Tai teisių grupės pavadino diskriminacija.

Įstatymo pakeitimas, kurį pasiūlė prorusiška laikoma šalies partija „Vazraždane“, buvo priimtas 159 balsais „už“, 22 balsavus „prieš“ ir 12 susilaikius.

Įstatymas dabar draudžia „bet kokią tiesioginę ar netiesioginę idėjų ir pažiūrų, susijusių su netradicine seksualine orientacija ir (arba) lytine tapatybe, išskyrus biologinę, propagandą, skatinimą ar kurstymą švietimo sistemoje“.

Įstatymų leidėjai taip pat nubalsavo dėl atskiro teksto, kuriame „netradicinė seksualinė orientacija“ apibrėžiama kaip „kitokia nei Bulgarijos teisinėje tradicijoje visuotinai priimta ir nusistovėjusi emocinės, romantinės, seksualinės ar jausminės traukos tarp priešingų lyčių asmenų samprata“.

Teisių gynimo nevyriausybinė organizacija Bulgarijos Helsinkio komitetas (BHC) paragino įstatymų leidėjus nepriimti šių pakeitimų, teigdama, kad jie „pažeidžia pagrindines žmogaus teises“, įskaitant tas, kurios įtvirtintos šalies konstitucijoje, ES įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose.

BHC pirmininkės pavaduotojas Radoslavas Stojanovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad įstatymu „draudžiama skleisti idėjas ir sąvokas, įskaitant mokslinę informaciją“.

Jis „netiesiogiai numato raganų medžioklę ir sankcionuoja bet kokias švietimo pastangas, susijusias su LGBTIQ žmonėmis mokykliniame ugdyme“, – pareiškime rašė vienos teisių grupės teisininkė Denica Liubenova, smerkdama įstatymą kaip „diskriminacinį“.

Šiuo metu politiškai nestabilios Bulgarijos politiniuose debatuose ir žiniasklaidoje dažnai pasigirsta homofobiškų idėjų.

Balkanų šalis nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų.

ES narė Bulgarija taip pat atsisako ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo. Konvenciją daug šalies gyventojų laiko priemone pripažinti „trečiąją lytį“.

Trečiadienį vakare teisių grupės planavo protestuoti prieš pakeitimus.

Neseniai Sofijoje įsikūrusio Rinkos ekonomikos instituto (IME) ataskaitoje teigiama, kad „atstūmimas ir diskriminacija yra esminiai veiksniai, lemiantys LGBTIQ asmenų emigraciją“.

2021 metais Vengrija taip pat priėmė panašų įstatymą, draudžiantį LGBTIQ „skatinimą“ nepilnamečiams.

The post Bulgarijos parlamentas uždraudė LGBTIQ propagandą mokyklose appeared first on LAIKMETIS.

Tą patį sekmadienį, tuoj po išrinkimo naujasis Bulgarijos primas 52 m. Danilas iškilmingai užėmė savo sostą patriarchalinėje Šv. Aleksandro Nevskio katedroje dalyvaujant Bulgarijos metropolitams ir svečiams. Iškilmėje Bulgarijos Bažnyčios kvietimu dalyvavo visuotinis patriarchas Baltramiejus I, kuris lankosi Sofijoje nuo birželio 29 d., Konstantinopolio patriarchato ir kitų Ortodoksų Bažnyčių delegatai, taip pat Šventojo Sosto atstovas kardinolas Kurtas Kochas, Krikščionių vienybės skatinimo dikasterijos prefektas.  

Naujasis Bulgarijos ortodoksų patriarchas Danilas, kurio pasaulietiškas vardas ir pavardė Atanas Trendafilovas Nikolovas, gimė 1972 kovo 2 d. Smoliane, pietiniame Bulgarijos mieste prie Graikijos sienos. 1999 m. tapęs Chadžidimovo Šv. Jurgio vienuolijos vienuoliu buvo įšventintas diakonu, 2006 m. paskirtas archimandritu, 2008 m. konsekruotas Dragovicijos vyskupu ir Nefrokopo augziliaru ir išrinktas savo vienuolyno abatu. 2010 m. paskirtas Amerikos metropolijos vyskupu auzilijaru, nuo 2018 m. ėjo Vidino metropolito pareigas.

Danilas išrinktas patriarchu vietoj kovo 13 d. mirusio Neofito, vadovavusio Bulgarijos ortodoksų Bažnyčiai pastaruosius vienuolika metų.

The post Bulgarijos ortodoksų Bažnyčios patriarchu išrinktas Danilas appeared first on LAIKMETIS.

