Apklausa paskelbta tuo metu, kai JAV mokyklų bibliotekose atsirado seksualinio turinio knygų, o kai kuriose iš jų propaguojama pedofilija ir nepilnamečių lytiniai santykiai. Tai sukėlė audrą Jungtinėse Valstijose. Susirūpinę tėvai rinkosi į mokyklų tarybų posėdžius ir garsiai skaitė šių knygų ištraukas.

„EveryLibrary Institute" ir „Book Riot" paskelbė apklausos „Tėvų požiūris į mokyklų bibliotekas ir bibliotekininkus" rezultatus, pagrįstus 616 tėvų ir globėjų atsakymais, surinktais gruodžio mėnesį.

Į klausimą, ar jie pasitiki, kad „mokyklų bibliotekininkai parenka tinkamas knygas ir medžiagą mokyklų bibliotekoms", 80,65 proc. respondentų atsakė teigiamai, o likę 19,35 proc. teigė, kad nepasitiki bibliotekininkais priimant tokius sprendimus.

Be to, 82,35 proc. tėvų išreiškė pasitikėjimą mokyklų bibliotekininkais, kurie rekomenduoja mokiniams jų amžių ir turinį atitinkančias knygas ir medžiagą". Kartu dauguma tėvų (81,44 proc.) teigė, kad „nežino, kaip mokyklos bibliotekininkai nusprendžia, ar knyga turėtų būti mokyklos bibliotekos fonde".

Daugiau nei pusė (60,32 proc.) apklaustųjų pritarė, kad mokyklų bibliotekos turėtų „riboti prieigą prie tam tikrų knygų, atsižvelgiant į vaiko amžių, arba reikalauti tėvų leidimo imti tam tikras knygas", o 56,81 proc. pritarė, kad tėvai gautų „pranešimą apie viską, ką jų vaikas tikrina".

Dauguma tėvų (53,78 proc.) pritarė, kad tėvai galėtų „pasirašyti, jog jų vaikas negali naudotis mokyklos biblioteka".

Idėjai, kad mokyklų bibliotekose būtų „turinio vertinimo sistemos, pagrįstos jų tinkamumu skirtingoms amžiaus grupėms ar turiniu, panašios į filmų, televizijos laidų ar vaizdo žaidimų vertinimo sistemas", pritarė 80,23 proc. tėvų, tuo tarpu tėvų nuomonės pasiskirstė tolygiau, kai buvo klausiama, ar „mokyklų bibliotekose turėtų būti tik knygos, tinkamos kiekvienai mokyklos amžiaus grupei (t. y. jauniausiems ir jautriausiems skaitytojams)". Šiek tiek mažiau nei pusė (49,54 proc.) pritarė tokiam pasiūlymui, o 50,46 proc. jam nepritarė.

Apklausoje tėvų taip pat buvo prašoma įvertinti, kiek jiems priimtinas įvairių kontroversiškų temų buvimas vaikų knygose. Dauguma tėvų (37,24 proc.) nurodė, kad jiems „nepatinka" „LGBTQ+ personažai ir temos vaikų knygose", 34,52 proc. tvirtino, kad jiems „labai patinka" toks turinys jaunesniems skaitytojams skirtose knygose, o 28,24 proc. teigė, kad „šiek tiek patinka".

Daugumai apklaustų tėvų (52,32 proc.) „labai patinka" „knygos vaikams apie socialinį teisingumą", o dauguma tėvų nurodė, kad jiems „labai patinka" „knygos vaikams apie rasizmą (47,53 proc.) ir „knygos vaikams apie lytinį brendimą ir lytinį švietimą" (40,47 proc.).

The post JAV tėvai susirūpino knygų turiniu mokyklų bibliotekose appeared first on LAIKMETIS.

Tai numato praėjusią savaitę Seime priimtos Bibliotekų įstatymo pataisos.

Pagal jas, pasibaigus savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo penkerių metų kadencijai, mero sprendimu tas pats asmuo gali būti skiriamas be konkurso antrai kadencijai, jeigu anksčiau jo veikla įvertinta gerai arba labai gerai.

Jeigu meras atsisako tokį vadovą skirti naujam terminui, likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki kadencijos pabaigos, skelbiamas konkursas į šias pareigas.

Įstatymo pataisa numato, kad jame dalyvauti gali ir kadenciją baigęs direktorius.

Į įstatymą įrašyta nuostata, kad apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. 

Vienintelei nacionalinės bibliotekai tas pats asmuo negalės vadovauti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Priimta pataisa taip pat numato, kad neįvykus atrankai į bibliotekos vadovo pareigas, atitinkamai kultūros ministras arba meras galės paskirti eiti šias pareigas buvusį vadovą arba kitą asmenį. Tačiau jis vadovauti bibliotekai galės ne ilgiau kaip metus arba iki naujo direktoriaus paskyrimo.

