Buvęs Darbo partijos pirmininkas teigia tą darantis dėl kilusių abejonių, „ar pakanka motyvacijos bei vidinio užsidegimo“ toliau būti politiku.

„Vis dažniau abejojant, ar tikrai darau tą, ką turiu daryti, ir esu ten, kur turiu būti, šiandien nusprendžiau pasitraukti iš artėjančių Seimo rinkimų tiek daugiamandatėje tiek ir vienmandatėje rinkimų apygardose. Stabdau bet kokią savo politinę veiklą, o kuriam laikui – parodys tik gyvenimas“, – socialiniame tinkle rašė parlamentaras.

A. Mazuronis iš Darbo partijos pirmininko pareigų, o vėliau ir iš partijos, pasitraukė „darbiečiams“ patyrus nesėkmę prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Prieš tai organizaciją paliko keli Seimo nariai, subyrėjo jos frakcija parlamente.

Parlamentaras liepą prisijungė prie Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime.

Artėjančiuose rinkimuose A. Mazuronis iki šiol taip pat planavo dalyvauti kartu su Lietuvos regionų partija.

The post A. Mazuronis stabdo politinę veiklą appeared first on LAIKMETIS.

Jų kandidatūros patvirtintos per savaitgalį vykusį Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos (LKDP) suvažiavimą.

Ši Seimo nario Mindaugo Puidoko vadovaujama politinė jėga drauge su Darbo ir Žemaičių partijomis ketina sudaryti koalicinį sąrašą, kurį ves V. Uspaskichas.

Anot LKDP pranešimo, partijos rinkimų sąraše taip pat yra jos lyderis M. Puidokas, buvęs europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, aktorius Žilvinas Tratas, 2021-aisiais metų kauniete išrinkta dėstytoja Dileta Jatautaitė, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, buvęs Seimo vicepirmininkas Mindaugas Bastys, advokatas Ryšardas Burda, verslininkė ir visuomenininkė Meida Šabūnienė, teisininkas Erikas Pavlovičius ir kiti.

„Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija savo suvažiavime viešai pareiškė kylanti į kovą su vertybine degradacija, patyčių kultūra, žmonių skirstymu į savus ir svetimus“, – teigiama LKDP pranešime spaudai.

M. Puidokas pirmadienį BNS sakė, kad bendro trijų partijų kandidatų sąrašo dar nėra, bet jis turėtų būti parengtas artimiausiomis dienomis.

Žemaičių partijos pirmininkės Irenos Stražinskaitės-Glinskienės teigimu, tai gali būti padaryta antradienio vakarą.

„Taikos koaliciją“ inicijavo į aktyvią politiką grįžęs Darbo partijos steigėjas V. Uspaskichas.

Trylika metų Europos Parlamente (EP) dirbęs politikas turėjo ir šiemet vesti Darbo partijos sąrašą rinkimuose į EP, tačiau šių planų atsisakyta paaiškėjus apie teisėsaugos tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post V. Uspaskicho buriamoje koalicijoje – netikėti kandidatai appeared first on LAIKMETIS.

Taip nuspręsta per „darbiečių“ tarybos ir netikėtai sušauktą prezidiumo posėdį Raseiniuose.

„Prezidiumas pavedė V. Uspaskichui laikinai eiti pareigas iki partijos suvažiavimo“, – antradienį BNS sakė Darbo partijos vicepirmininkas Rolandas Janickas.

Anot jo, prieš tai iš laikinojo DP vadovo pareigų pasitraukė Seimo narys Valentinas Bukauskas.

Pastarasis BNS teigė iš pareigų pasitraukęs dėl organizacinių ir komunikacinių dalykų, mat „darbiečių“ taryba V. Uspaskichą išrinko derybinės grupės vadovu.

„Taryba derybinės grupės vadovu išrinko V. Uspaskichą. Matydamas, kad bus prasilenkimas komunikaciniame lauke, priėmiau tokį sprendimą“, – tvirtino V. Bukauskas.

Darbo partijos taryba antradienį sudarė derybinę grupę, kuri turėtų mėginti konsoliduoti centro jėgas Seimo rinkimams. 

Anot pašnekovų, partijos, su kuriomis turėtų būti deramasi dėl koalicijos, nebuvo įvardytos.

