Vienoje iš Vilniuje esančių išankstinio balsavimo vietų – Lukiškių aikštėje prieš balsavimo pradžią 7 val. prieblandoje rikiavosi keliasdešimties žmonių eilė.

„Šiek tiek už kitus, negu yra dabar, bet nebuvo mano kandidato, kuris buvo pirmame ture, todėl teko pasirinkti iš to, kas liko, – BNS sakė vienoje iš sostinės vienmandačių balsavusi 47-erių valstybės tarnautoja vilnietė Jūratė. – Šitas žmogus jau daug metų Seime, tai aš tikiuosi, kad nebus didelių kažkokių tai netikėtumų.“

Tuo metu kita valstybės tarnautoja taip pat vienoje iš sostinės vienmandačių politiką rinkusi 54-erių Sigita Mačiuikienė teigė balsavusi už valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatą.

„Konservatoriai, nesikeitė sprendimas nei kandidato, nei partijos (nuo pirmojo rinkimų turo – BNS). Tiesą sakant, aš bijau ateinančios valdžios, bijau neišsilavinusių žmonių, bijau, kad tai, kas pasiekta Lietuvos užsienio politikoje, bus labai greitai prarasta“, – kalbėjo ji.

Kauno miesto savivaldybėje prieš atveriant balsadėžes, priešingai – eilės nebuvo, bet rinkėjai pradėjo eiti iškart po 7 valandos. Kauniečiai taip pat teigė palaikę konservatorius.

„Todėl, kad prie šitos politinės jėgos aš pradėjau gyventi geriau, per praėjusį laikotarpį. Todėl aš balsuoju už tą (dabartinę valdančiąją – BNS) partiją. Noriu, kad jie išlaikytų tą pačią kryptį politikoje ir socialinėje plotmėje, kur mumis rūpinasi, tai būtų gerai“, – BNS sakė 67 metų raštinėje dirbanti pensininkė Virginija Ragėnienė.

Kalniečių apygardoje politiką rinkęs 47-erių vadybininkas Aurimas sakė palaikęs buvusį krašto apsaugos ministrą, konservatorių keliamą Arvydą Anušauską.

Pastarasis vienmandatėje kovoja su „Nemuno aušros“ kandidate Aušra Papirtiene.

„Už Anušauską. Man labiausiai patiko, kad toks laikotarpis buvo gana sudėtingas ir tikrai puikiai susitvarkė per tą laiką. Turėtų laikytis panašios politikos“, – teigė vyras.

Antrajame ture dalyvauja du daugiausia rinkėjų balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Nuo 7 val. iki 20 val. bus galima balsuoti visose šalies savivaldybėse, taip pat ir tose, kur parlamentaras jau yra išrinktas. Išankstinis balsavimas antro turo rinkimuose į Seimą truks tris dienas.

Antrajame ture balsuoti nereikia aštuonių vienmandačių apygardų rinkėjams: Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Kelmės-Šilalės, Kėdainių, Žiemgalos vakarinės, Šalčininkų-Vilniaus, Nemenčinės ir Jonavos.

Čia Seimo nariai išrinkti per pirmąjį rinkimų turą.

Balsavimas iš anksto baigsis ketvirtadienį. Trečiadienį prasidės balsavimas specialiuose punktuose: kariuomenės vienetuose, bausmės vykdymo vietose, areštinėse, ligoninėse, gydymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir kt. Penktadienį ir šeštadienį vyks balsavimas namuose.

Pagrindinę rinkimų dieną – sekmadienį – bus galima balsuoti tik savo rinkimų apygardoje.

Per pirmąjį turą išrinkti 78 Seimo nariai iš 141. 

The post Prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture appeared first on LAIKMETIS.

Šis kūrinys praėjusią savaitę Lokarno kino festivalyje Šveicarijoje laimėjo du apdovanojimus – už geriausią režisūrą ir geriausią vaidybą.

Filmas „Sesės“ – antrasis režisieriaus filmas, nominuotas Lietuvos pretendentu „Oskaro“ apdovanojimams siekti. 

Komisijos pirmininkės Neringos Kažukauskaitės teigimu, filmas „Sesės“ išsiskiria originaliu režisieriaus mąstymu, savitu pasakojimo būdu, kūrybinių ieškojimų drąsa, puikiu aktoriniu ansambliu.

„Ši juosta tarptautiniame kontekste dar labiau įtvirtina nuostatą, kad Lietuvoje irgi yra kuriamas aukštos meninės kokybės autorinis kinas, galintis būti įdomus ir vertinamas visame pasaulyje, sėkmingai konkuruojantis prestižiniuose festivaliuose ar apdovanojimuose“, – sakė ji.

