Lenkijos vyriausybė nepratęsė iki praėjusio mėnesio pabaigos galiojusio nulinio PVM tarifo maisto produktams, ankstesnės vyriausybės nuo 2022-ųjų vasario įvesto kaip „antiinfliacinio skydo“ dalies.

Varšuvos ekonomikos mokyklos ekonomistas Arturas Bartoszewiczius (Arturas Bartoševičius) pažymėjo, kad lengvatinio PVM grąžinimas maistui atsilieps skurdžiausioms gyventojų grupėms bei vargiai pateisins vyriausybės lūkesčius dėl didesnių įplaukų į biudžetą.

lengvatinio PVM grąžinimas maistui atsilieps skurdžiausioms gyventojų grupėms bei vargiai pateisins vyriausybės lūkesčius dėl didesnių įplaukų į biudžetą

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas praėjusį mėnesį planų grąžinti iki 2022 metų vasario galiojusį 5 proc. PVM tarifą maisto produktams galimybes siejo su smarkiai sumažėjusia infliacija.

Nacionalinės statistikos tarnybos išankstiniais duomenimis, metų infliacija šalyje kovą sulėtėjo iki kukliausios per pastaruosius penkerius metus – iki 1,9 procento.

The post Lenkijoje dėl PVM nuo balandžio pabrango maisto produktai appeared first on LAIKMETIS.

Rugpjūčio 17-ąją Energetikos ministerijoje bus tariamasi, kaip mažinti energijos išteklių kainas bei juos taupyti biudžetinėse įstaigose. Ministerija BNS informavo, kad Energijos efektyvumo politikos grupė rengia rekomendacijas. 

„Šiuo metu vertinamos įvairios užsienio šalių priemonės, analizuojami pastatų ir energijos resursų naudojimo ypatumai bei galimybės netrikdant veiklos taupiau naudoti resursus“, – teigė ministerija.    

Seimo kanceliarija mažiau vartos, o Vyriausybė keis šviestuvus

Seimo kanceliarija konkretų taupymo planą ketina rengti rugpjūčio antroje pusėje, tačiau jau dabar numatoma, kad bus  mažinamas vandens, elektros naudojimas.

„Planuojame, kad taupysime mažinant elektros, šilumos (šildymo sezono metu), šilto vandens sunaudojimą“, – BNS sakė Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė. 

Vyriausybės kanceliarijos atstovai BNS sakė, kad dalis priemonių veikia nuo 2018 metų, kai buvo automatizuotas teritorijos lauko apšvietimas. Maždaug pustrečio šimto senųjų šviestuvų pirmame aukšte pakeista taupesniu LED apšvietimu, energijos sąnaudas sumažinusiu iki 50 proc.

Planuojama pakeisti ir kitų aukštų šviestuvus, o remontuojant patalpas bei darbo kabinetus taip pat bus įrengti LED šviestuvai. Koridorių ir rūsių apšvietimas sumažintas dalį šviestuvų išjungus.

Anot Vyriausybės kanceliarijos, šildymo sezono metu patalpų temperatūra reguliuojama automatiškai ir užprogramuota sutaupyti leidžiančiais atitinkamais intervalais darbo valandomis ir po jų. Temperatūra ne darbo metu bei savaitgaliais  sumažinama iki 30 proc. 

Ant Vilniaus savivaldybės įstaigų – saulės elektrinės

Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, 318 savivaldybės įstaigų per dvejus metus įsirengs saulės elektrines ant  stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines. Jų bendra galia sieks apie 35,54 megavato (MW) – maždaug toks yra ir šių įstaigų elektros poreikis.

„Vilniaus vandenys“ jau dabar iš susidariusio nuotekų dumblo išgauna dujas, iš kurių gaminama elektra, naudoja saulės elektrines. Šiuo metu bendrovė pasigamina ketvirtadalį elektros, o plečiant šiuos projektus per keletą metų šis rodiklis pasieks 29 proc. 

„Vilniaus vandenys“ jau dabar iš susidariusio nuotekų dumblo išgauna dujas, iš kurių gaminama elektra, naudoja saulės elektrines

Pasak V. Benkunsko, artimiausiu metu renovuojant 53 daugiabučius bus įrengta 608,5 kilovato  (kW) galios saulės elektrinių ant pastatų stogų ir vieno fasado. Daugiabučių, individualių namų gyventojams, nusprendusiems atnaujinti šilumos punktus, nuo šių metų savivaldybė skiria 50 proc. finansavimą. 

