Interviu portalui lrt.lt teisėja priminė, kad santuoka galima tarp vyro ir moters, o šeima, kaip ne kartą yra aiškinęs ir KT, yra kur kas platesnė sąvoka, apimanti ne tik vyro ir moters bendrą gyvenimą, bet ir tos pačios lyties poras, vienišus tėvus, auginančius vaikus, senelius, auginančius anūkus.

„Šeima ir santuoka yra du skirtingi institutai. Pagal mūsų Konstituciją, pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri Lietuvai yra privaloma, yra tarptautinė mūsų ratifikuota sutartis, yra labai aiškios nuostatos, numatančios, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu“, – portalui kalbėjo D. Jočienė.

Anot jos, kitas aspektas – šeimos konstitucinė koncepcija. KT vadovė priminė, kad dar 2011 metais šis teismas  plačiau išaiškino vadinamąją valstybinę šeimos koncepciją, ji apima ne tik šeimą, kuri sudaroma santuokos pagrindu. Į šitą sąvoką įeina ir tos pačios lyties asmenų gyvenimas kartu. Vėliau, 2019 metais, KT tą yra pakartojęs.

Negalima sakyti, kad šeima yra sukurta tik santuokos pagrindu.

„Ne kartą minėjau, kad reikia turėti omenyje ir tai, kad šeima apima taip pat ir išsiskyrusios mamos santykius su vaikais, kuriuos ji augina, arba vieno vaikus auginančio tėčio santykius su savo vaiku ar vaikais. Šeima taip pat apima senelių santykius su anūkais. Tad negalima sakyti, kad šeima yra sukurta tik santuokos pagrindu ir viskas, daugiau niekas neegzistuoja. Taip tikrai nėra, to negali būti“, – kalbėjo D. Jočienė.

„Mes čia turime kitus konstitucinius principus, kaip asmenų lygybės, nediskriminacijos principus. Ką tai reiškia? Kad valstybė, priimdama kad ir tą patį Partnerystės įstatymą, turi laikytis ir tarptautinių įsipareigojimų, tai yra ir nediskriminacijos, asmenų lygybės principo“, – pridūrė ji.

Dėl referendumo galimybės Partnerystės įteisinimo klausimu KT pirmininkė sakė nenorinti svarstyti, nes tai gali tapti KT nagrinėjimo objektu.

KT teisėja D. Jočienė paskirta 2014 metų kovą, o šiemet ji buvo patvirtinta KT pirmininke. D. Jočienė tapo pirmąja Lietuvos istorijoje KT vadove moterimi.

The post Naujoji KT pirmininkė D. Jočienė: šeima nėra vien santuoka appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau viena aplinkybė turėtų kelti nerimą tradicinių vertybių šalininkams. 2004–2013 metais D. Jočienė buvo teisėja Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). 2011 metais EŽTT Didžioji kolegija paskelbė sprendimą „Lautsi ir kiti prieš Italiją“ arba vadinamojoje Nukryžiuotojo byloje dėl kryžių valstybinėse mokyklose. Juo atmestas ankstesnis sprendimas, jog kryžiai turėtų būti pašalinti iš mokyklų. Tuomet D. Jočienė abiem atvejais balsavo prieš Italijos norą išlaikyti kryžius mokyklose.

Bylos pradžia siekia 2002 metus. Du Italijos piliečiai, abu Italijos ateistų ir agnostikų racionalistų sąjungos (UAAR) nariai, kreipėsi į Abano Terme miestelio mokyklos, kurią lankė jų vaikai, tarybą reikalaudami pašalinti iš mokyklos klasių Nukryžiuotojo simbolį.

Tėvų tvirtinimu, Nukryžiuotojo simbolis prieštarauja teisei į švietimą, ypač tėvų teisei suteikti savo vaikams ugdymą ir išsilavinimą, atitinkantį jų religinius ir filosofinius įsitikinimus, šiuo atveju ateistinius. Mokyklos tarybos daugumai nepritarus šiai pretenzijai, tėvai kreipėsi į savo regiono administracinį teismą. Nuo to laiko byla keliavo per įvairias Italijos teisines instancijas. 2009 metais ieškinį priėmė EŽTT ir tais pačiais metais septynių teisėjų kolegija (tarp jų ir D. Jočienė) vienbalsiai pritarė tėvų pretenzijai.

