Įstatymo projektas, kuriuo draudžiama „netinkamai elgtis su pripažintai religinei bendruomenei didelę religinę reikšmę turinčiais raštais“, buvo priimtas 94 balsais „už“ ir 77 balsais „prieš“ Danijos parlamente – Folketinge, kurį sudaro 179 nariai. 

Praktiškai tai reiškia, kad bus draudžiama deginti, plėšyti ar kitaip išniekinti šventuosius tekstus viešai arba vaizdo įrašuose, skirtuose plačiajai auditorijai.

Įstatymą pažeidusiems asmenims gresia bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šią vasarą daugybė protestų Danijoje ir kaimyninėje Švedijoje, per kuriuos buvo deginamas ir kitaip išniekinamas Koranas, sukėlė musulmonų šalių pyktį.

Liepos pabaigoje beveik 1 tūkst. protestuotojų bandė žygiuoti iki Danijos ambasados įtvirtintoje Bagdado Žaliojoje zonoje, reaguodami į ugningo dvasininko Moqtados Sadro (Moktados Sadro) raginimą.

Reaguodama į pablogėjusią saugumo padėtį, Skandinavijos šalis laikinai sugriežtino pasienio kontrolę

Reaguodama į pablogėjusią saugumo padėtį, Skandinavijos šalis laikinai sugriežtino pasienio kontrolę, tačiau rugpjūčio 22 dieną ji vėl tapo įprasta.

Nuo šių metų liepos 21 iki spalio 24 dienos Danijoje užfiksuoti 483 knygų ar vėliavų deginimo atvejai, rodo šalies policijos duomenys.

Rugpjūčio pabaigoje paskelbtas pirmasis įstatymo projekto variantas buvo iš dalies pakeistas po to, kai buvo išsakyta kritika, kad juo ribojama saviraiškos laisvė ir kad bus sunku užtikrinti jo vykdymą.

Iš pradžių planuota, kad įstatymo projektas bus taikomas didelės religinės svarbos objektams.

Pirmasis įstatymo projekto variantas buvo kai kurių kritikuotas – politikų, menininkų, žiniasklaidos ir žodžio laisvės ekspertų, kurie manė, kad juo grįžtama prie 2017 metais Danijoje panaikinto šventvagystės įstatymo.

The post Danijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį deginti Koraną appeared first on LAIKMETIS.

Ši Skandinavijos šalis paskelbė apie planus uždrausti Korano deginimą po to, kai virtinė islamo šventosios knygos išniekinimų Danijoje sukėlė musulmoniškų šalių pyktį. Vyriausybė pareiškė, kad šis nepasitenkinimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Įstatymo projektas buvo susiaurintas, kad būtų konkrečiai nukreiptas prieš netinkamą elgesį su didelės religinės svarbos šventraščiais“, – sakoma Teisingumo ministerijos pareiškime.

Iš pradžių planuota, kad įstatymo projektas bus taikomas didelės religinės svarbos objektams.

Tekstą Danijos parlamentas – Folketingas – svarstys lapkričio 14 dieną.

Liepos pabaigoje beveik 1 tūkst. protestuotojų bandė žygiuoti iki Danijos ambasados įtvirtintoje Bagdado Žaliojoje zonoje, remdamiesi ugningo dvasininko Moqtados Sadro (Moktados Sadro) raginimu.

Pirmasis įstatymo projekto variantas buvo kai kurių kritikuotas – politikų, menininkų, žiniasklaidos ir žodžio laisvės ekspertų, kurie manė, kad juo grįžtama prie 2017 metais Danijoje panaikinto šventvagystės įstatymo.

Policijos ir teismų pareigūnai taip pat nuogąstavo, kad jį bus sunku įgyvendinti.

„Po pakeitimų, kuriuos dabar siūlome, įstatymu bus lengviau vadovautis, taip pat ir policijai bei teismams“, – pareiškime teigė teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas (Pėteris Humelgordas), pažymėdamas, kad terorizmo grėsmė Danijai sustiprėjo.

The post Danijos vyriausybė pateikė pakeistą įstatymo projektą dėl Korano deginimo appeared first on LAIKMETIS.

