Taip planuojama susidoroti su ieškinių, kuriuos pateikė dvasininkų seksualinį išnaudojimą vaikystėje patyrę asmenys, antplūdžiu po to, kai pagal valstijos įstatymą prasidėjo trejų metų laikotarpis, per kurį byloms netaikomi amžiaus apribojimai.

Pagal 2019 m. valstijos įstatymą, kuris leido tariamoms aukoms pareikšti ieškinius iki 40 metų senaties, Kalifornijoje Katalikų Bažnyčiai iškelta daugiau kaip 3 tūkst. ieškinių.

Advokatus pribloškė iškeltų bylų skaičius. Iki šiol bankrotą paskelbė dvi vyskupijos.

Santa Rozos vyskupija, kuriai iškelta daugiau kaip 200 bylų, kovo viduryje pateikė bankroto paraišką. Prašyme dėl bankroto ši vyskupija nurodė, kad jos turto vertė yra nuo 10 iki 50 mln. dolerių , o savo įsipareigojimus įvertino ta pačia suma.

Oklando vyskupija, kuriai iškelta apie 330 bylų dėl seksualinio išnaudojimo, gegužės pradžioje pateikė bankroto paraišką. Bankroto prašyme teigiama, kad jos turto vertė yra nuo 100 iki 500 mln. dolerių (iki 468 mln. eurų), o įsipareigojimai įvertinti tokia pačia suma.

Ouklando vyskupas Michaelas C. Barberis (Maiklas Barberis) laiške teigė, kad „pamaldų vietos" bus uždarytos, o vyskupija turės „iš naujo apgalvoti", kaip bus naudojamos kitos vietos.

„Prašau jūsų įsipareigoti artimiausiais mėnesiais bendradarbiauti su manimi ir mūsų klebonais, kai spręsime, kaip geriausiai atsižvelgti į bankroto proceso rezultatus ir kaip teisingai nustatyti mūsų parapijų dydį, kad galėtume tarnauti tikintiesiems ir visiems, kurie ateina pas mus ieškodami švelnios Kristaus meilės", - sakė vyskupas.

San Diego vyskupija anksčiau šį mėnesį priėmė sprendimą bankroto bylą skelbti jau ateinantį rudenį.

The post Bažnyčia Kalifornijoje - sulaukta daugiau nei 3 000 ieškinių, skelbiami vyskupijų bankrotai appeared first on LAIKMETIS.

Nauja verslo ir kreditų reitingavimo bendrovės UC statistika rodo, kad bankrotų skaičius auga, taip pat mažėja pradedančiųjų verslą. Palyginti su 2021 m., bankrotų skaičius pernai padidėjo 5 proc. Šis augimas buvo ypač ryškus antrąjį pusmetį, kai bankrutavo 22 % daugiau įmonių.

Företagarna.se vyriausiojo ekonomisto Johano Gripo tai nestebina. Jis aiškina, kad situaciją reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad išėjome iš dvejus metus trukusios pandemijos, o kai apribojimai pagaliau buvo panaikinti, prasidėjo energetikos krizė ir pasikeitė [centrinio banko] palūkanų normų politika.

Ponas Gripas pastebi, kad viena iš didžiausių pandemiją išgyvenusių įmonių problemų yra ta, kad daugeliui jų reikėjo susimokėti nemažai mokesčių. Kartu su sumažėjusia jų prekių ir paslaugų paklausa, tai sukėlė didelį spaudimą jų finansams.

viena iš didžiausių pandemiją išgyvenusių įmonių problemų yra ta, kad daugeliui jų reikėjo susimokėti nemažai mokesčių

Kalifornijos universiteto ekonomistė Johanna Blomé, komentuodama bankrotų skaičius, atkreipia dėmesį į ryškų kontrastą tarp pirmojo ir antrojo 2022 m. pusmečio:

Tai tiesiogiai atsispindi UC statistiniuose duomenyse: didėja bankrotų skaičius ir mažėja pradedamų naujų įmonių.

Ji išreiškė susirūpinimą, kad šis neatitikimas gali turėti platesnių ekonominių pasekmių. Pridurdama, kad vyriausybė neskiria tikslinės paramos energijos sąnaudų mažinimui, M. Blomė atkreipė dėmesį į darbuotojų atleidimo bangos pavojų.

Daug darbo jėgos reikalaujančiame apgyvendinimo sektoriuje, kuriai priklauso viešbučiai ir restoranai, vien gruodžio mėn. bankrotų skaičius išaugo 29 proc. Mažmeninės prekybos pramonėje, kuri taip pat labai priklauso nuo darbo jėgos, bankroto bylų skaičius išaugo 28 %.

Be didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus, Švedija taip pat susiduria su namų ūkių skolų krize.

The post Per Švediją ritasi masinių bankrotų banga appeared first on LAIKMETIS.

Analitikai, be to, teigia, jog lengvatą viešbučiams reikėtų pratęsti, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto. 

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad PVM lengvatų maitinimo ir apgyvendinimo paslaugoms būtų galima nepratęsti, jei būtų rasti sprendimai, kaip įmonėms išgyventi esant itin didelėms energijos išteklių kainoms. 

