Kaip skelbia britų transliuotojas BBC, Glazgo klimato paktas yra pirmasis susitarimas, nedviprasmiškai įpareigojantis signatares riboti anglių naudojimą. Būtent ši iškastinio kuro rūšis labiausiai prisideda prie pasaulio klimato atšilimo.

Dokumento autoriai taip pat pažadėjo skirti didesnį finansavimą besivystančioms šalims, kad jos galėtų prisitaikyti prie šiltesnių ekologinių sąlygų.

Naujuoju paktu siekiama įgyvendinti ambicingą 2015 metų Paryžiaus susitarimo tikslą – neleisti pasaulio klimatui atšilti daugiau kaip 1,5–2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Tačiau kelios COP26 dalyvavusios šalys, įskaitant mažytes salų valstybes, pareiškė likusios labai nusivylusios paskutinę minutę sušvelnintomis formuluotėmis galutiniame tekste. Tokių pakeitimų imtasi Indijos reikalavimu.

Reaguodamas į išreikštą nusivylimą, COP26 pirmininkas Alokas Sharma (Alokas Šarma) atsiprašė už tokią sunkių derybų baigtį, bet pabrėžė, jog kompromisas leido išsaugoti susitarimą.

Tuo metu Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė, kad pasaulis tebėra ant ekologinės katastrofos slenksčio.

„Mūsų trapi planeta kabo ant plauko, – JT pareiškime cituojamas A. Guterresas . – Mes vis dar beldžiamės į klimato katastrofos duris.“

Jis pasveikino per COP26 pasiektą pažangą, bet pabrėžė, kad jos „nepakanka“.

The post Pasiektas naujas pasaulinis klimato susitarimas - COP26 appeared first on LAIKMETIS.

Prasidedant Glazgo konferencijai visi suprantame, kokia svarbi užduotis jai tenka, – parodyti, kad pasaulio tautų bendruomenė turi pakankamai politinės valios sąžiningai, atsakingai ir drąsiai skirti daugiau žmogiškųjų, finansinių ir technologinių išteklių neigiamam klimato kaitos poveikiui sušvelninti, taip pat padėti skurdžiausiems ir pažeidžiamiausiems gyventojams, kurie nuo jos kenčia labiausiai.

Pasak popiežiaus, ši konferencija gali ir privalo paskatinti kurti ateitį blaiviai suvokiant mūsų visų didžiulę atsakomybę. Žmonių kasdienis elgesys ir ekonominės bei finansinės investicijos iš tiesų gali užtikrinti sąlygas, kad žmonija galėtų šiandien ir rytoj sveikoje planetoje gyventi žmogaus vertą gyvenimą. Tam reikalingas epochinės reikšmės pokytis.

Tai civilizacijos iššūkis, kuriam įveikti reikia visų, o ypač didesnių pajėgumų turinčių šalių dalyvavimo. Pirmiausia jos turi imtis iniciatyvos keisti ekonomikos sistemą ir įpročius, siekti dekarbonizavimo, skatinti žiedinę ekonomiką, Kalbėdamas popiežiaus vardu, kardinolas patvirtino, kad Vatikano valstybė, savo ruožtu, yra įsipareigojusi šiuos tikslus pasiekti iki 2050 m.

Toliau kardinolo Pietro Parolino perskaitytoje popiežiaus žinioje COVID-19 pandemijos ir klimato kaitos sukeltos žaizdos žmonijai prilyginamos pasaulinio karo žaizdoms. Kaip ir po Antrojo pasaulinio karo, taip ir šiandien būtina, kad visa tarptautinė bendruomenė pirmenybę teiktų kolegialiems, solidariems ir į ateitį orientuotiems veiksmams.

Pasak popiežiaus, žmonija turi priemonių, reikalingų dabartinei krizei įveikti, tačiau tam reikia ir tikro asmeninio ir bendruomeninio atsivertimo. Būtina pereiti prie integralesnio ir labiau integruojančio vystymosi modelio, pagrįsto solidarumu ir atsakomybe. Reikia taip pat labai atidžiai numatyti visų transformacijų poveikį darbo pasauliui.

