valdysenos standartai. Netrukus bus vykdoma atanka ir į pareigas skiriamas naujas LRT generalinis direktorius. Tad mūsų pasiūlymas keisti reguliavimą įvedant kadencijų skaičiaus ribojimą – pačiu laiku“, – sako L. Savickas.

Anot jo, siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių principo, projektas numato, kad kadencijų skaičiaus ribojimas būtų taikomas asmenims, po šių pataisų priėmimo paskirtiems į LRT generalinio direktoriaus pareigas.

Pataisas teikia Seimo nariai A. Širinskienė, Asta Kubilienė, Algirdas Stončaitis, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, L. Savickas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

The post Opozicijos atstovai registravo pataisas, kurios ribotų LRT vadovo kadencijas appeared first on LAIKMETIS.

Vasarį Bandungo apygardos teismas pripažino mokyklos direktorių Herry Wirawaną (Herį Viravaną) kaltu ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos. Jis buvo kaltinamas 2016–2021 metais žaginęs 11–14 metų mergaites mokykloje, viešbučiuose ar nuomojamuose butuose Vakarų Javoje. Pranešta, kad išprievartautos nepilnametės pagimdė mažiausiai devynis vaikus.

Ši byla sukėlė visuomenės pasipiktinimą, nes nusikaltimai buvo daromi daugelį metų. Pasak policijos, nukentėjusiosios buvo pernelyg įbaugintos, kad kam nors papasakotų apie užpuolimus.

Bandungo aukštasis teismas pirmadienį patenkino prokurorų prašymą skirti H. Wirawanui mirties bausmę ir konfiskuoti jo turtą.

„Tai, ką jis padarė, sukėlė traumą ir kančias nukentėjusiosioms ir jų tėvams“, – sakoma nutartyje, kurią teismas antradienį paskelbė savo svetainėje.

Kaltinamasis suteršė islamiškų internatinių mokyklų reputaciją

„Kaltinamasis suteršė islamiškų internatinių mokyklų reputaciją“, – konstatavo teisėjai.

Žemesnės instancijos teismas vietoje H. Warawano turto arešto nurodė Indonezijos vaikų apsaugos ministerijai sumokėti 21,2 tūkst. eurų vertės bendrą kompensaciją nukentėjusiosioms, taip pat išskirti 550–5,5 tūkst. eurų kiekvienos mergaitės medicininiam ir psichologiniam gydymui.

Tačiau aukštasis teismas nusprendė areštuoti turtą, įskaitant kaltinamajam priklausiusį fondą, ir parduoti jį aukcione aukų ir jų vaikų naudai.

Teisėjai taip pat nurodė devynis mergaičių vaikus perduoti Vaikų ir moterų apsaugos agentūros globon ir periodiškai vertinti padėtį, „kol nukentėjusiosios bus psichologiškai pasirengę rūpintis savo vaikais, o situacija leis grąžinti vaikus nukentėjusiosioms“.

Apeliacinio teismo teisėjai atmetė prokurorų prašymą dėl cheminės kastracijos, nes nutarė, kad asmeniui, nuteistam myriop ar kalėti iki gyvos galvos negali būti taikomos kitos bausmės, išskyrus kai kurių teisių atėmimą.

H. Wirawano advokatė Ira Mambo pareiškė patarsianti savo klientui apskųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui. Parengti tokią apeliaciją bus galima per septynias dienas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo proceso metu kaltinamasis pripažino savo kaltę ir atsiprašė savo aukų bei jų šeimų.

Vakarų Javos policija iškėlė bylą ir suėmė H. Wirawaną praėjusių metų gegužę, kai vienos iš nukentėjusiųjų tėvai kreipėsi į policiją po to, kai jų dukra, grįžusi iš atostogų, prisipažino pagimdžiusi.

Byla nebuvo viešinama iki teismo pradžios lapkritį. Policija pareiškė neskubėjusi to daryti, kad būtų išvengta tolesnės žalos nukentėjusiųjų psichologinei būklei ir socialinei padėčiai.

Sausį prezidentas Joko Widodo (Džokas Vidodas) pareiškė esąs susirūpinęs dėl seksualinės prievartos atvejų musulmonų internatinėse mokyklose ir paragino parlamentą greičiau svarstyti teisės aktą dėl tokių nusikaltimų prevencijos.

Konservatyvūs įstatymų leidėjai ir musulmonų organizacijos nori, kad ruošiamu įstatymu būtų uždrausti ir nesantuokiniai bei homoseksualų lytiniai santykiai.

The post Indonezijoje mirties bausme nuteistas islamistinės mokyklos direktorius, prievartavęs mergaites appeared first on LAIKMETIS.