Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės. 

Slaptavietėje taip pat rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

„Bandymų ieškoti šių insignijų buvo ne vienas, todėl nuoširdžiai džiaugiuosi ir dėkoju visiems, kurie geranoriškai prisidėjo prie šių paieškų, kad kartu bendradarbiaujant kelioms institucijoms šios vertybės pagaliau atrastos. Dabar jos bus ištirtos, restauruotos ir ateityje pristatomos visuomenei. 

Atrastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijos yra neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai, Vilniaus, kaip sostinės, ženklai, įstabūs auksakalystės ir juvelyrikos kūriniai“, - teigia Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupas Gintaras Grušas.

Insignijų paieškų chronologija

Valdovų palaidojimo kripta Arkikatedros požemiuose rasta 1931 metų rudenį, kai po potvynio buvo vykdomi Katedros avarinės būklės likvidavimo darbai. Kriptoje ilsėjosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikai. Kartu su palaikais buvo išlikusios karališkosios laidojimo (įkapių) insignijos.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir kylant Vilniaus katedros uždarymo grėsmei, Vilniaus katedros kapitula pasirūpino išsaugoti svarbiausias Katedros vertybes. Katedros lobyną užmūrijo nišoje, esančioje vienoje iš šventovės laiptinių. Ši slėptuvė rasta 1985 metais. Buvo paslėptos ir valdovų insignijos. Manyta, kad jų slėpimo vieta – Katedros požemiai.

Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę keletą kartų mėginta atlikti įvairias paieškas. Vilniaus arkivyskupija sudaro sąlygas kompetentingoms valstybės institucijoms ir specialistams tokius tyrimus vykdyti. Didžiausias dėmesys visada buvo skiriamas Vytauto Didžiojo palaidojimo paieškoms, tačiau šios paieškos iki šiol nėra sėkmingos.

Tarp bandymų ieškoti valdovų laidojimo insignijų galima paminėti 2009 metų Lenkijos kultūros ministerijos projektą, kai buvo bendradarbiaujama su Lietuvos paveldosaugos institucijomis ir gautas leidimas iš tuometinės Arkivyskupijos administracijos neinvaziniams tyrimams georadaru, termovizoriumi ir metalo detektoriumi. Šių paieškų metu taip pat buvo remiamasi liudininko, dalyvavusio slepiant insignijas, pasakojimu. Vis dėlto ir ši Katedros požemių ekspertizė apčiuopiamų rezultatų nedavė. Šalia oficialių paieškų negalime nepaminėti ir juodosios archeologijos istorijoje figūravusio Sauliaus Poderio privačios iniciatyvos rasti slaptavietę.

2023 metais pradėtos derybos su Lietuvos istorijos institutu dėl išsamios skaitmeninės požemių inventorizacijos, skenuojant pastatą 3D skeneriu. Gautų duomenų analizė būtų leidusi nustatyti konstrukcinius pokyčius ir taip neinvaziniu būdu aptikti galimas slaptavietės vietas. Tačiau šis projektas nutrūko dėl finansavimo stokos. Be to, pradėtas tuos pačius tikslus keliantis valstybės finansuojamas paveldo skaitmeninimas „eKultūros platforma“, kurį atlieka Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.

2024 m. spalio 9 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje įvyko pasitarimas dėl valdovų insignijų slaptavietės paieškų, kuriame dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Valdovų rūmų muziejaus atstovai. Numatyta, kad Bažnytinio paveldo muziejus, pasitelkdamas Valdovų rūmų muziejaus specialistus, gali atlikti slaptavietės vietų žvalgymą endoskopine kamera. 

2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus katedros požemiuose atliktas 1939 metų slaptavietės galimų vietų žvalgymas endoskopine kamera per esamus ankstesnius gręžinius ir plyšius, ertmes. Tyrimo metu remtasi tarpukario ir dabartiniais požemių brėžiniais, taip pat įrašytu liudininko pasakojimu. Po kelių bandymų slaptavietė buvo aptikta. Nuspręsta tą pačią dieną slaptavietėje esančias vertybes išimti, aprašyti, kataloguoti ir perkelti į saugią vietą. Ateityje jos bus ištirtos, restauruotos ir pristatomos visuomenei.