Atkreipdama dėmesį į tai, kad tokie protestai buvo naudingi ekstremistams, vyriausybė nori išnagrinėti galimybę įsikišti į situacijas, kai „įžeidžiamos kitos šalys, kultūros ir religijos ir kai tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių Danijai, ypač saugumo požiūriu“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Tai, žinoma, turi būti daroma atsižvelgiant į Konstitucijos saugomą saviraiškos laisvę ir nekeičiant fakto, kad saviraiškos laisvė Danijoje yra labai plati“, – priduriama pareiškime, kuriame pabrėžiama, kad saviraiškos laisvė yra viena svarbiausių šalies vertybių.

Keletas neseniai vykusių protestų, susijusių su musulmonų šventosios knygos išniekinimu, sukėlė diplomatinę įtampą Artimuosiuose Rytuose ir abiejose Skandinavijos šalyse.

Danijos vyriausybė pažymėjo, kad protestai „pasiekė tokį lygį, kad Danija daugelyje pasaulio vietų visuose žemynuose vertinama kaip šalis, kuri skatina kitų šalių kultūrų, religijų ir tradicijų įžeidinėjimą ir menkinimą“.

Danija daugelyje pasaulio vietų visuose žemynuose vertinama kaip šalis, kuri skatina kitų šalių kultūrų, religijų ir tradicijų įžeidinėjimą ir menkinimą

Ji pridūrė, kad kai kurių veiksmų pagrindinis tikslas buvo provokuoti ir galėjo turėti rimtų pasekmių.

Artimųjų Rytų valstybės buvo išsikvietusios tiek Danijos, tiek Švedijos pasiuntinius.

Atskirame Švedijos pareiškime ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) teigė, kad palaiko ryšius su Danijos kolege Mette Frederiksen (Mete Frederiksen) ir pridūrė, kad panašus procesas jau vyksta Švedijoje.

„Taip pat jau pradėjome analizuoti teisinę situaciją, kad apsvarstytume priemones mūsų nacionaliniam saugumui ir švedų Švedijoje bei visame pasaulyje saugumui stiprinti“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė U. Kristerssonas.

Saudo Arabija ir Irakas paragino surengti Džidoje įsikūrusios Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) posėdį, kuris, kaip tikimasi, įvyks pirmadienį ir kuriame bus sprendžiamas Korano išniekinimo Švedijoje ir Danijoje klausimas.

The post Danija nori apriboti protestus, susijusius su Korano deginimu appeared first on LAIKMETIS.

Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad iškvietė Danijos ambasadorių ir Švedijos ambasados reikalų patikėtinį pareikšti oficialaus protesto dėl įvykių šiose dviejose šalyse, kai buvo deginamos ar trypiamos Korano kopijos.

Alžyras taip pat paskelbė, kad griežtai smerkia šiuos aktus, kuriuos pavadino amoraliais ir necivilizuotais, nukreiptais prieš visa, kas šventa pasaulio musulmonams.

Alžyras taip pat paskelbė, kad griežtai smerkia šiuos aktus, kuriuos pavadino amoraliais ir necivilizuotais

Ministerija nurodė nepriėmusi argumento, kad tokie protestai leistini dėl raiškos laisvės.

„Šie smerktini aktai prieštarauja tolerancijos bei sambūvio vertybėms ir tik gaivina neapykantą bei islamofobiją“, – sakoma pareiškime.

The post Alžyras iškvietė Danijos ir Švedijos pasiuntinius dėl Korano išniekinimo appeared first on LAIKMETIS.

Neseniai du Korano deginimo atvejai Švedijoje sukėlė įnirtingą reakciją musulmonų daugumos šalyse.

Pavyzdžiui, Irake buvo šturmuojama Švedijos ambasada, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) per Turkijos televiziją paskelbė, kad „arogantiški vakariečiai dar sužinos, jog musulmonų įžeidinėjimas neturi nieko bendra su žodžio laisve".

Praėjusią savaitę Ahmadas suplanavo protestą prieš Korano deginimą.

Praėjusį šeštadienį jis gavo Švedijos valdžios institucijų leidimą sudeginti Torą ir Bibliją prie Izraelio ambasados Stokholme.

