„Iš esmės yra sutarta eiti dviem pagrindinėmis kryptimis – ieškoti galimybių didinti testavimo apimtis savivaldybėse, plėsti testavimo pajėgumus, įtraukiant ir šalyje veikiančių vaistinių tinklą. (...) Esminės diskusijos yra dėl teisinių klausimų, kaip tas įtraukimas įvyktų techniškai“, – BNS pirmadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis.

Taip jis kalbėjo po neformalaus Ministrų kabineto pasitarimo.

Savo ruožtu sveikatos ekspertai Vyriausybę ragina įvertinti rizikas dėl žmonių saugumo užtikrinimo, nes testavimas nėra lygiavertė alternatyva imunitetui. Be to, antigeno testai, kuriuos ketinama naudoti, nėra pakankamai jautrūs.

Šalies savivaldybės jau anksčiau yra perspėjusios, jog didinti testavimo apimtis gali būti sudėtinga dėl ribotų žmogiškųjų resursų, ypač siekiant tolesnio švietimo sektoriaus atvėrimo.

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad testavimo pajėgumų plėtimas, įtraukiant ir vaistines, yra įmanomas, tačiau „reikalavimai tai procedūrai atlikti turi būti realūs ir lengvai įgyvendinami“.

„Jei reikalavimai bus dideli, greitai to padaryti vaistinėse negalėsim“, – teigė ji.

Galimybių pasas – artimiausiomis savaitėmis

K. Žemaičio teigimu, kol kas dar nėra aišku, kiek ir kokiu dažniu būtų galima nemokamai atlikti testą dėl koronaviruso.

„Kokio periodiškumu – šitą klausimą diskutuojam dar ir su kitomis ministerijomis. Vėl mes atsiremiame į testavimo apimčių klausimą. Natūralu, kad testų valstybiniai pajėgumai, kad ir kokie jie bebūtų, jie bus riboti. Tikslas būtų, kad jie būtų kuo didesni, bet suprantame ir apkrovą, kurią šiuo metu turi savivaldybės“, – kalbėjo ministrės patarėjas.

Pasak jo, tokiam profilaktiniam testavimui ketinama naudoti greituosius antigeno testus, tačiau kiek laiko jis galiotų – dar nenuspręsta.

„Galutinio sprendimo Vyriausybė neturi. Čia toks labiau epidemiologinis klausimas, kurį turės priimti visa Vyriausybė, mes – Ekonomikos ir inovacijų ministerija – svarstėm apie 72 val., galbūt apie 48 valandas. Ekspertų nuomonės irgi yra įvairios. Gali būti, kad testas galios ir 24 valandas“, – kalbėjo K. Žemaitis.

Jo teigimu, galimybių pasą ketinama pradėti naudoti artimiausiomis savaitėmis.

„Techninė dalis jau yra galimybių paso, jis galėtų startuoti, sistema jau išbandyta ir pratestuota. Liko keli neaiškumai, kuriuos ir dabar atarėme. Juos išsprendus galima būtų startuoti. Tikėčiausi, kad kalbame apie artimiausių savaičių laikotarpį“, – sakė ministrės patarėjas.

Testai – nelygiavertė alternatyva

Vis dėlto ekspertai skeptiškai vertina planus į galimybių pasą įtraukti ir neigiamo COVID-19 testo rezultatus.

Kaip anksčiau BNS sakė Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas, testavimas, priešingai nei skiepas ar persirgimas, nesuteikia patikimos apsaugos.

„Testuodami mes nustatom, kad žmogus neišskiria vienokio ar kitokio kiekio viruso, kurį jau galima aptikti, bet tas nereiškia, kad jis nepradės išskirti po valandos ar dienos“, – kalbėjo medikas.

Anot jo, kai kurios šalys prilygina pratestuotą žmogų kaip saugų, bet „tas saugumas yra tik iš dalies mažesnė tikimybė, kad jis užkrės kitą“.

V. Pečeliūnas taip pat pastebi, kad dėl COVID-19 išsityrę žmonės nėra apsaugoti nuo užsikrėtimo.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad diskusijos dėl galimybių paso idėjos yra ypač sudėtingos, nes arba paskiepytiems žmonės suteikiama daugiau teisių, tačiau apribojamos kitų žmonių galimybės, arba visiems taikomi vienodi draudimai, nors dalis visuomenės galėtų turėti daugiau laisvių.

Ragina naudoti PGR testus, numatyti griežtą galiojimo trukmę

Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė Astra Vitkauskienė sako, kad norint užtikrinti žmonių saugumą, galimybių pase turi būti naudojami tik itin jautrūs testavimo metodai, be to turi būti aiškiai numatytas testų galiojimo laikas. Anot jos, tam tinkamiausi – molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimai.

„Manau, kad neigiamo testo turėjimas, jei būtų nustatytos labai aiškios ribos ir testo galiojimo laikas, galbūt galėtų būti įtrauktas. Turime suprasti, kad testų galiojimas yra labai trumpalaikis“, – aiškino profesorė.

„Jei paimsime ir padarysime pačiu jautriausiu – PGR – metodu, mes galime sakyti, kad dvi ar tris dienas ta viruso koncentracija, jei ji ir yra, tai labai nedidelis jos kiekis ir per tas dienas virusas tiek sparčiai nepasidaugins, kad mes galėtume perduoti kitiems asmenims“, – pridūrė ji.