The post Visuomenei atskleisti Vilniaus arkikatedros požemių radiniai appeared first on LAIKMETIS.

Ji restauravo relikvijas iš „Auksinės koplyčios“ (Goldene Kammer) Šv. Uršulės bažnyčioje Kelne, Šv. Ambrozijaus relikvijas Milane, relikvinius audinius iš Šv. Severino bažnyčios Kelne, palę iš Šv. Servacijaus bažnyčios Zygburge, kapą iš Gdansko liturginių rūbų lobyno Liubeke.

Restauratorė Ulrikė Reichert turi didžiulę tekstilės restauravimo patirtį, yra dirbusi su Vokietijos, Prancūzijos, Italijos muziejais. Jos profesinėje biografijoje restauruoti objektai nuo IV a. relikvijų iki mados dizainerės Coco Chanel sukurtų drabužių kolekcijos. 1987–1989 m. Lione ji dėstė audinių analizę pagal CIETA (Centre international d’etude des textiles anciens) taikomą metodą; yra publikavusi straipsnių apie istorinės tekstilės audinių analizę dešimtyje specializuotų leidinių.

Paskaita vyks vokiečių kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Renginys nemokamas.

The post Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į paskaitą su restauratore Ulrike Reichert appeared first on LAIKMETIS.

Kalėdiniame koncerte išgirsite Paryžiuje, XII–XIII a. sandūroje užgimusios Notre-Dame mokyklos muziką. Šios mokyklos atstovai pirmieji užrašė ir giedojo organum – daugiabalsius kūrinius, vadinamus musica mensurabilis. Šie kūriniai sukėlė visuotinį susižavėjimą ir įtvirtino Paryžiaus Dievo Motinos katedrą kaip aukščiausio lygio meno centrą. Išskirtinė Viduramžių muzika išliko manuskriptuose, davė pradžią ars nova muzikai, įkvėpė ne vieną žinomą kompozitorių, ją ir šiandien noriai atlieka muzikos pasaulio atstovai. 

Daugiau informacijos apie renginį.

The post Bažnytinio paveldo muziejaus erdves užlies išskirtinė muzika appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupu įšventintas Juozapatas 1618 m. atvyko į Polocką, kur tvyrojo įtampa tarp Unijos priešininkų ir šalininkų. Dėl aktyvios veiklos ir karšto būdo Juozapatas turėjo priešų, sulaukdavo grasinimų. Jo draugas Lietuvos kancleris Leonas Sapiega, karaliaus Zigmanto Vazos vėliau paskirtas tirti Juozapato nužudymo aplinkybes, laiškuose jį perspėjo dėl per smarkaus veikimo būdo.

Lapkričio 12 d. Vitebske po rytinių šv. Mišių arkivyskupą nužudė įtūžusi minia. Teigiama, kad Juozapatas nujautęs savo mirtį – į Vitebską vežęsis karstą.

Parodoje „Tegul visi bus viena“ pristatomi šventojo atvaizdai, paplitę po 1643 m., popiežiui Urbonui VIII paskelbus Juozapatą palaimintuoju. Juose jis pavaizduotas kaip kankinys: su palmės šaka ir galvoje įsmeigtu kirviu (bardišiumi). Nuotraukoje – vienas iš parodoje esančių pal. Juozapato atvaizdų, nutapytas ant medžio lentų.

