Jill Simons (Džil Saimons), Amerikos pediatrų kolegijos vykdomoji direktorė, ketvirtadienį „EWTN News Nightly“ laidos vedėjai Tracy pasakojo, kad medikų grupė „skambina pavojaus signalu“ po neseniai nutekintų Pasaulinės profesinės translyčių sveikatos asociacijos bylų, kuriose translyčių gynėjai pripažino, kad vaikai, kuriems atliekamos visam gyvenimui pakeičiančios procedūros, yra per jauni, kad galėtų duoti informuoto asmens sutikimą.

Taip pat pavojaus varpais buvo paskelbta Anglijos Cass apžvalga, kurioje nenustatyta išsamių įrodymų, pagrindžiančių įprastą translyčių vaistų skyrimą lyties disforiją turintiems nepilnamečiams.

Šie atskleidimai „turėjo įtikinamų įrodymų, kad šis vadinamasis lytį patvirtinantis priežiūros gydymas neturėtų būti tęsiamas“, - sakė Simons.

„Manėme, kad mūsų kolegos čia, JAV, atsižvelgs į tai ir taip pat padarys tą patį bei padarys pertrauką, bet jie tęsė“, - sakė Simons. - Mes tiesiog susibūrėme kaip gydytojų, organizacijų koalicija ir pasakėme: „Užteks".

Deklaraciją „Gydytojai, saugantys vaikus" pasirašė aštuoniolika sveikatos politikos ir medicinos organizacijų, įskaitant Katalikų medicinos asociaciją (CMA), taip pat beveik 100 gydytojų ir sveikatos apsaugos vadovų.

Joje patvirtinama, kad lytis yra „įgimtas bruožas", kurio „nekeičia vaistai ar chirurginės intervencijos". Joje kritikuojama lyčių ideologija, nes ji nesiremia „šių įgimtų lytinių skirtumų tikrove", ir toliau aiškinama, kad medicininiai sprendimai turėtų „gerbti biologinę tikrovę ir asmens orumą".

CMA vykdomasis direktorius Mario Dickersonas (Marijus Dikersonas) teigė, kad jo organizacija pasirašė deklaraciją siekdama apsaugoti vaikus.

„Jos esmė - vaikų apsauga. Tai - pirmiausia ir svarbiausia, - aiškino jis. - Yra atliktas tyrimas, kad [transseksualumas] paliečia 1 proc. vaikų Jungtinėse Valstijose. [Jungtinėse Valstijose yra] 72 milijonai vaikų, taigi tai yra 720 tūkst. vaikų… Mes iš tikrųjų ginam vaikus - tai pagrindinė priežastis."

M. Dickersonas pažymėjo, kad 16 proc. JAV ligoninių yra katalikiškos.

„Mes tikrai skatintume jas pasirašyti šią deklaraciją ir užtikrinti savo pacientus, kad jos stovi nekenkimo vaikams pusėje, bei padaryti viešą pareiškimą", - sakė jis.

„Jei katalikiškos ligoninės ir sveikatos priežiūros sistemos pasirašytų šį dokumentą, manau, kad tai turėtų didžiulį poveikį bendrai sveikatos priežiūrai Jungtinėse Valstijose."

The post Lytis - įgimtas bruožas, kurio nekeičia vaistai ar chirurginės intervencijos, - skelbia JAV gydytojų deklaracija appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, aštuoni partizanų vadai, atstovavę visiems Lietuvos partizanų daliniams ir susibūrę į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį, 1949 metų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją. Šis tekstas, greta 1918 metų vasario 16-osios ir 1990 kovo 11-osios aktų, laikomas vienu iš trijų atraminių modernios Lietuvos valstybės dokumentų.

Minėjime Radviliškio rajone dalyvaus krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis, Seimo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Radviliškio rajono savivaldybės, kitų institucijų atstovai, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Oro gynybos bataliono, Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono ir Garbės sargybos kuopos kariai.

deklaracija, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų 1949-aisiais vasario 2-22 dienomis vykusiame suvažiavime priimtais dokumentais, sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą

Anot ministerijos, deklaracija, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų 1949-aisiais vasario 2-22 dienomis vykusiame suvažiavime priimtais dokumentais, sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą. Tai įteisino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

„Partizanų vadų pasirašyta Deklaracija – teisiškai ir politiškai stiprus, pažangias vakarietiškas vertybes – laisvę, demokratiją ir pilietines teises akcentuojantis, aiškią geopolitinę kryptį deklaruojantis dokumentas“, – pažymi ministerija.