Toliau popiežiaus kalboje pakartotas vadinamosios ekologinės skolos neturtingiems pasaulio gyventojams terminas – tai yra turtingųjų valstybių, kurios savo ekonominį išsivystymą pasiekė praeityje teršdamos gamtą, skola neturtingoms šalims. Pasak popiežiaus, šią skolą turtingos valstybės galėtų atiduoti sumažindamos neturtingų valstybių finansinį įsiskolinimą, kad ir jos galėtų skatinti tvaraus vystymosi politiką.

negalima ilgiau delsti. nuo klimato krizės kenčia per daug žmonių. (popiežius)

Kardinolo Pietro Parolino perskaitytame popiežiaus Pranciškaus kreipimesi į COP26 konferencijos dalyvius ir joje atstovaujamas valstybes su kartėliu konstatuojama, kad pasaulis, deja, yra dar labai toli nuo kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo. Turime pagaliau suprasti, kad negalima ilgiau delsti, nes nuo klimato krizės kenčia pernelyg daug žmonių.

Nemažėjantis žmonių migracijos reiškinys didele dalimi yra klimato kaitos pasekmė. Netolimoje ateityje dėl klimato ir gamtos krizės savo gyvenamas vietas paliekančių migrantų bus daugiau, nei žmonių, kurie bėga nuo karų, yra įsitikinęs popiežius. Todėl reikia veikti skubiai, drąsiai ir atsakingai.

Baigdamas popiežius priminė jaunimo lūkesčius ir dabartinių pasaulio politinių ir ekonominių lyderių atsakomybę už ateitį. Jauni žmonės, kurie pastaraisiais metais vis karščiau mus ragina imtis veiksmų, turės gyventi tokioje planetos, kokią mes jiems paliksime. Dėl to šiandien būtina priimti tokius sprendimus, kurie suteiktų jaunimui pagrindo tikėti ateitimi.

The post Popiežius: reikia sprendimų, kurie suteiktų jaunimui pagrindo tikėti ateitimi appeared first on LAIKMETIS.

Šventasis Sostas, kurio delegacijai vadovauja popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin (Pietro Parolinas), tikisi, kad konferencijoje bus priimti iš tiesų pagerinsiantys žmonijos santykį su aplinka sprendimai.

Vienas iš svarbiausių konferencijos uždavinių – susitarti dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo ir pasiekti, kad klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, palyginus su 1850–1900 metų laikotarpiu. Pusantro laipsnio gali atrodyti nedaug, bet planetos ekosistemai tai didžiulis pokytis, dažnai su skaudžiomis pasekmėmis visam gyvajam pasauliui ir pačiai žmonijai. Ypač toms visuomenėms, kurios neturi lėšų, pramonės ir technologijų, leidžiančių kompensuoti klimato kaitos padarinius, nors jos mažiausiai prisideda prie taršos.

Šios globalios problemos sprendimas nėra paprastas, nes reikalauja pertvarkyti valstybių apsirūpinimo energija sistemas, keisti gyvenimo įpročius.

„Tiesa, kad pradėtas pereinamasis procesas link vystymosi modelio, technologijų ir elgesio, kurie nedidina šiltnamio efekto. Pagrindinis klausimas yra šis: kokį pagreitį įgis šis pereinamasis procesas ir ar bus pajėgus gerbti mokslo diktuojamus laikus. Šventasis Sostas linki, kad COP26 iš tiesų būtų patvirtintas daugiašališkumo ir bendro veikimo vaidmuo, apimantis ne vien valstybių institucijas. Glazgo konferencija, stebint, koks visas šis procesas lėtas, yra svarbi, nes leis pamatuoti ir skatinti kolektyvinę valią bei pavienių valstybių ambicijų lygį“, – pažymėjo kardinolas P. Parolin prieš išvykdamas į COP26 konferenciją Glazge Vatican News suteiktame interviu.

