2025 m. kovo 23 d. apie 500 musulmonų surengė islamišką iftarą (Ramadano vakarienę) katalikiškoje Jono Krikštytojo bažnyčioje Briuselyje, pranešė "Euronews".

Bažnyčia yra Briuselio Molenbeko rajone. Kolektyviniai pietūs buvo surengti dėl šio rajono paraiškos tapti "Europos kultūros centru 2030".

Organizatoriai pasirinko šią datą, nes minima 2016 m. kovo 22 d. teroristinių išpuolių Briuselyje devynerių metų sukaktis ir 2015 m. išpuolių Paryžiuje dešimties metų sukaktis. Išpuolius įvykdė islamistai.

Organizatoriai teigė, kad tokio pobūdžio renginys "kuria ir stiprina žmonių ryšius". "Tai, kas mus vienija - ne tik įsitikinimai, kultūrinė ir socialinė kilmė - yra daug daugiau nei tai, kas mus skiria", - pridūrė jie.

Dėl kokių priežasčių islamo ceremonija vyko krikščionių bažnyčioje, nepranešama.

Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta XIII a. Ji yra veikianti, joje vyksta pamaldos. 1998 m. kelis mėnesius ją buvo užėmę migrantai.

The post Briuselio katalikų bažnyčioje surengta islamiška Ramadano vakarienė pusei tūkstančio žmonių appeared first on LAIKMETIS.

„Tai mus maloniai nustebino; labai malonu matyti tokią didelę paklausą“, - Prancūzijos katalikų laikraščiui „La Croix" sakė Belgijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai Tommy Scholtesas (Tomis Šoltesas).

Kelionę popiežius pradės vienos dienos vizitu Liuksemburge.

Atvykęs ketvirtadienio, rugsėjo 26 d., rytą, Pranciškus pirmiausia susitiks su valstybės vadovu Liuksemburgo hercogu bei su premjeru, po to vyks susitikimas su politikais ir pilietinės visuomenės atstovais. Antroji trumpo vizito dalis bus skirta Liuksemburgo katalikų bendruomenei, su kuria Pranciškus susitiks visą mažos valstybės teritoriją apimančios vyskupijos katedroje.

Mišių metu popiežius Pranciškus beatifikuos ispanę s. Jėzaus Oną de Lobera y Torres (1545–1621), basųjų karmeličių ordino vienuolę, šv. Teresės Avilietės dvasinę dukterį ir šv. Kryžiaus Jono bendražygę. Ši vienuolė XVII a. pabaigoje padėjo plėsti basųjų karmelitų ordiną į Prancūziją ir Belgiją.

Briuselio futbolo stadionas yra didžiausias Belgijoje, jame telpa beveik 50 000 žmonių. Jame ne tik vyksta nacionalinės futbolo rinktinės rungtynės, bet ir pasaulinio lygio muzikos atlikėjų, tokių kaip Madonna, U2 ir „Rolling Stones“, koncertai.

Organizatoriai paaiškino, kad maždaug 18 tūkst. likusių vietų miestui priklausančiame stadione rezervuota parapijų, vyskupijų ir judėjimų grupėms. Pasibaigus grupių registracijai, galbūt pavyks išleisti dar kelis šimtus individualių bilietų tiems, kurie pirmadienio rytą jų negavo.

Rugsėjo 26-29 d. popiežius Pranciškus lankysis trijuose Belgijos miestuose, kur minės 600-ąsias Leveno ir Leveno-la-Nevo katalikiškųjų universitetų metines. Rugsėjo 26 d. jis taip pat trumpam užsuks į mažą Europos valstybę Liuksemburgą.

Belgijoje, konstitucinėje monarchijoje, popiežius pasveikins karalių Filipą ir karalienę Matildą, pabendraus su ministru pirmininku Alexanderiu De Croo (Aleksandru De Kro). Jis taip pat susitiks su dviejų šalies katalikiškųjų universitetų dėstytojais ir studentais bei katalikų dvasininkais ir vienuoliais.

Vizito metu popiežius taip pat surengs privatų susitikimą su seksualinės prievartos aukomis.

Paskutinį rytą Pranciškus Žemutinėje žemėje praleis su vietos katalikais Karaliaus Bodueno stadione, kur rugsėjo 29 d. švęs sekmadienio Mišias.