Minint deklaracijos paskelbimo sukaktį, taip pat pagerbiami ir partizanų vadų, jos signatarų – Jono Žemaičio-Vytauto, Aleksandro Grybino-Fausto, Vytauto Gužo-Kardo, Juozo Šibailos-Merainio, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Petro Bartkaus-Žadgailos drąsa ir auka. Visi aštuoni signatarai žuvo nesulaukę laisvos ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.

The post Minimos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo 75-osios metinės appeared first on LAIKMETIS.

Rusija nesitikėjo bendro sutarimo, o susitarimas dėl formuluotės buvo "žingsnis teisinga linkme", sakė S. Lavrovas.

Baigiamajame G 20 pareiškime pasmerkiamas karinės jėgos naudojimas siekiant teritorinės plėtros, tačiau Rusijos agresija jame neminima, o tai sukėlė Ukrainos kritiką.

Dvi dienas trukusiame aukščiausiojo lygio susitikime taip pat buvo priimta nauja nuolatinė narė - Afrikos Sąjunga.

55 narių blokas prisijungė šeimininkės Indijos kvietimu, kurios vienas iš pagrindinių tikslų einant pirmininko pareigas buvo siekti, kad G20 taptų įtraukesnis ir jame dalyvautų daugiau vadinamųjų pasaulio pietų šalių.

Didžiausios pasaulio ekonomikos šalys Delyje pasiekė kitų svarbių susitarimų, įskaitant susitarimą dėl klimato ir biokuro, nors buvo kritikuojama, kad aukščiausiojo lygio susitikime neįsipareigota atsisakyti iškastinio kuro.

Jau antrus metus iš eilės nebuvo oficialios G 20 šeimos nuotraukos. Priežastys nenurodytos, tačiau pranešimuose teigiama, kad daugelis vadovų atsisakė fotografuotis, atkreipdami dėmesį į Rusijos dalyvavimą aukščiausiojo lygio susitikime.
Tik nedaugelis tikėjosi, kad šių metų G20 susitikime bus paskelbta bendra deklaracija, ypač pirmąją aukščiausiojo lygio susitikimo dieną. Grupė yra labai susiskaldžiusi dėl praėjusiais metais Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą. Nei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, nei Kinijos vadovas Xi Jinpingas Delyje nepasirodė, o vietoj jų buvo atsiųstos žemesnio lygio delegacijos.

Todėl buvo netikėta, kai praėjus kelioms valandoms po aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios Indijos Ministras Pirmininkas Narendra Modi paskelbė, kad buvo pasiektas sutarimas dėl pareiškimo dalies dėl Ukrainos, kurioje buvo sušvelninta praėjusių metų tiesioginė kritika Rusijai.

Sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje S. Lavrovas sakė, kad pasiektas "svarbus etapas".

"Atvirai kalbant, mes to nesitikėjome. Buvome pasirengę ginti savo teksto formuluotę. Pasaulio Pietūs nebenori būti mokomi", - sakė jis, atsakydamas į BBC žurnalistės Yogitos Limaye klausimą.

Jungtinė Karalystė ir JAV taip pat kalbėjo apie bendrą pareiškimą, tačiau Ukraina, kuri dalyvavo praėjusių metų Balio aukščiausiojo lygio susitikime, bet šiemet nebuvo pakviesta, sakė, kad "nėra kuo didžiuotis".

Praėjusiais metais Balyje dauguma narių "griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą

Praėjusiais metais Balyje dauguma narių "griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą". Delio deklaracijoje, priešingai, kalbama apie "žmonių kančias ir neigiamą papildomą karo Ukrainoje poveikį pasauliniam maisto ir energijos saugumui".

Analitikai teigia, kad ekonominė pusiausvyra ir galios dinamika G 20 grupėje keičiasi - nuo išsivysčiusios Vakarų rinkos ekonomikos šalių pereinama prie kylančių milžinių, ypač Azijoje.