Šis incidentas tiriamas kaip galimas užsienio jėgos kišimasis į Prancūzijos reikalus, naujienų agentūrai AFP nurodė šaltiniai.

Šeštadienį apie 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku trys asmenys paliko penkis karstus šalia vieno lankomiausių turistinių objektų pasaulyje. Anot vieno šaltinio, juose buvo gipso.

Netoliese buvo sulaikytas furgono, kuriuo atvežti tie karstai, vairuotojais, AFP sakė šaltinis. Pasak jo, tas vyras policijai papasakojo, kad jam buvo sumokėta 40 eurų už krovinio ir dviejų žmonių vežimą.

Manoma, kad šis sulaikytasis išvakarėse atvyko iš Bulgarijos.

Dar du žmonės buvo sulaikyti vėliau šeštadienį prie vienos Paryžiaus autobusų stoties, iš kur jie ketino išvykti į Berlyną, nurodė šaltinis.

Pasak šaltinio, tie asmenys – bulgaras, ukrainietis ir vokietis – sekmadienį tebėra sulaikyti.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sakė, kad klausimas dėl Vakarų karių siuntimo į Ukrainą teisėtai iškiltų, jei Rusija pralaužtų Ukrainos fronto linijas ir Kyjivas pateiktų atitinkamą prašymą.

Prezidentas pakartojo savo ankstesnius komentarus, kai neatmetė galimybės siųsti karius į Ukrainą. Šie pasisakymai buvo su nerimu sutikti didelėje Europos dalyje.

Kremlius pasmerkė šias E. Macrono pastabas ir pavadino jas pavojingomis.

Prancūzijos institucijos įtaria užsienio šalių, ypač Rusijos, kišimąsi į savo vidaus reikalus per kelis kitus pastarojo meto incidentus. Tarp jų – praėjusį mėnesį įvykęs incidentas, kai ant Prancūzijos Holokausto memorialo buvo palikti raudoni rankų antspaudai.

Manoma, kad trys įtariamieji toje byloje pabėgo į užsienį.

Prancūzija įtaria, kad Rusija prisidėjo prie kito didelio atgarsio sulaukusio incidento – dešimčių Dovydo žvaigždžių išpiešimo ant pastatų Paryžiuje ir jo priemiesčiuose netrukus po spalio 7 dienos „Hamas“ kovotojų išpuolio prieš Izraelį.

Tyrėjai teigė, kad kai kurie iš grafičių, kurie plačiai smerkiami kaip antisemitiniai, galėjo būti atlikti „aiškiai reikalaujant“ užsienyje gyvenančiam asmeniui, o tai reiškia galimą ryšį su Rusija.

Maskva neigė, kad yra su tuo kaip nors susijusi.

The post Prie Eifelio bokšto - penki karstai su užrašais „Prancūzų kariai Ukrainoje“ appeared first on LAIKMETIS.

Jo Šventenybė Neofitas ištikimai tarnavo Evangelijai ir dialogui. Nepaisant savo gyvenime patirtų kančių, jis visą laiką buvo nuolankus ir giedras žmogus, Viešpačiui ir jo Bažnyčiai pašvęsto gyvenimo pavyzdys, rašoma į Bulgariją pasiųstoje telegramoje. Melsdamasis už mirusįjį popiežius taip pat prašo mirtį nugalėjusio ir mums amžiną gyvenimą padovanojusio Viešpaties, kad pripildytų visų širdis savo paguodos ir ramybės.

The post Popiežius Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčiai pareiškė užuojautą dėl patriarcho Neofito mirties appeared first on LAIKMETIS.

Bulgarijos Bažnyčios vadovo kūnas buvo nugabentas į patriarchinę Aleksandro Nevskio katedrą ir paguldytas atsisveikinimui. Bulgarijos valdžia šalyje paskelbė dviejų dienų gedulą.

Gedulinga liturgija ir laidotuvių pamaldos vyks kovo 16 d., po jų patriarchas Neofitas, pagal jo valią, bus palaidotas Švento Nedelio katedroje.

Kovo 14 d. rytą buvo sušauktas Bažnyčios šventasis sinodas, pranešė novini.bg. Neeiliniame posėdyje sinodas išrinko vikarą, kuris vadovaus sinodui - Varnos ir Velikopreslavlio metropolitą Joną (Ivanovą).

Vikaras ir sinodas yra atsakingi už patriarchinės rinkiminės Bažnyčios tarybos sušaukimą, kuri turi išrinkti naują Bažnyčios galvą per keturis mėnesius po jo pirmtako mirties, pranešė "Orthodox Times".

Likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki rinkiminės tarybos sinodo nariai slaptu balsavimu turi išrinkti tris kandidatus į patriarcho sostą. Taryboje iš šių kandidatų slaptu balsavimu išrenkamas būsimasis patriarchas - jis turi surinkti ne mažiau kaip du trečdalius rinkėjų balsų.

Jei nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo minimalaus balsų skaičiaus, balsavimas tęsiamas toliau, kai du kandidatai gauna paprastą balsų daugumą.

The post Bulgarijoje laidojamas patriarchas Neofitas appeared first on LAIKMETIS.

Šią savaitę Bulgarijos socialistų partija (BSP), priklausanti Europos socialistų partijos (PES) frakcijai, pareiškė oficialiai ketinanti sudaryti koaliciją su patriotinėmis kairiosiomis ir nacionalinėmis dešiniosiomis partijomis, praneša Euractiv.

Šiuo metu Bulgarijos socialistų partija turi 10 % vietų Bulgarijos parlamente.

Remiantis Bulgarijos socialistų partijai vadovaujančios Kornelijos Ninovos komentarais, duotais spaudai, atrodo, kad iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas partijas suartina bendras nepritarimas Briuselio pozicijai dėl karo Ukrainoje ir ekstremistinei genderizmo ideologijai.

Lapkričio 28 d., antradienį, Ninova sakė Bulgarijos televizijos kanalui bTV:

Mes esame prieš vėliavą, kurią pastaraisiais metais iškėlė Europos socialistų partija (PES), siekdama įgyvendinti Stambulo konvenciją, pripažinti trečiąją lytį, neturinčią jokio ryšio su biologine lytimi, kaip socialinę lytį. Nepritariame, kad PES skelbtų sankcijas Rusijai ir vykdytų ginklų tiekimą Ukrainai.

Mes esame prieš vėliavą, kurią pastaraisiais metais iškėlė Europos socialistų partija (PES), siekdama įgyvendinti Stambulo konvenciją, pripažinti trečiąją lytį, neturinčią jokio ryšio su biologine lytimi

"Džiaugiuosi Roberto Fico pergale Slovakijoje", - sakė BSP vadovas ir paaiškino žiniasklaidai, kad partijos "patriotinis posūkis" atitinka pasaulinio masto pokyčius.

Kaip ir R. Fico partija SMER, BSP kartu su savo kairiųjų nacionalistų sąjungininkais liberalioje spaudoje vadinami "prorusiškais". Sudarius valdančiąją koaliciją su Slovakijos nacionaline partija (SNS), Europos socialistų partija sustabdė Fico partijos SMER veiklą.

"Švytuoklė svyruoja nuo kraštutinio liberalizmo iki kito kraštutinumo - fašizmo. Turime ją sustabdyti viduryje", - tęsė Ninova. Ji pridūrė, kad naujosios patriotinės, antiglobalistinės koalicijos šūkis yra "Bulgarijos interesų apsauga ES viduje".

Naujasis kairiųjų nacionalistų blokas apims 16 partijų, kurios bendradarbiavo su BSP per neseniai spalio pabaigoje vykusius vietos valdžios rinkimus. "Visos partijos sudarys tinklą. Mes parengsime politinį dokumentą, deklaraciją apie tai, dėl ko vienijamės", - sakė Ninova tinklui.

Besiformuojantis aljansas, kuriam priklauso ir Voleno Siderovo vadovaujama nacionalinei dešinei Bulgarijos stačiatikių bažnyčiai priklausanti partija "Ataka", pirmąjį rinkimų išbandymą patirs per 2024 m. birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Šiuo metu atrodo, kad Bulgarijos partija "Atgimimas", kuri yra panašios antiglobalistinės orientacijos ir nuo 2021 m. sparčiai kilo, bent jau kol kas nusprendė nedalyvauti kairiųjų nacionalistų koalicijoje. Ši euroskeptiškai nusiteikusi partija, raginusi Bulgariją pasitraukti iš NATO, ir toliau kontroliuoja 15 proc. vietų ir yra trečia pagal dydį jėga Bulgarijos parlamente.

The post Anti - globalistinės kairiosios ir dešiniosios partijos suvienijo jėgas Bulgarijoje appeared first on LAIKMETIS.