Filmo „Sesės“ veiksmas vyksta karštą vasaros dieną. Į sodybą ramiai praleisti savaitgalio atvyksta dvi poros – Justė su šeima ir Ernesta su sūnumi ir vyru, kuris ką tik šventė pergalę kovos menų ringe. Ežeras, lauko terasa su griliumi, pokalbiai apie gyvenimą ir ateities planus – viskas kaip įprasta. Tačiau greitai ima aiškėti, kad po idiliška santykių išore slypi neišsakyti jausmai, pavydas ir konkurencija. Tik laiko klausimas, kada viskas iškils į paviršių.

Praėjęs Lietuvos komiteto atranką, filmas Sesės“ toliau bus vertinamas kitų akademijos komitetų. Jie vertins filmus-pretendentus iš visų pasaulio šalių ir skelbs penkis finalininkus, iš kurių tik vienas bus apdovanojamas „Oskaru“.

2023-aisiais tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje pretendentu į nominantus „Oskarui“ tapo Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, o 2022-aisiais – debiutinis ilgametražis Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“. 

Pretendento į „Oskarą“ rinkimų atranką organizuoja Lietuvos kino centras ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga. 

Filmas „Sesės“ Lietuvoje bus rodomas jau nuo rugsėjo 20 dienos.

„Oskarų“ apdovanojimus rengiančios JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinta komisija Lietuvoje nusprendė, kad prestižinio įvertinimo šiemet sieks naujasis režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Sesės“, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kino centras.

Šis kūrinys praėjusią savaitę Lokarno kino festivalyje Šveicarijoje laimėjo du apdovanojimus – už geriausią režisūrą ir geriausią vaidybą.

Filmas „Sesės“ – antrasis režisieriaus filmas, nominuotas Lietuvos pretendentu „Oskaro“ apdovanojimams siekti. 

Komisijos pirmininkės Neringos Kažukauskaitės teigimu, filmas „Sesės“ išsiskiria originaliu režisieriaus mąstymu, savitu pasakojimo būdu, kūrybinių ieškojimų drąsa, puikiu aktoriniu ansambliu.

„Ši juosta tarptautiniame kontekste dar labiau įtvirtina nuostatą, kad Lietuvoje irgi yra kuriamas aukštos meninės kokybės autorinis kinas, galintis būti įdomus ir vertinamas visame pasaulyje, sėkmingai konkuruojantis prestižiniuose festivaliuose ar apdovanojimuose“, – sakė ji.

Filmo „Sesės“ veiksmas vyksta karštą vasaros dieną. Į sodybą ramiai praleisti savaitgalio atvyksta dvi poros – Justė su šeima ir Ernesta su sūnumi ir vyru, kuris ką tik šventė pergalę kovos menų ringe. Ežeras, lauko terasa su griliumi, pokalbiai apie gyvenimą ir ateities planus – viskas kaip įprasta. Tačiau greitai ima aiškėti, kad po idiliška santykių išore slypi neišsakyti jausmai, pavydas ir konkurencija. Tik laiko klausimas, kada viskas iškils į paviršių.

Praėjęs Lietuvos komiteto atranką, filmas Sesės“ toliau bus vertinamas kitų akademijos komitetų. Jie vertins filmus-pretendentus iš visų pasaulio šalių ir skelbs penkis finalininkus, iš kurių tik vienas bus apdovanojamas „Oskaru“.

2023-aisiais tarptautinio vaidybinio filmo kategorijoje pretendentu į nominantus „Oskarui“ tapo Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, o 2022-aisiais – debiutinis ilgametražis Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“. 

Pretendento į „Oskarą“ rinkimų atranką organizuoja Lietuvos kino centras ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga. 

Filmas „Sesės“ Lietuvoje bus rodomas jau nuo rugsėjo 20 dienos.

The post „Oskaro“ šiemet sieks naujasis režisieriaus L. Bareišos filmas „Sesės“ appeared first on LAIKMETIS.

Nuo tada, kai konservatorių dominuojamas JAV Aukščiausiasis Teismas 2022 metais panaikino federalinę teisę į nėštumo nutraukimą, jis tapo svarbiu rinkimų klausimu ir demokratų susitelkimo tašku. 

Montanos valstijos sekretoriaus biuro tinklalapyje teigiama, kad ši iniciatyva, jei ji būtų priimta, „uždraustų vyriausybei atimti ar apsunkinti teisę į abortą iki vaisiaus gyvybingumo“.