Aukščiausiojo lygio susitikime buvo ir kitų svarbių momentų, įskaitant plataus užmojo susitarimus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita.

G20 nariai paskelbė, kad jie pasiekė 100 % sutarimą "siekti ir skatinti pastangas patrigubinti atsinaujinančiosios energijos pajėgumus visame pasaulyje įgyvendinant esamus tikslus ir politiką". Šiam blokui tenka daugiau kaip 75 % pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Indija kartu su JAV ir Brazilija pradėjo pasaulinį biokuro aljansą, kuriuo siekiama skatinti švaresnio kuro naudojimą. Šia grupe siekiama paspartinti pasaulines pastangas pasiekti grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio tikslus, palengvinant prekybą biodegalais, gaunamais iš tokių šaltinių kaip augalinės ir gyvūninės kilmės atliekos.

Aukščiausiojo lygio susitikimo metu taip pat buvo sudarytas tarptautinis susitarimas dėl geležinkelių ir uostų, jungiančių Artimuosius Rytus ir Pietų Aziją. Šis paktas laikomas priešprieša Kinijos iniciatyvai "Juosta ir kelias", kuria siekiama sukurti pasaulinę infrastruktūrą.

Ankstyvą sekmadienio popietę M. Modi uždarė aukščiausiojo lygio susitikimą, taip užbaigdamas kelis mėnesius trukusį fanfarų ir laukimo laikotarpį. Jis įteikė iškilmingą plaktuką pirmininkavimą perimančiam Brazilijos Prezidentui Luizui Inacio Lula da Silvai.

Prezidento Lulos kalboje dominavo besivystančių šalių problemos.

"Gyvename pasaulyje, kuriame turtas yra labiau koncentruotas, kuriame milijonai žmonių vis dar badauja, kuriame nuolat kyla grėsmė darniam vystymuisi, kuriame pasaulinės valdymo institucijos vis dar atspindi praėjusio amžiaus vidurio realybę", - sakė jis.

Musoninės liūtys apsunkino kai kuriuos anksčiau suplanuotus renginius - lyderiai per lietų ėjo pagerbti Indijos nepriklausomybės didvyrio Mahatmos Gandžio jo kremavimo vietoje.

M. Modi vyriausybė nuo pat pradžių iki galo surengė ekstravagantišką šou: delegatų laukė kultūriniai pasirodymai, iškilminga vakarienė ir Indijos svetingumas.

Tačiau tai taip pat sukėlė nemažai diskusijų, ypač po to, kai aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymo metu M. Modi plakate Indiją pavadino "Bharat" (Indijos pavadinimas hindi kalba), o tai sukėlė spekuliacijų dėl galimo šalies pavadinimo pakeitimo.

M. Modi ir jo ministrai pavadino renginį labai sėkmingu ir sakė, kad Indijos pirmininkavimas G20 įrodė jos, kaip pasaulinės lyderės, gebėjimus.

Finansų ministrė Nirmala Sitharaman sakė, kad Indijai pavyko užtikrinti, jog nesutarimai dėl klausimų neužgožtų pagrindinių pasaulio bendruomenės vystymosi problemų.

"Indijos pirmininkavimas G20 buvo sėkmingas", - sakė ji.

The post Rusija džiaugiasi jiems palankia G20 šalių deklaracija appeared first on LAIKMETIS.

Užtikrinti energiją už prieinamą kainą labiausiai nukentėjusiems žmonėms, pasitelkus laikinąsias švelninimo priemones ir teisingą išteklių paskirstymą. Skatinti atsakingą energijos vartojimą, mažinimą. Siekti atsakingų ir vertybėmis pagrįstų dvišalių ir daugiašalių energetikos partnerysčių, pakloti pamatus naujai pasaulinei energetikos sistemai. Taip ragina COMECE (ES Vyskupų konferencijų komisijos) vyskupai lapkričio 7 d. paskelbtoje deklaracijoje dėl dabartinės energetikos krizės artėjant žiemai.