Pasak A. Vitkauskienės, antigeno testų naudojimas nėra tinkamas, siekiant suteikti daugiau laisvių, nes jų jautrumas yra nepakankamas.

„Šitas metodas buvo sukurtas klinikinių simptomų turinčių žmonių testavimui, kad kuo greičiau būtų galima atsakyti į klausimą, ar simptomus jaučiantis žmogus tikrai serga COVID-19 liga. Jis aptinka didesnes viruso koncentracijas, kada virusas jau yra įsitvirtinęs nosiaryklėje“, – kalbėjo Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė.

„Jei mes gauname neigiamą rezultatą, tai nereiškia, kad žmogus neturi mažesnės viruso koncentracijos, kurios šitas metodas neaptinka, bet perdavimo galimybę kitam jau gali turėti“, – pridūrė ji.

Vis dėlto A. Vitkauskienė pabrėžia, kad antigeno testų galiojimo laikas galbūt galėtų būti daugiausia para, tačiau su sąlyga, kad žmogus dėvės apsaugos priemones ir laikysis atstumo.

Pasak K. Žemaičio, į ekspertų pozicijas bus atsižvelgta.

„Net ir su galimybių pasu atvėrus tam tikras veiklas, jos neatsivertų visiška pilna apimtimi, kokia buvo iki COVID-19. Būtų ir žmonių apribojimai, ir kaukių dėvėjimas, ir visos kitos prevencinės priemonės. Tai jokiu būdu nereiškia, kad pilna arena galėtų būti žmonių be kaukių“, – kalbėjo ministrės patarėjas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija balandžio viduryje pristatė idėją įteisinti vadinamąjį galimybių pasą. Jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.

Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.

The post Ministrės patarėjas – galimybių pasas artimiausiomis savaitėmis, ekspertai abejoja appeared first on LAIKMETIS.

Šiuos klausimus bei apmokėjimą už tokius testus pirmadienį turėtų aptarti Vyriausybės nariai. Ekonomikos ministrė teigia, kad bent dalis testų galimybių pasui turėtų būti apmokami valstybės.

„Iš esmės dėl testų mes šiandien ir tarsimės, nes yra du keliai, aš tikiuosi, kad abiem mes ir eisime – tai yra, galimybė testuotis vaistinėse ir antras dalykas, galimybė savivaldybėms organizuoti testavimo apimtis“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė.

Pasak A. Armonaitės, Vyriausybė girdi savivaldybių perspėjimus, jog didinti testavimo apimtis gali būti sudėtinga dėl ribotų žmogiškųjų resursų, ypač siekiant tolesnio švietimo sektoriaus atvėrimo.

„Gali būti, kad iš esmės Vyriausybė turi nuspręsti, ar su šitais ribotais resursais startuoti, ar laukti, kol išspręsime tuos ribotus resursus. Mano pasiūlymas bus startuoti kad ir su mažesniais resursais, bet startuoti su šiuo galimybių pasu“, – kalbėjo ministrė.

Kalbėdama apie šio profilaktinio testavimo apmokėjimą, ministrė sakė negalinti pasakyti, koks sprendimas bus priimtas, bet sakė siekianti, kad bent dalį testų apmokėtų valstybė.

„Bent dalį tikrai turėtų apmokėti valstybė ir šiandien dėl to tarsimės“, – sakė ministrė.

Pasak A. Armonaitės, dalį testavimo naštos prisiimti galėtų ir renginiai, kuriems vykti sąlygas sudarytų galimybių pasas.

„Tikslas yra, kad testas būtų įtrauktas, informacija apie testą būtų įtraukta, kad valstybė prisiimtų atsakomybę ir bent kažkokią dalį tų testų apmokėtų“, – sakė ji.

Ministrės teigimu, galimybių pasą tikimasi įgyvendinti vos tik bus išspręsti techniniai klausimai. Jis turėtų atsirasti prieš vieningą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius LRT pabrėžė, jog žaliasis sertifikatas savaime suteiks tik vieningą informaciją, palengvindamas duomenų apsikeitimą ir imuniteto ar neigiamo testo fakto patvirtinimą, bet pats savaime jokių privilegijų nesuteiks.

„Kalbant apie žaliąjį sertifikatą, jis nesuteikia jokių privilegijų – jo vienintelė funkcija yra pranešti informaciją, kad jūs nesate COVID-19 nešiotojas, atvykstantis į šalį“, – sakė Europos Komisijos narys.

Tai, kaip vertinti žaliojo sertifikato duomenis ir kokius reikalavimus nustatyti, pasak jo, spręs kiekviena šalis.

„Toliau kiekviena šalis narė spręs su ta informacija kaip elgtis ir ar žmogus privalės karantinuotis, ar ne, kiek dienų, galbūt daryti pakartotinį testą ir panašiai. Šiuo atveju tai yra tik informacija vienoje vietoje patogi, kad nebūtų sudaryta kliūčių keliauti. Jokių papildomų privilegijų nėra numatyta“, – akcentavo V. Sinkevičius.

Pasak jo, žaliasis sertifikatas turėtų pradėti veikti birželio viduryje.

The post Vyriausybėje toliau svarstomas galimybių pasas appeared first on LAIKMETIS.