„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas yra tik viena iš daugelio detalių visoje trąšų gabenimo schemoje ir garantijos, kad trąšos bus negabenamos nutraukus gabenimą pagal šią sutartį, šiuo metu jos nėra“, – žurnalistams po trečiadienį Seime vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Ekonomikos komitetų posėdžio dėl baltarusiškų trąšų tranzito sakė ministras. 

Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu yra apie 10 licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą, jeigu to nebedarys „Lietuvos geležinkeliai“.

„Bet realiai yra dvi“, – sakė ministras, atsisakęs jas įvardinti.    

Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu yra apie 10 licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą

Jis pabrėžė, kad saugiausiais dalykas nutraukiant kalio trąšų tranzitą būtų Europos Sąjungos (ES) sankcijos.  

„Jei ES sankcijų mes neturime artimiausiu metu ar negalime turėti, tada yra nacionalinio lygmens teisinė bazė, bet tik tokiu atveju, jei ji būtų suderinta su Europos Komisija, nes čia kalbame apie laisvą prekių judėjimą ES. Tolesni žingsniai priklauso nuo nacionalinio saugumo teisės aktų bazės, o jau po to, kas yra įmanoma atsižvelgiant į visą konkurencijos teisės reguliavimą ES. Klausimas yra labai kompleksiškas“, – sakė jis.  

The post M. Skuodis: nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ trąšų tranzitas vis tiek gali tęstis appeared first on LAIKMETIS.

„Procesas vyksta, akivaizdu, kad buvo poreikis kalbėti ir su teisininkais, tas buvo padaryta ir šiandien Vyriausybė paskelbs sprendimus, susijusius su išvada, kiek liečia komisiją, su kuria ir buvo konsultuojamasi. (...) Vienas iš sprendimų Seime – įstatymo būdu ir jei bus toks poreikis, Seimas bus pasiruošęs posėdžiauti ir priimti vieną ar kitą sprendimą“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

Pasak Seimo pirmininkės, priimant įstatymą dėl „Belaruskalij“, Seimas, tikėtina, būtų vieningesnis nei Kinijos klausimu.

„Žinoma, diskusijos būtų, bet, manau, bendrą poziciją turėtume“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, priimant įstatymą dėl „Belaruskalij“, Seimas, tikėtina, būtų vieningesnis nei Kinijos klausimu

Ketvirtadienį sueina terminas, kada Ministrų kabinetas turi apsvarstyti gruodį priimtą vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp geležinkelių ir Baltarusijos trąšų milžinės neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Jei Vyriausybė patvirtins komisijos išvadą, tai taps pagrindu nutraukti sutartį.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų. 

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė teigia ieškanti pagrindo nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį su mažiausiais įmanomais nuostoliais Lietuvai.

The post Seimas toliau bando stabdyt „Belaruskalij" trąšų transportą appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra išpūsta problema dėl tam tikro nesusikalbėjimo iš anksto“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vytautas Landsbergis.

„Dabar pakankamai aiškiai pasakyta iš visų galimų pusių (...), sakoma, kad tos sankcijos nėra niekam privalomos, nei Lietuvai privalomos, išskyrus pačios Amerikos institucijoms, verslui ir pan. Bet jeigu mes norėtume paremti, galime paremti. Bet tai nėra joks skandalas, kad Lietuva staiga ką nors išdavė. Šia prasme yra daug neadekvatumo situacijai“, – teigė jis.

Anot V. Landsbergio, Lietuvos pozicija dėl sankcijų iš anksto negalėjo būti suformuota dėl to, kad šalies vadovybėje būta skirtingų nuomonių.