Bažnytinio paveldo muziejus kviečia pažinti šią Lietuvai svarbią istorinę asmenybę – dar vieną šventąjį mūsų šalies globėją, greta šv. Kazimiero:

aplankyti parodą „𝑇𝑒𝑔𝑢𝑙 𝑣𝑖𝑠𝑖 𝑏𝑢𝑠 𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“ (iki 2024 balandžio 27 d.);

dalyvauti renginiuose: lapkričio 22 d. – dr. S. Maslauskaitės-Mažylienės paskaitoje „Šv. Juozapato Kuncevičiaus kultas ir atvaizdai Romoje“ (transliuojama nuotoliu); gruodžio 7 d. – dr. Dariaus Barono, prof. dr. Alfredo Bumblausko, dr. Liudo Jovaišos diskusijoje „Bažnytinės Unijos iššūkis“;

klausyti pranešimų: lapkričio 13 ir 14 d. Romos Popiežiškajame Rytų institute vyks šv. Juozapatui Kuncevičiui skirta konferencija, ją galima stebėti Youtube kanale;

esančius Romoje – užsukti į Popiežiškajį Grigaliaus universitetą, į parodą „𝑇𝑒𝑔𝑢𝑙 𝑣𝑖𝑠𝑖 𝑏𝑢𝑠 𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“. Joje eksponuojami šv. Juozapato atvaizdai, sukurti Romoje jo kanonizavimo iškilmėms (1867). Parodą surengė Lietuvos Respublikos ambasada prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordinui.

The post Minimas šv. Juozapatas Kuncevičius appeared first on LAIKMETIS.

Ši sukaktis sutampa su Vilniaus 700 metų jubiliejumi, o Vilnius turi išskirtinę reikšmę šv. Juozapato istorijoje. Čia įvyko jo pašaukimas į vienuolystę, skleidėsi ganytojiška veikla, čia, Švč. Trejybės vienuolyne, kartu su Juozapu Benjaminu Rutskiu Juozapatas pradėjo vienuolinio gyvenimo reformas ir įkūrė Bazilijonų ordiną.

Šv. Juozapatą galime pagrįstai vadinti Vilniaus šventuoju: nuo XVII a. jis buvo laikomas Abiejų Tautų Respublikos globėju, o ikonografijoje dažnai stoja į vieną gretą su dangiškuoju Lietuvos sergėtoju šv. Kazimieru.

Atidarymo dieną parodos lankymas nemokamas, vyks nemokamos ekskursijos.

Paroda ne tik atskleidžia šv. Juozapato asmenybę bei veiklą, bet ir pasakoja istorinį jo gyvenimo kontekstą, primena Brastos unijos, padėjusios Graikų apeigų Katalikų (Unitų) Bažnyčios pagrindus, aplinkybes, Bazilijonų ordino įkūrimą ir veiklą. Šventojo jubiliejus suteikė progą sutelkti Lietuvoje išlikusį mažai tyrinėtą Unitų Bažnyčios paveldą.

Parodoje pristatoma unikali XVII a. rytų apeigų liturginių drabužių kolekcija ir unitų vyskupų portretų galerija iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, šv. Juozapato relikvijas saugantys relikvijoriai, pirmieji šventojo atvaizdai senuosiuose leidiniuose, ankstyvieji jo biografijų leidimai bei paskelbimo šventuoju etapus iliustruojantys dokumentai. Iš Lvovo atgabentos 26 vertybės, dauguma – unikalūs šv. Juozapato atvaizdai, atskleidžiantys jo gerbimo raidą nuo beatifikacijos XVII a. iki XX a. atvaizdų.

Jonas Kuncevičius gimė 1580 m. Voluinės Vladimire, dabartinėje Ukrainoje. Paūgėjęs persikėlė į Vilnių, kur tėvo pageidavimu turėjo mokytis pirklio amato. 1604 m. apsivilko vienuolio abitą – priėmė Juozapato vardą ir  įsikūręs Švč. Trejybės vienuolyne gyveno pamaldžiai ir asketiškai. Ištuštėjęs, apleistas vienuolynas XVII a. pradžioje jo pastangomis ir dėl patraukiančio jo paties gyvenimo pavyzdžio atgijo ir suklestėjo. Jis tapo reformuotos Rytų krikščionių vienuolių bendruomenės – Švč. Trejybės kongregacijos – dvasine širdimi, o apie ją telkėsi prie unijos prisijungę vienuolynai Minske, Žyrovičuose, Bytenyje ir Naugarduke. 1618 m. Juozapatas tapo Polocko arkivyskupu. Tarp unijos šalininkų ir priešininkų kilus įtampai, 1623 m. jis buvo žiauriai nužudytas Vitebske. Gyvenimu ir kankinyste Juozapatas Kuncevičius pelnė šventojo šlovę, 1642 m. buvo beatifikuotas, o 1867 m. kanonizuotas ir tapo pirmuoju Abiejų Tautų Respublikoje įkurtos Graikų apeigų Katalikų (Unitų) Bažnyčios šventuoju. Šiandien karo akivaizdoje šv. Juozapato kankinystės jubiliejus įgauna ir ypatingą vienybės su Ukraina prasmę, primena mūsų bendrą istoriją.