Be to, valstijos vyriausybė negalėtų neleisti ar trukdyti nutraukti nėštumą tais atvejais, kai gydytojas nurodys, kad tai kelia pavojų moters gyvybei. 

„Iniciatyva neleistų vyriausybei bausti pacienčių, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ar kitų asmenų, kurie padeda kam nors pasinaudoti teise savanoriškai priimti ir vykdyti sprendimus dėl savo nėštumo“, – priduriama valstijos sekretoriaus biuro tinklapyje. 

Pasak JAV žiniasklaidos, Montana tapo aštuntąja valstija, kuri lapkričio mėnesį į balsavimo biuletenį įtraukė abortų apsaugą. Arizona anksčiau šį mėnesį taip pat žengė šį žingsnį. 

Demokratai siekia, kad teisė į abortus taptų svarbiu rinkimų klausimu, ypač tokiose svarbiose svyruojančiose valstijose kaip Arizona. Šioje valstijoje 2020-aisiais JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) vos 10 tūkst. balsų persvara įveikė respublikonų kandidatą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris), kuri lapkritį varžysis su D. Trumpu dėl JAV prezidento posto, yra viena iš pagrindinių abortų teisių gynėjų. 

Po 2022-ųjų Aukščiausiojo Teismo sprendimo daugelis respublikonų vadovaujamų valstijų skubiai ėmėsi apriboti arba uždrausti šią procedūrą.

Televizijos „NBC Montana“ teigimu, peticiją dėl šio klausimo įtraukimo į valstijos rinkimų biuletenius pasirašė 81 tūkst. žmonių, o tai sudaro daugiau nei 10 proc. registruotų rinkėjų.

Tokios valstijos kaip Arizona, Koloradas, Florida, Merilandas, Nevada, Niujorkas ir Pietų Dakotą taip pat įtraukė klausimą dėl abortų į balsavimo biuletenį, o kelios kitos valstijos teigia dar svarstančios šį klausimą. 

1973 metų byloje „Roe v. Wade“ („Rou prieš Veidą“) Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teisė į abortą yra moters konstitucinė teisė, atmesdamas nėštumo nutraukimą ribojančius atskirų valstijų įstatymus.

Tačiau po to, kai prieš dvejus metus buvo panaikintas sprendimas šioje byloje, 21 valstija nustatė griežtesnę tvarką dėl abortų.

The post Dar viena JAV valstija į balsavimo biuletenį įtrauks klausimą apie abortus appeared first on LAIKMETIS.

Nėštumo nutraukimas, nepaisant iš konservatorių valdžią perėmusių valdančiųjų pažadų liberalizuoti tvarką, Lenkijoje yra beveik visiškai uždraustas.

218 parlamentarų balsavo prieš minimą įstatymą, o 215 jį palaikė. Tai yra smūgis nevyriausybinėms organizacijoms, kurios padeda moterims, norinčioms nutraukti nėštumą, pavyzdžiui, parūpindamos kitose šalyse įsigytų aborto tablečių.

Šis įstatymo projektas buvo pirmasis ir konservatyviausias iš keturių valdančiosios proeuropietiškos koalicijos narių pateiktų abortų liberalizavimo Lenkijoje projektų.

Šiuo metu Lenkijoje galioja vieni griežčiausių Europoje abortų įstatymų, o nuomonės šiuo klausimu šalyje vis dar yra labai susiskaldžiusios.

Spalį į valdžią atėjęs proeuropietiškų partijų aljansas pažadėjo įteisinti abortus, kurie šiuo metu leidžiami tik tuo atveju, jei nėštumas yra seksualinės prievartos ar kraujomaišos pasekmė, arba kelia tiesioginę grėsmę motinos gyvybei ar sveikatai.

Penktadienį balsavimui pateiktą tekstą atmetė nacionalistinės partijos "Teisė ir teisingumas" (PiS) ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Konfederacja" – dviejų pagrindinių opozicinių frakcijų – atstovai.

Kai kurie valdančiajai koalicijai priklausančios PSL (krikščionių demokratų) deputatai taip pat balsavo prieš.

Kituose trijuose įstatymo projektuose, kurie vis dar svarstomi parlamento komitetuose, tiesiogiai siūloma palengvinti, nors ir nevienoda apimtimi, galimybes atlikti abortą.

Šią savaitę prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), artimas PiS sąjungininkas, įspėjo, kad vetuos visus šiuos įstatymų projektus, net jei jie bus priimti.