COMECE vyskupai dar kartą išreiškia liūdesį dėl siaubingų žmogiškųjų kančių, sukeltų broliams ir seserims Ukrainoje, pakartodami kreipimąsi į agresorius, kad jie nedelsiant sustabdytų karo veiksmus ir visos šalys būtų atviros deryboms.

Paskelbtoje deklaracijoje vyskupai pažymi, kad Rusijos karas prieš Ukrainą sukelia rimtų pasekmių ne tik ES, bet ir kitų šalių gyventojams, o dėl didelės visų priklausomybės nuo naftos ir dujų importo iš vieno tiekėjo Rusija savo energetiniais šaltiniais pasinaudojo kaip ginklu. Tai padidino energetinį nesaugumą visoje Europoje.

Elektros energijos kainų šuolis daro įtaką visai visuomenei, ypač pažeidžiamiausiems. Šiame kontekste vyskupai vertina nuolatinį Europos ir nacionalinių politikos formuotojų įsipareigojimą imtis iniciatyvų, kuriomis siekia užtikrinti saugios ir tvarios energijos prieinamumą ir sušvelninti didėjančių elektros energijos sąnaudų poveikį asmenims ir įmonėms.

Europos vyskupai ragina politinius sprendimus priimančius asmenis toliau įsipareigoti, atsižvelgiant į tris pagrindinius Katalikų Bažnyčios principus.

Europos vyskupai ragina politinius sprendimus priimančius asmenis toliau įsipareigoti, atsižvelgiant į tris pagrindinius Katalikų Bažnyčios principus: universali prieiga prie gėrybių, lengvatos vargstantiems ir teisingumas bei taika.

Katalikų vyskupams susirūpinimą kelia krizės pasekmės. Deklaracijoje rašoma: „Artėjant žiemai Europoje prašome visų, kurie visuomenėje atlieka atsakingus vaidmenis, neapleisti šeimų ir pažeidžiamų asmenų ar socialinės ir ekonominės diskriminacijos aukų, negalinčių susidoroti su išaugusios infliacijos pasekmėmis ir mokėti už šildymą ar elektrą“.

Energetikos krizė yra dar viena našta ekonominiu ir psichiniu požiūriu, pabrėžia vyskupai. Nemažai įmonių stabdo veiklą, kitos atleidžia savo darbuotojus, daugelis nebesugeba susidoroti su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis.

Žemės ūkio maisto produktų sektorius taip pat siaubingai kenčia nuo energijos kainų augimo ir trąšų trūkumo.

Šiame kontekste vyskupai kreipiasi į kolektyvinį solidarumą, pabrėždami, kad esame tarpusavyje susiję ir priklausomi vieni nuo kitų ne tik kaip asmenys ir šeimos, bet ir kaip visuomenė bei kaip tarptautinė bendruomenė. Kiekvienas iš mūsų yra pašauktas prisidėti prie konkrečios šio solidarumo išraiškos.

The post Europos vyskupai prieš žiemą ragina stengtis įveikti energetikos krizę appeared first on LAIKMETIS.

„Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Tai patyrėme patys – valdydami neteisėtos migracijos krizę, organizuodami pagalbą ir priėmimą Ukrainos pabėgėliams. Akivaizdu, kad kylantys milžiniški iššūkiai migracijos srityje nėra lokalizuoti ir šalys negali vienos su jais susitvarkyti. Todėl tokios bendradarbiavimo platformos kaip Prahos procesas yra tiesiog būtinos“, – VRM pranešime cituojama konferencijoje dalyvavusi vidaus reikalų ministrė.

Anot VRM, konferencijoje pasirašytas 2023–2027 metų veiksmų planas numato neteisėtos migracijos prevenciją, kovą su ja.

Jame taip pat numatytos kovos priemonės su neteisėtų migrantų gabenimu, pajėgumų stiprinimas prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos srityje, readmisijos, savanoriško grįžimo ir tvarios reintegracijos skatinimas, dėmesys darbo jėgos migracijai, legaliai gyvenančių migrantų integracija juos priimančiose visuomenėse.

Konferencijoje priimta Bendroji deklaracija, joje Prahos proceso šalys griežtai smerkia Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, pabrėždamos Baltarusijos dalyvavimą jame.

