Jis buvo apkaltintas nusikalstamais straipsniais dėl neapykantos kurstymo (130 straipsnis) ir žalos nacionaliniam saugumui (361 straipsnio 3 dalis). Minsko miesto teismas pagal šiuos du straipsnius nuteisė vyrą 4 metus praleisti kolonijoje.

Europos išorės veiksmų tarnyba pareikalavo nedelsiant jį paleisti. „Mes ir toliau raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Nikolajų Hylo“, - sakė tarnybos atstovė Anitta Hipper.

Nikolajui Hylo yra 40 metų. Jis buvo sulaikytas 2024 m. balandžio 24 d. prie ES atstovybės Minske.

Iš pradžių jis buvo išsiųstas į specialųjį sulaikymo centrą Akrestsine, vėliau perkeltas į izoliatorių. Žmogaus teisių centras „Viasna“ paskelbė jį politiniu kaliniu.

The post Baltarusijoje baptistų dvasininkas buvo nuteistas už „neapykantos kurstymą ir kenkimą nacionaliniam saugumui“ appeared first on LAIKMETIS.

Teismas pripažino jį kaltu ir skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę griežto režimo kolonijoje, praneša katolik.life.

Kunigas buvo teisiamas dėl „valstybės išdavystės“. Po suėmimo jis daugiau nei metus praleido už grotų - KGB sulaikymo centre, kol buvo rengiama byla, vėliau laukdamas teismo ir per teismo procesą, kuris truko daugiau nei mėnesį.

Tai buvo pirmas kartas Baltarusijoje nuo komunistinio režimo laikų, kai katalikų kunigas buvo teisiamas pagal baudžiamąjį politinį straipsnį.

Katalikų kunigui Henrikui Okolotovičiui yra 64 metai. Pastaruoju metu jis tarnavo Voložino katalikų Švento Juozapo bažnyčioje. Jis buvo suimtas prieš metus, 2023 m. lapkričio 17 d.

Anksčiau H. Okolotovičius buvo patyręs infarktą ir sirgo onkologine liga, todėl prieš pat sulaikymą jam buvo atlikta skrandžio operacija.

Tikintieji portalui katolik.life pranešė, kad Okolotovičius buvo kaltinamas kažkokios paslapties išdavimu.

Per visą sulaikymą apie kunigo bylą nepasirodė jokios informacijos. Kuo konkrečiai jis kaltinamas, nežinoma ir dabar - teismo procesas vyko uždaru režimu.

Be to, žinoma, kad žalos, kuri buvo pateikta kunigui, suma esą siekia milijoną dolerių.

Taip pat rašoma, kad buvo konfiskuoti ne tik asmeniniai kunigo, bet ir parapijos pinigai.

The post Baltarusijoje kunigui skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė appeared first on LAIKMETIS.

Taip jis teigė penktadienį po pokalbio telefonu su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili.

„Sakartvelas rizikuoja pakartoti Baltarusijos scenarijų“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, Sakartvelo visuomenės nepasitenkinimas ir vykstantys procesai prieš Vyriausybės sprendimus signalizuoja, kad šalyje vykę rinkimai nebuvo visiškai laisvi ir sąžiningi.

Jis pabrėžė, kad Lietuva tvirtai palaiko Europos Parlamento raginimą Sakartvele surengti naujus parlamento rinkimus.

G. Nausėdos teigimu, nors narystei Europos Sąjungoje (ES) pritaria daugelis šalies gyventojų, šalies Vyriausybė šiuo metu juda „į priešingą pusę nuo demokratinės visuomenės“.

„Vyriausybės sprendimas visiškai sustabdyti derybas dėl stojimo į ES yra skaudus smūgis šalies eurointegracijos siekiui, akivaizdžiai prieštaraujantis Sakartvelo gyventojų demokratinėms vertybėms ir atitinkantis Rusijos interesus“, – teigė G. Nausėda.