„Darbo partija gyva ir gyvuos. Aš asmeniškai nesiekiu jokių postų ir mandatų, man yra svarbi partijos ateitis. Gavau tarybos įgaliojimą vesti derybas dėl galimų koalicijų sudarymo dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Laiko lieka nedaug, todėl turime konsoliduoti ir siekti sutarimo tarp mažųjų Lietuvos politinių jėgų sudarant koaliciją, tačiau taip pat neatmetame galimybės derėtis ir su didžiosiomis partijomis“, – partijos pranešime spaudai sakė V. Uspaskichas.

Antradienį taryba, nors planavo, nepaskyrė DP suvažiavimo datos, kada turėtų būti renkamas nuolatinis šios politinės jėgos lyderis, sprendžiama dėl kandidatų į Seimų. Sutarta, kad suvažiavimas vyks vėliau nei planuota liepos 20-ąją, nes jam reikia pasiruošti.

„Bet kokiu atveju partija dirba toliau. Susidarė tokia situacija pasitraukus vieniems, kitiems, pirmininkui, pavaduotojui... bet dabar taryba susirinko, nusiteikimas yra, visi supranta, kad komandos užaugintos, politinės patirties turi ir gali dirbti Lietuvos žmonėms“, – BNS sakė R. Janickas.

Po „darbiečiams“ nesėkmingų prezidento ir Europos Parlamento iš DP pirmininko pareigų, o vėliau ir iš pačios partijos pasitraukė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Prieš tai organizaciją paliko keli Seimo nariai, subyrėjo jos frakcija Seime.

Darbo partijos steigėjas ir ilgametis jos vadovas vadovas V. Uspaskichas pastaruosius dvejus metus aktyviai partijos veikloje nedalyvavo.

2022 metų birželio viduryje jis atsistatydino iš organizacijos pirmininko pareigų, teigdamas, kad nori „suteikti partijai naują impulsą, naujų idėjų, jaunatviškumą“.

Šių metų kovą politikas sustabdė narystę partijoje, kai pranešta apie teisėsaugos atliekamą tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europos Parlamento narių padėjėjų darbo funkcijų. Dėl to buvo atliktos kratos „darbiečių“ būstinėje.

Vienintelis šios partijos atstovas Europos Parlamente yra V. Uspaskichas, liepos viduryje baigsiantis europarlamentaro kadenciją.

V. Uspaskichas su pertraukomis Darbo partijai vadovavo nuo 2003-iųjų, pastarąjį kartą jis į pirmininko postą perrinktas 2021 metų lapkritį.

The post V. Uspaskichas atkūrė narystę Darbo partijoje, tapo laikinuoju jos pirmininku appeared first on LAIKMETIS.

V. Valkiūnas į „darbiečių“ gretas perėjo 2022 metų rugsėjį, iki tol jis priklausė Regionų frakcijai.

Pats parlamentaras pasitraukimo iš „darbiečių“ frakcijos kol kas nekomentuoja.

Darbo partijos taryba pirmadienį nusprendė nesijungti su Lietuvos regionų partija ir spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti savarankiškai.

Pokyčius „darbiečiai“ svarstė po nesėkmingų prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų. Iš partijos pirmininko posto praėjusią savaitę dėl to pasitraukė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Be to, partiją neseniai paliko ilgametis jos narys, parlamentaras Viktoras Fiodorovas. Tokį sprendimą kiek anksčiau priėmė ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Darbiečius“ neseniai supurtė teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų. Dėl to buvo atliktos kratos „darbiečių“ būstinėje.

Vienintelis partijos atstovas EP yra kadenciją baigiantis buvęs politinės jėgos lyderis Viktoras Uspaskichas, susistabdęs narystę partijoje.

The post Pasitraukus V. Valkiūnui, „darbiečiai“ nebegali sudaryti frakcijos appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbėsime, kaip gyvensime toliau. Rinkimus apšnekėsime, kas ką padarė, kas ko nepadarė, atsakomybes susidėliosime. Partija turės apsispręsti, kuria linkme juda ir ką toliau daro“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė „darbiečių“ pirmininkas Seimo narys Andrius Mazuronis.