Neseniai atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 35 proc. lenkų pritaria abortams iki dvyliktos nėštumo savaitės.

Ankstesnės vyriausybės panaikintos teisės nutraukti nėštumą sunkių vaisiaus apsigimimų atveju atkūrimą palaiko 21 proc. apklaustųjų.

Dar 14 proc. apklaustųjų dabartiniai teisės aktai šiuo klausimu tenkina.

Daugiau nei ketvirtadalis lenkų pritaria nacionaliniam referendumui dėl abortų.

The post Lenkijos parlamentas - prieš baudžiamosios atsakomybės už abortų atlikimą panaikinimą appeared first on LAIKMETIS.

VRK duomenimis, 10 val. balsavo 2,24 proc. rinkėjų, o bendras aktyvumas su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto siekia 9,65 procento.

2019-aisias iki 10 val. balsavo 5,88 proc. rinkėjų, o sudėjus ir 10,74 proc. balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 16,62 procento. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.

2014-iais iki 10 val. rinkimų dieną taip pat balsavo 7,4 proc. rinkėjų, su balsavusiais iš anksto (6,69 proc.) aktyvumas siekė 14,09 procento. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo balsuojama ir antrajame prezidento rinkimų ture. 

Aktyviausiai sekmadienį balsuojama Ignalinos (19,28 proc.), Lazdijų (15,66 proc.) rajonų, Neringos (15,45 proc.), Kupiškio rajono (15,01 proc.) savivaldybėse, pasyviausiai – Kaišiadorių rajono (1,38 proc.), Elektrėnų (1,44 proc.),  Alytaus miesto (1,5 proc.) savivaldybėse.

Sekmadienį vykstant pagrindiniam balsavimui, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.

EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.

EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.

Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.

Rinkimų biuletenyje įrašyta 14 partijų ir viena koalicija.

Rinkimuose dalyvauja Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val., valią pareikšti bus galima iki 20 valandos. 

The post Lietuviai Europos Parlamentą renka pasyviau, bet laiko dar yra appeared first on LAIKMETIS.

Rinkėjų aktyvumas kol kas praktiškai nesiskiria nuo to, kuris buvo prieš penkerius metus.

Tuomet per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 51,7 tūkst. arba 2,13 proc. rinkėjų, tačiau tąkart balsavimas truko ne tris dienas, kaip dabar, o penkias. Be to, tuo pačiu vyko ir prezidento rinkimų antrasis turas.

Šiemet aktyviausiai balsuoja Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Pirminiais duomenimis, jų balsavimo aktyvumas perkopė 7 procentus.

Anot VRK, aktyviai balsuoja ir Birštono, Lazdijų, Ignalinos rajonų bei Palangos gyventojai. 

Pasyviausiai prie balsadėžių eina Kretingos, Šiaulių ir Kauno rajonų rinkėjai. Rinkėjų aktyvumas čia siekia apie 1 procentą.

Balsavimas iš anksto tęsis iki ketvirtadienio vakaro. Balsuoti išankstinėmis dienomis rinkėjai gali nuo 7 val. ryto iki 20 valandos.

Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Lietuva EP rinkimuose renka 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžosi 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

The post EP rinkimuose kol kas iš anksto balsavo 2,2 proc. visų rinkėjų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), balsavimas iš anksto vyks birželio 4–6 dienomis 7–20 valandomis. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Vilniuje numatytos penkios išankstinio balsavimo vietos: Vilniaus miesto savivaldybės pastate, Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų, Vilniaus rajono savivaldybės pastate, taip pat – Lukiškių aikštėje.

Pastarojoje vietoje prieš balsavimo pradžią 7 val. rikiavosi apie 10 žmonių eilė.

Čia vienas pirmųjų atvykęs 36-erių valstybės tarnautojas Martinas Nyderis BNS teigė balsavęs „už progresyvią Europą“.

„Nebuvo sunku pasirinkti, nes iš anksto žinojau, už ką balsuosiu. Kurso keitimo nesitikiu, nes pasirinkau partiją, kuri ir taip Europos Parlamente dirbo daugumoje. Tai tikimės stabilumo, galbūt, drąsesnių sprendimų“, – sakė M. Nyderis

Jis tvirtino kiek nuogąstaujantis, kad per šiuos rinkimus kiek daugiau balsų Europoje gali surinkti antieuropietiškos politinės jėgos ir tradicinės partijos „kiek prasiskies“.

