Luka Hein pradėjo patirti psichikos sveikatos problemų, kai jai buvo 13 metų. Jos tėvai buvo įpusėję skyrybas, be to, ji pradėjo netinkamus santykius su vyresniu vyru internete. Tuo metu L. Hein pradėjo jausti diskomfortą dėl augančių krūtų ir mėnesinių, todėl netrukus kreipėsi į Nebraskos universiteto Medicinos centrą.

Per 55 minutes po pirmojo seanso daktarė Megan Smith-Sallans diagnozavo Hein lyties tapatybės sutrikimą, teigiama skunde, pateiktame Douglaso apygardos (Nebraska) apylinkės teismui.

"Iš karto įvertinę Luką, atsakovai išvystė tam tikrą translytiškumo matymą, kuris užblokavo kitus veiksnius, kurie buvo ar galėjo būti Lukos disforijos priežastimi", - rašoma skunde.

Iki to laiko Hein jau kelis kartus buvo hospitalizuota psichiatrijos ligoninėje, jai buvo diagnozuota depresija ir generalizuotas nerimo sutrikimas.

"Aš išgyvenau tamsiausią ir chaotiškiausią savo gyvenimo laikotarpį, o šie gydytojai, užuot suteikę man reikalingą pagalbą, pavertė mano chaosą realybe", - sakė L. Hein laikraščiui "Daily Mail".

šie gydytojai, užuot suteikę man reikalingą pagalbą, pavertė mano chaosą realybe

Buvo daugybė rakivaizdžių faktorių, kurie turėjo užkirsti kelią daktarui Periui Džonsonui atlikti "aukščiausio lygio operaciją". Pavyzdžiui, Hein nebuvo paskirtas gydymas hormonais.

"Skubindami Luką operacijai, prieš tai neskyrę jai hormoninio gydymo bent vienerius metus, atsakovai pažeidė net transseksualams palankios Pasaulinės profesinės transseksualų sveikatos asociacijos ("WPATH") krūtų šalinimo operacijos priežiūros standartą", - rašoma skunde.

Po dvigubos mastektomijos Hein ketverius metus vartojo testosteroną, kuris sukėlė "širdies veiklos sutrikimus, sąnarių skausmus ir dubens skausmus".

Gegužės mėnesį Nebraskos įstatymų leidėjai priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams atlikti lyties keitimo operacijas.

The post Moteris padavė į teismą gydytojus, atlikusius jai krūtų pašalinimą, kai ji buvo nepilnametė appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau Medicinos praktikų tribunolo tarnyba padarė išvadą, kad daktaras Richardas Scottas (Ričardas Skotas) „peržengė ribas", kai meldėsi su pacientu.

2022 m. rugpjūčio 25 d. daktaras priėmė 19-metį vyrą Bethesda medicinos centre, esančiame Margate, Kente, 2022 m. rugpjūčio 25 d.

Pasak BBC, pacientas sirgo dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromu ir vizito metu kentėjo dėl prastos psichinės sveikatos.

Teigiama, kad konsultacijos metu daktaras kalbėjo apie savo tikėjimą ir melsdamasis suspaudė vyro ranką, o po to davė jam Bibliją.

Daktaras Skotas buvo patrauktas į tribunolą po to, kai paciento motina pateikė skundą Anglijos Nacionalinei sveikatos tarnybai „NHS England".

Nuo 1983 m. praktikuojantis gydytojas tribunolui teigė, kad gavęs paciento sutikimą įsitraukė į pokalbį apie tikėjimą.

Pacientas sakė, kad jautėsi „nejaukiai", kai daktaras tariamai pasiūlė jam „atkurti ryšį" su Dievu.

Tribunolas padarė išvadą, kad nors daktaras Skotas ir gavo sutikimą pradėti pokalbį, jis „vėliau peržengė ribas".

Taip pat pridurta, kad „daktaro Scotto veiksmai neperžengė aukšto slenksčio, kad būtų laikomi rimtu nusižengimu".

Anksčiau daktaro veiksmai taip pat buvo tiriami dėl siūlymo melstis su pacientais. 2012 m. jis gavo įspėjamąjį laišką iš Bendrosios medicinos tarybos (GMC).

Tribunolas svarsto, ar daktaras Skotas turėtų gauti antrą tokį įspėjimą.

The post JK krikščionis gydytojas, kalbėjęs su pacientu apie tikėjimą, išteisintas dėl sunkaus nusižengimo appeared first on LAIKMETIS.

Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų.

„Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Pasak jo, Seimo analitikų pateiktais duomenimis, panaši tvarka galioja trijose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų kaimyninėje Latvijoje.

„Mes siūlom ketverius metus padirbėt Lietuvoj, aišku, galime kalbėti ir apie trumpesnį laiką, siūlome patį principą, jei būtų finansuojama mažiau, 50 proc., atitinkamai mažiau, o jei pats finansuoja – tada rinktųsi, kur nori, arba gali finansuoti pati įstaiga“, – pataisas pristatė komiteto vadovas.

Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Jei valstybė apmokėtų pusę studijos kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.

Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.

Pasak A. Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.

Kaimynai latviai tai jau yra padarę. Mes matėm, kad Europos Sąjunga neprieštarauja

Pataisų aiškinamajame rašte taip pat remiamasi tokią tvarką vertinusio Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimu, kad rezidentų studijos yra ypatingos, jie nėra „vienodomis ir palyginamomis sąlygomis su kitais studentais“, todėl nustačius prievolę atidirbti lygybės principas nėra pažeidžiamas.

„Kaimynai latviai tai jau yra padarę. Mes matėm, kad Europos Sąjunga neprieštarauja, nelaiko, kad tai darbo jėgos kažkoks suvaržymas, ir siūlome, jei valstybė finansuoja visas rezidentūros studijas, būtų pareiga, rezidentas prašytų valstybės finansavimo, sudarytų trišalę sutartį“, – sakė A. Matulas.

Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.

The post Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūrą baigę medikai turėtų atidirbti Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.