D. Topalskis dirba pastoriumi Varnoje, Bulgarijos mieste ant Juodosios jūros kranto. Jis užaugo nekrikščioniškoje šeimoje, bet į tikėjimą atėjo būdamas 17 metų. Jis studijavo teisę Veliko Tarnovo mieste ir kurį laiką dirbo teisiniu patarėju Jungtinėje metodistų bažnyčioje Bulgarijoje. Tuo metu jis vadovo kaip pasaulietis pamokslininkas. Vėliau studijavo teologiją ir 2011 m. buvo patvirtintas pastoriumi ir superintendentu Bulgarijoje. D. Topalskis yra vedęs ir turi dukrą.

„Nesu kilęs iš krikščioniškos šeimos. Tačiau per savo senelį, kuris buvo virėjas stačiatikių kunigų seminarijoje, retkarčiais turėjau galimybę pamatyti krikščioniškus skaitinius. Esu smalsus žmogus, todėl juos perskaičiau. 1991 m., paskutiniaisiais vidurinės mokyklos metais, susidūriau su krikščionimis ir pirmą kartą apsilankiau sekmininkų bažnyčioje. Paprasta žinia apie atgailą, atsivertimą ir išgelbėjimą mane sujaudino. Tai nebuvo didelis virsmas ta prasme, kad man atsiskleidė kažkas visiškai naujo. Tačiau ta žinia buvo viskas, ko man reikėjo", - žurnalistams pasakoja jis.

1991 m. Bulgarija jau dvejus metus buvo laisva nuo oficialaus komunistinio režimo.

„Mūsų šalyje tai nebuvo toks didelis pokytis. Prieš tai valdžioje buvę žmonės vis dar traukė virveles užkulisiuose", - sako D. Topalskis.

Bulgarijoje stačiatikių bažnyčia yra seniausia bažnyčia, turinti didžiausią valdžią. Be to, nuo XIX a. aktyviai veikė metodistų misionieriai. Jie steigė bendruomenes daugiausia šiaurės Bulgarijoje. Jų bažnyčios buvo statomos įvairių miestų centruose.

„Toks atvejis buvo Plevene, mano gimtajame mieste. Kai 1944 m. Bulgarijoje į valdžią atėjo komunistai, jie iš karto nugriovė daug metodistų bažnyčių arba perskirstė pastatus. Tačiau metodistų bažnyčiai Plevene buvo leista išlikti, nes joje tuokėsi ministras pirmininkas ir komunistų partijos lyderis Georgijus Dimitrovas. Bažnyčios kryžius taip pat buvo išsaugotas. Komunizmo laikais Pleveno bažnyčia tapo valstybės nuosavybe ir buvo naudojama lėlių teatrui".

Po atsivertimo D. Topalskis prisijungė prie metodistų bažnyčios. Jis studijavo teisę ir pradėjo aktyviai veikti kaip bažnyčios teisinis patarėjas. Eidamas šias pareigas jis sugebėjo susigrąžinti Pleveno metodistų bažnyčią, kad ji vėl būtų naudojama pagal paskirtį - tarnauti Dievui.

Be teisinio darbo, šiuo laikotarpiu jis aktyviai veikia kaip pasaulietinis pamokslininkas. Jis nusprendė studijuoti teologiją. Išsilavinimą tęsė Bulgarijoje esančioje stačiatikių kunigų seminarijoje. Taip pat lankė nuotolinio mokymosi kursus Metodistų akademijoje Vokietijoje.

2011 m. jis buvo patvirtintas pastoriumi. Nuo tų metų jis taip pat yra Jungtinės metodistų bažnyčios Bulgarijoje superintendentas, metodistų hierarchijoje pavaldus vyskupui.

Tapti metodistu Bulgarijoje nėra savaime suprantamas pasirinkimas, sako D. Topalskis: „Mūsų šalyje tai maža bažnyčia. Tapti protestantu čia vis tiek yra egzotiškas pasirinkimas. Ir tikrai turi ką paaiškinti, kai pasakai žmonėms, kad esi metodistas."

Studijuodamas stačiatikių seminarijoje, jis kartais susidurdavo su stačiatikių nuolaidžiu požiūriu į kitas bažnyčias. „Vienas dėstytojas pasakė: „Protestantų organizuojami ekumeniniai susitikimai yra juokingi. Jie moka už tai, kad mes juos kritikuotume".

Metodistų judėjime bulgarą traukia jo įsipareigojimas visuomenei, ypač vargšams. „Stačiatikių bažnyčiose reikia ateiti pas šventiką. Pas metodistus pastorius ateina pas tave. Tai praktinis pamaldumas, kurį praktikuojame, taip pat ir tarnaudami tarp romų. Geriausias dalykas, kurį galime padaryti dėl jų, yra steigti bažnyčias jų bendruomenėse. Jos atlieka daug pamokončią funkciją", - psakoja pastorius.