The post Kardinolas Pietro Parolin dalyvauja COP26 konferencijoje appeared first on LAIKMETIS.

Vietnamas kenčia nuo didelių liūčių, dėl kurių teko evakuoti tūkstančius žmonių. Pranciškus išreiškė jiems savo artumą ir viltį, kad valstybės ir Bažnyčios institucijos padės nukentėjusiems.

Nuo blogo oro kenčia ir Sicilija. Popiežius dar kartą priminė baisią humanitarinę ir socialinę dramą Haityje, visų prašė maldoje atsiminti jos žmones, o tarptautinę bendruomenę – nepalikti Haičio vienui vieno.

Pranciškus taip pat linkėjo, kad beveik visų pasaulio valstybių vadovai priimtų šiandienos ir ateities kartoms būtinus sprendimus dėl gamtinės aplinkos ir jos stabilumo išsaugojimo Glazge prasidėjusioje JT konferencijoje apie klimatą, atkreipė dėmesį į Šv. Petro aikštėje esančią fotografijų parodą šią tema. Galiausiai jis priminė keturių ispanų kunigų, nužudytų Ispanijos pilietinio karo pradžioje, beatifikaciją.

The post Popiežius meldžiasi už Vietnamą, Haitį ir COP26 appeared first on LAIKMETIS.

Buvo paminėta ir žmogaus teisių apsauga, įskaitant teisę į religijos ir sąžinės laisvę, – sakoma po vizito paskelbtame oficialiame komunikate. Taip pat informuojama, jog „buvo pasikeista nuomonėmis apie daug kitų aktualių tarptautinių klausimų Romoje prasidedančio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste. Buvo pabrėžtas būtinumas politinėmis derybomis skatinti taiką pasaulyje“.

The post Popiežius susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu appeared first on LAIKMETIS.

„COP26 konferencijoje Glazge dalyvausiantys sprendimų priėmėjai turėtų skubiai pasiūlyti veiksmingą atsaką į patiriamą ekologinę krizę“, – sakė pontifikas kreipimesi, kurį transliavo BBC radijas. 

Jis pridūrė, jog tai suteiktų „konkrečią viltį ateities kartoms“.

Pranciškus pabrėžė, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti „prie mūsų kolektyvinio atsako į neturinčią precedento klimato kaitą ir mūsų bendrų namų degradavimą keitimo“.  

Anksčiau šį mėnesį popiežius kartu su beveik 40 religinių lyderių kreipėsi į COP26 konferencijoje dalyvausiančius valstybių ir vyriausybių vadovus, ragindami juos imtis „skubių, radikalių ir atsakingų veiksmų“ taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis smarkiai sumažinti.    

84 metų Pranciškus, 1,3 mlrd. pasaulio katalikų dvasinis vadovas, klimato derybose Glazge nedalyvaus. Šventajam Sostui jose atstovaus Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino (Pjetro Parolino) vadovaujama delegacija.   

Pontifikas numatęs susitikti su keliais pasaulio lyderiais, kurie prieš COP26 konferenciją atvyko į Romą dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.  

The post Popiežius prieš COP26 derybas ragina „skubiai“ spręsti klimato krizę appeared first on LAIKMETIS.

O svarbiausia, kad Bažnyčios atstovai su savimi atsiveš žmones, kuriems klimato kaita daro didžiausią poveikį, siekdami užtikrinti, kad pasaulio pietų šalių balsai būtų aiškiai išgirsti ir į juos būtų rimtai atsižvelgta. „Be jų tai negali būti susitikimas apie juos", - sakė Alistair Dutton (Alisteris Dutonas), Šventojo Sosto delegacijos JT klimato kaitos konferencijos (toliau COP26) narys ir Škotijos Caritas Škotijos katalikų tarptautinės pagalbos fondo (toliau SCIAF), kuris yra vienas iš daugelio pagrindinių vietos organizatorių, vadovas.