Belgijoje, istoriškai katalikiškoje šalyje, nuo XX a. šeštojo dešimtmečio labai sumažėjo praktikuojančių krikščionių.

Europos Komisijos 2021 m. apklausa parodė, kad daugiau kaip 11,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje 44 proc. gyventojų save identifikuoja kaip katalikus, o 1981 m. tokių buvo 72 proc.

Kita didžiausia demografinė grupė, nustatyta per apklausą, buvo tie, kurie teigia, kad nepraktikuoja jokios religijos, - 41 proc.

Katalikiškojo Leveno universiteto 2023 m. atliktame tyrime apskaičiuota, kad Belgijoje katalikų yra šiek tiek daugiau - 50 proc. gyventojų, tačiau tik 9 proc. jų bent kartą per mėnesį dalyvauja Mišiose.

The post Bilietai į popiežiaus Mišias Briuselio stadione sulaukė didžiulio populiarumo appeared first on LAIKMETIS.

ES užsienio reikalų ministrai ketina organizuoti atskirą susitikimą, o ne vykti į Budapeštą, į vengrų premjero V. Orbano renginį, planuojamą rugpjūčio 28–29 dienomis.

Vengrijos, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES, ministras pirmininkas, kaip mano ES lyderiai, trukdė teikti pagalbą Ukrainai ir surengė „taikos vizitus“ pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Kinijos lyderį Xi Jinpingą (Si Dzinpingą), savo veiksmų nederindamas su kitais ES lyderiais, teigia BNS.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sukvies bloko užsienio reikalų ministrus tuo pat metu, kai V. Orbanas rengia savo susitikimą, „Politico“ sakė trys informuoti ES diplomatai, prašę nenurodyti jų pavardžių.

The post V. Orbanas trukdo ES vykdyti savo užsienio politiką, teigia žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

Šią idėją jis išsakė pirmadienį susitikęs su Briuselio burmistru Philippe’u Close (Filipu Klozu).

„Susitikimo metu aptartas totalitarinių režimų aukų atminimo įamžinimas Briuselyje, kovos su Rusijos dezinformacija ir jos bandymais perrašyti istoriją priemonės“, – pranešė Prezidentūra.

Anot pranešimo, Lietuva siekia sutelkti Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ir institucijas kovai su Rusijos dezinformacija ir propaganda, o ypač – Rusijos bandymais perrašyti istoriją ir nuslėpti komunistinio režimo nusikaltimus.

G. Nausėdos teigimu, be istorinės atminties išsaugojimo nebus įmanoma sėkmingai kovoti su Rusijos dezinformacija ir propaganda bei užtikrinti mūsų visuomenių atsparumo.

„Yra be galo svarbu, jog abi totalitarinės ideologijos – tiek nacizmas, tiek komunizmas – sulauktų tinkamo įvertinimo ir pasmerkimo Europoje. Pasaulis ryžtingai pasmerkė nacių režimą, apie jo vykdytus nusikaltimus privalomai mokoma įvairių valstybių švietimo sistemose. Žinia ir prisiminimai apie sovietų vykdytus žiaurius nusikaltimus taip pat turi rasti deramą vietą europiečių sąmonėje“, – teigė Lietuvos vadovas.

Jis per susitikimą pabrėžė vertinantis Briuselio mero aktyvų vaidmenį ir asmeninį indėlį remiant Ukrainą ir akcentavo, kad šioje srityje būtina visų šalių vienybė.

„Rusijos sukelto brutalaus karo niokojamai Ukrainai reikia didesnės, nuspėjamos ir ilgalaikės finansinės, ekonominės ir karinės paramos“, – tvirtino G. Nausėda.

The post G. Nausėda siūlo Briuselyje įamžinti sovietinio režimo aukų atminimą appeared first on LAIKMETIS.

Balandžio 18 d. pareiškime žiniasklaidai buvęs Vatikano doktrinos biuro vadovas griežtai kritikavo Briuselio rajono merą ir jo šalininkus už bandymą atšaukti balandžio 16-17 d. vykusią Nacionalinio konservatizmo konferenciją, pavadindamas juos politiniais aktyvistais, norinčiais atimti "pagrindinę teisę į susirinkimų laisvę".

