„Dabartiniu metu, jau rugsėjo mėnesį, į gydymo įstaigas pradėta išvežioti tiek gripo vakcina, ir iki spalio pradžios ji pasieks visas gydymo įstaigas, tiek vakcina, kuri pasieks Lietuvą ir kuri yra pritaikyta tiems naujiems (COVID-19) subvariantams“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Razmuvienė.

„Jomis galės pasiskiepyti ne tik rizikos grupėms priklausantys asmenys. Jie vieno vizito metu galės pasiskiepyti tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 ta naująja vakcina, skirta būtent šiam sezonui, šios atmainos atsiradimui“, – teigė ji.

Jie vieno vizito metu galės pasiskiepyti tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 ta naująja vakcina, skirta būtent šiam sezonui, šios atmainos atsiradimui

Pasak specialistės, kiek didesnis sergamumas COVID-19 šiuo metu fiksuojamas dėl sezoniškumo. 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, tai matoma daugiau nei pusėje Europos Sąjungos šalių.

Šiuo metu Europoje užfiksuoti COVID-19 atvejai siejami su SARS-CoV-2 nauju subvariantu/atmaina (Eris/Omicron EG.5.1).

Pasak D. Razmuvienės, ši nauja atmaina nėra grėsmingesnė nei kiti dabar cirkuliuojantys viruso variantai. 

„Kad būtų pastebėti sunkesni ligos atvejai ar padaugėtų hospotalizacijos, mirties atvejų, tokių grėsmę keliančių ženklų kol kas nėra“, – teigė ji.

NVSC praėjusią savaitę pranešė, kad bendroje sergamumo struktūroje fiksuojami didesni COVID-19 ligos atvejų skaičiai: 31 savaitę – 136 atvejai, 32 savaitę – 164, 33 savaitę – 257, 34 savaitę – 407 atvejai.

The post Specialistai: spalį jau bus galima skiepytis nuo naujos COVID - 19 atmainos appeared first on LAIKMETIS.

Užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų smarkiai padaugėjo po to, kai praėjusį mėnesį buvo staiga, beveik be jokio įspėjimo ir pasiruošimo, sušvelninti keletą metų galioję griežti apribojimai.

Netrukus buvo perpildytos ligoninės ir krematoriumai.

Žuidzino ligoninės viceprezidentas ir Šanchajaus COVID-19 ekspertų patariamosios grupės grupės narys Chen Erzhenas (Čen Erdženas) apskaičiavo, kad galėjo užsikrėsti dauguma iš 25 mln. miesto gyventojų. 

„Dabar epidemija Šanchajuje išplitusi labai plačiai ir gali būti, kad pasiekė 70 proc. populiacijos, t. y. 20–30 kartų daugiau gyventojų nei balandžio ir gegužės mėnesiais“, – sakė jis „Dajiangdong“ studijai, priklausančiai komunistų partijos leidiniui „People's Daily“.

Dabar epidemija Šanchajuje išplitusi labai plačiai ir gali būti, kad pasiekė 70 proc. populiacijos

Nuo balandžio Šanchajus buvo uždarytas dviem mėnesiams, per kuriuos užsikrėtė daugiau kaip 600 000 gyventojų, ir daugelis jų buvo išvežti į karantino centrus.

Tačiau dabar omikron atmaina sparčiai plinta po visą miestą.

Kinijos sveikatos apsaugos pareigūnai teigia, kad ši banga kituose didžiuosiuose miestuose, įskaitant Pekiną, Tiandziną, Čongčingą ir Guangdžou, jau pasiekė piką.

Kaimyninėje Džedziango provincijoje ligų kontrolės institucijos antradienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis užregistruota milijonas naujų užsikrėtimo atvejų ir kad provincija pasiekė COVID-19 piko tašką. 

Chen Erzhenas pridūrė, kad jo Šanchajaus ligoninėje kasdien priimama 1 600 skubios pagalbos pacientų, t. y. dvigubai daugiau nei prieš panaikinant apribojimus. 80 proc. jų sudaro sergantieji koronaviruso infekcija. 