Per spaudos konferenciją pirmadienį jis užsiminė, kad gali trauktis iš Darbo partijos vadovo pareigų.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose Darbo partija surinko 1,63 proc. arba 11,2 tūkst. balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis kovą sustabdė narystę partijoje ir nedalyvavo rinkimuose po to, kai teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A. Mazuronis gavo 1,38 proc. rinkėjų balsų, pernai per savivaldos rinkimus Darbo partija liko aštunta su 46 mandatais šalies savivaldybėse.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A. Mazuronis gavo 1,38 proc. rinkėjų balsų.

A. Mazuronio teigimu, po trijų iš eilės netenkinančių rinkimų rezultatų organizacijos lyderis turėtų prisiimti atsakomybę.

Situaciją sekmadienį apsunkino ir dabar jau buvusio Darbo partijos frakcijos seniūno Seime Viktoro Fiodorovo sprendimas palikti partiją.

„Norint atstovauti rinkėjams, o partija turi kitaip veikti. Man nepavyko partijos privesti iki  diskusijos apie pokyčius, netrukdysiu jau siekti savo tikslų, aš savo politinių tikslų sieksiu kitaip“, – žurnalistams sakė V. Fiodorovas.

Jis neplanuoja jungtis prie kitos politinės jėgos, žada vienas kandidatuoti į Seimą.

„Nepaisant to, kad visokiausių yra pasiūlymų, esu pasirengęs dalyvauti ir daugiausia dėmesio rodyti Kėdainių kraštui, iš kur esu kilęs ir kur mano turbūt didžiausia politinė širdis. Vakar buvome susitikę su komanda, su kuria dalyvavome 2023 metais mero rinkimuose, savivaldos rinkimuose ir su kuria parodėme rezultatą, kurio turbūt niekas nesitikėjo. Panašu, kad su ta komanda sieksime toliau tinkamai ir gerai atstovauti Kėdainiams“, – tvirtino politikas.

Iš Darbo partijos kovo pabaigoje pasitraukė ir buvusi jos vicepirmininkė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, ji savo žingsnį motyvavo išsiskyrusia partijos tarybos ir jos pozicija svarbiausiais klausimais, „darbiečių“ vadovybės sprendimu dalyvauti EP rinkimuose, nepaisant minėto teisėsaugos tyrimo.

Be to, Darbo partija kaip juridinis asmuo yra dukart nuteista baudžiamosiose bylose – dėl „juodosios buhalterijos“ ir dėl kyšininkavimo bei prekybos poveikiu.

The post Po nesėkmingų rinkimų „darbiečių“ pirmininkas sako, kad partija turės spręsti dėl ateities appeared first on LAIKMETIS.

„Aš ne apie kvietimus galvoju, bet apie galimybę likti pirmininko pozicijoje“, – pirmadienį BNS teigė politikas.

A. Mazuronis teigė nesąs įsitikinęs, kad ves Darbo partiją spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Nežinau, nešnekėjau dar, kadangi naktis buvo ilga ir varginanti, tai dar neturėjau galimybės šnekėti. (...) Trečiadienį šaukiamas tarybos posėdis. Kad nedarytume skubotų sprendimų, bet kažkokius sprendimus reikia daryti, nes akivaizdu, kad ne pirmi ir ne antri rinkimai, kurie yra su blogu rezultatu“, – sakė „darbiečių“ lyderis.

Jo teigimu, jeigu nuspręs atsistatydinti iš Darbo partijos vadovo pareigų, apie tai jis praneš dar šią savaitę.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose Darbo partija surinko 1,63 proc. arba 11,2 tūkst. balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis sustabdė narystę partijoje ir nedalyvavo rinkimuose po to, kai teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A. Mazuronis gavo 1,38 proc. rinkėjų balsų.

Be to, sekmadienį partiją paliko „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas. A. Mazuronis teigė, jog tai jam nebuvo didelė naujiena, tačiau nustebino pasirinktas laikas.

Iš partijos kovo pabaigoje pasitraukė ir buvusi jos vicepirmininkė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, ji savo žingsnį motyvavo išsiskyrusia partijos tarybos ir jos pozicija svarbiausiais klausimais, „darbiečių“ vadovybės sprendimu dalyvauti EP rinkimuose nepaisant minėto teisėsaugos tyrimo.