Dešimtys tūkstančių žmonių reguliariai išeina į gatves nuo tada, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ lapkričio pabaigoje nusprendė sustabdyti derybas dėl stojimo į ES. Policija vis dažniau ėmė naudoti prievartos ir bauginimo taktikas bandydama išsklaidyti protestus.

„Sakartvelo svajonės“ kontroliuojama rinkikų kolegija gruodį naujuoju Sakartvelo prezidentu išrinko buvusį futbolininką Micheilą Kavelašvilį. Valdančioji partija tokiu būdu sustiprino savo valdžią po spalį įvykusių rinkimų, kurie, kaip teigia opozicija, buvo suklastoti padedant Rusijai.

M. Kavelašvilio inauguracija numatyta gruodžio 29 dieną.

Vakarų valstybės, tarp jų ir Lietuva, dėl žmogaus teisių pažeidimų įvedė sankcijas Sakartvelo valdantiesiems ir partijos „Sakartvelo svajonė“ atstovams.

The post Sakartvelas rizikuoja pakartoti Baltarusijos scenarijų – G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.

Jis sakė, kad taip norėjo pasveikinti savo žmoną su gimtadieniu ir priminti pasauliui apie baltarusių problemas.

Telkovskis maratono distanciją kroksais įveikė per 2 val. 35 min. 3 sek. ir 16 min. pagerino ankstesnį šios kategorijos rekordą, praneša mostmedia.io.

„Mano žmonai sukako 40 metų, norėjau ją pasveikinti neįprastu būdu. Jubiliejaus proga ji nusprendė nubėgti savo pirmąjį maratoną. Mūsų gyvenimas buvo kupinas iššūkių, kuriuos įveikėme kartu. Todėl pasirinkau tokį simbolinį gestą - bėgti kartu su ja, bet su kroksais. Man pavyko pasiekti naują pasaulio rekordą“, - sako jis.

Pastaraisiais metais maratono bėgimas avint kroksus tapo populiarus. Vien 2024 m. šios kategorijos rekordas buvo pagerintas tris kartus.

Tarasas maratoną bėgo su užrašu „Žyve Belarus“ ant savo numerio. Taip jis išreiškė solidarumą su savo tautiečiais. Panašius pasirodymus Telkovskis rengia beveik kiekvienose lenktynėse.

„Šiuo ryškiu politiniu šūkiu noriu dar kartą visiems priminti apie žmones, kurie yra įkalinti Baltarusijoje“, - aiškina jis.

Tarasas Telkovskis jau trejus metus gyvena Lenkijoje. Baltarusijoje jis išgarsėjo 2017 m., nubėgęs 500 kilometrų Minske Pranciškaus Skarynos Biblijos išleidimo 500-ųjų metinių proga.

2020 m. pastorius pasmerkė smurtą šalyje ir buvo sulaikytas per protestus. 2021 m. jis buvo priverstas išvykti iš Baltarusijos.

Šiandien Telkovskis žinomas kaip vienas greičiausių baltarusių Lenkijoje. Jis ne kartą tapo įvairių lenktynių prizininku.

2023 m. vasarą Tarasas dviračiu nuvažiavo 850 kilometrų palei Baltarusijos ir ES sieną, kad atkreiptų dėmesį į politinių kalinių likimą.

The post Baltarusių pastorius pasiekė neįprastą pasaulio rekordą appeared first on LAIKMETIS.

Vienuolynas žinomas tuo, kad renka pagalbą (įskaitant dronus ir transporto priemones) Rusijos okupantams.

Apie tai praneša socialinio tinklo Telegram kanalas „Krikščionys prieš karą“.

Baltarusijos aktyvistai iš vietos diasporos parengė plakatus su tekstu apie šią šešėlinę vienuolyno veiklą. Piketuotojai priėjo prie palapinės, kad įspėtų pirkėjus, jog pirkdami čia prekes jie gali remti karą Ukrainoje.

Piketu susidomėjo vietos žiniasklaida, kuri paprašė mugės organizatorių pateikti paaiškinimus.

Pastarieji teigė, kad „mugės organizatoriai nežinojo apie baltarusių vienuolių veiklą“.