„Kiekvieną dieną į ligoninę atvyksta daugiau nei 100 greitosios pagalbos automobilių“, – sakė jis ir pridūrė, kad maždaug pusę skubiosios pagalbos atvejų sudaro vyresni nei 65 metų pažeidžiami asmenys. 

Šanchajaus centre esančioje Tongreno ligoninėje antradienį naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip prie įėjimo į perpildytą skubiosios pagalbos skyrių pacientams teikiama skubi medicinos pagalba.

Koridoriai buvo perpildyti dešimtimis pagyvenusių pacientų, gulinčių ant viena šalia kitos sustumtų lovų, prijungtų prie lašelinių. Kai kurie pacientai dėvėjo deguonies kaukes, pritvirtintas prie lovų.  

The post Artėja naujas karantinas? Šanchajuje susirgo 70 proc. gyventojų appeared first on LAIKMETIS.

Žemiau pateikiamas šalių, kuriose įvesti privalomi COVID-19 testai ir nustatytos kitos taisyklės iš Kinijos atvykstantiems žmonėms, sąrašas. 

Jungtinės Valstijos

Nuo sausio 5 dienos Jungtinės Valstijos reikalaus, kad dvi dienos iki išvykimo iš Kinijos atliktų COVID-19 testų rezultatai būtų neigiami arba būtų pateikti dokumentai, įrodantys, kad keleiviai pasveiko nuo viruso per pastarąsias 90 dienų.

JAV Ligų kontrolės centrų duomenimis, priimtini šie testai: „PGR arba savarankiškas antigeno testas, kurį atlieka ir stebi nuotolinė sveikatos tarnyba arba licencijuotas paslaugų tiekėjas“. 

Taisyklės galioja ir atvykstantiesiems iš Honkongo ir Makao.

Europos Sąjunga

Nuo sausio 5 dienos visi asmenys, atvykstantys į Prancūziją iš Kinijos, privalo pateikti neigiamą PGR arba greitojo antigeno testo, atlikto likus mažiau nei 48 valandoms iki skrydžio, rezultatą.

Italija ir Ispanija taip pat nustatė COVID-19 testų reikalavimus. 

Europos šalys šią savaitę susitiks aptarti šio klausimo, o ES pirmininkaujanti Švedija pareiškė, kad „siekia bendros visos ES politikos dėl galimų apribojimų atvykstantiesiems įvedimo“.

Australija

Australija taip pat reikalauja, kad keliautojai iš Kinijos, įskaitant Honkongą ir Makao, prieš atvykdami į šalį pateiktų neigiamą COVID-19 testo rezultatą, motyvuodama tuo, kad iš Pekino „trūksta išsamios informacijos“ apie protrūkį.

Kanada

Kanada prašo keliautojų, atvykstančių iš Kinijos, pateikti neigiamą COVID-19 testą, atliktą ne vėliau kaip dvi dienos iki jų išvykimo.

Jungtinė Karalystė

Pagal sausio 5 dieną įsigaliosiančias taisykles visi keliautojai, vykstantys iš Kinijos į JK, prieš lipdami į lėktuvą, privalo pateikti neigiamą testo rezultatą.

JK vyriausybė taip pat teigė kad ištirs „atvykėlių imtį“ ir stebės naujus variantus.

Izraelis

Izraelis reikalauja, kad užsieniečiai, ketinantys keliauti iš Kinijos, atliktų COVID-19 testus, o savanoriškai pasitikrinti norintiems atvykstantiems asmenims įsteigtas patikros centras.

Japonija

Japonija buvo viena iš pirmųjų šalių, nustačiusi naujas taisykles atvykstantiesiems iš Kinijos ir pareikalavusi, kad jie pateiktų neigiamą COVID-19 testą.

Asmenys, kurių tyrimų rezultatai bus teigiami, septynias dienas bus laikomi karantine specialiose patalpose, o Tokijas taip pat apribos skrydžius iš žemyninės Kinijos.