Konferencija, kurią organizavo Edmund Burke Foundation, viešųjų ryšių institutas, ir Herzlio institutas, žydų politinis analitinis centras, siekė propaguoti konservatizmą kaip "neatsiejamai susijusį" su tautos idėja, nacionaline nepriklausomybe ir nacionalinių tradicijų atgaivinimu.

Emiras Kiras, Sen Žos rajono, kuriame vyko šis renginys, meras, įsakė policijai neleisti žmonėms patekti į jį, motyvuodamas saugumo problemomis.

Tačiau po teisinio skundo Briuselio teismo teisėjas sustabdė įsakymo dėl renginio uždarymo galiojimą.

Vokiečių kardinolas sakė, kad Kiras ir jo bendraminčiai "netyčia atskleidė savo ideologinį atsigręžimą į absoliutistinį valstybinį mąstymą, kai šokiruojančios saviironijos priepuolio metu Briuselis buvo paskelbtas dešiniųjų laisvąja zona".

Tačiau vokiečių kardinolas pabrėžė, kad išrinkti demokratinių valstybių nariai nėra savo teritorijų "valdovai ir šeimininkai", kaip buvo prieš daugelį šimtmečių, kai valdovo religija diktavo valdomųjų religiją.

Tokie pareigūnai, pridūrė kardinolas Mülleris, laiko save "turinčiais teisę bausti savo bendrapiliečius", vadindami juos disidentais, atimdami iš jų laisves ir "konfiskuodami turtą (blokuodami bankų sąskaitas)", kaip tai darė praeities "absoliutizmo valdovai".

Kardinolas pabrėžė, kad buvo pakviestas į šią konferenciją, ne kaip politikas, o kaip teologas aptarti krikščioniškosios Europos idėjos.

Jis pridūrė, kad "kiekvienas, kuris, suvokdamas tikrovę, nėra apakintas totalitarinės ideologijos, bet pripažįsta žmogaus orumą pagal Dievo paveikslą kaip politikos matą ir ribą, turėtų žinoti, kad judėjiška-krikščioniška Europos tradicija yra geriausia priemonė apsisaugoti nuo kėsinimosi į pagrindines žmogaus teises ir pliuralistinių demokratijų virtimo totalitarinėmis valdymo sistemomis".

The post Kardinolas Gerhardas Miuleris supeikė Belgijos valdžios institucijas appeared first on LAIKMETIS.

Briuselis vis dažniau perspėja, kad Rusija prieš rinkimus skleidžia dezinformaciją ir siekia susilpninti Vakarų šalių paramą Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija.

Pastarosiomis savaitėmis, kai Čekija pranešė jos žvalgybą nustačius, kad europarlamentarams būdavo siūloma pinigų už prisidėjimą prie Rusijos propagandos per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę, šis klausimas ypatingai išryškėjo. Šie įtarimai dabar tiriami Belgijoje, kur įsikūrusios aukščiausios ES institucijos.

Po pirmosios Briuselyje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo dienos Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pareiškė, kad ES vadovai atkreipė dėmesį į Rusijos kišimosi grėsmę ir susitarė suvienyti jėgas kovai su ja.

„Turime būti daug budresni, privalome daug daugiau bendradarbiauti“ ir parodyti Rusijai, kad „nesame naivūs“, sakė jis žurnalistams. 

„Turime sutelkti turimas priemones, viena vertus, Europos institucijas, kita vertus, nacionalines valdžios institucijas“, – nurodė jis.

Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo (Aleksandras De Kro) ir jo kolega iš Čekijos Petras Fiala kreipėsi į kitus ES lyderius, prašydami apsvarstyti galimybę taikyti naujas sankcijas siekiant kovoti su Rusijos „piktybine veikla“.

ES vadovai aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų projekte užsiminė apie šią grėsmę ir pažadėjo atidžiai stebėti ir suvaldyti riziką, įskaitant „manipuliavimą informacija iš užsienio ir kišimąsi į rinkimų procesus“.

A. De Croo taip pat sakė, kad ES pirmininkaujanti Belgija ir Europos Parlamentas įsteigs bendrą darbo grupę, stebėsiančią pokyčius ir palaikysiančią ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis.