Tačiau susipažinus su informacija, nuspręsta kuo greičiau nutraukti sutartį su vienuolėmis iš Baltarusijos ir sustabdyti tolesnę prekybą jų gaminiais mugėje.

The post Baltarusijos vienuolės, remiančios Rusijos karą prieš Ukrainą, išvarytos iš mugės Lenkijoje appeared first on LAIKMETIS.

Krikštas vyko Maloritos miestelyje Bresto srityje šių metų rugsėjį.

Jį atliko baptistų bažnyčios vyresnysis Vladimiras Burštynas. Buvo pakrikštyti devyni žmonės.

Po mėnesio, remiantis vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, pastoriui buvo surašytas protokolas.

Lapkričio 6 d. vietos teismas skyrė pagyvenusiam vyriškiui 800 rublių (maždaug 240 eurų) baudą.

Praėjusiais metais klebonas jau buvo nubaustas Drohičine už gatvės pamokslavimą prie bažnyčios.

The post Baltarusijoje baptistų pastorius nubaustas už viešas krikšto apeigas appeared first on LAIKMETIS.

Baltarusijoje sostinės Minsko apygardos teisme bus teisiamas katalikų kunigas, 64 metų Henrikas Akalatovičius, kaltinamas valstybės išdavyste.

Pasak žmogaus teisių gynimo Baltarusijoje organizacijos „Viasna“, teismo procesas prasidės lapkričio 25 d. Kaltinimo išdavyste priežastys nežinomos.

Kunigas Henrikas Akalatovičius yra Baltarusijos pilietis. Šventimai jam suteikti 1984 m. Iki suėmimo 2023 m. lapkričio 16 d. jis ėjo Valažino Šv. Juozapo parapijos klebono pareigas.

Ilgas ikiteisminis sulaikymas kelia susirūpinimą dėl kunigo sveikatos, nes prieš pat suėmimą jį buvo ištikęs infarktas, o anksčiau jam buvo atlikta chirurginė onkologinė operacija.

The post Baltarusijoje vyksta kunigo teismas appeared first on LAIKMETIS.

Pinsko vyskupijos interneto svetainėje nurodoma, kad seminarija savo veiklą sustabdė 2024 m.

Tai tikriausiai pirmas reikšmingas Baltarusijos valdžios institucijų organizuojamo religinių asociacijų perregistravimo proceso rezultatas. Anksčiau kai kurie kunigai išreiškė nuomonę, kad seminarija „neišgyvens“ perregistravimo. Pagal įstatymą, organizacijos, kurios neišlaiko perregistravimo, yra likviduojamos.

Pastaruoju metu Pinsko kunigų seminarija nepriima studentų, o jos patalpos naudojamos rekolekcijoms ir kitiems susirinkimams.

Pagrindinė sustabdymo priežastis galėjo būti mažas norinčiųjų tapti katalikų kunigais skaičius. Nors šiemet pretendentų buvo gerokai daugiau nei ankstesniais metais.

Apie kunigų rengimo reformą Baltarusijoje paskelbta 2018 m., kai Pinsko kunigų seminarija neteko tarpdiecezinės seminarijos statuso.

Taigi dabar Baltarusijoje liko viena katalikų kunigų seminarija - tarpdiecezinė Gardine.

Pinsko kunigų seminariją 1925 m. įkūrė vyskupas Zygmuntas Lozinskis. Ji veikė iki 1939 m. Žlugus SSRS, kardinolo Kazimierzo Swiateko pastangomis ji buvo atgaivinta ir vėl atidaryta 2001 m.

The post Kunigų seminarija Baltarusijoje sustabdė savo veiklą appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai praneša socialinio tinklo „Telegram" kanalas Krikščionys prieš karą.

„Tarp įvairių konfesijų atstovų yra pavyzdžių, kai dvasininkai buvo patraukti atsakomybėn už tam tikrus veiksmus. Čia valstybė parodo, kad kiekvienas toks atvejis bus vertinamas pagal įstatymus“, - sakė jis.