Pietų Korėja

Pietų Korėja taip pat ėmėsi priemonių tikrinti keliautojus iš Kinijos, reikalaudama, kad prieš atvykimą ir po jo jie pateiktų neigiamą COVID-19 testą.

Keliautojams iš Honkongo ir Makao šios taisyklės netaikomos.

Indija

Indija reikalaus, kad keliautojai iš Kinijos ir keleto kitų Azijos šalių pateiktų neigiamą COVID-19 testą, atliktą per 72 valandas iki išvykimo į šią šalį. 

Marokas

Šiaurės Afrikos valstybė Marokas ėmėsi vienų griežčiausių priemonių ir visiškai uždraudė atvykti visiems keliautojams iš Kinijos. 

Draudimas įsigalios sausio 3 dieną ir galios iki kito pranešimo, „siekiant išvengti naujos užsikrėtimų bangos Maroke ir visų jos pasekmių“, pranešė Užsienio reikalų ministerija. 

The post Šalys nustatė naujus COVID - 19 ribojimus keliaujantiems iš Kinijos appeared first on LAIKMETIS.

Tai svarbus žingsnis šaliai sparčiai atsisakant nulinės tolerancijos COVIDui strategijos.

Remiantis oficialiu platformos „WeChat“ įrašu, antradienį 12 val. po daugiau nei dvejų metų veikimo bus išjungta valstybės valdoma „Ryšių maršrutų kortelė“, kuri pagal telefono signalą nustato, ar asmuo buvo didelės rizikos zonoje.

„Ryšių maršrutų kortelė“ buvo svarbi Kinijos kovos su koronavirusu dalis – milijonai žmonių, norėdami keliauti iš vienos provincijos į kitą arba patekti į renginius, privalėdavo įvesti savo telefono numerį. Leidimą reikšdavo atsiradusi žalios spalvos rodyklė.

Sprendimas atsisakyti programėlės priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Kinija paskelbė, kad nutraukia plataus masto uždarymus, privalomus karantinus specialiuose centruose ir smarkiai sušvelnina testavimo priemones, taip iš esmės atsisakydama savo strategijos „nulis COVIDo“.

Sprendimas atsisakyti programėlės priimtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Kinija paskelbė, kad nutraukia plataus masto uždarymus

Oficialiai užregistruojamų COVID-19 atvejų šalyje smarkiai sumažėjo, palyginti su praėjusį mėnesį fiksuotais rekordais, tačiau vyriausiasis Kinijos sveikatos ekspertas Zhong Nanshanas (Džong Nanšanas) sekmadienį valstybinėje žiniasklaidoje perspėjo, kad vyraujanti omikron atmaina „sparčiai plinta“ visoje šalyje.

„Maršrutų kortelė“ – pirmą kartą 2020 metais įdiegta keturių pakopų sistema, pagal kurią, atsižvelgiant į prognozuojamą COVID-19 poveikio lygį, naudotojams priskiriamos skirtingos spalvos, – buvo ne kartą koreguota. Šiemet buvo atliktas paskutinis pakeitimas, sutrumpinęs sekimo laikotarpį nuo 14 iki septynių dienų.

Tai tik viena iš daugybės sekimo programėlių, kuriomis pandemijos metu Kinijoje buvo reguliuojamas kasdienis gyvenimas. Dauguma žmonių, norėdavusių patekti į parduotuves ir įstaigas, naudodavosi savo miesto ar provincijos nustatytais „sveikatos kodais“.

Vis dėlto socialinių tinklų vartotojai sveikino sprendimą atsisakyti „Maršrutų kortelės“ ir atkreipė dėmesį į Pekino pagrindinės sekimo programėlės uždarymo simboliką.

Daugelis paskelbė savo „paskutinio“ prisijungimo ekrano nuotraukas.

„Iki pasimatymo, tai skelbia vienos eros pabaigą ir sveikina visiškai naują“, – parašė vienas į „Twitter“ panašios platformos „Weibo“ vartotojas.

