Savo kalboje Lietuvos vadovas pabrėžė, jog neeiliniam iššūkiui pasiryžę S. Darius ir S. Girėnas siekė ne tiek pagerinti kokį nors rekordą ar įsilieti į tuo metu prasidėjusių transatlantinių skrydžių pirmeivių gretas, kiek įkvėpti lietuvius visame pasaulyje. Pademonstruoti, kad jiems nebaisūs jokie išbandymai ar kliūtys. Plačiai paskleisti žinią pasauliui apie istorinį valstybingumą atkūrusią ir pažangos skrydžiui pakilusią šalį.

Prezidentas priminė, jog itin gerai mūsų šalyje tuomet buvo žinomas S. Darius – gyva visuomeninio gyvenimo legenda, daugelio sporto šakų Lietuvoje, įskaitant ir mūsų taip mylimą krepšinį, pradininkas. Jo, kaip ir patyrusio lakūno, kito Amerikos lietuvio S. Girėno, žūtis sukrėtė Lietuvos žmones, tačiau kartu ir suteikė dar daugiau pasididžiavimo savo šalimi.

su nuoširdžiai dėkingas, kad lietuvių aviatorių atminimas šiandien taip gražiai puoselėjamas ir Lenkijoje

„Lituanicos“ skrydis tapo svarbia lietuviško simbolio dalimi. Iki šiol mūsų šalyje sunkiai rastume žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį. Esu nuoširdžiai dėkingas, kad lietuvių aviatorių atminimas šiandien taip gražiai puoselėjamas ir Lenkijoje. Mes visi tuo galime įsitikinti šioje vietoje, kur šalia paminklo S. Dariui ir S. Girėnui įsikūręs ir jiems skirtas muziejus“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, išties simboliška, kad skrydis per Atlantą prasidėjo liepos 15-ąją – bendros lietuvių ir lenkų ginklo pergalės Žalgirio mūšyje dieną.

„Mūsų tautų gebėjimas džiaugtis vieni kitų pergalėmis ir gedėti dėl netekčių itin svarbus šiuo ypatingai sudėtingu laikotarpiu, Rusijai tęsiant žiaurų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. Ką tik Vilniuje pasibaigusiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai suteiks Ukrainai dar daugiau taip reikalingos karinės paramos, o kartu reikšmingai sustiprins Lietuvos, Lenkijos bei viso mūsų regiono saugumą“, – teigė Prezidentas.

Lietuvos vadovas padėkojo susirinkusiems ir palinkėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos žmonės toliau nenuilsdami puoselėtų legendinio S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio atminimą. „Tegul šių herojų pavyzdys įkvepia bendriems darbams ir skatina mus džiaugtis drauge pasiektomis pergalėmis!“ – sakė Prezidentas.

The post G. Nausėda kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda pagerbė S. Dariaus ir S. Girėno atminimą appeared first on LAIKMETIS.

Lėktuvą „Bellanca“, kuriuo rengdamiesi skrydžiui į Lietuvą skraidė S. Darius ir S. Girėnas, R. Paksas įsigijo Kanadoje, jis buvo išardytas ir per kelis mėnesius atplukdytas į Lietuvą.

„Originalius „Bellanca“ brėžinius gavome, bet dar neaišku, kur rasti S. Dariaus ir S. Girėno sukurtos „Lituanicos“ brėžinius. Tikimės, kad jie dar saugomi Amerikoje ir juos pavyks gauti. Tada reikės lėktuvą perdaryti, kad jis taptų „Lituanica“ ir vietoj numatyto tūkstančio kilometrų kelio galėtų įveikti 8 tūkstančius. Tada perdarant lėktuvą dirbo visa pramonė, dabar irgi teks padirbėti ir konstruktoriams, ir inžinieriams. Tam reikės maždaug 25 tūkst. eurų“, – sakė R. Paksas.

Tada reikės lėktuvą perdaryti, kad jis taptų „Lituanica“ ir vietoj numatyto tūkstančio kilometrų kelio galėtų įveikti 8 tūkstančius

S. Darius ir S. Girėnas kelionę iš Niujorko į Kauną pradėjo 1933 metų liepos 15-ąją. Perskridę Atlando vandenyną liepos 17 dieną neaiškiomis aplinkybėmis jie žuvo tuometinėje Vokietijoje, netoli Soldino miestelio.

Lietuvių skrydis sudėtingomis oro sąlygomis buvo pirmas, kai oficialiai iš JAV į Europą skraidintas oro paštas.

Pagal be nusileidimo įveiktą nuotolį – 6411 km per 37 val. 11 min. – tai buvo antras pasiekimas aviacijos istorijoje. Iki skrydžio pabaigos buvo likusios trys valandos.

The post R. Paksas ketina pakartoti S. Dariaus ir S. Girėno skrydį, išbandė lėktuvą appeared first on LAIKMETIS.