Tačiau atsižvelgiant į Rusijai palankius Vengrijos  ir Slovakijos vadovus Viktorą Orbaną ir Robertą Fico (Robertą Ficą) atrodė mažai tikėtina, kad ES vadovai imsis tolimesnių veiksmų prieš birželį įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Įtariami įstatymų leidėjai

Europos parlamento kaltinimai susiję su naujienų svetaine „Voice of Europe“, garsėjančia tuo, kad skelbia straipsnius, kuriais atkartojami Rusijos pranešimai, ir suteikia eterio laiko rusų propagandą skleidžiantiems svečiams.

„Kai man pateikiamos ataskaitos su konkrečiais įrodymais apie pinigus, kuriais buvo daroma įtaka rinkimų rezultatams, man to pakanka“, – po aukščiausiojo lygio susitikimo žurnalistams sakė A. De Croo.

„Mūsų žvalgybos tarnybos gali tai aptikti, tačiau dabar kyla klausimas, kaip su tuo kovoti, – sakė jis. – Negalime laukti, kol bus paskelbti rinkimų rezultatai, kad imtumėmės veiksmų.“

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) anksčiau kreipdamasi į vadovus įspėjo, kad Rusijos bandymai „iškreipti faktus ir sustiprinti prokremliškas nuotaikas“ prieš birželio rinkimus jau yra „ne tik grėsmė, bet ir galimybė, kuriai turime būti pasirengę pasipriešinti“.

„Europos Parlamentas pasirengęs visais įmanomais būdais padėti valstybėms narėms kovoti su piktybiniu kišimusi į mūsų demokratinius sprendimų priėmimo procesus“, – pabrėžė ji.

ES pareigūnų nustatyta Rusijos dezinformacijos taktika neapsiriboja vien atvirai melagingos informacijos skelbimu. Į melagingas istorijas įmaišyti faktai gali suklaidinti skaitytojus ir paskatinti juos nebepasitikėti visais naujienų šaltiniais, net tais, kurie laikomi patikimais. 

Praha įvedė sankcijas žiniasklaidos priemonei „Voice of Europe“, taip pat prokremliškam Ukrainos oligarchui Viktorui Medvedčukui ir jo bendrininkui Artiomui Marčevskiui dėl šio tinklo veiklos.

Europos Parlamento Žaliųjų frakcija ir vienas Čekijos dienraštis teigė, kad Europos politikai, kurie įtariami Rusijos propagandos skleidimu per „Voice of Europe“, yra iš Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos.

Čekijos ir Vokietijos žiniasklaida įvardijo du kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kandidatus – Petrą Bystroną ir Maximilianą Krahą (Maksimilianą Krahą), įtariamus gavus Rusijos lėšų. Abu jie neigė gavę bet kokius mokėjimus.

ES teisės aktų leidėjams taikomos griežtos nepriklausomumo ir etikos taisyklės, o jas pažeidus gresia finansinės ir kitokios nuobaudos.

Belgijos federalinė prokuratūra tiria užsienio asmenis ar organizacijas, įtariamus teikus „dovanas, paskolas ar lengvatas“, kad įgytų įtakos.

Pagrindinės Europos Parlamento frakcijos paragino įstatymų leidžiamąjį organą ištirti įtariamą propagandos skleidimą.

Belgijos ir Čekijos vadovai taip pat paragino Europos prokuratūrą ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybą patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokį politinį kišimąsi.

The post Turime parodyti Rusijai, kad „nesame naivūs“ - Europos Vadovų Tarybos pirmininkas appeared first on LAIKMETIS.

Laikai, kai Berlyno nusistatymas prieš branduolinę energetiką diktavo tendencijas, praėjo: per pastaruosius dvejus metus atominės energetikos pionierė Prancūzija ryžtingai prisidėjo prie palankesnio reglamentavimo jos atžvilgiu ir vėl ją įtraukė į Europos Sąjungos darbotvarkę.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), organizuojančios šios savaitės susitikimą Briuselyje, vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) yra vienas pagrindinių branduolinės energijos, kaip, jo žodžiais, švaraus ir patikimo energijos šaltinio, šalininkų.

„Pasauliui jos reikia kur kas daugiau, – sakė R. Grossi. – Vis labiau suvokiama, jog branduolinė energija yra nepakeičiama kai kurių opiausių šių laikų pasaulinių iššūkių sprendimo dalis.“

Į pirmąjį TATENA surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą branduolinei energetikai skatinti, susirinks maždaug 50 šalių – ne tik iš ES, bet ir JAV bei Kinijos – atstovai ir 25 vadovai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną).