„Viso gero, maršrutų kortele, koncertai, aš ateinu“, – rašė kitas.

Kiti klausė, kas bus su programėlės surinkta daugybe duomenų.

„Maršrutų kortelė“ ir kiti panašūs produktai reiškia didžiulį kiekį asmeninės informacijos ir privačių duomenų, – „Weibo“ rašė vienas asmuo. – Tikiuosi, kad bus mechanizmų ir priemonių, leidžiančių atsijungti ir tai ištrinti.“

The post Švelnindama viruso kontrolę Kinija išjungia COVID-19 sekimo programėlę gyventojams appeared first on LAIKMETIS.

Spaudos konferencijoje trečiadienį I. Vėgėlė pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas ir kiti teismai šiuo metu nagrinėja individualius skundus dėl pandemijos valdymo priemonių, įskaitant galimybių paso nuostatas, susitikimų uždarose erdvėse ribojimus.

„Tikiuosi, kad tos bylos atsakys į daugelį klausimų ir jomis remiantis, tikėtina, kad bus galima kelti klausimus dėl teisinės atsakomybės“, – spaudos konferencijoje kalbėjo advokatas.

„Džiaugiuosi Sveikatos teisės instituto stipriais teisininkais, specialistais, kurie šiuo metu atlieka ir finansavimo tyrimą. Tikiuosi, kad tai bus didžiulis pagrindas ir pamatas gauti duomenų kelti šiuos klausimus (...). Kai bus atliktas tyrimas, manau, tikrai atsiras drąsių teisininkų, aš tikrai prisidėsiu, kiek turėsiu laiko ir pajėgų, kad reikalautumėme teisinės, politinės atsakomybės ar bent jau moralinės atsakomybės“, –  sakė jis.

Kai bus atliktas tyrimas, manau, tikrai atsiras drąsių teisininkų, aš tikrai prisidėsiu, kiek turėsiu laiko ir pajėgų, kad reikalautumėme teisinės, politinės atsakomybės

I. Vėgėlė ir STI atstovai trečiadienį taip pat pristatė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ šių metų lapkričio 10-19 dienomis atliktos reprezentatyvios apklausos apie pandemiją rezultatus.

Joje buvo klausiama: „Ar 2020-2022 metais priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti?“

Apklausos duomenimis, beveik 66 proc. respondentų pritarė ar greičiau pritarė tokiai formuluotei, nepritarė 17 proc., dar apie 17 proc. neturėjo aiškios nuomonės.    

„Visuomenės lūkestis labai akivaizdus, visuomenė pati konstatuoja, kad žala buvo, kad jos buvo galima išvengti: du trečdaliai visos Lietuvos tą sako. Šalia to sako, kad tie, kurie sukėlė tą žalą, tai yra prisiėmė neteisėtus veiksmus, turi atsakyti“, – teigė I. Vėgėlė.

„Savaime suprantama, kad mes darysime taip ir stengsimės to, ko nori visuomenė, nepaisant jokių trukdžių“, – sakė advokatas, paklaustas, ar ketina bylinėtis su valstybės institucijomis dėl, jo teigimu, pandemijos valdymo sprendimų žalos visuomenei.

Anot jo, teisinės atsakomybės būtų galima reikalauti tiek iš Vyriausybės, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimus priėmusių ministrų-operacijų vadovų. 

STI didžiausiomis pandemijos valdymo klaidomis įvardija galimybių pasą, judėjimų ribojimą, įpareigojimą dėvėti kaukes ir kitus suvaržymus.

The post I. Vėgėlė svarsto reikalauti teisinės valstybės atsakomybės dėl pandemijos valdymo appeared first on LAIKMETIS.

Šis žingsnis žengtas po to, kai nenuspėjamasis milijardierius socialiniame tinkle atkūrė daugybę paskyrų, kurios anksčiau buvo uždraustos dėl turinio taisyklių pažeidimo, pavyzdžiui, buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) paskyrą.