Su didele savo visuomenės, neretai ir netikinčių piliečių parama, Italijai 2010 metais užginčijus sprendimą, byla buvo pavesta Strasbūro teismo Didžiajai kolegijai, sudarytai iš 17 teisėjų. Šį kartą, penkiolikai teisėjų balsavus „už“ ir dviem „prieš“, neginčijamu sprendimu atmestas Lautsi ieškinys ir nutarta, jog kryžiaus buvimas mokyklose nepažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 9 straipsnio (teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę) ir Pirmojo konvencijos protokolo antrojo skirsnio (teisės į švietimą).

Teismas savo sprendimo santraukoje pateikia štai tokius argumentus. Pirma, nėra pagrįstų duomenų apie poveikį, kurį kryžius, kaip religinis simbolis, galėtų daryti mokiniams. Lautsi buvo tvirtinusi, kad kryžiaus vaizdas gali „emociškai trikdyti“ netikinčius ar kitų religijų vaikus.

Taip pat nėra pagrindo manyti, kad kryžius mokyklų klasėse liudija valstybės nepagarbą pretenzijos reiškėjos Lautsi teisei ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus. Subjektyvaus įsitikinimo nepakanka tokiam kaltinimui įrodyti.

Strasbūro teismo komunikate primenama Italijos valstybės argumentacija už kryžių mokyklų erdvėse. Viena, tai tradicija, kurią valstybė nori tęsti. Atsakydamas į tai Strasbūro teismas pripažįsta Europos Tarybos valstybių narių pasirinkimą tęsti tradiciją, su sąlyga, kad bus išlaikyta pagarba teisėms ir laisvėms, kurios įrašytos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje ir jos protokoluose.

Pasak Italijos, kryžius turi ne tik religinę dimensiją, bet taip pat simbolizuoja tuos principus ir vertybes, kurie grindžia demokratiją ir Vakarų civilizaciją. Vien dėl to yra pateisinamas jo buvimas klasėse. Šiuo požiūriu Strasbūro teismas pažymi, kad pačios Italijos teismai turi skirtingas nuomones apie Nukryžiuotojo simbolį ir nemano, kad turi užimti poziciją vidaus juridiniuose ginčuose.

Strasbūro teismas savo komunikate pakartotinai pažymi, kad gerbia valstybių pasirinkimus ugdymo ir švietimo srityse, taip pat ir religijai teikiamam vaidmeniui, kol šie pasirinkimai neprieštarauja ar yra suderinami su tėvų teise ugdyti vaikus pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus, kol tie pasirinkimai netampa indoktrinacijos forma. Šiuo požiūriu kryžiaus simbolis yra iš esmės pasyvus ir jo poveikis negali būti lyginamas su didaktinėmis priemonėmis ar dalyvavimu religinėje veikloje.

Teismas taip pat pateisino Italijos pasirinkimą daugiau regimumo suteikti daugumos religijai ir priminė ankstesnius sprendimus, jog faktas, kad mokyklų programose daugiau vietos užima šalies istorijoje svarbiausia religija, automatiškai nereiškia indoktrinacijos ir teisių pažeidimo. Juo labiau, kad Italija nėra netolerantiška kitų religinių ar filosofinių, nekrikščioniškų, pažiūrų mokiniams. Lautsi išlaikė pilną teisę mokyti ir orientuoti savo vaikus pagal savo filosofinius įsitikinimus.

Lautsi prieš Italiją byloje Italijos pusę palaikė 20 Europos šalių, tarp kurių buvo ir Lietuva, todėl D. Jočienės pozicija atrodė dar paradoksaliau.

KT teisėja D. Jočienė paskirta 2014 metų kovą, jos devynerių metų kadencija baigiasi kiek anksčiau nei po dvejų metų. Nors jei ją pakeisiančio teisėjo paskyrimas neužsitęs, D. Jočienė taps trumpiausiai KT vadovavusia pirmininke, tačiau esant lygiai padėčiai kažkuriais klausimais, būtent pirmininko pozicija KT būna lemianti. Kas gali garantuoti, kad per tuos du metus šioje instancijoje neiškils vertybiškai jautrių klausimų? Ir kokią poziciją užimtų antikrikščionišką pusę pasirinkusi teisėja Europą sukrėtusioje byloje?

The post Kandidatės į KT pirmininkes D. Jočienės pažiūros antikrikščioniškos? Italija galėjo tuo įsitikinti appeared first on LAIKMETIS.

