Sumažėjo ne tik bendras religingumas, bet ir tikimybė melstis ar būti bažnyčios nariu, praneša Vokietijos evangelikų naujienų agentūra „Ide“, remdamasi Miuncheno instituto paskelbtu tyrimu.

Etikos dalyko įvedimas taip pat turėjo įtakos santuokai ir vyrų bei moterų darbo pasidalijimui. „Įvedus etikos mokymą, tradicinis požiūris į lyčių užduočių pasiskirstymą ir santuokos būtinybę buvo nustumtas šalin“, - savaitinis žurnalas „Junge Freiheit“ cituoja ekonomistą Benjamin Arold (Benjaminą Aroldą). Jis kartu su kolegomis Ludger Woessm (Ludgeriu Voesmu) ir Larisa Zierow (Larisa Zerova) parašė tyrimą.

Sumažėjo ne tik bendras religingumas, bet ir tikimybė melstis ar būti bažnyčios nariu.

Dėl švietimo reformos sumažėjo santuokų ir naujagimių skaičius, o dalyvavimas darbo rinkoje, darbo valandų skaičius ir darbo užmokestis padidėjo. Tai rodo vestuvių (-1,5 procentinio punkto) ir gimusių vaikų (-0,1 vaiko) skaičius. Kita vertus, padidėjo dalyvavimas darbo rinkoje (+1,5 procentinio punkto), darbo valandų skaičius (+0,6 valandos per savaitę) ir darbo užmokesčio lygis (+5,3 proc.).

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio senosiose federalinėse žemėse privalomąjį religinį ugdymą palaipsniui pakeitė pasirenkamieji modeliai su tradiciniu tikybos ir alternatyviu etikos mokymu.

Dėl švietimo reformos sumažėjo santuokų ir naujagimių skaičius, o dalyvavimas darbo rinkoje, darbo valandų skaičius ir darbo užmokestis padidėjo.

Iki reformos mokinių gyvenime vyravo atitinkamas katalikiškas arba protestantiškas religinio ugdymo variantas. Per visą mokyklinį laikotarpį jis sudarė apie 1 000 pamokų, beveik keturis kartus daugiau nei tuometinės fizikos pamokos.

Tyrimas atliktas remiantis daugiau kaip 58 000 suaugusiųjų, kurie 1950-2004 m. pradėjo lankyti mokyklą Vakarų Vokietijoje, apklausos duomenimis. Siekdami įvertinti etikos pamokų poveikį religingumui atskirai nuo bendros socialinės raidos, tyrėjai atskirai įvertino federalinių žemių duomenis.

The post Etikos dalyko mokymas Vokietijoje sumažino religingumą appeared first on LAIKMETIS.

Hamburgo arkivyskupas Stefanas Hesse (Štefanas Hesė) atsistatydinti pasiūlė kovo 18 dieną, paskelbus Kelno arkivyskupo užsakytą ataskaitą, kurioje paminėti 75 Bažnyčios aukšto rango pareigūnų pareigos neatlikimo atvejai. Šie pareigūnai kritikuojami, pavyzdžiui, dėl to, kad toliau netyrė pranešimų apie lytinį išnaudojimą ar jų neperdavė, netaikė poveikio priemonių kaltininkams ar nesirūpino aukomis.

S. Hesse, kuris anksčiau buvo aukšto rango pareigūnas Kelno arkivyskupijoje, kaltinamas dėl 11 pareigos neatlikimo atvejų. Jis pripažino, kad praeityje yra padaręs „klaidų“, ir sakė labai apgailestaujantis, jei savo „veiksmais ar neveikimu“ sukėlė naujų kančių aukoms ar jų artimiesiems.

„Niekada nedalyvavau dangstant [nusikaltimus]. Vis dėlto esu pasirengęs prisiimti savo atsakomybės dalį už prastą sistemos veikimą“, – sakė jis.

Pasak S. Hesse, jis siūlo popiežiui savo atsistatydinimą ir prašo jo tuojau pat atleisti jį nuo pareigų, kad „nebūtų pakenkta arkivyskupo institucijai ir Hamburgo arkivyskupijai“.

Pirmadienį arkivyskupija pranešė, kad Pranciškus dabar atsiuntė S. Hesse „pradinį atsakymą“. Trumpame pareiškime nurodoma, kad, pasak Vatikano, pontifikas „suteikė pertrauką“ arkivyskupui.

Kokio ilgumo ši pertrauka, neaišku.

Nedirbant S. Hesse, arkivyskupijos administraciją prižiūrės generalinis vikaras Ansgaras Thimas (Ansgaras Timas), priduriama pranešime.

The post Popiežius skyrė „pertrauką“ dėl reakcijos į išnaudojimą kaltinamam vokiečių arkivyskupui appeared first on LAIKMETIS.