„Nuo 2022 metų lapkričio 23 dienos „Twitter“ nebevykdo klaidinančios informacijos apie COVID-19 politikos“, – rašoma platformos skaidrumo tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Pandemijos metu „Twitter“ ėmėsi žymėti žinutes apie COVID-19 ir šalinti vartotojus, kurie atkakliai skleidė tariamą dezinformaciją.

Uždraustas turinys apima teiginius, kuriais siekiama paveikti žmones, kad jie pažeidinėtų sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijas, taip pat fiktyvius gydymo būdus ar mokslinių faktų neigimą, rašoma „Twitter“ tinklaraštyje.

Jame teigiama, kad iki šių metų rugsėjo mėnesio „Twitter“ pagal šią politiką buvo užblokavusi 11 230 paskyrų.

pavadino įsakymus užsidaryti „fašistiniais“ ir „pasipiktinimu“, pažeidžiančiu asmens laisvę

E. Muskas, kuris taip pat valdo „Tesla“, 2020 metais susipriešino su pareigūnais dėl pandeminio saugumo įsakymų, dėl kurių laikinai buvo uždaryta elektromobilių milžinės gamykla Kalifornijoje, ir pavadino įsakymus užsidaryti „fašistiniais“ ir „pasipiktinimu“, pažeidžiančiu asmens laisvę.

Pasak naujienų tinklaraščio „Platformer“, E. Muskas, kuris save vadina „žodžio laisvės absoliutistu“, „Twitter“ pradėjo atkurti maždaug 62 000 paskyrų, šį veiksmą viduje vadinant „didžiuoju sprogimu“.

Nuo praėjusio mėnesio, kai perėmė platformos valdymą, E. Muskas atleido maždaug pusę „Twitter“ darbuotojų, įskaitant daugelį darbuotojų, atsakingų už kovą su dezinformacija, o nežinomas skaičius kitų darbuotojų išėjo iš darbo savo noru.

Buvęs „Twitter“ pasitikėjimo ir saugumo vadovas Yoelis Rothas (Joelis Rotas), kuris pasitraukė po to, kai valdžią perėmė E. Muskas, antradienį „Knight Foundation“ konferencijoje duodamas interviu sakė, kad nėra tikras, kiek bendrovėje liko darbuotojų, galinčių moderuoti turinį.

savo veiksmus pavadino „revoliucija prieš interneto cenzūrą Amerikoje

„Negalėčiau pasakyti, nes po įsigijimo mūsų įmonės katalogas buvo išjungtas ir buvo beveik neįmanoma tiksliai sužinoti, kas vis dar liko „Twitter“, – sakė Y. Rothas, paklaustas pašnekovės Kara Swisher (Kara Svišer).

„Buvo taip chaotiška“, – teigė jis.

E. Muskas mano, kad „Twitter“ turėtų būti leidžiamas visas įstatymus atitinkantis turinys, o pirmadienį savo veiksmus pavadino „revoliucija prieš interneto cenzūrą Amerikoje“.

Nors E. Muskas teigia, kad jam vadovaujant „Twitter“ pasiekė rekordinį vartotojų įsitraukimo lygį, jo požiūris pribloškė pagrindinį bendrovės pajamų šaltinį – reklamuotojus.

Pastarosiomis savaitėmis pusė iš 100 didžiausių „Twitter“ reklamuotojų paskelbė, kad sustabdo arba kitaip „atrodo, nutraukė reklamą „Twitter“, nustatyta pelno nesiekiančios žiniasklaidos priežiūros grupės „Media Matters“ atliktoje analizėje.

The post E. Musko „Twitter“ panaikino COVID-19 informacijos cenzūrą appeared first on LAIKMETIS.

Nepaisant didėjančio visuomenės nepasitenkinimo, šalis ir toliau laikosi nulinės COVID-19 tolerancijos strategijos bei bando staigiai naikinti atsirandančius ligos židinius.