„Paaiškėjo, kad per tą keletą mėnesių Lietuvos vadovybė buvo skirtingų nuomonių, kad iš Prezidentūros kažkas arba pati Prezidentūra buvo už tai, kad kalio trąšų tranzitas per Lietuvą tęstųsi. Dabar kaltinama Vyriausybė arba ministerija, bet man lieka klausimas, kad jeigu buvo dvi pozicijos, kaip reikės elgtis, turbūt abi pusės turėjo išsiaiškinti, ar jos vienodai žiūrės į padėtį, ar Lietuvai reikės imtis skubių priemonių tą pačią dieną, kai tik JAV paskelbia savo sankcijas, ar Lietuva pirmiausia gali susitarti savyje“, – kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

„Prezidentūros nuomone, trąšų tranzitas turėjo tęstis (...) Tas nuomonių išsiskyrimas galbūt ir padarė, kad tam tikrą laiką nebuvo vieningo išankstinio sprendimo“, – sakė jis.

V. Landsbergis tvirtino, kad vieningų sprendimų Lietuvoje trūksta ir kitais klausimais. Anot jo, vieningumo trūksta ir dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje.

V. Landsbergis taip pat yra valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Dėl reputacinės žalos susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai Marius Skuodis bei Gabrielius Landsbergis buvo parašę atsistatydinimo pareiškimus, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė nutarė jų netenkinti.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.  

Jei Vyriausybė galutinai pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su mažiausiais nuostoliais. Sprendimą ji turėtų priimti kitą savaitę.

The post Problema dėl baltarusiškų trąšų tranzito – išpūsta, mano V. Landsbergis appeared first on LAIKMETIS.

„Vyriausybė nėra nusiteikusi nutraukti bet kokia kaina, nes bet kokia kaina galėjo nutraukti gruodžio 8 dieną“, – interviu LNK žinioms penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.

„Mes ieškome tokio sprendimo, kuris, viena vertus – leistų išlaikyti mūsų valstybės kontroliuojamos įmonės reputaciją, taip pat ir mūsų sąjungininkų akyse, kita vertus – apsaugotų Vyriausybę ir valstybę nuo nepagrįstų ieškinių ar kažkokios finansinės žalos“, – pridūrė ji.

Kalbėdama apie galimą sutarties nutraukimo žalą, ji teigė, kad „niekas nedraudžia kažkam, kam atrodo, kad teisės yra pažeistos, reikalauti, kad ir kelių milijardų“, o Vyriausybė priims tokį sprendimą, „kurį tikrai galėsime apginti“ teismuose.

Galutinį sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Vyriausybė žada priimti per tris savaites.

Vyriausybinė komisija šį antradienį paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.  

Jei Vyriausybė pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti trąšų tranzitą su mažiausiais nuostoliais.  

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų. 

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

The post I. Šimonytė: Vyriausybė nenusiteikusi nutraukti baltarusiškų trąšų tranzito bet kokia kaina appeared first on LAIKMETIS.

„Per susitikimą su užsienio reikalų ministru prezidentas aptars tarptautinių sankcijų Baltarusijos režimui įgyvendinimą Lietuvoje, santykius su Kinija, saugumo situaciją regione“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Savo ruožtu G. Landsbergis sako, kad Lietuvai ir Vakarams patiriant „autoritarinių režimų Rusijoje ir Kinijoje spaudimą“, svarbus ne tik konstruktyvus Lietuvos valdžios institucijų darbas, bet ir bendras darbas telkiant ir koordinuojant savo veiksmus su ES ir transatlantiniais partneriais.

„Prezidentui pristatysiu ne tik vakar JAV iniciatyva vykusio pokalbio su Valstybės sekretoriumi A. Blinkenu turinį, bet ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vykdomus veiksmus bei tolesnius planus trimis strateginėmis kryptimis, kur reikia sutelkto veikimo”, − teigė G. Landsbergis.

Antradienį sankcijas Baltarusijos trąšų milžinei „Belaruskalij“ G. Nausėda aptarė su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.

M. Skuodis ir G. Landsbergis po gruodžio 8 dienos tęsiantis baltarusiškų kalio trąšų tranzitui per Lietuvą buvo pateikę prašymus atsistatydinti, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę nusprendė jų netenkinti. 