D. Topalskis laiko vertinga Viešpaties vakarienės praktiką metodistų judėjime: „Viešpaties vakarienė yra Dievo malonės priemonė, kurią Jis naudoja, kad padarytų mus šventesnius. Johnas Wesley (Džonas Veslis) ją teikė nuo trijų iki penkių kartų per savaitę. Savo bendruomenėse Viešpaties vakarienę mes turime kiekvieną sekmadienį. Susirinkimuose tarnaujama ne vien Žodžiu, bet Žodžiu ir stalu".

Dabar D. Topalskis vadovauja Bulgarijos metodistų bažnyčioms. Popieriuje jos turi 1250 narių, tačiau iš tikrųjų pamaldose dalyvauja daugiau žmonių. „Šis skaičius daug ko nepasako. Dėl komunizmo žmonės nenoriai jungiasi prie bažnyčios; jiems tai asocijuojasi su susiskaldymu ir pavojumi." Bulgarijoje yra 24 bendruomenės ir 18 pastorių, iš kurių trys yra emeritai.

LGBT santuokų klausimas

Pastaraisiais metais visame pasaulyje Jungtinės metodistų bažnyčios tradicinės bendruomenės patiria vis mažiau erdvės savo tradicinėms pažiūroms į santuoką. Svarbiausiame 2019 m. susirinkime balsuota už tai, kad būtų sugriežtintas tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas. Tai prieštaravo liberaliojo sparno, kuris nepritarė griežtesniam reguliavimui, lūkesčiams.

Tradicinės bendruomenės nusprendė pasitraukti iš Bažnyčios ir susivienyti į Pasaulinę metodistų bažnyčią (PMB).

Bulgarijos bendruomenės 2022 m. visos perėjo į Pasaulinę metodistų bažnyčią.

D. Topalskis sako: „Jei iš pradžių homoseksuali praktika buvo GMC leidžiama užmerkus akis, pastaraisiais metais ją teko pradėti švęsti. Ironiška, kad kai kurie žmonės, giliai suprantantys Šventąjį Raštą, staiga pamatė, kad Bažnyčia tūkstančius metų klydo."

Ironiška, kad kai kurie žmonės, giliai suprantantys Šventąjį Raštą, staiga pamatė, kad Bažnyčia tūkstančius metų klydo.

Bulgarijoje, kur visos bendruomenės atsiskyrė nuo JMB, perėjimas prie PMB konkrečiai reiškė, kad metodistų bažnyčios neteks daug pajamų ir turės parduoti nekilnojamąjį turtą.

Kaip pavyzdį, kaip tai skaudžiai atsiliepia kai kuriose vietovėse, D. Topalskis pateikia Pleveno metodistų bendruomenės klebonijos klebonijos pardavimą.

„Tai buvo namas, kuriame gyvenome su žmona, kongregacija, kurioje susituokėme, - sako jis.

„Taip, tai buvo sunkūs metai, - atsidūsta D. Topalskis. - Bet būtų buvę skaudžiau likti ŠMC ir eiti į kompromisus. Santuoka yra kūrybos dalykas. Tai Bažnyčios DNR. Negalime to išsižadėti. Laimei, visame pasaulyje jaučiame brolių ir seserų iš PMB palaikymą."

D. Topalskiui ir kitiems Bulgarijos metodistų pastoriams dabar tenka ieškoti naujų pajamų šaltinių pastatams ir pastoriams išlaikyti. Tai gana didelis posūkis, susijęs ne tik su finansais.

„Mūsų bulgarų bendruomenės niekada neturėjo atsakomybės, nuosavybės jausmo. Ilgą laiką manėme, kad esame vargšai. Tačiau Dievas kiekvienam duoda tai, ko reikia, kad gyventume pamaldžiai. Turėtume sutelkti dėmesį į tai, ką turime, o ne į tai, ko mums reikia. Dievas pasirūpins", - sako jis.

Šiame procese D. Topalskis taip pat mėgsta atsigręžti į metodistų bažnyčių įkūrėją.

„Jis laikėsi trijų krypčių požiūrio. Dievas dirba, kad jūs galėtumėte dirbti, - sako jis. - Dievas dirba, todėl jūs turite dirbti. Jei nedirbsite, Dievas nustos dirbti." Todėl D. Topalskis mėgsta kreiptis į kitus. „Žinome istoriją apie našlę su dviem centais. Net ir turėdami ribotus išteklius, mes ir toliau Jam tarnausime", - teigia jis.