Organizacijos „Krikščionių vizija" duomenimis, dėl politinių priežasčių sulaukė sankcijų 21 stačiatikių, 31 Romos katalikų, 5 graikų katalikų ir 29 protestantų dvasininkai, o iki šiol 1 stačiatikių ir 2 katalikų kunigai yra tapę politiniais kaliniais.

The post Baltarusijoje religinėms organizacijoms draudžiama kritikuoti valstybę appeared first on LAIKMETIS.

„Jungtinės pajėgos, turint omenyje Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), buvo Šaulių sąjunga, karo policija, pasidarė pratybas tokias. (...) Buvo skirtas dėmesys detekcijai, tai pastebėjimui jų ir galimam jų neutralizavimui. Buvo dvi kryptys, kurias bandėm“, – BNS sekmadienį teigė ministras.

„Dabar galim pasakyti trumpai ir aiškiai tai, kad matom sprendinius, kurie leis mums tiek geriau juos pastebėti, tiek ir esant reikalui juos ir neutralizuoti“, – pridūrė jis.

Anot L. Kasčiūno, į kovą bus pasitelkti ir pirmojo asmens vaizdo principu (angl. first person view, FPV) veikiantys dronai.

„Pirmiausia pokytis bus susijęs su tuo, kad mes geriau juos matysime, o kitas dalykas, naudosim tokias priemones, kurios, jeigu reikės neutralizuoti, jeigu matysime rizikas, kad jie turėtų būti neutralizuoti ore, tokiu atveju, matyt, radom geriausią priemonę tai padaryti, kad tai nesukeltų kokių papildomų rizikų ir viena iš tų priemonių yra FPV dronai. (...) Nedetalizuosiu, bet mes pratybose pamatėm, kad FPV dronas turėdamas visą informaciją, jis gali neutralizuoti droną“, – aiškino L. Kasčiūnas. 

Ministras pabrėžė, kad kova su meteorologiniais balionais – ne vienos institucijos darbas.

„Vis tiek, pabrėžkime, kad tai yra pirmiausia kontrabandos problema ir čia susiję su kriminaline žvalgyba, su žmonių tinklais, kurie tuo užsiima. (...) Sprendiniai yra įvairūs: ir tie koviniai, kaip mes įsivaizduojam, ir tiesiog užkirsti kelią šaltiniui, kontrabandiniams tinklams, kurie tuo užsiima“, – aiškino jis. 

L. Kasčiūno teigimu, nauji metodai bus išbandyti vėjams pasukus į Lietuvos pusę.

„Dabar stebim visus orus, hidrometeorologines prognozes. Skamba taip, kaip skamba, bet čia yra realybė ir pagal tai matysim, kada gi tas vėjas suksis į Lietuvos pusę ir tada bandysim jau realiomis sąlygomis“, – sakė ministras.

Pastaruoju metu Lietuvoje fiksuoti keli incidentai, kuomet kritinės infrastruktūros objektuose nusileido balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis.

Pasieniečiai sako tokius objektus teoriškai galintys numušti šiems priartėjus arčiau žemės, tačiau tam neturi įgaliojimų. Aukščiau skrendantys balionai pareigūnams nepasiekiami, mat jie neturi reikalingos technikos nei tokiems objektams stebėti, nei juos numušti.

Tuo metu kariuomenė pabrėžia, kad taikos metų tokių balionų numušimas karinėmis priemonėmis būtų kraštutinis žingsnis.

Dalis politikų sako, kad šių objektų įskridimas į Lietuvą atskleidžia šalies oro saugumo spragas, be to, balionai gali būti panaudoti ne tik kontrabandai, bet ir provokacijoms.

Reaguodami į balionų keliamą grėsmę, politikai ketina keisti įstatymus ir Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda leisti numušti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Pasieniečiai teigia per pastarąjį mėnesį fiksavę apie 250 incidentų su tokio pobūdžio balionais.

The post Meteorologiniams balionams neutralizuoti bus pasitelkti dronai appeared first on LAIKMETIS.