„Balsuoju visada, o iš anksto balsavau dėl to, kad dabar tai patogiau“, – BNS sakė ir 57-erių pardavimų specialistė Raimonda Misevičienė.

Kartu valią pareikšti atvykęs jos vyras, 58-erių programuotojas Valdas Misevičius, sako nepraleidęs progos balsuoti, nes neabejoja, kad Europos Parlamentas yra svarbi institucija, priimanti kiekvienai šaliai nariai svarbius sprendimus.

„Tikimės, kad bus vieningi Lietuvos klausimu ir gerai atstovaus Lietuvai. Manau, svarbiausia yra užsienio politika, bet vidaus politikos, ekonomikos taip pat reikėtų nepamiršti“, – kalbėjo jis.

Lukiškių aikštėje nuo ryto buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė žurnalistams sakė besitikinti, kad rinkėjų aktyvumą gali paveikti tiek geri orai, tiek ir tai, jog šiemet EP rinkimai nesutampa su prezidento.

„Žinoma, tai gali turėti įtakos, ir tikrai, Lietuva derėjosi dėl to, kad šie rinkimai vyktų kartu su prezidento rinkimais. Bet kai mūsų buvo prezidento rinkimų antras turas, daugumoje ES narių buvo valstybinės šventės, tad negalėjo padaryti jų tą pačią dieną“, – sakė Lina Petronienė.

Lietuva derėjosi dėl to, kad šie rinkimai vyktų kartu su prezidento rinkimais.

„Šįkart nepasisekė loterijoje, bet turime daug platesnes galimybes balsuoti, nei turėjome anksčiau, nes ir balsavimas iš anksto yra populiaresnis, ir daugiau vietų yra, galima balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, tad tikimės, kad rinkėjai ateis ir išreikš savo valią“, – pridūrė ji. 

Kaune iš anksto balsuoti norinčių rinkėjų laukiama Kauno miesto savivaldybės pastate ir Kauno rajono savivaldybės pastate.

Klaipėdoje išankstinis balsavimas vyksta Klaipėdos miesto savivaldybės pastate.

Apie 7.45 val. čia buvo balsavę vos penki rinkėjai, po 8 val. žmonės pradėjo rinktis šiek tiek aktyviau.

Klaipėdos miesto rinkimų apygardos pirmininkas Viktoras Greičius nurodė, kad per pirmą pusvalandį balsavo du žmonės, vienas iš jų – savivaldybės darbuotojas.

63-ejų prekybos srityje dirbantis Romualdas Jucaitis sako balsavęs už liberalią partiją.

„Balsavau už (Liberalų sąjūdžio sąrašo vedlį Eugenijų – BNS) Gentvilą. Kažkaip tegul žmogus eina toliau, gal kažką atras naujesnio, aš taip galvočiau. (…) Per visą laiką, kiek aš jį stebiu, nėra užkliuvęs, kad būtų blogas. Manau, tegul žmogus dirba“, – sakė jis.

Vyras sako, kad EP rinkimai yra svarbūs ir tikisi teigiamų pokyčių, kurie „atneš visiems gero“.

52-ejų archeologas Žilvinas Girtavičius sako pasirinkęs Nacionalinį susivienijimą, nes ši partija vienintelė atstovauja jo pažiūroms.

„Buvo tokia, man atrodo, Mažvydo Jastramskio anketa, tiek prezidento, tiek EP rinkimų, kur visos partijos ir kandidatai atsakė į daugybę klausimų. Pasitikrinau ir matau, kad šitie artimiausi“, – sakė jis.

Anot Ž. Girtavičiaus, jam artimas partijos požiūris į žaliąjį kursą, valstybių savarankiškumo stiprinimas ES.

Rinkimų sekmadienį balsuoti vėl bus galima visoje Lietuvoje, nepriklausomai, kur rinkėjas registruotas.

Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams bus sudaromos sąlygos balsuoti jų buvimo vietose.

Birželio 5–7 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose. 

Birželio 7–8 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Lietuva EP rinkimuose rinks 11 europarlamentarų, dėl mandatų varžysis 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai.

Rinkimuose dalyvaus Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.

Iš viso į EP kandidatuoja 320 politikų, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.

The post Prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas rinkimuose į Europos Parlamentą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), komisijos narės blaivus patikrintas, kilus įtarimų, jog ši gali būti apsvaigusi. Iškviesti policijos pareigūnai jai nustatė 0,15 promilės girtumą.