Pekino universiteto studentams ir fakulteto darbuotojams uždrausta palikti teritoriją, jei tai nėra būtina, o paskaitos pagrindiniame universiteto miestelyje, kuriame buvo užfiksuotas susirgimas, iki penktadienio buvo perkeltos į nuotolį, sakoma švietimo įstaigos pranešime.

Vis dėlto trečiadienį šiame miestelyje, įsikūrusiame Kinijos sostinės centriniame Haidiano rajone, buvo galima matyti į teritoriją įeinančius ir iš jos išeinančius žmones.

Per pastarąją parą Pekine užregistruota daugiau kaip 350 naujų susirgimų – tai nedidelis skaičius 21 mln. gyventojų turinčiam didmiesčiui.

Tačiau to pakako, kad Kinija, vadovaudamasi savo strategija, pradėtų skelbti vietines izoliacijas ir karantinus.

Visoje šalyje užregistruota apie 20 tūkst. atvejų. Prieš savaitę jų buvo apie 8 tūkstančius.

Valdžios institucijos vengia uždaryti visą miestą, kad kuo mažiau paveiktų judėjimo laisvę ir smunkančią ekonomiką.

Valdžios institucijos vengia uždaryti visą miestą, kad kuo mažiau paveiktų judėjimo laisvę ir smunkančią ekonomiką

Siekiama, kad nepasikartotų anksčiau šiais metais susiklostęs scenarijus, kuomet paskelbus izoliaciją Šanchajuje buvo paralyžiuota laivyba ir kilo apylinkių gyventojų protestai.

Praėjusią savaitę paskelbtose pakoreguotose nacionalinėse gairėse vietos valdžios institucijos raginamos laikytis tikslingo ir mokslinio požiūrio, kad būtų išvengta drastiškų priemonių.

Kelis miestelius turinčiame – daugiausia sostinėje – Pekino universitete studijuoja daugiau nei 40 tūkst. studentų.

Nėra aišku, kokį studentų skaičių naujasis vyriausybės žingsnis paveikė.

Ši 124 metus gyvuojanti institucija yra vienas geriausių Kinijos universitetų; ankstesniais dešimtmečiais jis buvo studentų protestų centras.

Šį universitetą baigė žymūs intelektualai, rašytojai, politikai ir verslininkai.

Paskelbus izoliaciją, kitose vietose kilo pavieniai protestai.

Šios savaitės pradžioje internete paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip minios griauna užtvaras pietiniame Guangdžou mieste – tankiai apgyvendintame rajone, glaudžiančiame migruojančius drabužių pramonės darbininkus.

Netoli Honkongo esančiame pramonės eksporto centre Guangdžou užregistruota daugiau kaip 6 tūkst. naujų susirgimų, o tai šiuo metu yra didžiausias protrūkis Kinijoje.

Dėl pandemijos Pasaulio badmintono federacija kitą mėnesį vyksiantį „HSBC World Tour Finals“ turnyrą iš Guangdžou perkėlė į Bankoką, šią savaitę pranešė federacija.

Tarp kitų miestų, kuriuose užfiksuoti dideli ligos protrūkiai, yra Čongčingas šalies pietvakariuose, Džengdžou Henano provincijoje ir šiaurėje esančio Vidinės Mongolijos regiono sostinė Hohotas.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Džengdžou mieste „iPhone“ gamyklos darbuotojai bėgo iš savo bendrabučių; kai kurie jų mėgindami ištrūkti lipo per tvoras.

Vėliau „Apple“ įspėjo, kad klientams bus vėluojama pristatyti „iPhone14 Pro“ modelius.

Kinijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida pabrėžė, kad vyriausybė tikslina, bet neatsisako, kaip ji vadina, „dinamiškos“ nulinio COVIDo politikos.

Gandai apie jos švelninimą anksčiau šį mėnesį sukėlė lenktynes akcijų rinkose.

The post Kinijoje dėl vieno COVID-19 atvejo uždarytas universitetas appeared first on LAIKMETIS.

