Straipsnyje, paskelbtame spalio 6 d. žurnale „First Things", prelatas atsakė į klausimą, ką jis pasakytų sinodo delegatams, jei pats ten būtų.

Buvęs Denverio arkivyskupas 450 dalyvių pabrėžė, kad „sunkiausios problemos, su kuriomis šiandien susiduria Bažnyčia, nėra bažnytinės struktūros ir proceso klausimai. Jos glaudžiai susijusios su 8 psalme ir klausimu, kas ir koks iš tikrųjų yra žmogus. Ar žmonės turi sukurtą prigimtį? Ar mūsų kūnai yra tik vienkartiniai mūsų apetitų ir valios įrankiai?"

Prelatas perspėjo, kad „sinodas, kuris ignoruotų šiuos klausimus, pajungtų krikščioniškąjį tikėjimą dviprasmiškiems socialiniams mokslams ir „paradigmų pokyčiams", nukreiptiems nuo Bažnyčios išganomosios, antgamtinės misijos, ir negalėtų pasitarnauti nei jos poreikiams, nei jos Viešpačiui".

„Mažų mažiausiai sinodiškumas neturi dar labiau skaldyti savo tikinčiųjų vidinės sumaišties ir didelio išorinio spaudimo metu", - pažymėjo jis.

Mažų mažiausiai sinodiškumas neturi dar labiau skaldyti savo tikinčiųjų vidinės sumaišties ir didelio išorinio spaudimo metu.

Savo apmąstymuose amerikiečių prelatas taip pat priminė delegatams, kad visas jų darbas turi būti sutelktas į „ištikimybę Jėzui Kristui, Bažnyčiai ir Šventajam Tėvui - tokia prioritetine tvarka".

„Ištikimybė Jėzui Kristui reiškia paklusnumą jo liudijimui ir žodžiui. Ištikimybė Bažnyčiai reiškia nuoširdžią paramą jos mokymui. Ištikimybė Šventajam Tėvui reiškia, kad visose jūsų sinodinėse diskusijose reikia kalbėti tiesą meilėje vieni kitiems ir Jam (Ef 4, 11-16)", - rašė dvasininkas, anksčiau dalyvavęs trijuose sinoduose.

„Krikščioniui, - sakė jis, - negali būti tikros meilės, nepagrįstos Dievo žodžio tiesa, užrašyta Naujajame Testamente ir Bažnyčios išsaugota per amžius."

Pažymėjęs, kad kiekvienas sinodas patiria „vidinį spaudimą siekiant kartais nenaudingų ir iš anksto numatytų tikslų", jis sakė delegatams: „Bažnyčia priklauso Jėzui Kristui, ji pirmiausia yra Jo Bažnyčia", o tikintieji yra Bažnyčios vaikai, „o ne jos architektai".

Kalbėdamas apie susirinkimo Romoje temą „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija", arkivyskupas emeritas paaiškino, kad „bendrystė" yra ne bendros nuomonės, bet bendros ištikimybės priimtai tiesai dalykas".

„Dalyvavimas" - tai užduotis palenkti savo valią šiai tiesai. O „misija" - tai mūsų Viešpaties Didžiojo pavedimo (Mt 28, 16-20) vykdymas: ne tik būti raugu pasaulyje, nors tai ir labai svarbu, bet ir daryti mokiniais visų tautų žmones", - rašė C. Chaputas.

Savo apmąstymuose arkivyskupas emeritas pažymėjo, kad Bažnyčia ragina tikinčiuosius įsišaknyti bendrystės jausmą Viešpatyje ir nepasiduoti pasaulio klaidoms, kurios iš bet kokių santykių pašalina Dievą.

Jis pabrėžė, kad Bažnyčios prisitaikymas prie pasaulio „niekada nepasiteisino. Tai nepasiteisino Europoje. Jis neveikia ir mano šalyje. Neveiks ir Kinijoje. Bažnyčia pagaliau yra atsivertimas".

„Jėzus buvo nukryžiuotas būtent dėl to, kad neprisitaikė ir neprisiderino, bet liudijo savo Tėvą", - sakė C. Chaputas, pažymėdamas, kad „lydėdamas mokinius kelyje į Emausą jis nukreipė juos į Raštus ir tiesą… ir tik tada jie jį atpažino".

„Tegul Dievas suteikia jums išminties ir drąsos ištikimai jam tarnauti dirbant sinode", - užbaigė prelatas.

The post JAV arkivyskupas pasidalino su kuo, jo manymu, susijusios didžiausios Bažnyčios problemos appeared first on LAIKMETIS.

Kalbėdamas spalio 22 d. Arlingtono vyskupijoje vykusiame eucharistiniame simpoziume, 78 metų prelatas taip pat apkaltino antrąjį JAV istorijoje katalikų prezidentą „apostazija abortų klausimu".

Savo kalboje, pavadintoje „Tai darykite mano atminimui: atmintis, kultūra, sakramentas", Filadelfijos arkivyskupas emeritas kalbėjo apie „Amerikos katalikus ir mūsų 200 metų trunkančią kovą, siekiant pritapti prie pagrindinės Amerikos kultūros".

„Mums pavyko. Tačiau šio proceso metu kultūra mus suvirškino ir išblukino, užuot vaisingai rauginusi ją savitu katalikišku liudijimu, - sakė arkivyskupas tęsdamas, - Bideno apostazė abortų klausimu yra tik pats bjauriausias pavyzdys. Jis nėra vienintelis. Tačiau sveiko proto pasaulyje dėl jo unikalaus viešo vadovavimo pasekmės visuomenei būtų - arba turėtų būti - neišvengiamos."

„Kai laisvai nutrauki bendrystę su Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir jos mokymu, negali apsimesti, kad esi bendrystėje, kai tau patogu, - sakė Ch. Chaputas. - Tai yra tam tikra melo forma. Ponas Bidenas nėra bendrystėje su katalikų tikėjimu. Ir bet kuris kunigas, kuris dabar teikia Komuniją prezidentui, dalyvauja jo veidmainystėje".

J. Bidenas remia abortus, nors Katalikų Bažnyčia moko, kad abortas yra didelis blogis ir kad žmogaus gyvybė yra šventa nuo pradėjimo momento.

Praėjusią savaitę prezidentas dar kartą pažadėjo, kad kodifikuos „Roe prieš Wade'ą" įstatymą, jei lapkritį demokratai laimės vidurio kadencijos rinkimus.

Kaip jau anksčiau pranešė CNA, jis leido suprasti, kad pasirašys Moterų sveikatos apsaugos įstatymą (Women's Health Protection Act, WHPA) - radikalų abortų teisės aktą, kuriuo būtų draudžiami bet kokie abortų apribojimai prieš ar po vaisiaus gyvybingumo.

Savo kalboje arkivyskupas sakė, kad daugelis katalikų, „net ir tie, kurie reguliariai dalyvauja sekmadienio Mišiose, nebetiki Tikrąja auka ar Tikruoju buvimu".

„Mes pamiršome, kas esame tikintys žmonės. Tai ir priežastis, ir simptomas šiandieninės drungnos katalikiškos dvasios mūsų tautos kultūroje ir pačioje Bažnyčioje, - sakė jis. - Tačiau tai gali ir turi pasikeisti, pradedant nuo kiekvieno iš mūsų, esančio čia."

The post JAV arkivyskupas: J. Bidenas nėra bendrystėje su katalikų tikėjimu appeared first on LAIKMETIS.