Svarbu didinti jų matomumą, nes ankstesnės klimato konferencijos parodė, kad „tie, kurie kenčia labiausiai, jau dabar yra nustumiami į šalį, o turtingesnės šalys galiausiai tik kalbasi", - sakė jis spalio 19 d. Katalikų naujienų tarnybai. Jis taip pat teigė, kad SCIAF padengė grupės žmonių iš Malavio, Zambijos, Kolumbijos ir kitų tautų išlaidas, kad jie galėtų dalyvauti COP26 ir paraginti imtis skubių veiksmų prieš klimato krizes, su kuriomis jie jau gyvena.

Spalio 31 - lapkričio 12 d. vyksiančiame pasauliniame klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime, kurį kartu su Italija rengia Jungtinė Karalystė, siekiama, kad pasaulio lyderiai pateiktų konkrečių būdų, kaip iki 2030 m. perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį pasaulyje ir iki 2050 m. pasiekti, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų „grynasis nulis", ir taip prisidėti prie pastangų apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Derybose taip pat bus siekiama padėti apsaugoti biologinę įvairovę ir laikytis pažadų finansuoti veiksmus besivystančiose šalyse, visų pirma, padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos daromos žalos, ją sušvelninti ir atsigauti.

„Tai bus tie patys prioritetai, kurių primygtinai reikalaus Šventojo Sosto delegacija", - spalio 21 d. teigė salezietis tėvas Joštromas Kuretadamas, Ekologijos ir kūrinijos reikalų koordinatorius, dirbantis Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijoje.

„Vykstame ten atstovauti Bažnyčiai kaip krikščionys ir kaip viena iš daugelio tikinčiųjų bendruomenių, kurios žino, kad Žemė yra ne tik planeta, bet ir Dievo kūrinys", - sakė jis. Delegacija taip pat atstovaus beginkliams ir pažeidžiamiems žmonėms, kurie nesukėlė klimato krizės, bet yra jos „ankstyvos ir neproporcingai didelės aukos".

A. Dutonas teigė, kad finansinė kompensacija už „nuostolius ir žalą", kurią patyrė tiek daug neturtingų ir pažeidžiamų žmonių, bus "didelis klausimas, ypač pasaulio pietų šalims, per COP26".

„Pavyzdžiui, lėšų reikia tiems, kurių pragyvenimo šaltiniams pakenkė klimato kaita, ir vargšams, kurių žemė išnyko dėl kylančio jūros lygio, kad jie galėtų nusipirkti naujos žemės kitur".

Tai reiškia, kad visos lėšos, surinktos besivystančioms šalims, kaip pažadėta 2015 m. Paryžiaus susitarime, turi būti tolygiai paskirstytos prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos švelninimui, nes šiuo metu didžioji dalis lėšų prioritetą teikia klimato kaitos švelninimui ir technologijoms, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

„Pažadėti 100 mlrd. dolerių per metus neturėtų būti „visi išleisti turtingiems žmonėms, žaidžiantiems su naujomis technologijomis, o neturtingi žmonės tiesiog negali išgyventi ten, kur yra", - teigė Dutonas.

Vatikano delegacijoje, vadovaujamoje kardinolo Pietro Parolino, dalyvaus Valstybės sekretoriato ir integralios plėtros dikasterijos pareigūnai, taip pat dviejų vietinių katalikiškų organizacijų atstovai: Dutonas teigė, kad bus aptarti ir kitų katalikų, taip pat katalikiškų organizacijų atstovai.

Nors „labai apmaudu", kad popiežius Pranciškus asmeniškai neatvyks į Glazgą, Dutonas sakė, kad nekyla abejonių, kaip jis yra įsipareigojęs rūpintis kūrinija, kuri buvo „lemiamas jo pontifikato klausimas". Pasak jo, „jo žodžiai gyvi" ir suteikia delegacijai platformą, kuria galima remtis.