„Iš esmės į jį jau reikia pradėti reaguoti kaip į gripą. Saugotis reikia, skiepytis reikia, bet žinoma tai yra tie sprendimai, kuriuos žmonėms reiks priimti daugiau mažiau patiems“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, Vyriausybė yra pateikusi aiškius algoritmus kam ir kada siūloma skiepytis. Vis dėlto I. Šimonytė pabrėžė, jog skiepo laikotarpiai skiriasi priklausomai nuo asmens poreikių.

„Pirmoji skiepų banga buvo labai aiški, nes iš esmės visi turėjo skiepytis pirmą kartą ir paskui pasiskiepyti antrą kartą. Dabar ypatingai po omikron, kuriuo persirgo labai daug žmonių – arba bent jau buvo užsikrėtę labai daug žmonių – tie lakai kada ir kam ateina laikas skiepytis nauja doze jie yra labai skirtingi“, – teigė ji.

Pasak premjerės, kada skiepytis geriausia nuspręsti pasitarus su šeimos gydytoju

„Labiausiai, žinoma, reikia susirūpinti ir suskubti žmonėms, kurie yra pagyvenę, kurie turi imunitetą slopinančių susirgimų ir kurie turi gretutinių susirgimų“, – nurodė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, kada skiepytis geriausia nuspręsti pasitarus su šeimos gydytoju.

Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Šiuo metu 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 162,9 atvejo. 

„Labai gerai matome, kad tiek ligoninių užimtumu, tiek mirtingumu, tiek kitais požymiais situacija yra nepalyginama su tuo kas buvo prieš metus ar net prieš dvejus“, – sakė premjerė.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 70 proc. gyventojų. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,2 mln. žmonių.

The post I. Šimonytė: į COVID-19 jau galima reaguoti kaip į gripą appeared first on LAIKMETIS.

Filipinai yra viena iš paskutiniųjų pasaulio valstybių, atnaujinusių visavertį kontaktinį ugdymą. Mokyklos atvėrė savo duris netylant įspėjimams, kad užsitęsęs nuotolinis ugdymas pagilino švietimo krizę šioje Pietryčių Azijos valstybėje.

Maniloje įsikūrusioje Pedro Guevaros (Pedro Gevaros) pradinėje mokykloje, atsidariusioje pirmą kartą nuo 2020 metų kovo, kaukes ir uniformas dėvintys vaikai lūkuriavo eilėje, kad galėtų pasimatuoti temperatūrą ir dezinfekuoti rankas.

Mokykla pasirinko mišrų ugdymo modelį, kai derinami nuotolinis ir kontaktinis mokymo būdai. Šios švietimo įstaigos vadovybė tikisi, kad tai leis sklandžiai iki lapkričio grąžinti į klases visus 6 tūkst. mokyklos mokinių – tokį terminą nustatė prezidentas Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) jaunesnysis, kai prieš du mėnesius pradėjo eiti valstybės vadovo pareigas.  

Šeštokė Sophia Macahilig (Sofija Makahilig) džiaugėsi galimybe vėl susitikti bendraklasiais ir mokytojais po beveik dvejus metus per vaizdo konferencijų platformą „Zoom“ vykusių pamokų. 

Šeštokė Sophia Macahilig (Sofija Makahilig) džiaugėsi galimybe vėl susitikti bendraklasiais ir mokytojais po beveik dvejus metus per vaizdo konferencijų platformą „Zoom“ vykusių pamokų

„Dabar vėl galime smagiai leisti laiką kartu“, – naujienų agentūrai AFP sakė ši 11-metė.

Tačiau daugeliui mokinių teks rimtai pasitempti.

Dar iki pandemijos devyni iš dešimties filipiniečių vaikų, sulaukusių 10 metų amžiaus, neturėjo gebėjimų gerai suvokti perskaityto nesudėtingo teksto, buvo rašoma neseniai paskelbtoje Pasaulio banko ataskaitoje.

Blogesnė padėtis yra tik dešimtyje kitų šalių, tokių kaip Afganistanas, Laosas, Čadas ir Jemenas.