Anot VRM, taip pat yra smerkiami Baltarusijos veiksmai, naudojantys neteisėtą migraciją politiniams tikslams

Anot VRM, taip pat yra smerkiami Baltarusijos veiksmai, naudojantys neteisėtą migraciją politiniams tikslams pasiekti bei pabrėžtas tarptautinių organizacijų ir ES agentūrų vaidmuo įgyvendinant Prahos proceso veiklas.

Ministerijos teigimu, deklaracijoje šalys dar kartą patvirtini bendrą įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą ir kurti partnerystes, siekiant spręsti su migracija ir mobilumu susijusias problemas.

Prahos procesas – tai vienas iš keturių ES regioninio bendradarbiavimo migracijos srityje procesų, skatinančių partnerystę migracijos klausimais.

Jame dalyvauja ES valstybės narės, asocijuotos Šengeno erdvės valstybės, Pietryčių ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos valstybės. 2019–2020 metais Lietuva pirmininkavo šiam procesui.

Prahos proceso šalys atsiribojo nuo bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija. Formaliai šios dvi šalys išlieka proceso narėmis, bet į jokius renginius nėra kviečiamos ir į veiklas neįtraukiamos.

The post A. Bilotaitė Prahoje pasirašė veiksmų planą, numatantį neteisėtos migracijos prevenciją appeared first on LAIKMETIS.

Taip teigiama Baltijos šalių premjerų penktadienį pasirašytoje deklaracijoje, kurioje smerkiami Rusijos kariniai veiksmai, remiama Ukraina bei jos ateitis Europos Sąjungoje.

„Mes ir toliau teiksime Ukrainai politinę, finansinę, humanitarinę ir karinę pagalbą. Tą daryti raginame ir savo sąjungininkus bei partnerius. Greitas sunkiosios ginkluotės pristatymas Ukrainai yra būtinas norint laimėti karą ir užtikrinti taiką Europoje“, – sakoma deklaracijoje. 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų pasirašytame dokumente dar kartą tvirtai remiama Ukrainos nepriklausomybė, o jos ateitis matoma Europos Sąjungoje.

„Pripažįstame aiškią Europos perspektyvą Ukrainai siekiant suteikti ES šalies kandidatės statusą“, – skelbiama deklaracijoje. 

Nurodoma, jog Rusijos karių Ukrainoje vykdomi pagrobimai, sulaikymai, kankinimai, seksualinis smurtas ir beatodairiškos žudynės negali būti ir nebus toleruojami bei pamiršti.

Baltijos šalys rems tarptautines pastangas fiksuoti ukrainiečių liudijimus siekiant dokumentuoti ir ištirti karo nusikaltimus ir galiausiai patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip teigiama deklaracijoje, artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride bus siekiama patvirtinti naują NATO strateginę koncepciją, sustiprinti atgrasomąją ir gynybinę poziciją bei NATO Rytinį flangą ilgalaikėje perspektyvoje.

„Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas Baltijos valstybėse turėtų būti kuriamas aplink tris kovai parengtas divizijas – po vieną diviziją kiekvienai iš Baltijos valstybių, kurioms pavesta vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas ir kurios gali integruoti vietines nacionalines gynybos pajėgas“, – sakoma dokumente.

Nurodoma, kad šalys ketina nuosekliai didinti savo nacionalinius gynybos biudžetus bent iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto. 

The post Baltijos šalių premjerai pasirašė deklaraciją, kurioje smerkia karą Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

1. Šiandien nė vienoje ES valstybėje narėje ar bet kurioje kitoje Europos šalyje nėra pakankamai vaikų, kad būtų išlaikytas gyventojų skaičius, nežiūrint to, kad dauguma Europos piliečių nori turėti daugiau negu du vaikus.

2. Didžiajai daugumai Europos piliečių šeima yra svarbiausias dalykas.

3. Europiečių proporcija lyginant su pasaulio gyventojų skaičiumi stabiliai mažėja. 1960 m. dabartinių ES-27 šalių gyventojai sudarė apie 12 proc.  pasaulio gyventojų. Šiandien jų dalis sumažėjo iki 6 proc. ir prognozuojama, kad iki 2070 m. nukris žemiau 4 proc.

4. To pasekmė – senstančios Europos įtaka, konkurencingumas, ekonominė galia ir manevro laisvė naujoje tarptautinėje realybėje blogėja. 

