Už tai antradienį balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 46, aštuoni susilaikė.

Svarstyti vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojantį įstatymo projektą vis dėlto svarstyti antradienį pasiūlė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Pirmadienį po koalicijos frakcijų vadovų pasitarimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams sakė, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektą iš darbotvarkės nutarta išimti įvertinus, jog pritarti jam po svarstymo gali pritrūkti balsų.

Parlamento vadovė apgailestavo, kad balsų trūkumas civilinės sąjungos įteisinimui „yra labiau chroniškas“ ir balansuoja ties riba. 

„Tai labiau chroniškas balsų trūkumas, kaip bebūtų liūdna tai konstatuoti, bet partnerystei ar civilinei sąjungai tokio užtikrinto daugumos palaikymo nebuvo ir nuolat tas klausimas balansuoja ant 50–50 ribos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektui pritarė dar praėjusių metų rugsėjį, bet iki šiol jis nebuvo teikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui, valdantiesiems nesurenkant reikiamo balsų skaičiaus.

Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius

Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai teigia parengę kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 metais buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.

Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas, nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

The post Vakar iš Seimo darbotvarkės išbrauktas vienalyčių partnerysčių įstatymas netikėtai grąžintas į darbotvarkę appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį Seime balsuojant dėl darbotvarkės už buvo 62 parlamentarai, prieš – 60, susilaikė trys Seimo nariai, ir po šio balsavimo nė dešimt minučių netrukęs vakarinis plenarinis posėdis buvo baigtas.

„Opozicijai siūlyčiau dėl šio balsavimo neskelbti džiūgaujančių pranešimų, kadangi taip jau susiklostė, šeši valdančiųjų Seimo nariai serga ir gali būti tokia situacija, kad laikinai susidaro persvara kitoje pusėje“, – po balsavimo sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma.

Seimo opozicija nuo praėjusios savaitės dėl konflikto su valdančiaisiais boikotuoja Seimo darbą ir posėdžiauja atskirai, Kovo 11-osios salėje.

„Tikrai jokio džiugesio nėra, jeigu jūs tikrai norite išgirsti mus, išklausyti, kviečiame į Kovo 11-osios salę, kartu pabūsime, jūs išgirsite, ką mes norime pasakyti, tikrai ne iš gero gyvenimo mes taip elgiamės, tikrai kviečiame draugiškai“, – pasibaigus posėdžiui sakė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė situacijos nesureikšminanti, anot parlamento vadovės, Seimas galės darbą tęsti pasveikus valdantiesiems, tiesiog sesija užsitęs ilgiau.

„Nieko neįvyko, yra šeši–septyni sergantys pozicijos žmonės, opozicija prabalsavo, kad Seimo posėdis neįvyko, tai reiškia, kad kitą dieną turėsime apsvarstyti klausimus, kurie buvo suplanuoti šiai dienai. Negalime apsisaugoti nuo to, kad kažkas iš valdančiosios koalicijos gali susirgti, kaip žinome, ir premjerė serga covidu, turime situaciją, kokią turime, dirbsime ilgiau, vasarą dirbsime“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Negalime apsisaugoti nuo to, kad kažkas iš valdančiosios koalicijos gali susirgti, kaip žinome, ir premjerė serga covidu, turime situaciją, kokią turime, dirbsime ilgiau, vasarą dirbsime“

Klausiama, ar susiklosčius tokiai situacijai valdantieji bus linkę labiau atsižvelgti į parlamento darbą boikotuojančios opozicijos reikalavimus, parlamento vadovė sakė, kad „tokie destruktyvūs veiksmai tikrai nesudaro prielaidų tartis ar nusileisti“.

„Jei opozicija naudojasi tokiomis aplinkybėmis, kad kažkas iš pozicijos suserga, tai sudaro pakankamai blogą atmosferą. Padirbėsime vasarą, nematau problemos. Pasveiks valdančiosios koalicijos nariai ir dirbsime toliau. Jei jie (opozicija) mano, kad šiuo laikotarpiu valstybėje yra prasminga Seimo posėdžius griauti, tai irgi turi pasekmes, ir manau, kad žmonės tai įvertins“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Seimo pirmasis vicepirmininkas J. Razma bei valdančiojo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad atvejų, jog Seime nebuvo patvirtinamos darbotvarkės, yra buvę ir anksčiau.

„Yra buvę, dažniausiai tokiu atveju seniūnų sueiga rinkdavosi, tardavosi, ką daryti, keisdavo darbotvarkę. Šiuo atveju mes nematom, kad koks nors seniūnų sueigos sukvietimas ką nors lemtų, kadangi akivaizdu, kad yra opozicijos nusiteikimas destruktyviai balsuoti prieš“, – teigė J. Razma.

„Vieną kartą būdami opozicijoj mes surinkom parašus ir surengėm neeilinę sesiją, sugiedojom himną, ir tuometinė dauguma nepatvirtino darbotvarkės, vėl sugiedojom himną ir išvažiavom namo“, – prisiminė E. Gentvilas.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.

Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau praėjusį trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.

Parlamento vadovės siūlymu Seime yra įkurta dialogo grupė kompromiso paieškoms.

Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.

The post Opozicija grįžo į salę, kad atmestų valdančiųjų darbotvarkę, J. Razma prašo nedžiūgauti appeared first on LAIKMETIS.

„Preliminarus planas – dalyvaujame iškilmingame posėdyje, o paskui išeiname į Kovo 11-osios salę“, – pirmadienį BNS sakė Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Jonas Jarutis.

„Kol vyks derybos, kol sutarsime, kaip pagerinti mūsų bendrą darbą, toks yra mūsų nutarimas“, – teigė jis.

J. Jarutis yra atsakingas už opozicinės darbotvarkės sudarymą.

Pasak parlamentaro, jų posėdis turės labiau simbolinę prasmę, jame apsvarstyti klausimai nebus laikomi oficialiosios teisėkūros dalimi.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas BNS patvirtino, kad antradienį ketinama darbą tęsti atskirai nuo valdančiųjų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paprašė opozicinių frakcijų iki antradienio deleguoti savo atstovus į vadinamąją dialogo grupę. Ši ieškos sutarimo, kad opozicija grįžtų dirbti į plenarinius, komitetų, komisijos posėdžius.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.

Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną. 

Šiame sąraše – reikalavimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V. Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.

Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.

The post Seimo opozicija planuoja toliau posėdžiauti atskirai, rengs savo darbotvarkę appeared first on LAIKMETIS.

Taip pat bus aptariamas pasirengimas kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams, tvirtinami partijos skyrių iškelti kandidatai į merus.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad „valstiečiams“ nekyla klausimų dėl partijų susitarimo nacionalinio saugumo klausimais. Jo teigimu, turiniui partija neprieštarauja, tačiau jų netenkina valdančiųjų elgesys.

„(...) jų politinėje darbotvarkėje dominuoja nesiskaitymas su visuomene ir žmonių skaldymas, o tokia valdančiųjų skaldanti politika ypač kenkia nacionaliniam saugumui, todėl taryboje bus svarstoma dėl LVŽS atsako į tokį valdančiųjų elgesį, pabrėžiant, kad valdantieji turi keisti savo politinę darbotvarkę ir atsižvelgti į visuomenės, o ne jų valdančiųjų politinės bendruomenės interesus, ypač dabar, kada šalia vyksta karas ir Rusija kelia naujus iššūkius Lietuvos saugumui“, – teigiama partijos pranešime.

valdantieji turi keisti savo politinę darbotvarkę ir atsižvelgti į visuomenės, o ne jų valdančiųjų politinės bendruomenės interesus

Tuo metu dėl rengiamo kito nacionalinio susitarimo – užsienio politikos klausimais – „valstiečių“ netenkina per daug abstrakčios nuostatos.

Pasak R. Karbauskio, susitarimas dėl užsienio politikos atrodo nekonkretus, stokojantis konstruktyvios idėjos, kuri pozicionuotų Lietuvą kaip stiprią, ekonomiškai augančią, telkiančią Europą, atremiant Rusijos formuojamus saugumo iššūkius.

Anot „valstiečių“ lyderio, taryba išreikš poziciją ir pateiks valdantiesiems savo pasiūlymus šio susitarimo tekstui.

LVŽS Seime turi 20 atstovų.

Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, už šią partiją per Seimo rinkimus balsuotų apie 7 proc. rinkėjų.

The post „Valstiečiai": valdančiųjų darbotvarkėje - nesiskaitymas su visuomene ir žmonių skaldymas appeared first on LAIKMETIS.

Už opozicijos atstovės Agnės Širinskienės siūlymą išbraukti iš programos Partnerystės įstatymo projektą antradienį balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 62 ir susilaikė trys parlamentarai.

A. Širinskienė savo siūlymą argumentavo tuo, kad partnerystės įteisinimas skaldo visuomenę, o karo Ukrainoje metu reikia būti vieningiems ir vengti priešinančių iniciatyvų.

„Siūlyčiau nusistatyti prioritetus ir išsaugoti žmonių vienybę, kurią dabar demonstruoja nacionalinio saugumo reikalais. Manau, kad galima bus svarstyti, kai baigsis iššūkiai, su kuriais valstybė susiduria“, – sakė A. Širinskienė.

Tuo tarpu partnerystės įteisinimą inicijuojančios Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas teigė, kad karas vyksta būtent tarp demokratinio pasirinkimo, liberalių vertybių ir totalitarinio režimo.

„Iš tiesų šiandien vyksta karas, tai yra civilizacijų karas, iš vienos pusės kovoja Ukrainos tauta, už demokratinį pasirinkimą, už liberalias vertybes, kurios grindžiamos žmogaus teisėmis, o iš kitos pusės kovoja totalitarinis režimas“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas A. Žukauskas.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žadėjo teikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

The post Seimas nepritarė A. Širinskienės pasiūlymui išbraukti vienalyčių partnerysčių klausimą iš Seimo darbotvarkės appeared first on LAIKMETIS.