„Mintimis esame su [žuvusiųjų] šeimomis“, – sakoma Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) pareiškime.

Iraniečių Raudonojo Pusmėnulio vadovas anksčiau pirmadienį pranešė, kad surasti Irano prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio) ir kitų žmonių palaikai, sudužus juos skraidinusiam sraigtasparniui. Nelaimės priežastis kol kas neaiški.

The post ES reiškia užuojautą dėl Irano prezidento E. Raisi mirties appeared first on LAIKMETIS.

„Sveikiname! Jūsų vieta mūsų Europos šeimoje. Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), vadovams susitikus aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

„Dabar reikia tęsti sunkų darbą, kad Bosnija ir Hercegovina nuosekliai žengtų į priekį, kaip to nori jūsų žmonės“, – pridūrė jis.

Oficialia kandidate į nares Bosnija yra nuo 2022 metų, tačiau prieš kitą etapą turėjo įgyvendinti virtinę reformų.

Praėjusią savaitę Briuselis pareiškė, kad šalis įvykdė kai kuriuos būtinus žingsnius, tačiau dar neįvykdytos teismų ir rinkimų sistemos reformos.

Rusijos karas prieš Ukrainą atgaivino ES siekį plėstis Rytų ir Vidurio Europoje, o dabartinės valstybės narės gruodį susitarė pradėti derybas dėl prisijungimo su Ukraina ir Moldova.

Palankus požiūris į naujų narių priėmimą yra dalis pastangų kovoti su Rusijos ir Kinijos įtaka bloko pašonėje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) tinkle „X“ pasveikino Bosniją, teigdamas, kad tai „aiškus ženklas stiprios Europos naudai“.

Italijos vyriausybė taip pat pasveikino šį, jos teigimu, istorinį sprendimą ir nurodė, kad jis siunčia aiškų signalą Balkanų šalims, norinčioms prisijungti prie bloko.

Visgi Bosnija tik pradeda ilgą kruopščių reformų procesą, paprastai trunkantį daug metų, kol šalis galiausiai prisijungia prie ES.

Bosnijos kaimynės Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Albanija jau yra toliau pažengusios dėl prisijungimo prie bloko, tačiau iki narystės joms dar likęs netrumpas kelias.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad Bosnija dabar visiškai atitinka ES užsienio ir saugumo politikos direktyvas, gerina migracijos srautų valdymą ir priima įstatymus, kuriais kovojama su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

Ji palankiai įvertino šalies sutikimą į nacionalinius baudžiamųjų bylų registrus įtraukti Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžius.

EK vadovė taip pat pažymėjo, kad po 1992–1995 metais šalyje vykusio karo buvo imtasi tolesnių žingsnių dialogo ir susitaikymo link įsteigus naują taikos stiprinimo komitetą.

Pritardami Bosnijos siekiui ES vadovai taip pat paragino Briuselį skubiai žengti kitą žingsnį pradedant derybas su Ukraina ir Moldova.

The post ES lyderiai susitarė su Bosnija ir Hercegovina pradėti derybas dėl jos prisijungimo prie bloko appeared first on LAIKMETIS.

Pranešimas apie būsimą Ch. Michelio vizitą ketvirtadienį pasirodė socialiniame tinkle „X“, po to, kai vengrų premjeras buvo apkaltintas planais per gruodį įvyksiantį viršūnių susitikimą pasinaudoti veto teise ir blokuoti naują ES pagalbos Ukrainai paketą, iš dalies dėl to, kad būtų atblokuotos lėšos Vengrijai.

Praėjusią savaitę V. Orbanas parašė Ch. Micheliui ir paragino skubiai aptarti bendrą ES strategiją dėl Ukrainos.

Ketvirtadienį Vengrijai buvo leista gauti 900 mln. eurų avansą iš ES – 10,4 mlrd. atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo dalį.

Tačiau didžiausia tų pinigų dalis sulaikoma, kol Budapeštas įvykdys kelias sąlygas, susijusias su teisine valstybe.

V. Orbanas, kuris ne kartą konfliktavo su Briuseliu dėl numanomo demokratijos normų naikinimo ir bandymų reformuoti ES prieglobsčio suteikimo politiką, neseniai pradėjo viešą kampaniją prieš Europos Komisiją.

Briuselis taip pat yra sustabdęs 22 mlrd. eurų iš atskiro sanglaudos fondo išmokėjimą Vengrijai, kol ši neįrodys, kad ėmėsi reformų teisėjų ir mokslininkų nepriklausomumui, LGBTIQ teisėms užtikrinti.

Vengrija padarė tam tikrų pakeitimų ir tvirtina įvykdžiusi reikalavimus, susijusius su teismų sistema, kad gautų 13 mlrd. eurų iš tų pinigų.

The post Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, tvyrant įtampai, susitiks su V. Orbanu appeared first on LAIKMETIS.