5. Pastaraisiais  metais Vidurio ir Rytų Europos šalyse imtasi visapusiškų šeimai draugiškų iniciatyvų siekiant pagerinti demografinius rodiklius lygiagrečiai su ekonomikos stiprinimu, taip formuojant veiksmingą ilgalaikį demografinių iššūkių sprendimo modelį. 

Pabrėždami, kad:

1. Europos žemynas patiria rimtą demografinę krizę, kuri yra viena iš labiausiai aktualių dabartinių iššūkių mūsų regione.

2. Dėl demografinio nuosmukio mūsų gyventojai sparčiai sensta. Iki 2020 m. piliečių virš 65 metų amžiaus proporcija išaugo iki 21 proc., tuo tarpu piliečių iki 15 metų amžiaus sumažėjo iki 15 proc. Tai tampa dideliu iššūkiu darniai mūsų visuomenių plėtrai bei ekonominiam augimui, kuriam reikalinga kvalifikuota darbo jėga.

3. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti padėčiai kaimiškose ir poindustrinėse vietovėse, kuriose demografinės tendencijos gali nulemti gyventojų skaičius mažėjimą ir kelia ilgalaikę riziką.

4. Europiečių vaikų skaičiaus didinimas yra esminis siekiant išsaugoti Europos krikščioniškąją kultūrą ir kitas religines tradicijas ateities kartoms. Sėkmingas Europos tautas galime kurti tik turėdami stiprias šeimas ir bendruomenes. 

5. Yra keletas būdų, kaip spręsti Europos šalių demografinį nuosmukį. Mes pasisakome už paramą šeimoms, palengvinančią joms susilaukti vaikų, kurių europiečiai nori turėti, pasinaudojant vidiniais resursais ir stiprinant bendruomenes.

6. Migracija neturi būti suprantama kaip pagrindinis demografinių iššūkių sprendimo įrankis. Du trečdaliai Europos piliečių pasisako už jų sprendimą  remiant europiečių vaikų gimimą, ir tik vienas ketvirtadalis mano, kad migracija būtų geras sprendimas.

7. Kiekviena valstybė narė turėtų pati kurti savo šeimos politiką pagal savo konstituciją, tradicijas ir papročius. Šeimos politika yra ir turi likti nacionalinėje kompetencijoje. Mes taip pat nepritariame bandymams kurti ES mokesčių politiką, kuri kliudytų valstybėms narėms formuoti ir įgyvendinti šeimai palankias mokesčių politikas. 

8. Europa gali tapti 21-ojo amžiaus nugalėtoja tik tuo atveju, jeigu parama šeimai taps jos veiklos centru.

Mes, pasirašiusieji valstybių ir vyriausybių vadovai, įsipareigojame:

1. Toliau dirbti Europos šeimų saugumo ir klestėjimo labui, keistis savo patirtimi ir geriausia praktika.

2. Siekti įveikti europiečių šeimų vaisingumo trūkumą įgyvendinant veiksmingą šeimos politiką, įskaitant paramą padoriam ir įperkamam būstui įsigyti šeimoms su vaikais.

3. Panaudoti visas turimas priemones ir išteklius tam, kad poros, ypač jaunos poros, galėtų įgyvendinti savo šeimos planavimo tikslus.

4. Pasinaudoti ekonominio augimo teikiama manevro laisve tolesnei paramai šeimoms. 

5. Skatinti ir plėtoti darbo ekonomiką užtikrinant padorius atlyginimus ir darbo vietas visoms šeimoms.

6. Dėti visas pastangas vaikų gimdymo ir tėvystės suvokimui visuomenėje gerinti.

7. Raginti skirti demografiniams iššūkiams spręsti pakankamas ES lėšas, kurios būtų  prieinamos taip pat ir šalims kandidatėms.

8. Raginti integruoti demografinius kriterijus į visas ES politikas ir numatyti mechanizmus nepalankioms demografinėms pasekmėms sušvelninti.

9. Siekti demografijos pripažinimo vienu iš tvarumo ramsčių ir vienu iš ES Daugiametės finansinės programos prioritetų, o kartu ir atitinkamo išlaidų perskirstymo, kuris atspindėtų jos reikšmę.