Parodą lydi paskaitų ciklas „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir lauko paroda ant Vilniaus katedros šoninio fasado.

Didieji parodos partneriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lvovo nacionalinis A. Šeptyckio muziejus. Taip pat eksponuojamos vertybės iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos valstybės centrinio archyvo, Lvovo istorijos muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Vilniaus universiteto bibliotekos, Vilniaus arkivyskupijos ir Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių, nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Paroda veiks Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) iki 2024 metų balandžio 27 dienos.

The post Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma nauja tarptautinė paroda appeared first on LAIKMETIS.

„Jų vardai ir gyvenimas pirmiausia įraštinti „Genesis Mariae" (Marijos Gimimo knygoje), pasakojama muziejaus feisbuko paskyroje. - Šis apokrifas mokslininkų dar vadinamas Jokūbo protoevangelija. Tačiau jų istorija buvo žinoma dar prieš tai, kai buvo įraštinta. Marijos tėvai Joakimas (hebr. Jehojahimas – Viešpats paruošia) ir Ona (hebr. Hana – malonė) abu buvo kilę iš karališkosios Dovydo giminės".

„Muziejaus lobyno kolekcijoje galite pamatyti šiuos šventuosius pagerbiančius antepedijus: Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiai priklausiusį Šv. Onos altoriaus (1720-1730) ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai priklausiusį Maloningosios Dievo motinos altoriaus (XVIII a.)", - primena muziejus.

The post Šiandien minimi šventieji Joakimas ir Ona appeared first on LAIKMETIS.

„Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus arkivyskupijos Restauravimo ir statybos tresto restauratoriams ir meistrams, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus darbuotojams, Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriams ir Šv. Kotrynos bažnyčios administracijai už pagalbą ir kartu atliktus sudėtingus paveikslų sugrąžinimo į altorių darbus", - dėkojama muziejaus feisbuko paskyroje.

Kaip pranešama, apatiniame tarpsnyje pakabintas bažnyčios globėjai skirtas atvaizdas „Šv. Kotrynos sužadėtuvės“ (restauratoriai: Algimantas Vaineikis, Žymantė Kasperavičienė, Juozapas Blažiūnas), o į viršutinį altoriaus tarpsnį sugrįžo paveikslas „Švč. Trejybė“ (restauratorės: Teresė Blažiūnienė, Margarita Šimelionytė, Daiva Petrauskaitė).

The post Į Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčią sugrąžinti S. Čechavičiaus paveikslai appeared first on LAIKMETIS.

Parodos atidaryme dalyvavo Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Rita Pauliukevičiūtė, parodos kuratorės Kamilė Jagėlienė ir Laura Misiūnaitė, komiksų dailininkai Miglė Anušauskaitė ir Povilas Vincentas Jankūnas. Vakarą vainikuos Juliaus Vaicenavičiaus koncertas.

Parodoje pristatomi pirmieji Jėzaus Kristaus mokiniai, vadinami apaštalais (gr. apostolos – pasiuntinys). Naujajame Testamente skaitome, kad pirmiausia Jėzus pašaukė dvylika: Petrą, Jokūbą Vyresnįjį, Joną, Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Jokūbą Jaunesnįjį, Judą Tadą, Simoną ir Judą Iskarijotą. Tačiau apaštalų buvo daugiau: išdaviką Judą pakeitė išrinktas apaštalas Motiejus, o aistringas krikščionybės skleidėjas Paulius, nors tiesiogiai nebuvo susitikęs su Jėzumi, taip pat vadinamas apaštalu.