Paskelbta akcija sukėlė didelį pasipiktinimą Izraelyje. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras planą pavadino antisemitiniu.

Gerai pagalvojęs Ahmadas susilaikė nuo planuoto veiksmo.

„Jei aš padegsiu Torą, kitas - Bibliją, dar kitas - Koraną, prasidės karas", - paaiškino tuomet jis.

Nors Korano ar Toros deginimas kelia daug triukšmo musulmonų ir žydų pasaulyje, atrodo, kad krikščionių bendruomenė į paskelbtą Biblijos deginimą reagavo nedaug, rašo „CNE News". Kodėl taip yra?

Pasakojama, kad Olandijos vyriausiasis rabinas Binyominas Jacobsas piktinasi reaguodamas į religinių raštų deginimą.

„Tai netolerancijos ir neapykantos įkūnijimas. Visas deginimo reiškinys yra neteisingas, nesvarbu, ar tai būtų Tora, Koranas, ar Biblija", - sako rabinas.

Pasak B. Jacobso, Korano deginimas Švedijoje jau padarė žalos.

„Dauguma musulmonų yra taikūs, tačiau daugelis aktyvistų to nepripažįsta. Vyrauja didžiulis apibendrinimas, tarsi visi musulmonai būtų agresyvūs ir sukeltų klyksmus. Korano deginimas įžeidžia musulmonus, o tai tikrai neleistina", - teigia jis.

Atrodo, kad krikščionys užmerkė akis žiniai apie Biblijos deginimą.

Rabinas Jacobsas nesupranta, kodėl taip yra.

„Prieš daugelį metų krikščionis Irake žudė „Islamo valstybė". Viena armėnų bendruomenė rytinėje Nyderlandų dalyje dėl to surengė mitingą su tylos eisena. Buvau paprašytas pasakyti kalbą. Tuomet išreiškiau nuostabą, kad nedidelė krikščionių bendruomenė išėjo į gatves, o didžiosios bažnyčios tylėjo. Mus, žydus, paveikia, kai girdime apie antisemitizmą. Tačiau krikščionims, atrodo, daug mažiau rūpi, kai puolamas jų tikėjimas. Nežinau, kokia to priežastis."

Nyderlandų „Evangelijos ir musulmonų fondo" direktorius Ceesas Rentieras šventųjų raštų deginimus vadina „tipišku Rytų ir Vakarų kultūrų susidūrimu".

Jis sako: „Vakaruose religinių raštų deginimas laikomas saviraiškos laisve. Švedijos vyriausybė iš anksto davė leidimą protestui. Rytų garbės kultūroje toks pritarimas laikomas provokuojančiu ir tikrai nesuprantamu. Ten žmonės galvoja, kad Švedijos valdžia tokiu būdu pati pasisako prieš islamą".

C. Rentieras taip pat pastebi, kad Vakarų pasaulyje skelbiamas Biblijos deginimas nesulaukė tokio didelio pasipriešinimo.

„Vakaruose nėra garbės kultūros. Ir didžioji dalis priešiškumo krikščionybei kyla iš pačios Vakarų dirvos. Krikščionys Vakaruose priprato, kad iš Biblijos skelbiamos žinios yra tyčiojamasi, ir į tai beveik nebereaguoja", - pastebi jis.

Tačiau islamo pasaulyje yra kitaip, sako jis.

„Jau per Mahometo pasirodymą matote, kad tas, kuris įžeidžia pranašą, yra nužudomas. Viešas tyčiojimasis iš Mahometo ar Korano visada buvo pavojingas gyvybei", - teigia C. Rentieras.

Taigi, ar galima Vakaruose tiesiog sudeginti Bibliją, Koraną ar Torą?

Pasak dr. Teuniso van Kooteno, sunku atsakyti. Teisės eksperto, kuris kaip teisininkas specializuojasi religijos ir teisės srityje ir dirba universiteto dėstytoju bei tyrėju Amsterdamo laisvojo universiteto Religijos ir teisės centre, teigimu, viena vertus, čia svarbi saviraiškos laisvė. Ši pagrindinė teisė, be kita ko, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Kiekvienai šaliai leidžiama nustatyti savo taisykles, neviršijant tam tikros ribos, sako T. Van Kootenas.