„Principas man tikrai kėlė abejonių, nes po dvejų metų pasibaigs kadencija ir vėl atsiras batalijos. Manau, kad reikėtų galvoti apie ateitį, ypač po visų šitų bangavimų Konstituciniam Teisme su paskyrimais, užtikrinti kuo ilgesnį stabilesnį teismo darbą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Manyčiau, kad būtų tikslinga ir racionalu skirti tokį žmogų, kuris galėtų bent kokius šešerius metus padirbėti“, – pažymėjo Seimo opozicijos lyderis.

Komentuodama prezidento Gitano Nausėdos pasirinkimą dėl kandidatūros į KT vadoves Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad „termino klausimas yra vienas iš tų klausimų, kuris galėtų kelti šiokių tokių abejonių“.

„Tačiau šiandien kandidatė prisistatys Seimo nariams, neabejoju, kad bus daug klausimų, ir tuomet Seimas apsispręs“, – žurnalistams sakė sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas prezidento G. Nausėdos siūlymas KT pirmininke skirti D. Jočienę.

KT teisėja D. Jočienė paskirta 2014 metų kovą, jos devynerių metų kadencija baigiasi kiek anksčiau nei po dvejų metų. Jei ją pakeisiančio teisėjo paskyrimas neužsitęs, D. Jočienė taps trumpiausiai Konstituciniam Teismui vadovavusia pirmininke.

Prezidentas kandidatūros pasirinkimą argumentavo D. Jočienės profesionalumu ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtimi.

Antradienį Seime prisiekus naujam KT teisėjui Vytautui Mizarui, kuris pakeitė kadenciją baigusį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai KT vadovo pareigas eina vyriausias pagal amžių teisėjas Vytautas Greičius.

The post S. Skvernelis abejoja, ar racionalu KT vadove skirti D. Jočienę dėl trumpo būsimo darbo appeared first on LAIKMETIS.

Pasak šalies vadovo, D. Jočienės profesionalumas ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtis vertintini kaip neabejotini kandidatės privalumai siekiant eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir sėkmingai vadovauti šiam teismui.

Jei Seimas patvirtins D. Jočienės kandidatūrą, ji taps pirmąja moterimi Konstitucinio Teismo pirmininke.

KT teisėja D. Jočienė paskirta 2014 metų kovą, jos devynerių metų kadencija baigiasi kiek anksčiau nei po dvejų metų. Jei ją pakeisiančio teisėjo paskyrimas neužsitęs, D. Jočienė taps trumpiausiai Konstituciniam Teismui vadovavusia pirmininke.

Antradienį Seime prisiekus naujam KT teisėjui Vytautui Mizarui, jis pakeitė kadenciją baigusį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą. 

Kol bus paskirtas naujasis KT vadovas, pagal įstatymą laikinai pareigas eina vyriausias pagal amžių teisėjas. Konstitucinis Teismas pranešė, kad atsižvelgiant į tai laikinai Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas nuo trečiadienio eina teisėjas Vytautas Greičius.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

1970 metų lapkričio 10 dieną Mažeikių rajone gimusi D. Jočienė 1994 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, dar po penkerių metų tame pačiame universitete apsigynė daktaro disertaciją. 1994–2003 metais ji dirbo VU Teisės fakultete, nuo 2014-ųjų dėsto Mykolo Romerio universitete, yra šio universiteto docentė.

Savo mokslinėje veikloje teisininkė daugiausiai dėmesio skyrė žmogaus teisių, tarptautinių sutarčių, tarptautinių organizacijų teisei ir tarptautinės teisės principams bei konstitucinei teisei. 2003–2004 metais D. Jočienė ėjo Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), 2004–2013 metais buvo EŽTT teisėja.

D. Jočienė taip pat yra Europos Tarybos ekspertė, dalyvaujanti HELP ir kitose Europos Tarybos programose, įvairių Europos Sąjungos programų ir tarptautinių teisėjų mokymo tinklų, Europos administracinių teismų asociacijos ekspertė, darbo grupių vadovė, pranešėja. Ji įrašyta į Vyriausybės Europos Žmogaus Teisių Teismui pateiktą ad hoc teisėjų sąrašą.

The post Prezidentas teikia D. Jočienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo pirmininkes appeared first on LAIKMETIS.