Susiformavo du šventųjų, taip pat ir apaštalų, vaizdavimo būdai – pasakojamasis, nusakantis šventojo gyvenimo istoriją, ir alegorinis, per simbolius, nurodant būdingus atributus, nusakančius šventojo dorybes ir patirtus išbandymus.

Šiandien šioms tradicijoms perteikti puikiai tinka komikso ir iliustracijos žanrai – juos pasirinkę kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos piešė sekdami įprasta ikonografine tradicija arba atradę savą raiškos būdą.

Miglei Anušauskaitei, Povilui Vincentui Jankūnui, Justinai Norkutei-Širin, Alonai Shostko, Dariai Filippovai, Francesco Rosso, Lindai Valerei, Oleksandrui Shatokhinui, Robertui Rūrānui ir Tomaszui Bereźnickiui įkvėpimo šaltiniu tapo lakoniški apaštalų gyvenimų aprašymai, jų aplankytų žemių kraštovaizdžiai, jų pašaukimo ir kankinystės istorijos – visa tai paskatino menininkus permąstyti savo santykį su religija ir istorija, savo ruožtu jų kūriniai kviečia mus naujai pažvelgti į mokinystės esmę – kaip ją suprato dvylika Kristaus apaštalų – ir jų gintas vertybes bei pasirinkimus.

Kiti renginiai

10 d. 15.30 – ekskursija „Unikali unija" unitiškajam (graikų apeigų katalikų) Vilniui pažinti. Susitikimo vieta: prie Aušros Vartų, iš Aušros Vartų gatvės pusės.

10, 17 d. 14 val. – „Ekstremalus Vilniaus katedros požemių maršrutas", susitikimo vieta – katedros varpinė.

10, 17 d. 15.30 – ekskursija Vilniaus katedros požemiuose, susitikimo vieta - katedros varpinė.

10, 17 d. 14 val. – ekskursija muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) po Vilniaus katedros lobyną, taip pat ir viena vakarinė:

14 d. 18 val.

10 d. 15.30 ir 21 d. 18 val. – ekskursija muziejaus saugyklose, reta proga jose apsilankyti!

28 d. 18.30 – vakarinė ekskursija po parodą „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“, o kiemelyje nuo 18 val. giedos Bernardinų bažnyčios kantičkinių giesmių grupė.

Renginiai yra www.700vilnius.lt programos dalis.

Muziejaus veiklą finansuoja: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba.

Į ekskursijas būtina išankstinė registracija. Daugiau informacijos: tel. + 370 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt

Muziejus dirba antradieniais, ketvirtadieniais–šeštadieniais 11–18 val. Trečiadieniais 11–20 val.

Muziejus nedirba sekmadieniais, pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis.

Varpinė vasarą dirba iki 19 val. (prieš šventes valandą trumpiau).

The post Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta nauja tarptautinė paroda appeared first on LAIKMETIS.

„Tikimės, kad diskusija prisidės prie gilesnio graikų apeigų katalikų paveldo pažinimo", - rašoma pranešime.

Dalyvauja dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė, Dalia Tarandaitė, Karolina Bukovskytė; moderuoja prof. dr. Irena Vaišvilaitė.

Šiemet minime ne tik Vilniaus 700 metų jubiliejų, bet ir 400-ąsias šv. Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metines.

Lietuvos Respublikos Seimui 2023-iuosius paskelbus šv. Juozapato metais, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“.

Visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šv. Juozapato, sujungusio Vilnių su Ukraina ir Kijevą su Roma, asmenį, jo epochą, rusėniškąjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dėmenį, istorinius ir kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius.

Renginių cikle – mokslininkų paskaitos, diskusijos Bažnytinės unijos ir graikų apeigų katalikų kultūros paveldo klausimais, ekskursijos Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje. Šv. Juozapato metų kulminacija taps 2023-iųjų rudenį atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“. 