„Nyderlanduose šią saviraiškos teisę riboja baudžiamoji teisė, kurioje draudžiama diskriminuoti ir įžeidinėti žmonių grupes. Paimkime, pavyzdžiui, Nyderlandų politiko Geerto Wilderso teismo bylą dėl pareiškimo, kuriame jis ragino, kad šalyje būtų mažiau marokiečių. Teisėjas nusprendė, kad jis įvykdė grupinį įžeidimą. Valdžiai leidžiama riboti žodžio laisvę".

Pasak jo, svarbu atskirti religiją ir tikinčiuosius.

„Jūs galite laikyti religiją smerktina ir galite tai aiškiai išreikšti, tačiau religijos išpažinėjai kaip grupė negali būti įžeidinėjami šiaip sau. Tačiau su Korano sudeginimu yra sudėtinga, nes ar tai yra religijos įžeidimas, ar jos pasekėjų įžeidimas?"- retoriškai klausia jis.

The post Išpuoliai prieš krikščionių tikėjimą jų pačių nelabai jaudina, pastebi Olandijos rabinas appeared first on LAIKMETIS.

Užuot uždegęs religinius tekstus, jis pasakė, kad „šiandien nesiruošia deginti knygų".

Toliau A. Alloushas pabrėžė, kad Koranas neleidžia žmonėms deginti jokios religijos šventraščių. Vietoj to jis norėjo pasinaudoti savo demonstracija kaip galimybe kalbėti apie pagarbą ir toleranciją, rašo „Dagen".

Aktyvistas A. Alloushas yra musulmonas, aštuonerius metus gyvenanti Švedijoje. Jis pabrėžia, kad su juo visada buvo elgiamasi pagarbiai.

„Man nepatinka Ulfo Kristerssono politika, bet tai nereiškia, kad noriu sudeginti jo namus", - iliustravo jis.

Be to, A. Alloushas prašė uždrausti deginti religines knygas apskritai.

„Norėjau parodyti, kad turime gerbti vieni kitus. Gyvename toje pačioje visuomenėje. Kai aš sudeginsiu Torą, kitas - Bibliją, o trečias žmogus - Koraną, kils karas. Aš tiesiog norėjau parodyti, kad taip elgtis nedera", - užbaigė jis.

Kai A. Alloushas paprašė ir gavo valdžios institucijų leidimą savo demonstracijai su knygų deginimu, daugelis jo veiksmus kritikavo. Tačiau tą pačią dieną susirinko tik keli žiūrovai.

Izraelio ambasadorius Zivas Nevo Kulmanas renginį stebėjo tiesioginės transliacijos metu. Jis sakė, kad jam palengvėjo, jog iš tikrųjų nebuvo sudeginta nė viena knyga.

Vyro veiksmai buvo atsakas į ankstesnius Korano deginimus. Jie sukėlė diplomatinę krizę ir daugybę kritiškų reakcijų visame pasaulyje.

The post Aktyvistas A. Alloushas: kai aš sudeginsiu Torą, kitas - Bibliją, o trečias žmogus - Koraną, kils karas appeared first on LAIKMETIS.

Prieštaringai vertinama protesto akcija planuojama šeštadienį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai prie pagrindinės Stokholmo mečetės vyras padegė kelis Korano puslapius. Pastarasis protestas sukėlė visuotinį pasipiktinimą bei pasmerkimą visame pasaulyje.

Policijai pateiktoje paraiškoje teigiama, kad demonstracija, kurios metu bus deginamos Toros ir Biblijos kopijos, yra atsakas į Korano deginimo protestą ir išreiškia paramą žodžio laisvei.

Stokholmo policija komentare naujienų agentūrai AFP pabrėžė, kad, vadovaudamasi Švedijos teisės aktais, leidimus rengti viešuosius susirinkimus išduoda žmonėms, o ne jų metu vykdomai veiklai.