J.E. ANDREJ BABIŠ

Čekijos Respublikos Ministras Pirmininkas

J.E. JANEZ JANŠA

Slovėnijos Respublikos Ministras Pirmininkas

J.E. MATEUSZ MORAWIECKI

Lenkijos Respublikos Ministras Pirmininkas

J.E. VIKTOR ORBÁN

Vengrijos Ministras Pirmininkas

J.E. ALEKSANDAR VUČIĆ

Serbijos Respublikos Prezidentas

The post Višegrado šalių deklaracija dėl Europos demografinio atsinaujinimo appeared first on LAIKMETIS.

Švenčiant Šeimų dieną šiais popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Šeimos-Amoris laetitia bei Šv. Juozapo metais, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas paskelbė šią deklaraciją, skelbiančią apie būtinumą gerbti ir saugoti prigimtinius ir pamatinius žmogaus bei visuomenės gėrius.

Kiekvienas žmogus trokšta būti laimingas. Kūrėjas dovanojo mums protu ir laisvės galia pažymėtą prigimtį, kurią esame kviečiami išskleisti geriausiu būdu. Dėl mums įkvėpto tiesos, gėrio ir grožio ilgesio žmonija visuomet ieškojo darnaus visuomenės sugyvenim o būdo, atveriančio kelią žmogaus klestėjimui. Šių paieškų rezultatus matome Atėnų filosofinėse įžvalgose, Romos teisėje ir biblinės pasaulėžiūros, siejamos su Jeruzale, lobyne. Pastangos kurti Europoje krikščioniškąjį pasaulį sujungė šiuos žmonijos turtus, tapusius Vakarų civilizacijos pagrindu. Kūrinijoje atpažintas Kūrėjo balsas ir veikimas, o ypač priimtas Jėzaus Kristaus dievystės autoritetas ir mokymas drauge su kilniausiais civilizacijos pasiekimais Europos žemyne sukūrė ypatingas sąlygas žmogaus prigimtyje glūdinčiam potencialui išsiskleisti. Visa tai sudaro autentišką mūsų civilizacijos pamatą, be kurio neįmanomas Vakarų pasaulio tvarumas.

Žmonijos patirtis rodo, kad vien tik įstatymų nepakanka sukurti geresnei visuomenei, jeigujos nariai nepuoselėja dorybių ir vidinių moralinių nuostatų. Žmogiškosios dorybės – protingumas, teisingumas, susivaldymas ir tvirtumas, sustiprintos Kūrėjo įkvėptomis tikėjimo, vilties ir meilės dovanomis, yra tikrõsios asmens laisvės pagrindas. Iš tiesų laisva, demokratinė visuomenė įmanoma tik tada, kai jos nariai laikosi tvirtų dorovėsprincipų. Valdžios įsakymai negali sukurti ar pakeisti moralinių nuostatų, kurios kyla iš sąžinės, Kūrėjo įdiegtos žmogaus širdyje. Tačiau valdžia, nepažeisdama pamatinių piliečių laisvių, gali ir privalo remti tuos doroviškai motyvuotus savo piliečių pasirinkimus, kurie yra būtini bendrajam gėriui išsaugoti, visuomenėsišlikimui ir klestėjimui užtikrinti. Žmogaus laisvei reikalinga pagalba. Krikščionys ją gauna iš Kristaus, žmonijos Gelbėtojo, o demokratinei valdžiai tenka pareiga apsaugoti piliečių ir valstybės laisvę bei pamatinius gėrius.