The post A. Mazuronis sako nesąs įsitikinęs, kad ves Darbo partiją spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

Kaip penktadienį paskelbė FNTT, tiriamos aplinkybės dėl daugiau nei 500 tūkst. eurų dydžio Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų galimo įgijimo apgaule, kaip įtariama, neatliekant, nevykdant ir imituojant EP narių padėjėjų darbo funkcijas, turint tikslą apgaule gauti darbo užmokestį bei nedarbo išmokas. 

Pranešama, kad tyrimas susijęs su EP nario iš Lietuvos buvusiu padėjėju.

Įtarimai pareikšti vienam asmeniui, jo teisėsauga neįvardijo. Tyrimui vadovaujantis Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros įtariamajam asmeniui skyrimo, nustatant draudimus bendrauti su konkrečiais asmenimis.

Šį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pilnai patenkino ir nustatė dviejų mėnesių taikymo terminą. Taip pat prokuroro nutarimu taikomi laikini nuosavybės teisės apribojimo veiksmai.

Skelbiama, kad lėšos apgaule įgytos 2014–2020 metais.

Kaip praneša FNTT, kovo 26–28 dienomis buvo vykdomos kratos fizinių asmenų gyvenamosiose vietose, taip pat su veika galimai susijusių asmenų buvusioje darbo vietoje – Darbo partijos būstinėje, atliktos proceso dalyvių, įskaitant liudytojus, apklausos, toliau atliekami ir kiti didelės apimties proceso veiksmai.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, jį FNTT atlieka bendradarbiaudami su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos.

The post FNTT apie kratas „darbiečių“ būstinėje: tyrimas susijęs su EP nario iš Lietuvos buvusiu padėjėju appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien spręsime, svarstysime (ar Darbo partija turi ateitį – BNS). Visi variantai yra įmanomi, ir pasileidimas, ir visi kiti variantai, viskas yra įmanoma“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Mazuronis.

„Pavargome aiškintis dėl kitų žmonių prikurtų problemų, kuriose mes nei mes dalyvavome, nei mes žinome ir išgirdome tik prieš dvi dienas“, – pridūrė jis.

Pats partijos pirmininkas tarybos posėdyje ketina siūlyti „darbiečiams“ nebedalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, bet, anot A. Mazuronio, diskusija posėdyje bus platesnė.

„Pasišnekėsime ir apie ateitį, kaip kas mato“, – sakė A. Mazuronis.

Anot jo, tarybos posėdyje bus kalbamasi ir apie dalyvavimą Seimo rinkimuose.

„Kažkokia forma vis tiek dalyvausime, jeigu liksime politikoje“, – teigė partijos pirmininkas.

A. Mazuronio teigimu, jo, kaip partijos pirmininko, siūlymas bus likti politikoje.

„Klausimas, ar mes matome dar save dalyvaujame politiniuose procesuose, ar nematome? Aš matau. (...) Mes turime ieškoti būdų, kaip mes dalyvausime toje politikoje ir rasti tokius būdus, kurie padėtų mums šiek tiek atsikratyti šleifo, kuris nėra labai malonus“, – sakė partijos pirmininkas.

Tas, kas vyksta, tos istorijos, kurios yra prasidėjusios ir susidėjusios per tiek metų partijoje mane nuoširdžiai vargina. Aš pavargau nuo visų istorijų, kurios juda kartu su Darbo partija

Kitas „darbietis“ Viktoras Fiodorovas teigė, kad pavargo nuo partiją lydinčių skandalų.

„Tas, kas vyksta, tos istorijos, kurios yra prasidėjusios ir susidėjusios per tiek metų partijoje mane nuoširdžiai vargina. Aš pavargau nuo visų istorijų, kurios juda kartu su Darbo partija“, – teigė V. Fiodorovas.

„Keisti partijos, mesti, pabaigti, palikti komandą čia ir dabar nesu nei pasirengęs, nei noriu tai daryti. Pasiūlymų visokiausių turiu, vienas iš jų – galbūt laikas pasileisti“, – pridūrė jis.