„Pastaruosius ketverius metus sėjame sėklas, jos ėmė augti, o dabar nuimame derlių“, – sakė europarlamentaras Christophe'as Grudleris (Kristofas Gradleris) iš E. Macrono centristinės partijos, Europos Parlamente priklausantis frakcijai „Renew Europe“.

branduolinė energija yra nepakeičiama kai kurių opiausių šių laikų pasaulinių iššūkių sprendimo dalis

2021 metais Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, teigdama, kad ES reikia branduolinės energijos kaip stabilaus energijos šaltinio, o Briuselis ją įtraukė į tvarių investicijų sąrašą.

Prancūzija buvo iki 2023-ųjų pradžios besikūrusio branduolinio aljanso, kurį sudaro keliolika ES valstybių narių, įskaitant Lenkiją, Bulgariją, Suomiją ir Nyderlandus, iniciatorė, siekdama paveikti reglamentavimą šiuo klausimu.

Iki šiol pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų: praėjusį birželį Paryžius pasiekė, kad būtų pakeistos ES atsinaujinančiosios energijos taisyklės ir branduolinė energija būtų pripažinta kaip būdas gaminti mažai anglies dioksido emisijų generuojantį vandenilį.

Gruodį ES valstybės narės ir europarlamentarai pasiekė susitarimą dėl valstybinės pagalbos investicijoms į esamas atomines elektrines, o vasarį – dėl branduolinės energetikos įtraukimo į įstatymą, kuriuo mažinama biurokratinė našta vadinamosioms nulinės taršos technologijoms.

Galiausiai Briuselis įtraukė branduolinę energetiką į klimato tikslų iki 2040 metų įgyvendinimo planą, o vasarį įsteigė pramoninį aljansą, kuriuo siekiama paspartinti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) kūrimą.

Branduolinės plėtros sistema

Šiuo metu 12-oje šalių veikia 100 reaktorių, o branduolinė energija sudaro apie ketvirtadalį ES pagaminamos elektros energijos ir beveik pusę anglies dioksido neišskiriančios energijos.

Dar apie 60 reaktorių, iš kurių trečdalis yra Lenkijoje, yra įvairiuose planavimo ar statybų etapuose.

EK už energetiką atsakingo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Massimo Garribba (Masimas Gariba) pirmadienį vykusioje konferencijoje teigė, kad per pastaruosius pusantrų metų pastebėjo pasikeitusį ES valstybių požiūrį.

„Jos tapo kur kas atviresnės, bet taip pat dirba kartu ir bando sudaryti darbotvarkę“, – sakė jis.

Prancūzijos vadovaujamas branduolinis aljansas teigia, kad „dabar šį postūmį reikia paversti visapusiška ir galimybes atveriančia Europos branduolinės plėtros sistema“, įskaitant jos finansavimą.

Aljanso nariai siekia, kad branduolinė ir atsinaujinančioji energetika, siekiant ES tikslo iki 2050-ųjų užtikrinti nulinį anglies dioksido išmetimą, būtų laikomos lygiavertėmis, nediskriminuojant pirmosios.

Taip pat norima, kad į šią lygybę būtų atsižvelgiama taikant Europos investicijų banko finansavimą, „Vandenilio banko“ finansavimo priemonę, sukurtą tvariam vandeniliui skatinti, ir bet kokius ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos taisyklių pakeitimus.

Nepaisant palankesnės Briuselio pozicijos branduolinės energijos atžvilgiu, diskusija dėl jos lyginimo su atsinaujinančiąja energija vis dar skatina Paryžiaus ir ES nesutarimus.

Prancūzija neįvykdė bloko nustatytų su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais susijusių tikslų 2020 metams, tačiau atsisako ištaisyti padėtį, teigdama, kad išmeta pakankamai mažai anglies dioksido dėka branduolinės energijos.

„Prancūzija nemokės baudų, – šį mėnesį perspėjo jos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as (Briunas Le Meras). – Šie tikslai turėti tiek daug vėjo turbinų, tiek daug saulės baterijų – tai Europa, kurios mes nebenorime.“

„Atsinaujinančiosios energijos draugai“

Naujoji Prancūzijos energetikos strategija nenumato jokių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tikslų. Briuselis nori, kad šie tikslai, pagal kuriuos iki 2030-ųjų atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų ne mažiau kaip 44 proc., palyginti su 20 proc. dabar, būtų nustatyti iki birželio.