Didžiuojamės, kad Šiluvoje įvyko vienas žymiausių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Europoje. Čia prieš keturis šimtus metų Dievo Motina paragino mus garbinti Jos Sūnų, o ne tik „arti ir sėti“. Tai suprantame ne tik kaip kvietimą į maldą ar asmeninio santykio su Dievu atnaujinimą. Šis paraginimas priminė ir Dievo mums paliktos tvarkos svarbą. Žmogus gali įžvelgti Kūrėjo sumanymą ne tik gamtoje. Jį galima atpažinti ir žmogaus dvasioje bei žmogiškojoje prigimtyje. Turime gerbti Šventajame Rašte užrašytus moralinius principus, nes jie yra gairės rinktis gyvenimą, atitinkantį tiesą apie žmogų kaip Dievo paveikslą. Mūsų Tauta skaudžiai patyrė, ką reiškia tapti socialinių eksperimentų lauku, kai nepaisoma prigimtinio žmogaus orumo ir paminamos svarbiausios žmogaus teisės. Galbūt ir dėl to būtent čia, Lietuvoje, pasigirdo Dangaus kvietimas gerbti Kūrėjo valią. Tikime, kad šis balsas Šiluvoje nuskambėjo ne tik mūsų Tautai, bet ir visai Europai.

Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius:

žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties;

vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą;

šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių;

tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėtivaikus;

sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų.

Tik išsaugodami šiuos prigimtinius gėrius galime išlikti ir klestėti. Nepateisinama juos ignoruoti, teisiškai apibrėžiant asmenį, jo lytį, laisves, teises bei šeimą. Žmogaus prigimtis, šeima ir asmens laisvė yra ankstesnės už valstybę. Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį. Šią tiesą jie turi saugoti, o ne keisti. Šiluvos žinioje atpažįstame kvietimą gerbti žmogaus autorių Dievą. Tačiau Kūrėjo nustatyta tvarka yra ne tik tikėjimo tiesa. Šią tvarką gali atpažinti kiekvienas žmogus. Todėl visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį gėrį dėl asmens laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities!

The post Šiluvos deklaracija: laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius appeared first on LAIKMETIS.

Konferencija vyks Viešbutyje „Novotel Vilnius“, Gedimino pr. 16, Vilniuje.

Spaudos konferencijoje bus pristatyta deklaracija, kurios pagrindu buriasi teisės, medicinos ir kitų sričių ekspertai, norintys padėti valstybei, ieškant geriausių sprendimų COVID-19 valdyme.

Deklaraciją pasirašė akademikai, gydytojai, teisininkai ir žinomi visuomenės, meno, kultūros ir švietimo atstovai. Visi Lietuvos gyventojai taip pat bus kviečiami ją pasirašyti.

Panešama, kad Sveikatos teisės instituto (STI) medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų komanda susibūrė tam, kad padėtų Lietuvos valstybei rasti protingą išeitį iš COVID-19 infekcijos protrūkio pasekmių.

Pabrėžiama, kad STI neatstovauja jokių politinių partijų, verslo interesų grupių, bet yra įsipareigojęs demokratijai, Konstitucijai, teisinei valstybei ir visuomenės bendrajam gėriui.

 Valandos trukmės konferencijoje dalyvaus ir pasiūlymus teiks:

STI direktorius doc. dr. farmakologas Rimas Jankūnas.

STI tarybos narys advokatas dr. Justas Sakavičius.

STI tarybos narė onkologė - chemoterapeutė doc.dr.Rasa Jančiauskienė.

STI ekspertė kardiologė Loreta Strom.

STI ekspertė prof. dr. ginekologė- akušerė Dalia Railaitė.

STI ekspertas imunologas doc. dr. Gintaras Zaleskis.

STI ekspertas krizių valdymo specialistas Darius Radkevičius.

Teisininkas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis.

The post Teisės ir medicinos ekspertai teiks pasiūlymus valstybei dėl pandemijos valdymo appeared first on LAIKMETIS.

Socialiniame tinkle „Facebook" paskelbtame video siužete vengrų lyderis teigė, kad jo partija atsiliepė į Lenkijos iniciatyvą pasirašyti deklaraciją, vis aktyviau verdant diskusijoms dėl Europos Sąjungos ateities. Deklaracijoje raginama telktis visoms politinėms jėgoms Europoje, kurioms svarbios nacionalinės valstybės, prigimtinė šeima ir krikščioniškos vertybės. „Pasirašėme šį dokumentą nes norime pademonstruoti mūsų bendrą valią kultūrinėje ir politinėje srityse. Būtent tokiu būdu norime užimti pozicijas debatuose dėl Europos Sąjungos ateities", - teigė premjeras.

The post V. Orbanas ir J. Kačynskis pasirašė deklaraciją Europai appeared first on LAIKMETIS.