Filipinuose atsinaujinus kontaktiniam ugdymui išliko senos problemos: perpildytos klasės, pasenusi metodika, skurdas ir pagrindinės infrastruktūros – pavyzdžiui, tualetų – trūkumas.

Pedro Guevaros mokyklos gamtos mokytoja 32 metų Ethel Tumanan (Etel Tumanan) sakė nerimaujanti, kad per pastaruosius dvejus metus mokiniai prarado daug žinių.

„Mes, mokytojai, tikrai teikiame pirmenybę gyvam bendravimui, nes taip galime geriausiai įvertinti, kaip sekasi mūsų mokiniams“, – sakė pedagogė.

The post Filipinų moksleiviai po ilgiau nei dvejus metus trukusios pertraukos dėl COVID-19 sugrįžo į klases  appeared first on LAIKMETIS.

„Rouen Grains“ skundas atmestas dar birželio 20-ąją, kitos atsakovės byloje, „Profarma“ – birželio 28-ąją, o pakartotinis kreipimasis praėjusią savaitę nepriimtas praleidus praleidus tam skirtą terminą. Dar vienos atsakovės, „Bona diagnosis“, pakartotinis skundas atmestas taip pat praėjusią savaitę.

Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas gegužę nustatė, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms – „Profarmai“ bei „Bona diagnosis“ – nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Teismas bendrovių skundus atmetė konstatavęs, kad juose nekeliami klausimai, kurie atitiktų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, o pakartotiniuose skunduose, teismo nuomone, argumentai iš esmės atitiko ankstesniuosius. 

Bendrovių skunduose keltos abejonės dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo pagrįstumo, be kita ko, tvirtinant, jog teismo išaiškinimus „galima vertinti kaip Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje draudžiamą kainų reguliaciją srityje, kurioje kainos nėra reguliuojamos“. 

„Profarma“ savo skunde tvirtino, jog iki šiol nėra buvę atvejų nė vienoje kitoje ES šalyje, kad viešojo pirkimo sutarties kaina teisme būtų peržiūrėta ir valstybė gautų „nuolaidą“ post factum – po prekių pristatymo ir sunaudojimo. Bendrovės teigimu, iki šiol visa atsakomybė už viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus būdavo priskiriama procedūras vykdantiems perkantiesiems subjektams, bet ne verslui.

Apeliacinis teismas sprendimą dėl daugiau nei 4 mln. grąžinimo valstybei priėmė išnagrinėjęs prokurorų skundą dėl vasarį paskelbto Vilniaus apygardos teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismo sprendimu prokuroro ieškinys dėl įsigytų greitųjų COVID-19 testų buvo atmestas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymus dėl aktualių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Antrosios instancijos teismas nuo sudarymo momento pripažino niekinėmis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) ir bendrovės „Profarma“ viešojo pirkimo-pardavimo sutartį bei susijusią „Profarma“ ir bendrovės „Bona diagnosis“ sudarytą sutartį.

Teismas nusprendė taikyti restituciją ir iš abiejų bendrovių valstybės naudai priteisė 4 mln. 142 tūkst. 600 eurų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas

Teismas nusprendė taikyti restituciją ir iš abiejų bendrovių valstybės naudai priteisė 4 mln. 142 tūkst. 600 eurų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pernai sausį Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia NVSPL sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl daugiau kaip pusės milijono greitųjų testų „COVID-19 EXPRESS“ įsigijimo už bendrą daugiau nei 6 mln. eurų sumą ir valstybės naudai priteisti 4 mln. 142 tūkst. 600 eurus.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų vertinimu, minima pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta neieškant kito tiekėjo, neįvertinus kitų pasiūlymų, sutikus su bendrovės pasiūlyta kaina ir dėl to sumokėjus ženkliai daugiau nei rinkos įkainiais.

Pasak prokurorų, tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas skaidrumo principas ir neracionaliai panaudotos valstybės biudžeto lėšos.

The post Aukščiausiasis Teismas atmetė skundus greitųjų COVID-19 testų byloje: lieps grąžinti 4 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.