A. Mazuronis antrino V. Fiodorovui ir teigė, kad istorijos apie Darbo partiją vargina ir jį.

„Labai pavargau. Iš vieno „š“ į kitą „š“, kuriame aš net nedalyvavau. Ir pats pavargau, man ir vaikų gaila, kurie į mokyklą eina ir turi aiškintis. (...) Ne aš vienas ar vienas Fiodorovas pavargęs. Skyriuose žmonės demotyvuoti, pavargę, girdi komentarus iš kaimynų, iš bendradarbių, iš pažįstamų, iš laiptinėje gyvenančių žmonių, iš meilužių. Visiems nėra malonus tas dalykas“, – sakė partijos pirmininkas.

Jis teigė matantis riziką, kad iš Darbo partijos frakcijos Seime ir pačios partijos gali pasitraukti žmonės.

Nors tarybos posėdyje bus keliamas klausimas dėl dalyvavimo EP rinkimuose ir partijos ateities, A. Mazuronis neketina trauktis iš prezidento rinkimų.

„Nesvarstau (trauktis iš rinkimų – BNS). Gerbiu tuos žmones, tuos skyrius, kurie rinko parašus, rinko popierinius parašus ir labai sunkiomis aplinkybėmis“, – teigė A. Mazuronis.

Jis trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė beveik 26 tūkst. kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Posėdyje taip pat ketinama aptarti Europos prokuratūros atliekamą tyrimą, kurio metu teisėsauga atliko procesinius veiksmus „darbiečių“ būstinėje Vilniuje.

A. Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos. 

A. Mazuronis teigė siūlysiąs partijai stabdyti V. Uspaskicho narystę partijoje.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

The post A. Mazuronis: taryboje svarstysime ir Darbo partijos likimą politikoje appeared first on LAIKMETIS.

„Negaliu atskleisti tyrimo detalių, nes esu pasirašęs pasižadėjimą, tačiau galiu pasakyti, kad jis susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla Europos Parlamente“, – trečiadienį išplatintame pranešime tvirtino A. Mazuronis.

„Ši situacija suponuoja, kad artimiausiu metu partija arba turės keisti Europos Parlamento sąrašo lyderius, arba keisti partijos pirmininką“, – teigė jis.

Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

Su V. Uspaskichu BNS trečiadienį nepavyko susisiekti.

A. Mazuronis taip pat patikino, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

„Dėl kieno veiksmų (atliekamas tyrimas – BNS), negaliu sakyti, nes pasirašiau. Tačiau kadangi tyrimą atlieka Europos prokuratūra, tai, matyt kaip ir aišku“, – BNS vėliau tvirtino jis, paklaustas, ar tyrimas atliekamas dėl V. Uspaskicho veiksmų.

Siūlysiu koreguoti EP sąrašą keičiant jo lyderį

Jis taip pat informavo ketvirtadienį šaukiantis partijos tarybos posėdį, kuriame ketinama aptarti „informaciją apie situaciją“, taip pat – koreguoti Darbo partijos sąrašą Europos Parlamento rinkimuose.

„Siūlysiu koreguoti EP sąrašą keičiant jo lyderį“, – teigė A. Mazuronis.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

The post A. Mazuronis: teisėsaugos tyrimas susijęs su buvusių „darbiečių“ vadovų EP veikla appeared first on LAIKMETIS.

„Nei čia opozicijoje bręsta (pirmalaikių rinkimų idėja – BNS), nei čia ką. Čia yra atskirų teisuolių, kaip aš juos vadinu, individualios iniciatyvos, kurios yra visiškai absurdiškos, neveda į niekur ir kurių pagrindinis tikslas yra bandyti ant šitos istorijos sau susikrauti kažkokį politinį kapitalą“, – penktadienį Žinių radijui sakė Darbo partijos lyderis.

Seime ketvirtadienį neužteko balsų panaikinti bausmę šiuo metu kalėjime atliekančio Darbo partijos frakcijos nario V. Gapšio mandatą. Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.

Po balsavimo valdančiųjų ir opozicijos atstovai apkaltino vieni kitus slaptais susitarimais, veidmainiavimu, o Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė bei Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas siūlė paleisti šį Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus.

A. Mazuronis kartojo manantis, kad Apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis, todėl lauks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

The post Pirmalaikių parlamento rinkimų idėją A. Mazuronis vadina absurdiška appeared first on LAIKMETIS.