Tiesioginę renginio transliaciją bus galima stebėti muziejaus feisbuko paskyroje.

Renginys yra Šv. Juozapato metų ir www.700vilnius.lt programų dalis.

Projekto rėmėjas yra LR Kultūros ministerija.

Muziejaus veiklą finansuoja Vilniaus arkivyskupija ir Lietuvos kultūros taryba

The post Bažnytinio paveldo muziejuje vyks diskusija „Kaip atpažinti graikų apeigų katalikų ikoną?“ appeared first on LAIKMETIS.

Atidarymo renginyje dalyvaus parodos kuratorė dr. Asta Giniūnienė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Rita Pauliukevičiūtė, meno istorikė prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, kunigas Algirdas Akelaitis.

Bažnytinio paveldo muziejaus paroda Theatrum biblicum (liet. k. Biblijos teatras) skirta scenografijos sričiai. Ji pristato unikalias, per pastarąjį dešimtmetį atrastas barokines Didžiosios savaitės dekoracijas ir Senojo bei Naujojo Testamento paveikslus iš Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios, taip pat iš kitų Lietuvos šventovių bei muziejų rinkinių.

Specifinės paskirties kūriniai parodo, kaip XVIII a. – XIX a. I p. per metaforas ir alegorijas būdavo įprasminama Didžiosios savaitės liturgija. Didžiąją savaitę dekoracijos pakeisdavo įprastą bažnyčios vaizdą, paversdavo interjerą įspūdinga, sukrečiančia erdve, pajungta pagrindinei idėjai.

Kristaus kančios, mirties ir Prisikėlimo inscenizacijos paplito baroko laikotarpiu, buvo viena iš jėzuitų platinamų šventojo teatro (lot. Theatrum sacrum) formų, stebinusi ir padėjusi žmonėms emociškai išgyventi svarbiausius Išganymo istorijos momentus. Kristaus kapo – didingos scenos su dekoracijomis – apogėjumi laikomi XVII–XVIII amžiai. Tokio tipo Didžiosios savaitės apipavidalinimas paplito visoje katalikiškoje Europoje, labiausiai suklestėjo Alpių regione – Vokietijoje, Austrijoje.

XXI a. Europoje išaugus susidomėjimui Theatrum sacrum, Kristaus kapo dekoracijos buvo iš naujo atrandamos, restauruojamos ir eksponuojamos bažnyčiose. Šie kūriniai svarbūs ir kaip scenovaizdžio istorijos reliktai. Teoriškai yra žinomi barokinių dekoracijų kūrimo principai, išlikę piešiniai, eskizai, bet paroda tampa reta galimybe pamatyti, kaip iš tikro atrodė įgyvendinti sumanymai.

Pirmoje parodos dalyje eksponuojamas Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklas. Paveikslai, dabar paskiri, iš pradžių sudarė didžiulį (apie 320 x 850 cm) vientisą ar kelis didelius tapinius; buvo sukomponuoti po du, vienas virš kito, o XIX a. viduryje sukarpyti.

Parodoje pristatoma šios didžiulės drobės rekonstrukcija ir Amsterdamo leidėjo C. J. Visscherio albumas „Theatrum biblicum“ (1643), pagal jame esančius Nyderlandų žymiųjų grafikų biblinius raižinius ir buvo nutapyta dalis paveikslų. Ciklas išsiskiria vaizdavimo būdu: biblinės scenos įkomponuotos tapytuose rėmuose, kiekvieną jų lydi tekstas.

Tačiau šie atvaizdai – ne viduramžių neraštingiesiems skirta „vargšų biblija“. Siužetai specialiai parinkti ir pateikti vienoje prasminėje gijoje, skatinančioje apmąstyti žmogaus santykį su Dievu: netikėjimą, abejones, atitolimą, susitaikinimą ir beribį iš Dievo kylantį atleidimą.