The post Dėl LGBT asmenų santuokos klausimo Bulgarijos metodistų gretose įvyko skilimas, pasakoja pastorius appeared first on LAIKMETIS.

Bulgarijoje tos pačios lyties poros niekaip nepripažįstamos. Dabar Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ragina Bulgariją apsaugoti jų privatų ir šeimos gyvenimą.

Strasbūre įsikūręs EŽTT pareiškė, kad šalis privalo reglamentuoti tos pačios lyties asmenų santykius savo nacionaliniuose teisės aktuose, nors ir neįpareigoja šalies įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas. Apie tai praneša „Euractiv".

Byla prasidėjo nuo Bulgarijos tos pačios lyties asmenų poros Darinos Koilovos ir Lilijos Babulkovos. Jos susituokė 2016 m. Jungtinėje Karalystėje, tačiau vėliau persikėlė į Bulgariją. Tačiau jų gimtoji šalis nepripažįsta moterų santuokos.

Koilova ir Babulkova kreipėsi į teismą, remdamosi Europos konvencija, kurioje įtvirtinta teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui bei diskriminacijos draudimas. Jos teigia, kad joms atsisakoma suteikti teisinę apsaugą ir kad negalėjimas teisiškai pripažinti jų santuokinio statuso yra diskriminacija.

EŽTT nusprendė, kad Bulgarija turi imtis kokių nors veiksmų dėl šio teisinio vakuumo, nors ir neįpareigojo šalies kaip prievolės. Be to, jis nusprendė, kad Bulgarijos vyriausybė turi sumokėti 3000 eurų porai už teismo išlaidas .

„Šis sprendimas yra labai svarbus Bulgarijos teisės aktų lygybės ir LGBT teisių srityje plėtrai", - sako poros advokatas. „Daugelis Bulgarijos porų atsiduria teisiniame vakuume, nes vienoje sienos pusėje jie yra sutuoktiniai, o kitoje pusėje, Bulgarijos Respublikos teritorijoje, jie neturi jokių teisinių santykių."

Nors teismo sprendimas yra privalomas, Bulgarija neketina jo įgyvendinti, rašo „Euractiv". Šalyje žinomos dvi bendro gyvenimo formos: civilinė santuoka ir de facto šeimos susijungimas. Kai kuriose teisės aktų dalyse rašoma, kad intymius santykius gali turėti tik vyras ir moteris. Pavyzdžiui, Konstitucijoje santuoka apibrėžiama kaip „laisva vyro ir moters sąjunga".

Pasak dviejų moterų advokato, dėl to atimamos paveldėjimo, mokesčių draudimo ir giminystės teisės į galimus vaikus.

Šių metų pradžioje EŽTT tą patį pasakė Ukrainai ir Rumunijai.

The post EŽTT spaudžia Bulgariją pripažinti homoseksualius santykius appeared first on LAIKMETIS.

Teismas gruodžio 13 d. nusprendė, kad 2008 m. vyriausybės pareigūnų vykdyta kampanija, kuria buvo siekiama įspėti vaikus ir šeimas, kad jie nesilankytų protestantų bažnyčiose, yra žmogaus teisių pažeidimas.

Bylą iškėlė du Bulgarijos pastoriai Živko Tončevas ir Radoslavas Kiriakovas, remiami „ADF International" ir advokato Viktoro Kostovo.

Atsižvelgdamas į valdžios institucijų vartojamus „menkinančius ir priešiškus žodžius", teismas nusprendė, kad valdžia „neproporcingai pažeidė" pastorių ir jų bažnyčių religinę laisvę.

Ž. Tončevas apie teismo sprendimą sakė: „Džiaugiamės, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino mūsų pagrindinę teisę į religijos laisvę kaip tik per Kalėdas. Vyriausybės pareigūnai neturėjo teisės piktžodžiauti dėl mūsų krikščioniškojo tikėjimo vien dėl to, kad mes skiriamės nuo daugumos Bulgarijoje praktikuojamų religijų. Šiuo nuosprendžiu teismas patvirtino, kad religijos laisvė priklauso visiems."

Robertas Clarke'as, „ADF International" advokatūros direktorius ir vienas iš advokatų šioje byloje, teigė: „Teismo sprendimas suteikia Bulgarijai, kaip pokomunistinei visuomenei, svarbią galimybę iš naujo įsipareigoti užtikrinti žmogaus teises visiems".