Prancūzijos pozicija kelia pasipiktinimą daugeliui aplinkosaugos aktyvistų ir tokioms ES šalims kaip Ispanija, Austrija, Vokietija ir Liuksemburgas, kurios kartu sudaro bloko „Atsinaujinančiosios energijos draugų“ aljansą.

„Niekada negalvojome apie atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos maišymą ar mainus“, – gruodį sakė Ispanijos energetikos ir klimato ministrė Teresa Ribera.

Vokietijos valstybės sekretorius ekonomikos reikalams ir klimato veiksmams Svenas Giegoldas (Svenas Gygoldas) teigė, kad branduolinės energijos perspektyvos iš esmės lieka teorinės, nes daugelis projektų yra planavimo stadijoje, ir pasisakė už konkurencingą atsinaujinančiąją energiją.

Atmesdamas šį argumentą, EP narys Ch. Grudleris teigė, kad SMR reaktoriai taps realybe iki 2035 metų, o naujos kartos EPR reaktoriai – iki 2040-ųjų.

„Iki to dar toli, tačiau dabar turime sukurti sistemą ir finansavimo planus“, – sakė jis.

The post Aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje – branduolinės energetikos sugrįžimas appeared first on LAIKMETIS.

Prie 27 Europos Sąjungos vadovų susitikimo vietos neleidžiama privažiuoti „1 000 traktorių ar kitos žemės ūkio technikos“, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas spaudai.

Jis pridūrė, kad protestuojantys ūkininkai daugiausia yra iš Belgijos.

The post Briuselio keliuose – šimtai protestuojančių ūkininkų traktorių appeared first on LAIKMETIS.

Savaitgalį Krokuvoje pasakyta Jaroslawo Kaczyńskio kalba tapo svarbiu etapu patriotinės stovyklos istorijoje, nes joje buvo įvardytas pagrindinis prioritetas - apginti Lenkiją nuo Briuselyje ruošiamų sutarties pakeitimų.

Jei sutarties pakeitimai būtų priimti, jokia Lenkijos vyriausybė negalėtų veiksmingai kontroliuoti šalies, todėl ji taptų dar mažiau suvereni nei SSRS pavaldžių komunistinių vyriausybių laikais.

taptų dar mažiau suvereni nei SSRS pavaldžių komunistinių vyriausybių laikais

PiS lyderis nubrėžė pirmuosius pasipriešinimo žingsnius, kurie apima visų pavojų pripažįstančių patriotų suvažiavimą ir kampaniją, kurios metu būtų aiškinama, kokius pavojus Lenkijai kelia šie ES pasiūlymai.

Suverenitetas svarbus pats savaime, tačiau Jarosławas Kaczyńskis savo kalboje paaiškino, kodėl šis Vokietijos vadovaujamas puolimas turi ekonominį aspektą, nes leidžia Berlynui, pasitelkus įgaliotinį Briuselyje, primesti tokią reguliavimo aplinką, kuri neleis Lenkijai pasiekti ekonominio pariteto su Vakarų Europa.

PiS Lenkijoje ir Fidesz Vengrijoje yra vieninteliai politiniai judėjimai Europoje, galintys blokuoti siūlomus sutarties pakeitimus. Kitos šalys yra per daug ekonomiškai priklausomos nuo Berlyno ir Briuselio arba per daug paklusnios, kad galėtų kovoti su šiais pakeitimais.

Todėl PiS šiandien yra kur kas daugiau nei politinė partija. Ji yra Lenkijos suvereniteto garantas. Svarbu, kad visi konservatoriai ir patriotai tai suvoktų.

The post Jacek Karnowski. Lenkijos ir Vengrijos konservatoriai yra paskutinė gynybos linija prieš Briuselio atakas appeared first on LAIKMETIS.

Už tokias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas balsavo 50 parlamentarų, tačiau 56 buvo prieš, 19 susilaikė.

Įstatymo projektui daugiausia nepritarė opozicija, išskyrus keturis socialdemokratus: Algirdą Sysą, Orintą Leiputę, Liną Jonauską ir Gintautą Palucką.