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei

G. Nausėda tokį sprendimą įvertino kaip pralaimėjimą, jis taip pat yra sakęs, kad ministrų atsistatydinimui įvertinimo nereikia, tai jų atsakomybė.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška neturėtų tapti atpirkimo ožiu tranzito istorijoje ir atsakomybę turi prisiimti politikai.

Pasak jos, klausimas dėl postuose paliktų ministrų ateities po premjerės sprendimų „tikrai nėra uždarytas“.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos. 

Antradienį Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Vyriausybė.

The post Prezidentas su G.Landsbergiu aptars sankcijas Baltarusijai appeared first on LAIKMETIS.

OFAC raštą, kaip reikėtų traktuoti JAV sankcijas „Belaruskalij“, LTG gavo gruodžio 17 dieną, pranešė bendrovė. Tačiau, kaip BNS sakė geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas, tai nekeičia padėties ir toliau ieškoma sprendimo, kaip teisėtai nutraukti sutartį su „Belaruskalij“.     

„Šiuo metu kartu su akcininku ieškoma tvaraus teisinio sprendimo susiklosčiusiai situacijai spręsti. Baltarusijos bendrovės krovinių srautas bus sustabdytas iškart, kai atsiras tam reikalingas teisinis pagrindas“, – pranešime teigia „Lietuvos geležinkeliai“.

Pasak įmonės, prašymą raštu išaiškinti ir patvirtinti iki tol per žodines konsultacijas teiktą informaciją dėl gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų taikymo LTG nusiuntė dar lapkričo 12 dieną.

LTG prašė išaiškinti trijų tipų sutartis: su „Belaruskalij“, nesankcionuotomis trečiosiomis šalimis Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse, su „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK), taip pat prašė patvirtinti, kad sutartys, nesusijusios su JAV asmenimis ar mokėjimais JAV doleriais, nepažeidžia ir ateityje nepažeis sankcijų, kad jos negresia ir negrės LTG baudomis.

„OFAC paskelbtos sankcijos neatrodo tiesiogiai privalomos LTG, nes nėra jokio ryšio su JAV. LTG nėra JAV asmuo, o prašyme pateikta informacija neindikuoja, jog jame minimos sutartys ar su sutartimis susiję mokėjimai yra susiję su JAV asmenimis, tarp kurių būtų JAV finansinės institucijos ar korespondentai“, – nurodoma OFAC rašte.

Tačiau OFAC ragina subjektus, pasirinkusius laikytis OFAC sankcijų, atsargiai įvertinti reguliavimą ir sankcijų riziką, susijusią su sandoriu, prieš nuspręsdami imtis veiksmų. 

JAV sankcijos negali būti pretekstu LTG nutraukti sutartį su „Belaruskalij“

OFAC taip pat pažymėjo, kad antrinės sankcijos šiuo metu nėra taikomos, tačiau paragino LTG laikytis rizikų vertinimu pagrįsto požiūrį į OFAC sankcijas.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas M. Dubauskas BNS sakė, jog pagrindinė OFAC dokumento mintis yra ta, kad JAV sankcijos negali būti pretekstu LTG nutraukti sutartį su „Belaruskalij“.

„Tai (OFAC raštas – BNS) patvirtina teiginį, kad JAV sankcijos nėra pakankamas teisinis pagrindas nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ ir bendrovė (LTG  – BNS) rizikuotų susilaukti ieškinių iš kitos pusės dėl sutarties nevykdymo“, – sakė M. Dubauskas. 

„Mes girdime valstybės lūkestį, kad trąšų vežimas sustotų, vadinasi reikia ieškoti kitų sprendimų“, – pridūrė jis.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos. 

„Belaruskalij“ prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

The post OFAC: JAV sankcijos nėra privalomos „Lietuvos geležinkeliams“ appeared first on LAIKMETIS.