„Jis patvirtino, kad Bulgarijos vyriausybė buvo neteisi, vykdydama prieš šiuos krikščionis nukreiptą paniką keliančią kampaniją, kuria buvo siekiama užgniaužti laisvę gyventi pagal savo įsitikinimus. Šis sprendimas siunčia aiškią žinią, kad vyriausybės pastangos užgniaužti religijos laisvę yra nepriimtinos ir iš esmės nesuderinamos su demokratija."

JAV valstybės departamento duomenimis, 76 proc. bulgarų yra rytų ortodoksai, daugiausia priklausantys Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčiai. Antra pagal dydį religinė grupė šalyje yra musulmonai, sudarantys 10 proc. gyventojų. Bulgarijos katalikai sudaro tik 0,8 proc. gyventojų.

The post EŽTT pasmerkė krikščionių diskriminaciją Bulgarijoje appeared first on LAIKMETIS.

Tikimasi, kad ES vidaus reikalų ministrų susitikime bus pritarta Kroatijos prisijungimui prie Šengeno erdvės, kuri šiuo metu apima 22 iš 27 ES valstybių narių bei Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.

Sprendimai dėl Šengeno plėtros turi būti priimami vienbalsiai.

„Šiandien balsuosiu prieš Šengeno plėtrą į Rumuniją ir Bulgariją“, – sakė G. Karneris.

„Manau, kad neteisinga plėsti sistemą, kuri daug kur neveikia“, – teigė jis.

Dvi neturtingesnės Europos Sąjungos šalys, Bulgarija ir Rumunija, nori užtikrinti sklandesnę prekybą su likusia Europos dalimi, tačiau dėl jų susirūpinimą reiškia Austrija, ypač dėl migracijos iš trečiųjų šalių.

„Stojimas į Šengeno erdvę buvo atidėtas dešimtis kartų. Netikiu tuo nė sekundės!“ – sakė vairuotojas Alexandru Birnea (Aleksandrus Birnėja), kurio sunkvežimis įstrigo keturių kilometrų ilgio eilėje Džurdžu pasienio poste, skiriančiame Bulgariją ir Rumuniją.

Norėtume, kad šiose nesibaigiančiose eilėse nereikėtų gaišti tiek daug laiko.

Įstojus į Šengeno zoną, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai judėti po 26 valstybes nares, tūkstančių sunkvežimių vairuotojų, pavyzdžiui A. Birnea, keliaujančių per Rytų Europą, gyvenimas taptų daug lengvesnis. 

„Norėtume, kad šiose nesibaigiančiose eilėse nereikėtų gaišti tiek daug laiko“, – apgailestavo A. Birnea ir pridūrė, kad tai „mūsų įmonėms taip pat daug kainuoja“.

Austrijos veto

Visi trys Bukarešto, Sofijos ir Zagrebo prašymai prisijungti prie Šengeno zonos teikiami jautriu Europai metu, nes nelegali migracija ir COVID-19 pandemija paskatino bloko šalis atnaujinti sienų kontrolę.

Nepaisant to, kad Bulgarija ir Rumunija atitinka visus techninius stojimo kriterijus, jos susidūrė su kai kurių valstybių narių pasipriešinimu, nes ES ne kartą kritikavo jas dėl teismų reformos ir kovos su korupcija.

Švedija ir Nyderlandai, iš pradžių nepritarę idėjai išplėsti Šengeno erdvę priimant Bulgariją ir Rumuniją, pastaraisiais mėnesiais persvarstė savo pozicijas ir pritarė Bukarešto priėmimui. 

Kita vertus, Austrija tapo griežčiausia abiejų pateiktų pasiūlymų priešininke, smerkdama netinkamą ES išorės sienų apsaugą, dėl kurios per abi šalis keliauja itin didelis migrantų skaičius, tai įvardydama kaip didžiausią kliūtį.

G. Karneris teigė, kad jo šalyje šiais metais užregistruota „daugiau kaip 100 000 neteisėtų sienos kirtimų“.

Rumunijos vidaus reikalų ministras Lucianas Bode (Lučianas Bodė) atmetė Austrijos susirūpinimą dėl nelegalios migracijos.

„Migracijos srautai eina ne per Rumuniją, o daugiausia per Serbiją“, – sakė L. Bode, nurodydamas, kad Europos agentūra „Frontex“ sausio–spalio mėnesiais užregistravo daugiau kaip 128 tūkst. migrantų, keliaujančių Vakarų Balkanų maršrutu.