Seime svarstant projektą Kultūros komiteto narys Statys Tumėnas teigė, kad neribotas kadencijų skaičiaus leis užtikrinti, jog savivaldybėse nepritrūks vadovų.

„Aki­vaiz­du, kad bib­lio­te­ka bib­lio­te­kai ne­ly­gi, vie­na si­tu­a­ci­ja yra Vil­niu­je, ki­ta – Kau­ne, vie­na si­tu­a­ci­ja ap­skri­čių bib­lio­te­ko­se, ki­ta – ra­jo­nų vie­šo­sio­se bib­lio­te­ko­se, čia ir da­bar žmo­nių trūks­ta. Tai ne kar­tą yra iš­sa­kiu­si Lie­tu­vos bib­lio­te­ki­nin­kų aso­cia­ci­ja“, – sakė parlamentaras.

„(...) sa­vi­val­dy­bių vie­šų­jų bib­lio­te­kų va­do­vų pa­gal šias nau­jas nuo­sta­tas ka­den­ci­jų skai­čius ne­bus ri­bo­ja­mas. Va­di­na­si, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad tų va­do­vų jau at­ei­ty­je ne­trūks, jau­ni­mas ga­lės sa­vo gy­ve­ni­mą tvar­ky­tis bent jau de­šimt me­tų į prie­kį“, – tvirtino jis.

The post Gerai dirbusiems bibliotekų vadovams - nauja kadencija be konkurso appeared first on LAIKMETIS.

Jų atstovų teigimu, brangstant knygoms kasmet mažėja jų įperkamumas, nors lėšų tam ir skiriama daugiau.

Nebereikės derėtis

Kultūros ministerijos duomenimis, kitąmet naujiems leidiniams įsigyti ir autorių atlyginimui kompensuoti papildomai numatyta 456 tūkst. eurų.

Kultūros ministras Simonas Kairys džiaugiasi, kad pirmą kartą šias lėšas pavyko įtraukti tarp nuolatinių privalomų išlaidų ir kitąmet dėl jų nebereikės derėtis iš naujo.

„Jeigu ankstesnėse biudžeto derybose gaudavome vienokią ar kitokią sumą, tada suvokdami šito klausimo reikšmę, krapštydavome iš Kultūros ministerijos likučių papildomai, ir visos tos pridedamos lėšos būdavo tik tiems metams. Ateina naujas biudžetas ir mes vėl einame tų pačių pinigų prašyti“,  BNS sakė ministras.

„Dabar padarėme nemenką žingsnį finansinio tvarumo link, ir tie 456 tūkst. eurų yra ta suma, kuri 2024 metų biudžete jau bus iš karto ir derybose nebereikės prašyti“, – pridūrė jis.

Ministras sutiko, kad numatyta suma nėra ta, kuri tenkintų visus, tačiau pabrėžė, jog biudžeto projektas dar grįš į Vyriausybę.

Kita vertus, S. Kairys teigė, kad papildomų lėšų gali reikėti kultūros įstaigoms tiesiog išgyventi.

„Bibliotekos, leidėjai žino ir supranta, kad Kultūros ministerija tikrai laiko pulsą, būna, kad iš savo sutaupytų lėšų metų viduryje pridedame naujiems leidiniams įsigyti. Bet dabar tokia situacija, kad iš principo daug kam negaliu lengvai žadėti kad ir nedidelių sumų, nes esame priversti rimtai žiūrėti į visą situaciją, kalbant apie energetinių išteklių brangimą. Nežinau, kam metų viduryje tų pinigų prireiks labiausiai, gal reikės tiesiog išgyventi“, – sakė ministras.

Anot jo, ministerija kelia tikslą kadencijos pabaigoje pasiekti Europos Sąjungos vidurkį, kiek vienam gyventojui skiriama lėšų naujoms knygoms pirkti.

„Kryptį turime ir link to judame“, – BNS sakė S. Kairys.

Rodiklis blogėja

Nepaisant to, kol kas šis rodiklis Lietuvoje tik blogėja.

Bibliotekininkų organizacijų duomenimis, pernai vienam gyventojui teko 1,06 euro knygų fondui atnaujinti, šiemet – 1 euras, o kitąmet suplanuota 0,96 euro. ES vidurkis yra 1,22 euro.

„Siekiant ES vidurkio 2023 metams papildomai reikia 750 tūkst. eurų, tai yra iš viso turėtų būti planuojama 3,462 mln. eurų“, – teigiama Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos prašyme.

Anot jo, viešosiose bibliotekose ypač trūksta skaitomiausių kūrinių, naujausių leidinių, kuriuos skaitytojai nori perskaityti čia ir dabar, tačiau yra priversti laukti mėnesių mėnesiais.