Už pataisą vieningai balsavo Laisvės partijos frakcija. Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos gretose balsai pasidalijo – Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Juozas Baublys buvo prieš Vyriausybės siūlymą, Viktoras Pranckietis ir Romualdas Vaitkus susilaikė, kiti pataisą palaikė.

Projekto nepalaikė konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Valdas Rakutis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, dėl jo susilaikė Kazys Starkevičius, Arvydas Pocius, Antanas Čepononis, Algis Strelčiūnas, Irena Haase, Antanas Matulas, Dainius Kreivys, Vilius Semeška, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas, Mindaugas Urbanavičius.

Seimo atmestose pataisose siūlyta atsisakyti dabar įstatyme įrašytos nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija yra tokia, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Šiuo metu panašų reguliavimą turi Vengrija, kur Europos Komisija yra ne tik konstatavusi pažeidimą, bet ir padavusi ieškinį

„Šiuo metu panašų reguliavimą turi Vengrija, kur Europos Komisija yra ne tik konstatavusi pažeidimą, bet ir padavusi ieškinį“, – pristatydama įstatymo projektą sakė Ewelina Dobrowolska.

Pataisos teiktos po Lietuvos pralaimėto bylinėjimosi Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl sustabdytos knygos „Gintarinė širdis“ leidybos. Joje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai, leidybos.

Bylą Strasbūro teisme iškėlė dabar jau mirusi rašytoja Neringa Macatė. EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė prieš balsavimą teigė, kad klausant ministrės argumentų, susidaro įspūdis, jog Seime vyksta „melų ir melagių vakarėlis“.

„Įstatymo projekto priėmimas nėra būtinas EŽTT sprendimo įgyvendinimui“, – kalbėjo politikė.

Pasak parlamentarės, įstatymas draudžia šeimos vertybių niekinimą ir LGBTIQ šeimos sampratos skatinimą, o ne informacijos teikimą.

„Nei niekinimas, nei skatinimas nėra paprastas informacijos pateikimas. Ką dabar daro ministrė, išbraukdama šitą ribojimą, ji iš esmės leidžia vaikų akivaizdoje niekinti šeimos vertybes, skatinti vaikus sudaryti kitokias santuokas, homoseksualias santuokas“, – sakė A. Širinskienė.

Savo ruožtu opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis taip pat teigė, kad EŽTT sprendimą galima įgyvendinti nekeičiant įstatymo.

„Man atrodo, teisėkūroje galioje labai paprasta praktika: jei gali įstatymo nekeisti, jeigu jo nuostatos nekelia praktinių sunkumų įgyvendinant, tai tiesiog jų nereikia keisti“, – sakė politikas.

Po balsavimo E. Dobrowolska feisbuke rašė, kad „Seimas šiandien nuvylė labai daug žmonių, nes tokio plataus palaikymo kaip šiandien šitas projektas neturėjo niekada“.

„Rašytojai ir vertėjai išreiškė nerimą dėl teisės į saviraišką, psichologai – dėl visuomenės emocinės būklės ir toliau kurstomų patyčių ir, be abejonės, LGBTQ+ bendruomenės nariai, kurie tik siekia lygiateisiškumo. Nestebina tai, kad namuose Seimas drovisi garsiai deklaruoti tą, kam Lietuva nuolat pritaria visuose ES formatuose, jog homoseksualūs piliečiai yra lygūs, jų šeimos yra šeimos, o jų meilė yra meilė“, – sakė ministrė.

„Tačiau labai nuvilia tai, kad šiandienos Seimui pateiktas sprendimas būtų įgyvendinęs EŽTT sprendimą byloje Macaitė prieš Lietuvą. Sprendimą, kuriuo didžioji EŽTT kolegija pripažino tokią šiandien Lietuvoje galiojančią „nepilnamečių apsaugą“ nesuderinamą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, – pridūrė ji.

E. Dobrowolska teigė, kad Seimas neišlaikė teisinės valstybės egzamino ir „pasodino Lietuvą ant ES atsarginių suolelio“.

The post Prieš Briuselį Seimas neatsiklaupė: draudimas Lietuvoje pasakoti apie LGBT santuokas vaikams lieka appeared first on LAIKMETIS.