„Jeigu Vyriausybė pasiūlys kokias nors priemones, kaip šitą sudėtingą periodą išgyventi visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms, tuomet ta PVM lengvata galėtų baigti galioti. Jeigu ne, turbūt kažkokios paramos vis tiek reikia ir (lengvatą – BNS) reikia išlaikyti“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

„Akivaizdu, kad yra naujas iššūkis, kurį ypač jaučia maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos – energijos išteklių kainos. Dėl to negalima izoliuotai analizuoti šio klausimo – ir PVM lengvatų klausimas maitinimo bei apgyvendinimo įstaigoms, ir kompensacijos už šildymą, dujas, elektrą turi būti svarstomos kartu“, – teigė ekonomistas. 

Pasak jo, valstybė turi padėti verslui suvaldyti energetikos krizės, kaip ir pandemijos, sukeltas rizikas. 

valstybė turi padėti verslui suvaldyti energetikos krizės, kaip ir pandemijos, sukeltas rizikas. 

„Ir pandemija, ir energetikos krizė, su kuria dabar susiduria Europa, yra netikėtas išorinis šokas, kuris niekaip nesusijęs su įmonių veikla, efektyvumu ir apsidraudimu nuo rizikų. Todėl tokias rizikas turi padėti valdyti valstybė“, – teigė N. Mačiulis. 

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas taip pat sako, kad po pandemijos dar neatsigavęs maitinimo verslas bus pribaigtas aukštų energijos sąnaudų.

„Tas sektorius buvo nokdaune po pandemijos, o dabar dar pilnai neatsigavus jie gauna dar vieną rimtą įvartį, energetinį. Ar reikėtų juos gelbėti, ar ne, čia jau yra politinis apsisprendimas. Lengvata aiškiai buvo suteikta metams laiko ir baigiasi. Dėl jos išlaikymo Finansų ministerija iš esmės atsižvelgia į teorinį mokesčių modelį, kad lengvatos neturėtų būti sektorizuojamos“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Jo manymu, dabartinė valdžios pozicija aiškiai rodo, kad pagalbos nereikėtų tikėtis ir bandyti išgyventi rinkos sąlygomis, kurios dėl energetinių sąnaudų dalį įmonių gali priversti bankrutuoti.  

„Žinutė restoranams ir maitinimo įstaigoms yra paprasta: jie paliekami sudraskyti rinkos sąlygomis ir nuspręsta jų negelbėti. Apskritai čia bus daug bankrotų, nes energijos kainos yra tokios, kad daliai jų veikti nebus jokių šansų“, – sakė M. Dubnikovas.

Analitikas abejoja, ar tokia lengvata apskritai padėtų maitinimo įstaigoms susitvarkyti su problemomis. 

„Mano manymu, ji nepakenktų, bet ar padėtų kompensuoti milžinišką krūvį dėl elektros ir dujų kainų, tai, ko gero, ne“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad buvo iš anksto žinoma, jog lengvatinis PVM tarifas maitinimo įstaigoms taikomas laikinai, norint padėti susitvarkyti su pandemijos iššūkiais, o jiems pasibaigus neliko ir tokios paramos poreikio.

„Tai buvo laikinas sprendimas siekiant padėti joms išgyventi pandemijos iššūkius ir palengvinti jos sukeltą stresą sektoriui. Dabar tos problematikos nebelikę, tad natūralu, kad neturėtų, matyt, būti pratęsta ši lengvata“, – ketvirtadienį BNS sakė I. Genytė-Pikčienė. 

Tu metu pratęsti lengvatą viešbučiams, anot jos, būtų logiškas sprendimas, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto ir jas reikia išlaikyti konkurencingas. 

„Apgyvendinimo įstaigos, žvelgiant į kaimyninių ir apskritai Europos Sąjungos šalių kontekstą, tai nemažai šalių turi lengvatinius tarifus apgyvendinimo paslaugoms, eksportuojantis paslaugas sektorius turi išlaikyti tam tikrą konkurencingumą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

M. Dubnikovas irgi mano, jog PVM lengvata šiam sektoriui turėtų būti pratęsta: „Viešbučiams lengvata paliekama, nes viešbučiai yra tarsi eksportas šalies viduje“.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę teigė, jog maitinimo įstaigoms 9 proc. PVM lengvata nebus patęsta.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šią savaitę teigė, jog maitinimo įstaigoms 9 proc. PVM lengvata nebus patęsta, bet verslui gali būti pasiūlytas mokesčių atidėjimas, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų. Pasak jos, bus svarstoma, ar palikti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms. 

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako matanti prasmę pratęsti PVM lengvatą maitinimo paslaugoms.  

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019-2021 metais.

„Creditinfo“ duomenimis, vien rugsėjį maitinimo įmonių bankrotai sudarė apie 14 proc. visų bankrotų. Nemažai restoranų dėl itin didelių energetikos kainų užsidaro arba žiemai arba visam laikui, skelbė LRT. 

The post Daug įmonių bankrutuos be pagalbos verslui - ekonomistai appeared first on LAIKMETIS.