Tai reiškia, kad Butkų Juzės gatvių pavadinimai Gargžduose, Greičiūnų ir Lapių kaimuose Klaipėdos rajono savivaldybėje gali likti.

Taip pat Gargžduose ir kitose Klaipėdos rajono savivaldybės vietovėse nėra pagrindo keisti Juliaus Janonio, Pirmūnų, Kosmonautų, Pergalės gatvių pavadinimų.

Tuo metu rašytojo Petro Cvirkos gatvės pavadinimą Gargžduose liepta šalinti. Prie kosmonauto Jurijaus Gagarino gatvės lentelės Gruzdžiuose, Šiaulių rajone, nurodyta įrengti paaiškinančią lentelę.

Pagal LGGRTC direktoriaus sprendimą, nurodyta nukelti Anykščių rajone esantį paminklą aktyviam sovietų rėmėjui Antanui Ubagevičiui, Šalčininkų rajone – paminklą sovietų kariams, tačiau nerasta pagrindo pašalinti paminklą sovietų kariui senosiose Jašiūnų kapinėse Šalčininkų rajone.

Kaip BNS sakė tokias rekomendacijas pateikusios komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, šie sprendimai aktualūs ne tik toms savivaldybėms, kurios kreipėsi, bet ir toms, kurios to dar nepadarė, bet turi gatvių, paminklų ar kitų objektų, susijusių su išnagrinėtais pavadinimais.

„Savivaldybės gali remtis esamais sprendimais. (...) Bet jeigu jie nori prieš savo gyventojus atrodyti, kad jie priėmė tą sprendimą, tai jie gali dėl kiekvieno atvejo kreiptis individualiai“, – sakė jis.

LGGRTC direktorius kol kas nepriėmė sprendimo dėl paminklo partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje nukėlimo, nors komisija rekomendavo tą padaryti. 

LGGRTC direktorius kol kas nepriėmė sprendimo dėl paminklo partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje nukėlimo

Kaip BNS sakė šiuo metu centro vadovo pareigas einantis direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, J. Krikštaponis tebeturi kario savanorio statusą, todėl sprendimas dėl nukėlimo dar nepriimtas.

„Pirmas dalykas, jam yra suteiktas kario savanorio statusas, jam yra suteiktas pulkininko laipsnis prezidento dekretu, ir manome, kad teisiškai pilnai nėra pagrindo griauti paminklo, nes paminklas pastatytas kariui savanoriui, Vyčio apygardos vadui“, – teigė jis.

V. Lukšys taip pat teigė, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši „dar kartą išanalizuotų archyvinę pažymą ir priimtų sprendimą dėl teisėtumo, suteikiant kario savanorio statusą“.

Anot jo, šis procesas galėtų užtrukti kelis mėnesius.

„Mes lauksime prokuratūros atsakymo. (...) Mes esame įpratę vajais gyventi, vajus įvyksta, tada visi vienaip daro. Tuomet visi atsikvoši ir pamato, kad paskubėjome. Manome, kad niekur nepabėgs šitas dalykas“, – sakė centro vadovo pavaduotojas.

Tuo metu V. Karčiauskas teigė, kad šie procesai – paminklo nukėlimas ir kario savanorio statuso panaikinimas – „galėtų būti daromi lygiagrečiai“.

Po mirties J. Krikštaponis pripažintas kariu savanoriu 1997 metais, o 2002 metais prezidentas Vladas Adamkus jam suteikė pulkininko laipsnį.

Paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui J. Krikštaponiui Ukmergėje prieš kurį laiką ragino nukelti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Anot jos, partizano veiksmai laikytini nusikaltimu, o tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos. 

Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisviams, civiliams gyventojas persekioti ir naikinti Baltarusijoje.

The post Butkų Juzės ir J. Janonio pavadinimai gali likti, P. Cvirkos nurodyta šalinti appeared first on LAIKMETIS.

Nuo pirmadienio iki rugpjūčio 12-osios Petro Cvirkos, Juliaus Janonio ir Butkų Juzės gatvių gyventojai kviečiami pareikšti poziciją dėl šių pavadinimų keitimo.

„Gyventojų nuomonė ir parodys, ar keisime, ar ne. Ten gyvenančių žmonių nuomonė – svarbiausia, jiems tai aktualiausia“, – BNS sakė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.

Anot savivaldybės pranešimo, P. Cvirkos gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes rašytojas „1940 metų vasarą formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti Lietuvos komunistų partijos pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtuose ar susijusiuose su komunistais, buvo aktyvus kolaborantas“. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai jis šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras.

P. Cvirkos gatvės pavadinimą siūloma keisti, nes rašytojas „1940 metų vasarą formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku

J. Janonio gatvės pavadinimo norima atsisakyti, nes poetas buvo įstojęs į bolševikų partiją, kalintas už revoliucinę veiklą, o pedagogo ir rašytojo Butkų Juzės – dėl to, kad tarpukariu jis „buvo nuoseklus prokomunistų pažiūrų atstovas“, keletą kartų už savo pažiūras kalintas, o jo knyga „Darbas ir prakaitas“ uždrausta platinti. 

Klaipėdos rajono savivaldybės Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimų suteikimo komisijos sprendimu, gyventojams, pritariantiems gatvių pavadinimų keitimui, siūloma rinktis iš trijų galimų variantų.

„Visi siūlomi nauji gatvių pavadinimai yra apgalvoti, pasiūlyti atsižvelgus į Gargždų istoriją, čia gyvenusias istorines asmenybes ar mūsų kraštui ir valstybei nusipelniusius žmones, istorinius įvykius“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

P. Cvirkos gatvę siūloma pervadinti nepriklausomybės kovų savanorių Prano Eimučio, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos arba akademiko Jono Lankučio vardu.

J. Janonio gatvei siūloma suteikti kunigo Izidoriaus Noreikos, Kovo 11-osios arba Ukrainos miesto Limano vardą.

Butkų Juzės gatvės pavadinimą norima keisti į Lietuvos kariuomenės pulkininko Jurgio Butkaus, pedagogo Edvardo Cirtauto arba tremtinio, politinio kalinio Jono Kudžmos vardą.

Apklausoje gali dalyvauti gyvenamąją vietą Gargždų J. Janonio, P. Cvirkos ir Butkų Juzės gatvėse deklaravę gyventojai. 

B. Markausko teigimu, iniciatyvos keisti šių gatvių pavadinimus ėmėsi savivaldybė. 

Pasak jo, anksčiau ar vėliau tai reikės padaryti, nes Seime svarstomas vadinamasis desovietizacijos įstatymo projektas.

„Aišku, būtų gerai, kad įstatymas būtų greičiau priimtas, būtų visiems aiškiau ir nereikėtų laiko bei žmonių resursų naudoti. Bet kol laukiame, pasidarysime ir patys namų darbus“, – BNS sakė meras.

Jei būtų priimtas, vadinamasis desovietizacijos įstatymas draustų propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose juos įamžinant ar atvaizduojant bet kokia forma.

Taip pat būtų draudžiamas tokių režimų simbolių, informacijos apie juos, susijusių asmenų, organizacijų, įvykių, datų įamžinimas.

The post Gargždų gyventojai balsuoja, ar atsisakyti P. Cvirkos, J. Janonio ir Butkų Juzės gatvių appeared first on LAIKMETIS.