Delegacijos nariai aktyviai dalyvaus vadinamojoje „mėlynojoje zonoje", t. y. JT valdomoje erdvėje, kurioje vyksta oficialios derybos su stebėtojų organizacijų delegacijomis ir daugiau kaip 190 vyriausybių „šalių", pasirašiusių JT bendrąją klimato kaitos konvenciją.

Jie taip pat prisidės prie šalutinių renginių „žaliojoje zonoje", kurią valdo JK vyriausybė ir kuri skirta plačiajai visuomenei, kad būtų skatinamas dialogas, informuotumas ir aktyvūs įsipareigojimai. Čia bus įrengtos „šventos erdvės" apmąstymams, lapkričio 6 d. vyks didelė eisena su „tikėjimo ir įsitikinimų sekcija", kurioje dalyvaus vyskupai ir parapijos, o lapkričio 7 d. bus aukojamos Mišios, po kurių vyks tarpreliginės pamaldos, sakė Dutonas. „Bažnyčia bus visur."

„Vatikano delegacijos tą patį darė ir ankstesniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose dėl klimato kaitos", - teigė Kuretadamas, - "tai yra viena iš mūsų delegacijos stiprybių, nes turime daug tokių kontaktų" su vietos organizatoriais.

Jis pridūrė, kad tai atspindi Bažnyčios „daugiašalį požiūrį" dirbti su visais pilietinės visuomenės lygmenimis - nuo aukščiausio lygio bendradarbiavimo su JT ir vyriausybėmis iki žemiausio lygio bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis.

Be to, „daug labiau įkvepia ir atgaivina buvimas Žaliojoje zonoje", - nusijuokė jis, - „tačiau mums reikia ir vieno, ir kito".

Duttonas sakė, kad Bažnyčia palaikys COP26 darbotvarkę ir po to, kai pasaulio lyderiai grįš namo. Pavyzdžiui, SCIAF darys spaudimą Škotijai, kad ši įvykdytų savo pažadus, ir „perkels" tai į vietos veiksmus, „kad, kai viskas baigsis, žmonės nesakytų: „Kas tai buvo?", bet aiškiai suvoktų, kokį vaidmenį jie gali atlikti", - sakė jis.

Pasak jo, neužtenka tik įkvėpti politinius lyderius remti tinkamą politiką, nes jei jie nebus perrinkti arba klausimai nebebus „madingi", politika gali neišlikti arba gali būti atšaukta, nebent ją tvirtai palaikys ir žmonės.

Dutonas taip pat sakė, kad pasaulio vyskupų konferencijos „turėtų vaidinti daug didesnį vaidmenį", kalbėti, reikalauti iš politinių lyderių atsakomybės ir įspėti, kad jei tikslas bus nepasiektas, tai bus "didžiulis pasaulinio neteisingumo atvejis".

Tačiau, pasak jo, norint iš tiesų rūpintis aplinka, „galiausiai tai turės padaryti paprastas žmogus". Bažnyčia turi „kapiliarinį tinklą", kad galėtų „iš tikrųjų mobilizuoti kiekvieną bendruomenę kiekvienoje šalyje" ir paskatinti „atsivertimą kiekvieno žmogaus širdyje", kuris lems pokyčius.

„Kiekvienas iš mūsų turės nustoti pumpuoti anglies dioksidą į pasaulį", o tai reiškia, kad reikės permąstyti, kokiu transportu jie naudojasi, kaip šildosi ir vėsina savo namus, kokį maistą ir produktus perka ir kiek kilometrų nuvažiuoja nuo gamintojo iki vartotojo", - teigė jis.

Jis klausė: „Ar esame pasirengę gyventi kitaip, kad kiti galėtų džiaugtis mūsų paveldėta planeta?"

The post Vatikanas COP26 susitikime: norint rūpintis kūrinija, reikia greitai keisti širdis ir įpročius appeared first on LAIKMETIS.