Antra parodos dalis skirta XVIII a. vid. – XIX a. I p. Didžiosios savaitės dekoracijų, vadinamojo Kristaus kapo, dalims. Tai efektingi kulisai, kontūrinės biblinės scenos, pranašų figūros. Pasaulietinio teatro scenovaizdžių Lietuvoje neišliko – vien todėl šie eksponatai unikalūs. Barokui būdingą metaforinį, alegorinį vizualumą bene geriausiai atskleidžia Jėzaus ir pranašų kontūriniai paveikslai su ertmėmis krūtinėse. Jose arba už jų būdavo įtaisomas ar išstatomas Švenčiausiasis Sakramentas.

Baroko laikotarpiu dekoracijas tapė monumentaliosios dailės principus išmanantys profesionalūs meistrai, jų darbai stebina didingumu, išraiška ir įtaiga. Tačiau perteikiamus biblinius vaizdinius maža matyti ir atpažinti.

Šiuose kūriniuose užkoduotos ir teologinės, alegorinės prasmės. Kaip moko baroko pamokslininkas Fabijonas Birkovskis, į juos reikia „pažvelgti ir skaityti“, o paskui „žvelgti ir suvokti“. Taip atverti Šventojo Rašto klodai per Didžiosios savaitės dekoracijų vaizdinius veda į Velykų vigiliją – Jėzaus Prisikėlimo triumfą.

Parodą vainikuoja kontūrinis Prisikėlusiojo Kristaus paveikslas, virš jo – pranašo Izaijo žodžiai „...jo kapas bus garbingas“ (Iz 11, 10). Kodėl baroko laikotarpiu tiek daug dėmesio buvo skiriama Kristaus kapui? Atsakymą galima rasti Evangelijoje – Velykų rytą tuščias kapas liudijo žinią apie Prisikėlusįjį: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė“! (Lk 24, 5–6).

Paroda veiks iki 2023 m. rugsėjo 2 d.

Parodos renginių programa

Kovo 29 d. 18 val. dr. A. Giniūnienės paskaita „Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklo kilmės paieškos – ar prototipas galėjo būti gavėnios uždanga?“;

Balandžio 19 d. dr. A. Giniūnienės ir kun. A. Akelaičio pokalbis „Kontempliuoti Evangeliją – senųjų Švėkšnos bažnyčios paveikslų pasakojimas“;

Gegužės 17 d. dr. A. Giniūnienės ir dr. I. Gudauskienės pokalbis „SLENKSČIAI – Biblijos vaizdiniai kalbina dabartį“;

Gegužės 31 d. 18 val. dr. H. Šabasevičiaus paskaita „Kad būtų dirbtina, bet atrodytų kaip tikra“. Baroko teatras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.

Artimiausios ekskursijos po parodą vyks kovo 18 ir 25 d. 15.30 val. ir kovo 22 d. 18.30 val., kovo 25 d. 12 val. – šeimų edukacija. Bilietus galima įsigyti muziejaus kasoje arba „Paysera Tickets“ sistemoje.

Parodos kuratorė - Asta Giniūnienė.

Projekto koordinatorės: Kamilė Jagėlienė, Emilija Jovaišaitė, Violeta Indriūnienė, Indraja Kubilytė, Vidmantė Narvidaitė, Livija Salickienė, Sandra Stonytė

Architektas ir dizaineris Povilas Vincentas Jankūnas

Muziejaus veiklą finansuoja: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjas BTA draudimas

Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, „Vilnius 700“, UAB „JCDecaux Lietuva“, žurnalas „IQ“, žurnalas „Kelionė“.

Parodos rengėjai už eksponatų skolinimą ir bendradarbiavimą dėkoja: Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčiai; Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai; Kaišiadorių vyskupijai; Kauno arkivyskupijai; Telšių vyskupijai; Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčiai; Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiai; Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai; Šiaulių vyskupijai; Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai; Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčiai; Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai; Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčiai; Lietuvos nacionaliniam muziejui; Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai; Rundalės rūmų muziejui; Kultūros paveldo centrui, Žemaičių muziejui „Alka“.

Renginys yra www.700vilnius.lt programos dalis. Jis yra nemokamas.

The post Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“ appeared first on LAIKMETIS.