„Matome problemą, kad bibliotekų fondai yra ganėtinai seni, daugiau nei dešimties metų senumo knygos sudaro per 60 proc. Lietuvos viešųjų bibliotekų fondų. Todėl labai prašytume daugiau lėšų, nes mažesnės bibliotekos, mokyklų bibliotekos galbūt nėra pakankamai aprūpintos, todėl mokiniai ateina į viešąsias bibliotekas“, – per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotoja Simona Žilienė.

Bibliotekininkų teigimu, nors nuolat kalbama apie knygų trūkumą, fondų finansavimo problema nė karto nespręsta iš esmės.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis pripažino, kad šis klausimas keliamas prieš kiekvieną biudžeto tvirtinimą, tačiau atkreipė dėmesį, jog Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lems, ar teiks Vyriausybei siūlymą dėl papildomo finansavimo, ar ne.

„Jei gyventojai neskaitys mūsų knygų, bus priversti skaityti okupantų knygas“, – per komiteto posėdį sakė Seimo narys Stasys Tumėnas.

Šiemet naujoms knygoms įsigyti skirta 2,8 mln. eurų.

Lietuvoje veikia per 2 tūkst. bibliotekų.

The post Brangstant knygoms, bibliotekos ir leidėjai Vyriausybės prašo daugiau lėšų appeared first on LAIKMETIS.

Pradeda galioti dalis trečiadienį Vyriausybės priimtų karantino režimo atlaisvinimų.

Leidžiama fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekose, taip pat veikti pažintiniams takams, parkams, muziejams, galerijoms ir kitoms ekspozicinėms erdvėms, zoologijos ir botanikos sodams, esantiems atvirose lauko erdvėse.

Juose galės lankytis ne didesnės nei penkių asmenų ar dviejų šeimų grupės.

Taip pat galės vykti renginiai, kurių metu neišlipama iš automobilio ir automobilyje yra ne daugiau nei du asmenys arba vienos šeimos nariai.

Nuo šeštadienio leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai lauke, jie gali rengti šventes atvirose vietose.

Sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas atvirose erdvėse galima teikti ne daugiau kaip penkiems asmenims. 

Visuotinis karantinas Lietuvoje pratęstas iki kovo 31 dienos.

The post Lankytojams šiandien atveriami muziejai po atviru dangumi, bibliotekos appeared first on LAIKMETIS.

„Kas dėl muziejų, galerijų, renginių, kuriuos galima stebėti neišlipant iš automobilio, skaityklų, tai visi tie dalykai turi šansą būti atlaisvinti jau trečiadienio artimiausio Vyriausybės posėdžio sprendimu“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. 

Jis teigė šią savaitę su minėtų sektorių atstovais aptarsiantis praktinius dalykus prieš Ministrų kabineto posėdį.

„Kalbėsime, kaip galima saugiau atsidaryti tiek lankytojų, tiek darbuotojų atžvilgiu.(...) Yra ir kita medalio pusė – tikrai turime pasižiūrėti, ar kiekvienam muziejuje yra kaukės, dezinfekciniai skysčiai“, – kalbėjo ministras. 

Anot jo, pagal numatytus rizikų valdymo algoritmus, po muziejų atlaisvinimų kiek vėliau to gali tikėtis ir kino bei teatrų salės.

„Tas algoritmas, sprendimai, aišku, nėra galutiniai, bet jis sudėliotas pagal tam tikrą riziką, eiliškumą (...). Be jau minėtų muziejų, bibliotekų, galerijų ir to vadinamojo „drive in“ kino, kurie jau bus patvirtinti trečiadienį, tai kituose žingsniuose yra kino teatrai“, – teigė S. Kairys.

Anot jo, svarstant apie galimus atlaisvinimus ateityje, būtų išskiriamos tos įstaigos, į kurių renginius parduodami bilietai, „kur įmanoma atlikti kontrolę, kur bus po to įmanoma kilus viruso protrūkiui atsekti židinius ir suvaldyti situaciją“.

„Žingsnis po žingsnio bandome įrodyti, kad ir anksčiau tam tikromis sąlygomis, renginiai ir tam tikras kultūros vyksmas galėtų prasidėti. Bet, žinoma, norėtųsi kad ir pandemija nesugrįžtų trečiąja banga“, – sakė S. Kairys.

Kultūros įstaigos – muziejai, bibliotekos, teatrai, koncertų salės, kino teatrai – uždaryti nuo praėjusių metų lapkričio 7-osios, kai šalyje dėl COVID-19 plitimo įvestas antrasis visuotinis karantinas.

The post Ministras: muziejai, bibliotekos, galerijos gali būti atidarytos jau kovą appeared first on LAIKMETIS.