Po 2015–2016 metai, kai šimtai tūkstančių sirų bėgo nuo karo savo šalyje, Europa ėmėsi griežtesnės pozicijos migracijos atžvilgiu.

Tačiau reformos, kurių reikalavo priešakinės ES valstybės, į kurias plūsta migrantų srautai (Italija, Ispanija, Malta ir Graikija), užstrigo, o kai kurios kitos ES šalys, įskaitant Austriją, Nyderlandus, Vengriją ir Lenkiją, nenori sistemingai dalytis atvykėlių priėmimo pareigomis.

Europos Komisija deda daugiau pastangų, kad nelegalių migrantų kilmės šalys, ypač tos, iš kurių didelė dalis migrantų bando patekti į Europą ne dėl persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių, priimtų atgal savo piliečius.

Nerimas dėl migracijos

Migracija taip pat yra aktualus politinis klausimas buvusioje ES narėje Jungtinėje Karalystė, kuri, kaip ir ES narė Airija, niekada nepriklausė Šengeno erdvei.

Konservatyvioji JK vyriausybė stengiasi sumažinti prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų, mažomis valtimis atplaukiančių iš žemyno, skaičių.

Prieš pat ES ministrų susitikimą Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų vidaus reikalų ministrai susitiko aptarti šio klausimo.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) sakė, kad jie susitarė aktyviau dalytis informacija apie neteisėtai žmones gabenančius asmenis ir užtikrinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.

Vidaus reikalų ministrai dažnai nerimauja dėl to, kaip ši sistema leidžia tam tikriems asmenims įvažiuoti į kitas ES šalis, nors jie neturi tam teisės.

ES taip pat susiduria su naująja dešiniųjų vyriausybe Italijoje, kuri nepriima Viduržemio jūroje migrantus gelbėjančių laivų.

Šengeno zonoje žmonės gali keliauti iš vienos šalies narės į kitą nepateikdami paso ar vizos.

Vidaus reikalų ministrai dažnai nerimauja dėl to, kaip ši sistema leidžia tam tikriems asmenims įvažiuoti į kitas ES šalis, nors jie neturi tam teisės.

Tačiau ji dažnai pateikiama kaip ES puoselėjamo laisvo judėjimo principo pavyzdys ir duoda apčiuopiamos naudos dalyvaujančioms šalims, visų pirma skatinant turizmą.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) pareiškė „kol kas negalinti suprasti savo kolegos iš Austrijos balso“ ir pažadėjo dar kartą su juo apie tai pasikalbėti.

„Tikimasi neįmanomo“

Nors Nyderlandai linkę Rumunijai uždegti žalią šviesą, jie, kaip ir Austrija, ir toliau nerimauja dėl Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno erdvės.

Praėjusią savaitę Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) pareiškė norįs būti tikras, kad niekas negalės „kirsti sienos su 50 eurų banknotu“, tuo užsitraukdamas Bulgarijos vyriausybės rūstybę.

Bulgarijos vidaus reikalų ministras Ivanas Demerdžijevas greitai atmetė „įžeidžiančias“ ir „diskriminuojančias“ pastabas, pabrėždamas „išskirtines pastangas įvykdyti Europos partnerių reikalavimus“.

„Iš skurdžiausios ir labiausiai korumpuotos ES šalies tikimasi neįmanomo: neleiskite migrantams vykti per šalį, bet suteikite prieglobstį kiekvienam atvykstančiam migrantui“, – komentavo Bulgarijos savaitraštis „Capital“.

Rumunijos politikos mokslų profesorius Sergiu Miscoiu (Serdžijus Miskoju) ketvirtadienį įvertino, kas pastatyta ant kortos.

Nepritarimas narystei „sustiprintų euroskeptikus, ypač Bulgarijoje, kurioje per pastaruosius dvejus metus jau įvyko ketveri rinkimai“, sakė S. Miscoiu. 

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas), regis, pritarė šiai pozicijai, sakydamas, kad nesėkmė yra „ne išeitis“, ir įspėdamas, kad jei derybos vėl žlugs, jo šalyje „padidės euroskepticizmas“.

Bulgarijos ir Rumunijos paraiškos prisijungti prie Šengeno erdvės yra sujungtos ir turi būti sprendžiamos kartu. Kroatijos prašymas svarstomas atskirai.

The post Austrija sako vetuosianti siūlymą priimti Bulgariją ir Rumuniją į Šengeno erdvę appeared first on LAIKMETIS.