„Iš stebėtojų pranešimas gautas apie 8 val., kad galimai yra viena neblaivi komisijos narė. Atvykus pareigūnams nustatytas 0,15 promilės girtumas. Policija jai pretenzijų neturi“, – BNS sekmadienį teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Minėta komisijos narė nedelsiant nušalinta nuo darbo.

VRK teigimu, rinkimų apylinkėje komisijos narių pakanka, tad ji tęsia darbą.

R. Matonis taip pat pridūrė, kad gauti keturi pranešimai dėl neužrakintų durų nakties metu, kuomet dar nebuvo atidarytos komisijos apylinkės. Pranešimai gauti iš Telšių, Akmenės, Radviliškio ir Šilutės rajonų.

„Yra keletas pranešimų dėl galimos agitacijos ir gauti keturi pranešimai, kad buvo neužrakintos durys ir galima laisvai patekti į pastatus, kuriuose įsikūrusios rinkiminės apylinkės“, – sakė R. Matonis. 

The post Vilniaus rinkimų apylinkėje nušalinta neblaivi komisijos narė appeared first on LAIKMETIS.

Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val., balsuoti galima iki 20 valandos.

Vos atidarius apylinkes pasirodė pirmieji balsuotojai. 

„Balsavau šiek tiek už kitokį požiūrį ir už permainas. Permainų Lietuvai reikia labiausiai“, – BNS sakė Vilniuje Vytenio rinkimų apylinkėje sutikta 40 metų administratorė Justė.

„Balsavau, kad Lietuvoje būtų didelės permainos, kad mums būtų Lietuvoje geriau gyventi. Rinkausi iš dviejų kandidatų, sprendžiau pagal orą – geras oras, tai turi būti geras ir prezidentas“, – toje pat apylinkėje juokavo 43 metų smulkusis verslininkas Vilius.

Sostinės Vytenio rinkimų apylinkėje balsavę 50-mečiai verslininkė Inga ir IT specialistas Rolandas BNS sakė taip pat balsavę už naują prezidentą.

Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiau kaip dešimtadalis jų – 10,10 proc. – jau išreiškė valią per keturias dienas balsuodami iš anksto savivaldybėse, specialiuose punktuose ir namuose

Iki balsavimo pabaigos galioja agitacijos draudimas.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija –  Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.

Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. 

Prezidento G. Nausėdos kadencija baigiasi liepos pradžioje.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.

The post Lietuvoje prasidėjo prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės appeared first on LAIKMETIS.

Anot jų, savivaldybių įrengtose išankstinio balsavimo vietose ir specialiuose punktuose iš balsavo 18 tūkst. 279 rinkėjai.

Tuo metu 2019 metų rinkimuose iš anksto balsavo 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. visų rinkėjų. Tačiau tąsyk buvo sudaryta galimybė iš anksto balsuoti ilgiau – penkias dienas, o ne tris, kaip šiuo metu.

Ketvirtadienį dėl didelio rinkėjų aktyvumo dalyje balsavimo vietų ir po 20 val. nusidriekė balsuoti norinčiųjų eilės. Tokiais atvejais VRK užfiksuoja eilės pabaigą ir visiems į eilę iki 20 val. atvykusiems rinkėjams leidžiama balsuoti.

Didžiausią aktyvumą išlaikė Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas siekė 31 procentą.

Aktyviai balsuota ir Birštone, kur savo valią pareiškė 15,7 proc. šios savivaldybės rinkėjų.

Aktyvūs rinkėjai ir Ignalinos rajone (12,9 proc.), Varėnos rajone (12,4 proc.), Palangos mieste (13,2 proc.), Lazdijų rajone (11 proc.), ir Kupiškio rajone (11 proc.).

Pasyviausiai iš anksto balsavo Šalčininkų, Kauno, Vilniaus, Šiaulių rajonų. Šių savivaldybių rinkėjų aktyvumas nesiekia 5 procentų.

Ketvirtadienį pasibaigus balsavimui iš anksto, penktadienį ir šeštadienį rinkimų komisijos lankys rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės bei rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Iš viso balsavimo namuose teisę turi beveik 597 tūkst. rinkėjų. 91 tūkst. iš jų išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.

Balsavimas užsienyje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse organizuojamas kiekvienos atstovybės nustatytu laiku. Dėl tikslių balsavimo valandų rinkėjų prašoma teirautis toje ambasadoje ar konsulate, kur jie pageidauja atvykti balsuoti.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija –  Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

The post Per tris išankstinio balsavimo dienas balsus atidavė 180 tūkst. rinkėjų appeared first on LAIKMETIS.