Vicemeras žada, kad artimiausiu metu Vilnius įsigis apie 100 naujų autonominės ridos troleibusų, todėl sostinėje nebeliks senųjų „Škoda“ troleibusų.

„Kadangi troleibusai su autonomine rida gali dalį atstumo nuvažiuoti neprisijungus prie elektros laidų, jie galės pakeisti ir dalį dyzelinu ar dujomis varomų autobusų“, – BNS tvirtino V. Benkunskas.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad taip pat svarstoma nakties metu sumažinti gatvių apšvietimo intensyvumą bei pakoreguoti jo  įjungimo laiką. Be to, spalį ketinama išbandyti bandomąjį elektros poreikių balansavimo projektą: tam tikrais laikotarpiais elektros suvartojimas mieste smarkiai išauga, todėl naudojami iškastinio kuro generatoriai, galintys greitai pagaminti trūkstamą elektros kiekį.

Tačiau toks energijos vartojimas nėra efektyvus, todėl planuojama išbandyti tokią jos taupymo schemą: gamyklos, dideli sporto objektai ir kiti daug energijos naudojantys vartotojai išaugus elektros poreikiui mieste ribos savo veiklą ir taip sumažins momentinį suvartojimą. 

Atsistačius suvartojimui, šie įrenginiai, anot vicemero, galėtų vėl veikti visu pajėgumu. Taip bus atsisakoma elektros gamybos iškastinio kuro generatoriais, bei sumažins kai kurių vartotojų sąskaitas už elektrą.

Savivalda įdarbina saulės, vėjo, geoterminę energiją 

Savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė pabrėžė, kad savivalda noriai įgyvendina saulės, vėjo, geoterminės energijos projektus. 

„Jau savivaldybės pamažu pradeda tai daryti (taupyti – BNS), supranta to svarbą“, – BNS tvirtino ji.   

Dažniausias taupymo būdas – mažinamas gatvių apšvietimo laikas, pavyzdžiui, naktį jis išjungiamas 1 val. anksčiau, o vakare įjungiamas 1 val. vėliau, o kai kurios gatvėse apskritai nebeapšviečiamos. 

Be to, svarstoma išjungti fontanus darbo dienomis, jeigu jie yra rekreacinėje, žmonių savaitgaliais lankomoje vietoje, taip pat taupyti karštą vandenį ar jį išjungti tam tikru metu, mažinti šilumos temperatūrą vienu laipsniu, 

A. Kazlauskienė paminėjo Elektrėnų savivaldybės sprendimą įdiegti nutolusį saulės parką ir taip aprūpinti savivaldybės valdomas įmones. 

Ji sako, kad savivaldybėms reikia rekomendacijų, siūlymų, teisės aktų pakeitimų, bet ir joms pačioms turi būti palikta teisė spręsti, kaip taupyti energiją.

„Tačiau geriau, jei rekomendacijos būtų bendros. (...) Reikia apsibrėžti, kokiuose konkrečiai pastatuose galėtų būti, tarkime, nutraukiamas karšto vandens tiekimas. Yra labai daug pastatų, ypač didžiosiose savivaldybėse, kur yra mišri veikla. Kaip elgtis tokiu atveju? Ar administravimas ir priežiūra nesukels didesnių kaštų nei siekiamas tikslas sutaupyti?“ – svarstė A. Kazlauskienė.  

Registrų centras didins pastatų energinį efektyvumą 

Registrų centre, pasak jo atstovo Mindaugo Samkaus, pastatų fasadai apšviečiami tik prie klientų įėjimų ir ten, kur to reikia pagal saugumo reikalavimus.

„Nuosekliai atnaujiname patalpų apšvietimą diegdami elektros energiją taupančias LED technologijas. Atnaujindami vėdinimo ir šaldymo sistemas įrengiame aukšto energinio efektyvumo įrenginius“, – BNS sakė jis.

Pasak M. Samkaus, pagal pasitvirtintą ilgalaikį planą ketinama didinti pastatų energinį efektyvumą.

„Šiuo metu taip pat diegiame pastatų valdymo sistemą, kad visose įmonės patalpose esančios inžinerinės sistemos veikia tada ir tiek, kiek tai yra būtina tinkamų darbo sąlygų užtikrinimui“, – pabrėžė jis.

 Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad kol kas svarstymų dėl taupymo nebuvo. 

„Neatmetama, jei būtų daroma valstybės mastu. Mokyklų steigėjos yra savivaldybės, kurios ir išlaiko mokyklas, dengia visas jų ūkines, energijos vartojimo išlaidas ir priima atitinkamus sprendimus“, – BNS teigė ministerija.

The post Brangstant energijai biudžetinės įstaigos mažins vartojimą, keis šviestuvus appeared first on LAIKMETIS.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį paskelbė naujas dujų kainas buitiniams vartotojams, kurios įsigalios nuo liepos 1 dienos. 

Pritaikius valstybės subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams kubo kaina didės 27,5 proc. iki 1,02 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 40 proc. iki 77 centų, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 41,5  proc. iki 75 centų.

Be subsidijos pirmosios grupės vartotojams tarifas nuo liepos siektų 1,56 euro (96 proc. daugiau nei dabar), antros – 1,31 euro (2,4 karto daugiau), o trečios – 1,29 euro (2,45 karto daugiau).

Prognozuojama, kad dėl Rusijos agresijos ir energetinio spaudimo antrąjį pusmetį gamtinių dujų kaina biržoje sieks 90-100 eurų už megavatvalandę (be PVM). Tuo metu 2016-2020 metais vidutinės biržos kainos nesiekė 25 eurų už MWh

Pastovioji tarifų dalis, kuri nepriklauso nuo suvartojamo gamtinių dujų kiekio, nesikeičia: pirmos grupės vartotojams ji bus 56 centai per mėnesį, antros ir trečios grupių – 3,99 euro. 

Pasak VERT, didžiausios įtakos dujų kainos augimui padarė pokyčiai Europos dujų biržose. Prognozuojama, kad dėl Rusijos agresijos ir energetinio spaudimo antrąjį pusmetį gamtinių dujų kaina biržoje sieks 90-100 eurų už megavatvalandę (be PVM). Tuo metu 2016-2020 metais vidutinės biržos kainos nesiekė 25 eurų už MWh. 

Vyriausybė pirmadienį nutarė buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių dujų kainos. Tokia maksimali subsidija už vieną kubinį metrą bus mokama nuo liepos iki gruodžio pabaigos. 

Prognozuojama, kad subsidijai iš valstybės biudžeto reikės apie 53 mln. eurų (su PVM). Elektros ir dujų kainoms kompensuoti Seimas šiemet jau skyrė 570 mln. eurų. 

The post VERT: gamtinių dujų kainos gyventojams nuo liepos brangs 28–42 proc.  appeared first on LAIKMETIS.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino galutines visuomeninės elektros kainas gyventojams.

Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas sieks 16,7 cento už kilovatvalandę (su PVM) – 9,9 proc. (1,5 cento) daugiau negu šiuo metu (15,2 cento).

Dviejų laiko zonų dienos tarifas augs 6,8 proc. (1,2 cento) iki 18,9 cento, nakties – 17 proc. (1,8 cento) iki 12,4 cento.

Plano „namai“ vienos laiko zonos tarifas didės 11 proc. (1,5 cento) iki 15,1 cento, o dviejų laiko zonų – atitinkamai 7,5 proc. (1,2 cento) iki 17,1 cento ir 18,6 proc. (1,8 cento) iki 11,5 cento. Abonentinis mokestis nesikeis.

VERT pirmininkas Renatas Pocius yra sakęs, kad siekiant sušvelninti elektros brangimą gyventojams, nustatytos mažesnės kainos dedamosios už infrastruktūros paslaugas. Tai paveiks ir reguliuojamų, ir nereguliuojamų vartotojų sąskaitas. 

Elektros kainų augimą turėtų mažinti ir tai, kad Seimas pusmečiui atidėjo terminą beveik pusei milijono vartotojų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

R. Pocius anksčiau aiškino, kad tai leidžia išvengti situacijos, kai privalėję, bet nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo gyventojai būtų priversti nuo kitų metų mokėti už brangesnį vadinamąjį garantinį tiekimą. 

Anksčiau vertinta, kad reguliuojamiems vartotojams elektra nuo kitų metų gali brangti labiau – apie 20 procentų. 

The post Elektra daugumai reguliuojamų vartotojų brangs 10 proc. appeared first on LAIKMETIS.