„Policija neišduoda leidimų deginti įvairius religinius tekstus – policija išduoda leidimus rengti viešus susirinkimus ir reikšti nuomonę“, – sakė Stokholmo policijos atstovė spaudai Carina Skagerlind (Karina Skagerlind).

„Tai svarbus skirtumas“, – pridūrė ji.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) buvo vienas iš kelių Izraelio atstovų ir žydų organizacijų, kurie iš karto pasmerkė šį sprendimą.

„Vienareikšmiškai smerkiu Švedijoje suteiktą leidimą deginti šventąsias knygas“, – sakoma I. Herzogo pareiškime.

„Pasmerkiau Korano, šventos viso pasaulio musulmonams, sudeginimą, o dabar man skauda širdį, kad toks pat likimas laukia ir (...) amžinosios žydų tautos knygos“, – pridūrė valstybės vadovas.

Pasaulinės sionistų organizacijos pirmininkas Yaakovas Hagoelis (Jaakovas Hagelis) pareiškime teigė, kad leidimo išdavimas yra ne saviraiškos laisvė, o antisemitizmas.

Birželį Švedijos policija buvo išdavusi leidimą 37 metų Salwano Momikos (Salwano Momikos) protestui, kurio metu jis trypė Korano kopiją ir padegė kelis jo puslapius.

Leidimas šiam protestui buvo išduotas laikantis žodžio laisvės apsaugos reikalavimų, tačiau vėliau valdžios institucijos pranešė pradėjusios tyrimą dėl agitacijos prieš etninę grupę ir pažymėjo, kad S. Momika islamo šventosios knygos puslapius degino labai netoli mečetės.

Protestuodamos prieš pastarąjį protestą, dėl kurio buvo sušauktas skubus 57 narių Islamo bendradarbiavimo organizacijos posėdis, šalys, įskaitant Iraką, Kuveitą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Maroką, iškvietė Švedijos ambasadorius.

Švedijos vyriausybė taip pat pasmerkė sudeginimą kaip islamofobišką, kartu pažymėdama, kad šalis turi „konstitucijos saugomą teisę į susirinkimų, saviraiškos ir demonstracijų laisvę“.

The post Švedija kritikuojama dėl leidimo protestui, per kurį bus deginama Tora appeared first on LAIKMETIS.

„Mes galiausiai išmokysime arogantiškus vakariečius, kad musulmonų įžeidinėjimas nėra minties laisvė“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją, pridūręs, kad griežčiausiai smerkia šį incidentą.

Turkija blokuoja Švedijos stojimą į NATO – dėl to, ką vadina Stokholmo neveiklumu kurdų grupių, kurias Ankara laiko teroristinėmis, atžvilgiu.

Švedijos policija remdamasi žodžio laisvės apsauga suteikė leidimą rengti protestą, kurio organizatorius ketino sudeginti Korano kopiją

Švedijos policija remdamasi žodžio laisvės apsauga suteikė leidimą rengti protestą, kurio organizatorius ketino sudeginti Korano kopiją prie pagrindinės Stokholmo mečetės trečiadienį, kai prasidėjo tris dienas truksianti musulmoniška Aukojimo šventė (Id al Adha).

Turkija ypač pasipiktino kitu Korano deginimo incidentu, sausį įvykusiu prie jos ambasados Stokholme.

Liepos 6 dieną NATO būstinėje Briuselyje turi įvykti abiejų šalių diplomatijos vadovų susitikimas. NATO sąjungininkės spaudžia Turkiją uždegti žalią šviesą Švedijos narystei iki liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.

Policija rašytiniame sprendime dėl trečiadienio protesto nurodė, kad su deginimu susijusi rizika saugumui „nebuvo tokio pobūdžio, kad pagal galiojančius įstatymus būtų galima pagrįsti sprendimą atmesti prašymą“.

The post R. T. Erdoganas: išmokysim arogantiškus vakariečius, kad musulmonų įžeidinėjimas nėra minties laisvė appeared first on LAIKMETIS.

Švedijos policija remdamasi žodžio laisvės apsauga suteikė leidimą rengti protestą, kurio organizatorius ketino sudeginti Korano kopiją prie pagrindinės Stokholmo mečetės trečiadienį, kai prasidėjo tris dienas truksianti musulmoniška Aukojimo šventė (Id al Adha). Vis dėlto policija taip pat pradėjo tyrimą dėl minimo vyro, kuris yra kilęs iš Irako, agitacijos prieš vieną etninę grupę.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas) Korano puslapių deginimą pavadino niekingu.

„Nepriimtina leisti vykti šiems antiislamiškiems veiksmams prisidengus raiškos laisve, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis. – Žiūrėti pro pirštus į tokius baisius veiksmus reiškia [prie jų] prisidėti.“

Turkija ypač pasipiktino kitu Korano deginimo incidentu, sausį įvykusiu prie jos ambasados Stokholme.

Turkija ypač pasipiktino kitu Korano deginimo incidentu, sausį įvykusiu prie jos ambasados Stokholme

Liepos 6 dieną NATO būstinėje Briuselyje turi įvykti abiejų šalių diplomatijos vadovų susitikimas. NATO sąjungininkės spaudžia Turkiją uždegti žalią šviesą Švedijos narystei iki liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.

Policija rašytiniame sprendime dėl trečiadienio protesto nurodė, kad su deginimu susijusi rizika saugumui „nebuvo tokio pobūdžio, kad pagal galiojančius įstatymus būtų galima pagrįsti sprendimą atmesti prašymą“.

37 metų Salwanas Momika (Salvanas Momika), kuris prieš kelerius metus pabėgo į Švediją, prašė policijos leidimo sudeginti Koraną ir taip išreikšti nuomonę apie jį.

Prieš protestą S. Momika naujienų agentūrai TT sakė, kad taip pat nori atkreipti dėmesį į žodžio laisvės svarbą.

The post Prie pagrindinės Stokholmo mečetės protestuotojas degino Koraną appeared first on LAIKMETIS.

Kaip praneša žiniasklaida, Paludanas sudegino Korano kopiją prie Turkijos ambasados Kopenhagoje. Po to Paludanas paskelbė, kad penktadienį sudegins Koraną trijose skirtingose Kopenhagos vietose. Šiandien jis sudegino vieną kopiją prie mečetės Kopenhagos šiaurės vakaruose.

Reaguodama į tai, Turkijos vyriausybė iškvietė Danijos ambasadorių Ankaroje pokalbiui apie J. Paludano veiksmus. Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas teigė:

„Danija palaiko gerus santykius su Turkija, ir šis incidentas to nepakeis. Mūsų darbas dabar yra paaiškinti Turkijai, kokios taisyklės galioja čia, Danijoje, esant mūsų atvirai demokratijai, ir kad yra skirtumas tarp Danijos kaip šalies - ir mūsų kaip tautos - ir atskirų asmenų, kurie turi labai skirtingas pažiūras".

Paludanas atsakė pažadu kiekvieną penktadienį prie Turkijos ambasados deginti musulmonų šventosios knygos kopiją

Pasak Švedijos naujienų svetainės Samnytt, A. Paludanas taip pat sudegino Korano kopiją prie Rusijos ambasados Kopenhagoje. Tai esą buvo padaryta nepaisant čečėnų UFC kovotojo Chamzato Chimajevo, kuris išreiškė pasipiktinimą Paludano korano deginimu Stokholme, pareiškimų.

Reaguodamas į Paludano veiksmus prie Turkijos ambasados Stokholme, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad Turkija nebepalaikys Švedijos paraiškos dėl narystės NATO. Švedijos laikraščiui „Aftonbladet" pateiktame pareiškime Paludanas atsakė pažadu kiekvieną penktadienį prie Turkijos ambasados deginti musulmonų šventosios knygos kopiją tol, kol Ankara pritars Švedijos stojimui į NATO.

Praėjusiais metais Švedija kartu su Suomija pateikė paraišką dėl narystės NATO. Kilus problemoms, susijusioms su Švedijos paraiška, Suomijos vyriausybė svarsto idėją tęsti paraiškos teikimą nepriklausomai nuo Švedijos.

The post Politinis aktyvistas grasina deginti Koraną tol, kol Švedija bus priimta į NATO appeared first on LAIKMETIS.